- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- eA-1352-624/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02611-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apygardos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo (toliau – ir atsakovas) 2018 m. liepos 3 d. raštą Nr. TR-544 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. prašymą (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2308-968/2018 panaikino atsakovo 2018 m. vasario 19 d. raštą Nr. TR-145 ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Atsakovas Rašte informuoja gavęs informaciją apie administracinę bylą iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko. Atsakovas Raštu atsako į pareiškėjo Prašymo 1 klausimo dalį dėl ryšio priemonių, tačiau neatsako į to paties klausimo dalį, iš kokio dokumento atsakovas sužinojo apie klaustą bylą.
3. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad atsakovas skundžiamo Rašto 4 pastraipoje nurodo taisykles, kuriomis vadovaudamasis kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą dėl valstybės tarnautojo elektroninio parašo kvalifikuoto sertifikato. Pateikta informacija yra susijusi su pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. skundo 4 ir 8 klausimais, tačiau neatsako į jų abiejų esmę, nes nenurodo, kada kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, kokia tvarka ir terminais buvo faktiškai teikiamas elektroninis parašas. Atsakovas pats pripažįsta, kad pateikta informacija nėra atsakymai į pareiškėjo 4 ir 8 klausimus, kadangi skundžiamo rašto 10 pastraipoje atsisako suteikti informaciją pagal prašymo 2–9 punktus. Raštas yra prieštaringas ir neaiškus. Atsakovas atsisakymą pateikti informaciją į pareiškėjo prašymo 2–9 punktus grindžia teisės aktų normomis, tačiau nepateikia objektyvių duomenų (faktų). Visos atsakovo nurodomos aplinkybės yra tik teisės aktų normų pervadinimas arba subjektyvūs vertinimai, neturintys nieko bendro su objektyviais duomenimis, kurie nėra pateikiami.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad neprašė pateikti detalių, t. y. išsamių ir tikslių iki smulkmenų, duomenų, bet prašė pateikti tik atskirus, fragmentinius duomenis. Siekė gauti ne informaciją apie reguliarų vidaus administravimą, bet apie darbuotojų neveikimą vienu konkrečiu atveju. Atsakovas Rašto 7 pastraipoje atsisakė pateikti informaciją apie buvusius ir esamus teismo darbuotojus, kuriems pavesta naudotis Liteko VEP posistemio paskyra, aiškindamas, kad ši informacija susijusi su teismo darbuotojų asmens duomenimis, vidaus administravimo priemonėmis, kurių buvo imtasi pasikeitus teismo vadovybei. Neprašė informacijos, pagal kurią galima būtų nustatyti atsakovo darbuotojo tapatybę Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytais duomenimis ar požymiais. Suformulavo Prašymą taip, kad atsakovo darbuotojų asmens duomenys nebūtų atskleisti. Atsakovas turi pateikti tik pareiškėjo prašomą informaciją, kuri nereikalauja atskleisti darbuotojų asmens duomenų.
5. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas atsisako suteikti informaciją, tačiau Rašte nepateikia jokių objektyvių duomenų (faktų), kurie leistų manyti, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo jo Prašymą, faktiškai nagrinėdamas turimus dokumentus ir spręsdamas, ar prašoma informacija gali būti suteikta. Atsakovo Rašto turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas atsakė į pareiškėjo skundą, nenagrinėdamas turimos informacijos ar dokumentų, priešingu atveju juos konkrečiai nurodytų, jais remtųsi.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas, akcentuodamas Prašyme prašomą pateikti informaciją, paaiškino, kad pareiškėją informavo, jog informaciją apie administracinę bylą gavo iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko. Pareiškėjas siekia gauti duomenis apie konkretų atsakovo darbuotoją ir dokumentą, tačiau neįvertina to, jog nėra keliamas klausimas dėl konkretaus privataus asmens atsakomybės. Administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018 atsakovu buvo patrauktas Vilniaus apygardos teismas, kaip biudžetinė įstaiga, kuri ir teikė prašymą nurodytoje byloje dėl praleisto termino atnaujinimo ir naujo termino atsiliepimui pateikti nustatymo. Pareiškėjas neįvertina to, jog atsakovui nėra būtina gauti konkretų dokumentą, jog sužinotų apie bylą, kadangi atsakovas, savo veikloje naudodamasis Liteko sistema, gali žinoti, jog yra tam tikros bylos šalimi. Pareiškėjas siekia sužinoti datas, kada atsakovas kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą ir kada gavo elektroninio parašo kvalifikuotą sertifikatą. Atsakovo ir Valstybės tarnybos departamento tarpinstitucinis bendradarbiavimas paremtas nustatytomis procedūromis, kurios niekaip nesusijusios su trečiaisiais asmenimis.
8. Atsakovas taip pat teigė, kad pareiškėjas pernelyg siauriai aiškina asmens duomenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog juos sudaro bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, darbo santykiai ir susijusi informacija taip pat yra privataus gyvenimo dalis. Duomenys, susiję su darbuotojo (-jų) atleidimu, motyvais dėl pavedimo atlikti funkcijas konkrečiam darbuotojui ir pan., susiję su asmens duomenų apsauga, kadangi informacija, kuri leidžia identifikuoti asmenį, laikytina asmens duomenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, jog tais atvejais, kai asmuo prašo suteikti informaciją ne apie jį, turi būti išlaikomas proporcingumo principas. Šiuo atveju pareiškėjas siekia gauti informaciją, kurios atsakovas atskirai nerenka ir nesaugo. Pareiškėjo siekis gauti informaciją, kuri nesusijusi su jo teisių pažeidimu, ir šio siekio įgyvendinimas reikštų neproporcingai dideles atsakovo pastangas, reikalingas specialiam duomenų parengimui (pateikimui) ir suteiktų nepagrįstą prioritetą savitikslių interesų patenkinimui.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. B. skundą.
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovui pateikė Prašymą, kuriame prašė pateikti informaciją jo nurodytais klausimais: 1) kokiomis ryšio priemonėmis ir iš kokio asmens (dokumento) atsakovas sužinojo apie administracinę bylą Nr. eI-1238-789/2018; 2) nuo kurios datos nebedirba asmuo, kuris atsakovo pirmininko 2013 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-138 buvo paskirtas naudotis atsakovo vardu Liteko VEP posistemiu; kurią datą, nuo kurios datos ir kokiu veiksmu (dokumentu) buvo pavesta atsakovo vardu naudotis Liteko VEP posistemiu kitam teismo darbuotojui, po nebedirbančiojo; 4) kokius veiksmus, susijusius su elektroninio parašo gavimu kitam darbuotojui, atliko atsakovas ir kada; 5) kiek laiko teismas negalėjo naudotis Liteko VEP posistemio paskyra dėl elektroninio parašo užtrukusio gavimo; 6) dėl kokių kitų techninių priežasčių teismas laikinai negalėjo naudotis Liteko VEP posistemio paskyra ir kokiu laikotarpiu pagal kiekvieną techninę priežastį, neskaitant elektroninio parašo užtrukusio gavimo; 7) kodėl Liteko VEP paskyra naudotis nebuvo pavesta atsakovo darbuotojui, turinčiam elektroninį parašą, kol kitas darbuotojas laikinai neturėjo elektroninio parašo; 8) kas konkrečiam atsakovo darbuotojui (kuriam pavesta naudotis atsakovo vardu Liteko VEP posistemio paskyra) teikė elektroninį parašą, kokia tvarka bei terminais; 9) kiek ilgiau negu tikėtasi užtruko elektroninio parašo gavimas. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, pateikė 2018 m. vasario 19 d. raštą Nr. TR-145. Nurodė, kad pareiškėją informavo, jog informaciją apie administracinę bylą gavo iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. TR-145, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-2308-968/2018). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2308-968/2018 pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies ir panaikintas atsakovo 2018 m. vasario 19 d. raštas Nr. TR-145, atsakovas įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo. Atsakovas, įgyvendindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2308-968/2018, atsakė į pareiškėjo Prašymą Raštu. Rašte pažymėjo, kad pareiškėjas prašo pateikti detalius duomenis apie teismo vidaus administravimą, nesusijusį su administracinių ar viešųjų paslaugų teikimu. Rašte atsakovas nurodė, kad informacija apie buvusius ir esamus teismo darbuotojus, kuriems pavesta naudotis Liteko VEP posistemio paskyra, pavedimo motyvus ir aplinkybes nebus teikiama, kadangi ši informacija susijusi su teismo darbuotojų asmens duomenimis, vidaus administravimo priemonėmis, kurių buvo imtasi, pasikeitus teismo vadovybei. Pažymėjo, jog Prašyme atskirais punktais išskaidytos aplinkybės ne kiekviena atskirai, o jų visuma sudaro pagrindą neteikti informacijos, įvertinant ne tik asmens duomenų apsaugos reikalavimus, duomenų neviešą pobūdį, bet ir darbo bei laiko sąnaudas, reikalingas duomenų parengimui išimtinai pareiškėjo Prašymu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas vertino, kad pareiškėjo Prašymas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką bei turėjo būti išnagrinėtas vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais.
12. Teismas, apžvelgęs Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-155 patvirtintų Asmenų aptarnavimo, jų prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme taisyklių (toliau – ir Vilniaus apygardos teismo taisyklės) 6, 23 ir 35.2 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) 25 punkte įtirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad atsakymas į Prašymą pareiškėjui pateiktas 2018 m. liepos 3 d. Raštu, t. y. dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimui (2018 m. liepos 14 d.), todėl Raštas pateiktas laikantis teisės aktuose nustatytų terminų.
13. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 35.2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant VAĮ 8 ir 14 straipsnio 1 dalių bei Taisyklių nuostatų taikymą, bei vertindamas Rašte pateiktą informaciją pakankamumo aspektu, nurodė, kad pareiškėjas Prašymu siekė gauti informaciją, susijusia su atsakovo 2018 m. vasario 6 d. rašte Nr. TR-100, kuris buvo teikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018, nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas 2018 m. vasario 6 d. rašte Nr. TR-100 Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui pateikti administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos 2018 m. vasario 12 d. rezoliucija administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018 atsakovo rašte Nr. TR-100 pateiktas prašymas patenkintas ir nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Prašymu pareiškėjas siekė gauti informaciją, susijusią su atsakovo, kaip institucijos, darbo organizavimu ir šios institucijos darbuotojų veiksmais ir (arba) neveikimu, atstovaujant atsakovui administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018, taigi, iš esmės pareiškėjas siekė gauti informaciją apie atsakovo, kaip valstybės institucijos, veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, kad Rašte pareiškėjui pateikta informacija, kad dėl valstybės tarnautojo elektroninio parašo kvalifikuoto sertifikato kreiptasi į Valstybės tarnybos departamentą. Pareiškėjas prašo pateikti detalius duomenis apie teismo vidaus administravimą, nesusijusį su administracinių ar viešųjų paslaugų teikimu. Informacija apie buvusius ir esamus teismo darbuotojus, kuriems pavesta naudotis Liteko VEP posistemio paskyra, pavedimo motyvus ir aplinkybes nebus teikiama, kadangi ši informacija susijusi su teismo darbuotojų asmens duomenimis, vidaus administravimo priemonėmis, kurių buvo imtasi, pasikeitus teismo vadovybei. Prašyme atskirais punktais išskaidytos aplinkybės ne kiekviena atskirai, o jų visuma sudaro pagrindą neteikti informacijos, įvertinant ne tik asmens duomenų apsaugos reikalavimus, duomenų neviešą pobūdį, bet ir darbo bei laiko sąnaudas, reikalingas duomenų parengimui išimtinai pareiškėjo Prašymu.
15. Teismas, akcentuodamas informacijos teikimo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnyje, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais šių principų taikymo aspektu, darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo viešąją informaciją apie jo veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią atsakovas turi apie jį patį, atsakovas privalo teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Teismas pažymėjo, kad, nepažeidžiant informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo, pagalbos principų laikymosi, atsakovas neturi pareigos teikti visą be išimties suinteresuoto asmens (pareiškėjo) prašomą informaciją. Skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais. Pareiškėjo Prašymo turinys ir jame nurodytos aplinkybės nustato pareiškėjui teiktinos informacijos kiekį ir pobūdį. Išsamumą apsprendžia pateikto Prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti Prašymo turinį.
Šalies argumentai
16. Teismas, įvertinęs Prašymo turinį, pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė abstraktų prašymą informacijai gauti. Pareiškėjas prašo jam pateikti atsakymus į jo nurodytus klausimus, kurie yra susiję su atsakovo darbo organizavimu ir atsakovo darbuotojų veiksmais. Teismas nurodė, kad Prašymas nėra grindžiamas kokiu nors pareiškėjo ir / ar kitų asmenų teisių (teisėtų interesų) pažeidimu ar siekiu ginti pareiškėjo ir / ar kitų asmenų galimai pažeistas teises. Sprendžiant dėl pareiškėjo Prašymo, buvo pradėta administracinė procedūra dėl informacijos pateikimo, atsakovui vykdant viešojo administravimo subjekto veiklą, tačiau nebuvo pradėta administracinė procedūra dėl asmens teisių pažeidimo. Prašymas – abstraktaus pobūdžio prašymas gauti informaciją. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šiuo atveju turėjo pareiškėjui pateikti bendro pobūdžio informaciją apie atsakovo veiklą, o ne informaciją apie konkrečius asmenis ir tikslią atsakovo veiklos organizavimo tvarką, susijusią su atsakovo atstovavimu administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018. Teismas vertino, kad tokio pobūdžio ir tokio išsamumo informacija apie atsakovo veiklos organizavimo tvarką ir konkrečius atsakovo darbuotojų veiksmus, kurią prašo pateikti pareiškėjas, galėtų būti svarbi vertinant asmens teisės pažeidimo faktą, o ne atsakant į abstraktų prašymą dėl informacijos pateikimo. Atsakovas nagrinėjamu atveju netyrė aplinkybių, ar tam tikrais atsakovo darbuotojų veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėms apie Rašte pateiktos informacijos neišsamumą ir dėl šios informacijos neišsamumo galimai pažeistas pareiškėjo teises. Rašte pateikta bendro pobūdžio informacija į pareiškėjo klausimus, kurie yra susiję su atsakovo veikla, t. y. nurodytos aplinkybės dėl elektroninio parašo kvalifikuoto sertifikato, bei pateikti motyvai, kodėl pareiškėjui negali būti teikiami nevieši duomenys apie atsakovo vidinį administravimą ir konkrečius darbuotojus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų inicijavęs administracines procedūras dėl atsakovo veiklos netinkamo administravimo ar teikęs skundus dėl atsakovo darbuotojų veiksmų (neveikimo).
18. Teismas vertino, kad, jeigu pareiškėjas būtų pradėjęs administracinę procedūrą dėl galimo jo teisių pažeidimo, tai tokio konkretaus tyrimo dėl teisių pažeidimo apimtyje pareiškėjo prašymas pateikti informaciją galėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio informacija yra būtina siekiant nustatyti visus reikšmingus atsakovo ir jo darbuotojų veiksmus (neveikimą). Šiuo atveju pareiškėjas turėtų galimybę pagrįsti, kodėl tokio pobūdžio informacija jam yra reikalinga ir kaip ji yra susijusi su galimu pareiškėjo teisių pažeidimu. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio administracinė procedūra dėl galimo pareiškėjo teisių pažeidimo nėra pradėta. Esant šioms aplinkybėms, vertindamas Rašte pareiškėjui pateiktos informacijos išsamumą, teismas pripažino, kad pareiškėjui buvo pateikta informacija pagal jo Prašymą, pateikti argumentai, dėl kurių pareiškėjui negali būti pateikiama visa jo prašoma informacija.
19. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai ištyrė pareiškėjo Prašymą ir atsakė į jį Raštu, pateikdamas informaciją bei nurodydamas motyvus, dėl kurių dalis pareiškėjo prašomos pateikti informacijos yra neteiktina. Raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo Prašymą yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo panaikinti Raštą, todėl, netenkinus pirmojo reikalavimo, taip pat netenkinamas.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti.
21. Pareiškėjas teigia, kad teismas, vertindamas, jog Prašymas yra abstraktus ir nėra susijęs su pareiškėjo teisių pažeidimu, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat teismas padarė materialiosios teisės normos pažeidimų.
22. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad jis pateikė Prašymą dėl informacijos pateikimo, o ne skundą dėl pažeistų teisių su motyvuotu prašymu pateikti informaciją, nėra reikšminga: teismas peržengė skundo reikalavimo ribas – pareiškėjas nekėlė reikalavimų dėl pažeistų teisių, kurioms ginti gali būti reikalinga prašyta informacija. Teismas sprendimą grindė ne objektyviais duomenimis (faktais), bet prielaidomis. Pareiškėjo Prašymas atsakovui neturi jokio abstraktumo, yra konkretus, todėl į jį galima buvo atsakyti išsamiai, kaip reikalauja VAĮ nuostatos. VAĮ nenumato teisės motyvuotai prašyti informacijos ir ją gauti. Teismas teisiniu reglamentavimu nepagrindė, kad prašymo atveju informacija neteiktina, o argumentuoto skundo atveju – teiktina. Pareiškėjas neturi teisės aktų nustatytos pareigos pagrįsti prašomos pateikti informacijos reikalingumą.
23. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas turėjo pareiškėjui pateikti bendro pobūdžio informaciją apie savo veiklą. Faktas, kad pareiškėjas Prašymu siekė gauti informaciją apie Vilniaus miesto apylinkės teismą, kaip valstybės institucijos veiklą, buvo konstatuotas teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendime byloje Nr. eI-2308-968/2018 ir nereikalauja įrodinėjimo.
24. Pareiškėjo teigimu, skundo padavimas nėra vienintelis ir privalomas būdas gauti informaciją, o taip pat negarantuoja, kad atsakovas leis susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija. Net ir būdamas asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra skundo atveju, pareiškėjas galėtų tik reikšti nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais, tačiau ši teisė negarantuoja, kad atsakovas pakeis savo poziciją – surinks ir leis susipažinti su dokumentais ar pateiks informaciją, atsakančią į pareiškėjo keltus klausimus.
25. Pareiškėjo vertinimu, teismo svarstytas būdas gauti pareiškėją dominančią informaciją kreipiantis į atsakovą su skundu dėl pažeistų teisių su prašomos informacijos reikalingumo pagrindimu, neturi realaus pagrindo ir esamomis aplinkybėmis yra nelogiškas ir neracionalus. Joks protingas žmogus, žinodamas atsakovo poziciją ir elgesį dangstant savo pažeidimus, nesikreips į patį atsakovą su skundu tirti jo paties padarytus pažeidimus, kurių jis nepripažįsta. Tokia pozicija buvo reikalinga teismui tik norimam sprendimui priimti, nes jokių teisinių pagrindų teismas nenurodė, nors privalėjo. Tokiu būdu teismas nevykdė teisingumo.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo Prašymą atsakovas išnagrinėjo po to, kai buvo išnagrinėtos bylos Nr. eI-1238-789/2018 ir eI-2308-968/2018. Prašymo motyvai yra akivaizdūs, t. y. dėl atsakovo melo dangstant aplaidumą. Ši pareiškėjo nuomonė yra žinoma atsakovui, kuris yra linkęs informacijos neteikti ir bylinėtis, užuot lengvai išsklaidęs pareiškėjo įtarimus be didelių pastangų ir neatskleisdamas asmens duomenų arba pripažinęs klaidą.
Atsiliepimas
27. Pareiškėjas pažymi, kad teismas įpareigojo atsakovą su atsiliepimu pateikti visą su ginču susijusią medžiagą, tačiau atsakovas pateikė tik atsiliepimą, o tai tik patvirtina, kad atsakovas Prašymo tinkamai neišnagrinėjo.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju Raštas turėjo būti vertinamas išsamumo, pagrįstumo ir teisėtumo aspektais ir, ar atsakant nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į prašymo nagrinėjimą. Teismas visą dėmesį sutelkė į pateiktos informacijos pakankamumą, nepaisydamas esminio ginčo aspekto – atsakovo atsisakymo pateikti informaciją. Teismas nepagrįstai atmetė skundą iš esmės vienu teiginiu, jog pareiškėjui buvo pateikti argumentai, dėl kurių pareiškėjui negali būti pateikiama visa jo prašoma informacija. Vien ši aplinkybės nepagrindžia, kad šie argumentai yra pagrįsti, o atsisakymas pateikti informaciją yra teisėtas. Pareiškėjas skunde teismui išsamiai pagrindė ir įrodė, kad atsakovo argumentai yra niekiniai, tačiau teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai šiuos argumentus atmetė.
29. Pareiškėjo nuomone, teismo konstatavimas, kad atsakovas tinkamai ištyrė pareiškėjo Prašymą ir atsakė į jį Raštu, pateikdamas informaciją bei nurodydamas motyvus, dėl kurių dalis pareiškėjo prašomos pateikti informacijos yra neteiktina, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o būtent pareiškėjo Prašymui ir atsakovo atsakymui. Pareiškėjui nebuvo pateikta prašyta informacija, kurios jis nežinotų iš viešų šaltinių ir atsakovo procesinių dokumentų, esančių teismo bylose Nr. eI-1238-789/2018 ir eI-2308-968/2018, tačiau buvo atsisakyta pateikti reikšmingą informaciją, kurią pareiškėjas siekė gauti.
Šalies argumentai
30. Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo aiškintis, ar atsakovo atsisakymas pateikti informaciją buvo pagrįstas ir teisėtas, tačiau to nepadarė. Teismas nepaisė VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Atsakovas savo atsisakymą grindė asmens duomenų apsaugos reikalavimais ir didelių sąnaudų poreikiu. Teismas šių argumentų nenagrinėjo, bet pateikė kitus, atsakovo atsakyme nesančius argumentus. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsisakymo pateikti informaciją argumentai (asmens duomenų apsauga ir sąnaudos) yra nepagrįsti. Atsakovo darbuotojų asmens duomenys, susiję su juridinio asmens vardu atliekamais veiksmais, yra vieši, jeigu kitaip nenustato įstatymas. Šiuo atveju pareiškėjas neprašė pateikti asmens duomenų. Argumentas, kuris yra grindžiamas nežinomo dydžio sąnaudomis, yra subjektyvi atsakovo nuomonė, nepagrįsta objektyviais duomenimis.
31. Pareiškėjas pažymi, jog aplinkybę, kad atsakovas, teikdamas atsakymą, siekė ne tarnauti žmonėms kaip valdžios įstaiga, bet turėdamas su šia prievole nesuderinamų tikslų, piktnaudžiaudamas, siekė atsisakyti pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, demaskuojančią atsakovo melą, patvirtina tai, kad atsakovas nepradėjo administracinės procedūros dėl informacijos pateikimo, nerinko įrodymų. Šiuo aspektu teismo argumentai dėl Prašymo nagrinėjimo VAĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatos kontekste ir dėl pareiškėjo prašymo pradėtos administracinės procedūros yra prieštaringi.
32. Pasak pareiškėjo, skundžiamas teismo sprendimas reiškia, kad valdžios įstaiga gali atsisakyti teikti bet kokią informaciją pagal piliečio prašymą, tik pareikšdama, kad prašoma informacija yra susijusi su asmens duomenimis ir (arba) duomenų parengimas yra susijęs su didelėmis laiko ir darbo sąnaudomis ar kitaip neteiktina. Nagrinėjamu atveju neatsižvelgta į įrodymų nebuvimą, neanalizuoti galimi teikti duomenis, kiek laiko ir darbo sąnaudų reikia duomenų nuasmeninimui.
33. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas nebandė apginti pareiškėjo pažeistos teisės į teisingą ir įstatymais pagrįstą prašymo nagrinėjimą. Teismas turėjo konstatuoti, kad pareiškėjas neturėjo tikslo gauti asmens duomenų, nesiekė nustatyti susijusių asmenų tapatybės, atsakymas į pareiškėjo prašymą gali būti pateiktas neatskleidžiant įstatymo saugomų asmens duomenų, atsakovo didelių darbo ir laiko sąnaudų poreikis atsakymui parengti yra neįrodytas ir pagrindo neteikti pareiškėjo prašomos informacijos nėra.
Šalies argumentai
34. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovui buvo žinoma, kodėl pareiškėjas pateikė Prašymą dėl informacijos. Tai atsakovui paaiškino ir teismas sprendime, panaikinęs atsakovo pirmąjį atsakymą. Nagrinėjant antrąjį atsakymą, teismas nepagrįstai Prašymą vertino kaip abstraktu, akcentuodamas skundo padavimo reikalingumą. Tokia teismo pozicija yra neteisingą ir turi biurokratinį aspektą. Nei kreipimosi forma, nei Prašymo pagrindimas nebuvo pagrindai, kuriais rėmėsi atsakovas atsisakydamas pateikti prašomą informaciją pareiškėjui.
35. Pareiškėjo teigimu, konkrečiu atveju buvo pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos prigimtinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, žmogaus orumą, gerą administravimą, teisę susipažinti su dokumentais ir kt.
Atsiliepimas
36. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
37. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pareiškėjas teikė abstraktų Prašymą informacijai gauti, t. y. abstraktumą siejant su poreikio gauti informaciją pagrindu, o ne Prašymo turiniu. Prašoma informacija niekaip nesusijusi su pareiškėjo interesais ar tuo labiau galimu jo teisių pažeidimu.
38. Atsakovas pažymi, kad pradinis pareiškėjo siekis buvo gauti informaciją apie bylos vietą eilėje. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. CR-114 pareiškėjui pateikta informacija apie civilinę bylą Nr. e2A-1835/2017 ir nurodyta, jog ši byla rašto surašymo metu yra 193-ia tarp nepaskirtų apeliacine tvarka nagrinėtinų civilinių bylų su apeliaciniais skundais. 2017 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl asmens duomenų ir kitos informacijos pateikimo. Pareiškėjui buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. TR-937, kurį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (bylos Nr. eI-1238-789/2018). Pareiškėjas turėjo galimybę dar kartą kreiptis į atsakovą ir jam būtų suteikta informacija apie civilinę bylą. Įvertindamas tai, jog 2017 m. birželio 15 d. civilinė byla buvo 193-ia eilėje, o 2017 m. pabaigoje dar nebuvo paskirta, pareiškėjas turėjo numatyti, jog bandymas gauti informaciją teisminiu keliu, t. y. apskundus 2017 m. gruodžio 18 d. raštą, truks ilgiau nei bus paskirta ir išnagrinėta civilinė byla. Vilniaus apygardos teisme informacija teikiama ne tik raštu, bet ir telefonu. Pareiškėjas reikiamą informaciją galėjo gauti vieno skambučio pagalba, tačiau turėdamas savitikslių interesų pasirinko kitą – patį neracionaliausią ir neekonomiškiausią būdą informacijai gauti.
39. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-1238-789/2018 nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 24 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-317-560/2018 (buvęs Nr. e2A-1835/2017). Nepaisant civilinės bylos eigos ir baigties, pareiškėjas administracinėje byloje neatsisakė savo reikalavimo dėl civilinės bylos vietos eilėje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla jau yra išnagrinėta, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie civilinės bylos vietą eilėje.
40. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas inicijavo kitą administracinę bylą Nr. eI-2308-968/2018, siekdamas gauti informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių atsakovas laikinai negalėjo naudotis Liteko VEP posistemio paskyra (EPP). Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-2308-968/2018 įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. prašymą, Vilniaus apygardos teismas pareiškėjui atsakė 2018 m. liepos 3 d. raštu Nr. TR-544, dėl kurio pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris priėmė šioje byloje apskųstąjį 2019 m. sausio 23 d. sprendimą.
Atsiliepimas
41. Atsakovo teigimu, pareiškėjo veiksmai rodo jo siekį sukelti atsakovui nereikalingų rūpesčių, verčiant pasiaiškinti dėl aplinkybių, kurios pareiškėjui nesukelia jokių pasekmių ir nėra susijusios su tiesiogine atsakovo funkcija – teisingumo vykdymu.
42. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjo skundo ribas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme rėmėsi aplinkybe, jog prašoma informacija nėra susijusi su asmens teisių pažeidimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuoja praktika, jog tais atvejais, kai asmuo prašo suteikti informaciją ne apie jį, turi būti išlaikomas proporcingumo principas. Šiuo atveju pareiškėjas siekė gauti informaciją, kurios atsakovas atskirai nerenka ir nesaugo. Pareiškėjo siekis iš principo gauti informaciją, kuri nesusijusi su jo teisių pažeidimu, ir šio siekio įgyvendinimas reikštų neproporcingai dideles atsakovo pastangas, reikalingas specialiam duomenų parengimui ir pateikimui. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė priežastis, dėl kurių informacijos parengimas sudarytų neproporcingai dideles darbo ir laiko sąnaudas, tačiau pareiškėjas jas sąmoningai ignoruoja, teigdamas, jog šis atsisakymo pateikti informaciją pagrindas nėra pagrįstas.
43. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas netinkamai aiškina atsisakymo suteikti informaciją dėl neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų jos parengimui pagrindą. Pagal pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktą suvokimą, šis pagrindas galėtų būti taikomas tik tada, kai sąnaudos galėtų būti išreikštos konkrečiu matavimo vienetu – minutėmis, valandomis ir pan. bei tiksliai apskaičiuotos. Iš atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų priežasčių akivaizdu, jog darbo ir laiko sąnaudos yra didelės, kadangi dauguma informacijos nebuvo ir neprivalėjo būti fiksuojama bei saugoma, o jos atgaminimas reikalauja apklausti atleistus darbuotojus. Tokios sąnaudos akivaizdžiai negali būti išreikštos konkrečiu laiko matavimo vienetu, nes to padaryti objektyviai neįmanoma.
Atsiliepimas
44. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas rašytiniuose paaiškinimuose, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-446-502/2019 ir 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 pateiktus išaiškinimus, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.)
45. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundo dalykas yra susijęs su administravimu teisme (informacijos nesuteikimu), todėl negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Tokiu būdu pareiškėjo reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
46. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. rašto Nr. TR-544 (rašte nurodyto sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. vasario 12 d. prašymą pagrįstumo.
47. Nagrinėjant ginčą dėl pareiškėjo teisės Įstatymo nustatyta tvarka gauti informaciją iš atsakovo, visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga priminti paties ginčo kontekstą: Vilniaus apygardos administraciniam teisme buvo pradėta administracinė byla Nr. eI-1238-789/2018 pagal pareiškėjo 2017 m. gruodžio mėn. 20 d. pateiktą skundą, kuriame jis prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus apygardos teismą išnagrinėti ir atsakyti į jo skundo klausimus dėl asmens duomenų pateikimo ir civilinės bylos Nr. e2A-1835-XX/2017 vietos eilėje, kuria ši byla bus skiriama nagrinėti teisėjams, nustatyta tvarka pateikiant patvirtintą atsakymą. Šioje byloje atsakovui 2018 m. vasario 6 d. prašymu Nr. TR-100 paprašius, motyvuojant LITEKO VEP posistemio darbo sutrikimais, atnaujinti praleistą terminą atliepimui į skundą pateikti ir nustatyti naują terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti, teisėja, paskirta išspręsti skundo priėmimo ir bylos paruošimo nagrinėti teisme klausimus, 2018 m. vasario 12 d. rezoliucija šį prašymą tenkino. 2018 m. vasario 12 d. pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog susipažinęs su Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu 2018 m. vasario 6 d. raštu Nr. TR-100, prašo suteikti informaciją: 1) kokiomis ryšio priemonėmis ir iš kokio asmens (dokumento) Vilniaus apygardos teismas sužinojo apie Vilniaus apygardos administracinio teismo bylą Nr. eI-1238-789/2018; 2) nuo kurios datos Vilniaus apygardos teisme nebedirba asmuo, kuris Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2013-10-29 įsakymu Nr. V-138 buvo paskirtas naudotis šio teismo vardu Liteko VEP posistemiu; 3) kurią datą, nuo kurios datos ir kokiu veiksmu (dokumentu) buvo pavesta Vilniaus apygardos teismo vardu naudotis Liteko VEP posistemiu kitam teismo darbuotojui, po nebedirbančiojo; 4) kokius veiksmus, susijusius su elektroninio parašo gavimu kitam darbuotojui, atliko Vilniaus apygardos teismas ir kada; 5) kiek laiko teismas negalėjo naudotis Liteko VEP posistemio paskyra dėl elektroninio parašo užtrukusio gavimo; 6) dėl kokių kitų techninių priežasčių teismas laikinai negalėjo naudotis Liteko VEP posistemio paskyra ir kokiu laikotarpiu pagal kiekvieną techninę priežastį, neskaitant elektroninio parašo užtrukusio gavimo; 7) kodėl Liteko VEP paskyra naudotis nebuvo pavesta Vilniaus apygardos teismo darbuotojui, turinčiam elektroninį parašą, kol kitas darbuotojas laikinai neturėjo elektroninio parašo; 8) kas Vilniaus apygardos teismui ar konkrečiam teismo darbuotojui (kuriam pavesta naudotis Vilniaus apygardos teismo vardu Liteko VEP posistemio paskyra), teikė elektroninį parašą, kokia tvarka bei terminais; 9) kiek ilgiau negu tikėtasi užtruko elektroninio parašo gavimas.
48. Atsakovui 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. TR-145 atsisakius pareiškėjui pateikti 2018 m. vasario 12 d. prašyme nurodytą informaciją, pareiškėjas šį aktą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. birželio 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-2308-968/2018, motyvuodamas tuo, kad motyvų išdėstymas skundžiamame 2018 m. vasario 19 d. atsakyme neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, dėl ko negali būti laikomas teisėtu, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. raštą Nr. TR-145, o tiksliau – rašte nurodytą sprendimą atsisakyti teikti informaciją, panaikino ir įpareigojo jį pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
49. Atsakovas, įgyvendindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą, į pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. prašymą atsakė byloje ginčijamu 2018 m. liepos 3 d. raštu Nr. TR-544, kuriame nurodė: informacija apie administracinę bylą gauta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO; dėl valstybės tarnautojo elektroninio parašo kvalifikuoto sertifikato teismas, vadovaudamasis Valstybės tarnautojo pažymėjimo išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis vidaus reikalų ministro 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 1V-624, ir Valstybės tarnautojų registravimo sertifikatams gauti ir konsultavimo taisyklėmis kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą; dėl likusios prašomos pateikti informacijos, nurodė, kad pareiškėjas prašo pateikti detalius duomenis apie teismo vidaus administravimą, nesusijusį su administracinių ar viešųjų paslaugų teikimu; informacija apie buvusius ir esamus teismo darbuotojus, kuriems pavesta naudotis Liteko VEP posistemio paskyra, pavedimo motyvus ir aplinkybes nebus teikiama, kadangi ši informacija susijusi su teismo darbuotojų asmens duomenimis, vidaus administravimo priemonėmis, kurių buvo imtasi, pasikeitus teismo vadovybei. Pažymėjo, jog prašyme atskirais punktais išskaidytos aplinkybės – ne kiekviena atskirai, o jų visuma – sudaro pagrindą neteikti informacijos, įvertinant ne tik asmens duomenų apsaugos reikalavimus, duomenų neviešą pobūdį, bet ir darbo bei laiko sąnaudas, reikalingas duomenų parengimui išimtinai pareiškėjo prašymu.
50. Apibendrinant aptartas, faktines aplinkybes, konstatuotina, kad ginčas kilo dėl pareiškėjo, administracinio ginčo šalies (pareiškėjo) administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018, teisės Įstatymo nustatyta tvarka gauti informaciją iš kitos šio administracinio ginčo šalies (atsakovo Vilniaus apygardos teismo) informaciją, susijusią procesinio prašymo – 2018 m. vasario 6 d. prašymo Nr. TR-100 atnaujinti praleistą terminą atliepimui į skundą pateikti ir nustatyti naują terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti – pateikimo priežastimis ir rengimo aplinkybėmis.
51. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (ginčui reikšminga Įstatymo redakcija, galiojusi pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. prašymo pateikimo metu), be kita ko, numato, kad šio Įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus (toliau – institucijos). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato atvejus, kai šis Įstatymas nėra taikomas, iš jų – ir dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį (Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p.). Įstatymo prasme informacija yra žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas (Įstatymo 3 str. 5 d.), o dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis (Įstatymo 3 str. 1 d.).
52. Teismas yra valstybės institucija, kurio funkcija – teisingumo vykdymas Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas, 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, kurio pareiškėjas 2018 m. vasario 12 d. prašymu prašė pateikti informaciją, yra apygardos teismas, o prašyta pateikti informacija nėra susijusi su jo funkcijomis, kurioms vykdyti jis yra įsteigtas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 str. 1 d., 19 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovo 2018 m. liepos 3 d. rašte Nr. TR-544 nurodytą sprendimą, kuriuo pareiškėjui motyvuotai, t. y. nurodžius tiek faktinį, tiek teisinį tokio sprendimo pagrindimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), atsisakyta pateikti informaciją, priskirtiną Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytai, kuri, pažymėtina, esant poreikiui priimti atitinkamus procesinius sprendimus, galėjo būti pateikta administracinių bylų procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka bylą nagrinėjančiam administraciniam teismui.
53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
54. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra reikšmingi bylos išnagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl jų atskirai nėra pasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.