- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- eI-481-789/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02611-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apygardos teismui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018-08-06 pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo atsakovo 2018-07-03 raštą Nr. TR-544 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-02-12 prašymą (toliau – ir Prašymas) (t. 1, b. l. 1–6).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-06-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2308-968/2018 panaikino atsakovo 2018-02-19 raštą Nr. TR-145 ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2018-02-12 prašymą išnagrinėti iš naujo. Nurodė, kad atsakovas Rašte informuoja gavęs informaciją apie administracinę bylą iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko. Teigia, kad atsakovas Raštu atsako į pareiškėjo Prašymo 1 klausimo dalį dėl ryšio priemonių, tačiau neatsako į to paties klausimo dalį, iš kokio dokumento atsakovas sužinojo apie klaustą bylą.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad atsakovas skundžiamo Rašto 4 pastraipoje nurodo taisykles, kuriomis vadovaudamasis kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą dėl valstybės tarnautojo elektroninio parašo kvalifikuoto sertifikato. Pateikta informacija yra susijusi su pareiškėjo 2018-02-12 skundo 4 ir 8 klausimais, tačiau neatsako į jų abiejų esmę, nes nenurodo, kada kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, kokia tvarka ir terminais buvo faktiškai teikiamas elektroninis parašas. Nurodė, kad atsakovas pats pripažįsta, kad pateikta informacija nėra atsakymai į pareiškėjo 4 ir 8 klausimus, kadangi skundžiamo rašto 10 pastraipoje atsisako suteikti informaciją pagal prašymo 2–9 punktus. Teigia, kad Raštas yra prieštaringas ir neaiškus. Paaiškino, kad atsakovas atsisakymą pateikti informaciją į pareiškėjo prašymo 2–9 p. grindžia teisės aktų normomis, tačiau nepateikia objektyvių duomenų (faktų). Pažymėjo, kad visos atsakovo nurodomos aplinkybės yra tik teisės aktų normų pervadinimas arba subjektyvūs vertinimai, neturintys nieko bendro su objektyviais duomenimis, kurie nėra pateikiami.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad pareiškėjas neprašė pateikti detalių, t. y. išsamių ir tikslių iki smulkmenų, duomenų, bet prašė pateikti tik atskirus, fragmentinius duomenis. Pažymėjo, kad pareiškėjas siekė gauti ne informaciją apie reguliarų vidaus administravimą, bet apie darbuotojų neveikimą vienu konkrečiu atveju. Paaiškino, kad atsakovas Rašto 7 pastraipoje atsisakė pateikti informaciją apie buvusius ir esamus teismo darbuotojus, kuriems pavesta naudotis Liteko VEP posistemio paskyra, aiškindamas, kad ši informacija susijusi su teismo darbuotojų asmens duomenimis, vidaus administravimo priemonėmis, kurių buvo imtasi pasikeitus teismo vadovybei. Pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė informacijos, pagal kurią galima būtų nustatyti atsakovo darbuotojo tapatybę Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytais duomenimis ar požymiais. Nurodė, kad suformulavo prašymą taip, kad atsakovo darbuotojų asmens duomenys nebūtų atskleisti. Pažymėjo, kad atsakovas turi pateikti tik pareiškėjo prašomą informaciją, kuri nereikalauja atskleisti darbuotojų asmens duomenų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas atsisako suteikti informaciją, tačiau rašte nepateikia jokių objektyvių duomenų (faktų), kurie leistų manyti, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, faktiškai nagrinėdamas turimus dokumentus ir spręsdamas, ar pareiškėjo prašoma informacija gali būti suteikta. Mano, kad atsakovo Rašto turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas atsakė į pareiškėjo skundą, nenagrinėdamas turimos informacijos ar dokumentų, priešingu atveju juos konkrečiai nurodytų, jais remtųsi.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apygardos teismas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 3–5). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Prašyme prašė pateikti šią informaciją: 1) kokiomis ryšio priemonėmis ir iš kokio asmens (dokumento) atsakovas sužinojo apie administracinę bylą Nr. eI-1238-789/2018; 2) nuo kurios datos nebedirba asmuo, kuris atsakovo pirmininko 2013-10-29 įsakymu Nr. V-138 buvo paskirtas naudotis atsakovo vardu Liteko VEP posistemiu; kurią datą, nuo kurios datos ir kokiu veiksmu (dokumentu) buvo pavesta atsakovo vardu naudotis Liteko VEP posistemiu kitam teismo darbuotojui, po nebedirbančiojo; 4) kokius veiksmus, susijusius su elektroninio parašo gavimu kitam darbuotojui, atliko atsakovas ir kada; 5) kiek laiko teismas negalėjo naudotis Liteko VEP posistemio paskyra dėl elektroninio parašo užtrukusio gavimo; 6) dėl kokių kitų techninių priežasčių teismas laikinai negalėjo naudotis Liteko VEP posistemio paskyra ir kokiu laikotarpiu pagal kiekvieną techninę priežastį, neskaitant elektroninio parašo užtrukusio gavimo; 7) kodėl Liteko VEP paskyra naudotis nebuvo pavesta atsakovo darbuotojui, turinčiam elektroninį parašą, kol kitas darbuotojas laikinai neturėjo elektroninio parašo; 8) kas konkrečiam atsakovo darbuotojui (kuriam pavesta naudotis atsakovo vardu Liteko VEP posistemio paskyra) teikė elektroninį parašą, kokia tvarka bei terminais; 9) kiek ilgiau negu tikėtasi užtruko elektroninio parašo gavimas. Nurodė, kad pareiškėją informavo, jog informaciją apie administracinę bylą gavo iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko. Teigia, kad pareiškėjas siekia gauti duomenis apie konkretų atsakovo darbuotoją ir dokumentą, tačiau neįvertina to, jog nėra keliamas klausimas dėl konkretaus privataus asmens atsakomybės. Administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018 atsakovu buvo patrauktas Vilniaus apygardos teismas, kaip biudžetinė įstaiga, kuri ir teikė prašymą nurodytoje byloje dėl praleisto termino atnaujinimo ir naujo termino atsiliepimui pateikti nustatymo. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįvertina to, jog atsakovui nėra būtina gauti konkretų dokumentą, jog sužinotų apie bylą, kadangi atsakovas, savo veikloje naudodamasis Liteko sistema, gali žinoti, jog yra tam tikros bylos šalimi. Pažymėjo, kad pareiškėjas siekia sužinoti datas, kada atsakovas kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą ir kada gavo elektroninio parašo kvalifikuotą sertifikatą. Nurodė, kad atsakovo ir Valstybės tarnybos departamento tarpinstitucinis bendradarbiavimas paremtas nustatytomis procedūromis, kurios niekaip nesusijusios su trečiaisiais asmenimis.
Atsakovas atsiliepime taip pat teigia, kad pareiškėjas pernelyg siauriai aiškina asmens duomenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog juos sudaro bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, darbo santykiai ir susijusi informacija taip pat yra privataus gyvenimo dalis. Duomenys, susiję su darbuotojo (-jų) atleidimu, motyvais dėl pavedimo atlikti funkcijas konkrečiam darbuotojui ir pan., susiję su asmens duomenų apsauga, kadangi informacija, kuri leidžia identifikuoti asmenį, laikytina asmens duomenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, jog tais atvejais, kai asmuo prašo suteikti informaciją ne apie jį, turi būti išlaikomas proporcingumo principas. Šiuo atveju pareiškėjas siekia gauti informaciją, kurios atsakovas atskirai nerenka ir nesaugo. Pareiškėjo siekis gauti informaciją, kuri nesusijusi su jo teisių pažeidimu, ir šio siekio įgyvendinimas reikštų neproporcingai dideles atsakovo pastangas, reikalingas specialiam duomenų parengimui (pateikimui) ir suteiktų nepagrįstą prioritetą savitikslių interesų patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas atsakovui pateikė Prašymą, kuriame prašė pateikti informaciją jo nurodytais klausimais: 1) kokiomis ryšio priemonėmis ir iš kokio asmens (dokumento) atsakovas sužinojo apie administracinę bylą Nr. eI-1238-789/2018; 2) nuo kurios datos nebedirba asmuo, kuris atsakovo pirmininko 2013-10-29 įsakymu Nr. V-138 buvo paskirtas naudotis atsakovo vardu Liteko VEP posistemiu; kurią datą, nuo kurios datos ir kokiu veiksmu (dokumentu) buvo pavesta atsakovo vardu naudotis Liteko VEP posistemiu kitam teismo darbuotojui, po nebedirbančiojo; 4) kokius veiksmus, susijusius su elektroninio parašo gavimu kitam darbuotojui, atliko atsakovas ir kada; 5) kiek laiko teismas negalėjo naudotis Liteko VEP posistemio paskyra dėl elektroninio parašo užtrukusio gavimo; 6) dėl kokių kitų techninių priežasčių teismas laikinai negalėjo naudotis Liteko VEP posistemio paskyra ir kokiu laikotarpiu pagal kiekvieną techninę priežastį, neskaitant elektroninio parašo užtrukusio gavimo; 7) kodėl Liteko VEP paskyra naudotis nebuvo pavesta atsakovo darbuotojui, turinčiam elektroninį parašą, kol kitas darbuotojas laikinai neturėjo elektroninio parašo; 8) kas konkrečiam atsakovo darbuotojui (kuriam pavesta naudotis atsakovo vardu Liteko VEP posistemio paskyra) teikė elektroninį parašą, kokia tvarka bei terminais; 9) kiek ilgiau negu tikėtasi užtruko elektroninio parašo gavimas. Nurodė, kad pareiškėją informavo, jog informaciją apie administracinę bylą gavo iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (t. 1, b. l. 18, 146).
Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, pateikė 2018-02-19 raštą Nr. TR-145 (t. 1, b. l. 21). Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2018-02-19 raštu Nr. TR-145, dėl jo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-2308-968/2018 (t. 1, b. l. 16–17)). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-06-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2308-968/2018 pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies ir panaikintas atsakovo 2018-02-19 raštas Nr. TR-145, atsakovas įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo (t. 1, b. l. 72–79)
Atsakovas, įgyvendindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2308-968/2018, atsakė į pareiškėjo Prašymą Raštu. Rašte pažymėjo, kad pareiškėjas prašo pateikti detalius duomenis apie teismo vidaus administravimą, nesusijusį su administracinių ar viešųjų paslaugų teikimu. Rašte atsakovas nurodė, kad informacija apie buvusius ir esamus teismo darbuotojus, kuriems pavesta naudotis Liteko VEP posistemio paskyra, pavedimo motyvus ir aplinkybes nebus teikiama, kadangi ši informacija susijusi su teismo darbuotojų asmens duomenimis, vidaus administravimo priemonėmis, kurių buvo imtasi, pasikeitus teismo vadovybei. Pažymėjo, jog Prašyme atskirais punktais išskaidytos aplinkybės ne kiekviena atskirai, o jų visuma sudaro pagrindą neteikti informacijos, įvertinant ne tik asmens duomenų apsaugos reikalavimus, duomenų neviešą pobūdį, bet ir darbo bei laiko sąnaudas, reikalingas duomenų parengimui išimtinai pareiškėjo Prašymu (t. 1, b. l. 10–11).
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad atsakovas netinkamai atsakė pareiškėjui į Prašymą, pateikė neišsamaus turinio informaciją, todėl Raštas yra naikintinas.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus vadinamas prašymu (Viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2017-04-01 iki 2018-09-01) (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 14 dalis). VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.
Iš pareiškėjo Prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas prašė atsakovo suteikti jam informaciją. Nagrinėjamu atveju atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas – nagrinėjo prašymą dėl informacijos suteikimo pareiškėjui. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjo teiktas Prašymas iš esmės atitiko VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką bei turėjo būti išnagrinėtas, vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais. Iš bylos duomenų matyti, kad, išnagrinėjus pareiškėjo Prašymą, atsakymas į jį pateiktas Raštu.
Pareiškėjas iš esmės teigia, kad Rašte nėra pateikta pareiškėjo prašoma pateikti informacija. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendime turi įvertinti, ar atsakovas, pateikdamas atsakymą į pareiškėjo Prašymą, laikėsi teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2017-11-17 įsakymu Nr. V-155 patvirtintos Asmenų aptarnavimo, jų prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme taisyklės (toliau – ir Vilniaus apygardos teismo taisyklės) (t. 1, b. l. 166–173). Vilniaus apygardos teismo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad teikdami asmenims informaciją teismo darbuotojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo ir pagalbos principais. Pagal Vilniaus apygardos teismo taisyklių 23 punktą, asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo teisme. Vilniaus apygardos teismo taisyklių 35.2 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Teismas pažymi, kad iš esmės tokie patys reikalavimai nustatyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) (redakcija nuo 2017-11-23). Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. Pareiškėjas Prašymą dėl informacijos pateikimo atsakovui pateikė 2018-02-12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-06-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2308-968/2018 pareiškėjo skundą patenkino ir įpareigojo atsakovą iš naujo atsakyti į Prašymą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-06-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2308-968/2018 įsiteisėjo 2018-07-14. Atsakymas į Prašymą pareiškėjui pateiktas 2018-07-03 Raštu, t. y. dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimui. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Raštas pateiktas laikantis teisės aktuose nustatytų terminų.
Taisyklių 35.2 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), sistemiškai aiškindamas VAĮ 14 straipsnio 1 dalį ir Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, kad ginčas dėl atsakymo į prašymą pateikti informaciją Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme atsakymo į prašyme pateiktus klausimus pakankamumo aspektu (LVAT 2012-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2002/2012, LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-921/2014). LVAT praktikoje nagrinėjant bylas dėl viešojo administravimo subjekto atsakymo, kuriuo suteikiama informacija, tikrinama tokio atsakymo atitiktis VAĮ 8 straipsnio reikalavimams (LVAT 2015-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-905-492/2015). Pareiškėjas ginčą kelia dėl atsakant į jo Prašymą pateiktos informacijos pakankamumo kriterijaus.
Įvertinus pareiškėjo Prašymo turinį, matyti, kad šiuo Prašymu jis siekė gauti informaciją, susijusią su atsakovo 2018-02-06 rašte Nr. TR-100, kuris buvo teikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018, nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas 2018-02-06 rašte Nr. TR-100 Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui pateikti administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018 (t. 1, b. l. 61). Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos 2018-02-12 rezoliucija administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018 atsakovo rašte Nr. TR-100 pateiktas prašymas patenkintas ir nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Iš Prašymo turinio matyti, kad šiuo prašymu pareiškėjas siekė gauti informaciją, susijusią su atsakovo, kaip institucijos, darbo organizavimu ir šios institucijos darbuotojų veiksmais ir (arba) neveikimu, atstovaujant atsakovui administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018, taigi, iš esmės pareiškėjas siekė gauti informaciją apie atsakovo, kaip valstybės institucijos, veiklą.
Rašte pareiškėjui pateikta informacija, kad dėl valstybės tarnautojo elektroninio parašo kvalifikuoto sertifikato kreiptasi į Valstybės tarnybos departamentą. Rašte pažymėta, kad pareiškėjas prašo pateikti detalius duomenis apie teismo vidaus administravimą, nesusijusį su administracinių ar viešųjų paslaugų teikimu. Rašte nurodyta, kad informacija apie buvusius ir esamus teismo darbuotojus, kuriems pavesta naudotis Liteko VEP posistemio paskyra, pavedimo motyvus ir aplinkybes nebus teikiama, kadangi ši informacija susijusi su teismo darbuotojų asmens duomenimis, vidaus administravimo priemonėmis, kurių buvo imtasi, pasikeitus teismo vadovybei. Pažymėta, jog Prašyme atskirais punktais išskaidytos aplinkybės ne kiekviena atskirai, o jų visuma sudaro pagrindą neteikti informacijos, įvertinant ne tik asmens duomenų apsaugos reikalavimus, duomenų neviešą pobūdį, bet ir darbo bei laiko sąnaudas, reikalingas duomenų parengimui išimtinai pareiškėjo Prašymu (t. 1, b. l. 10–11).
Informacijos teikimo principai įtvirtinti Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 4 straipsnyje, pagal kurį įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo viešąją informaciją apie jo veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią atsakovas turi apie jį patį, atsakovas privalo teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Teismas pažymi, kad, nepažeidžiant informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo, pagalbos principų laikymosi, atsakovas neturi pareigos teikti visą be išimties suinteresuoto asmens (pareiškėjo) prašomą informaciją. LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (LVAT 2012-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). LVAT yra nurodęs, jog minėtais teisės principais būtina vadovautis, nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama. Teismas pažymi, kad pareiškėjo Prašymo turinys ir jame nurodytos aplinkybės nustato pareiškėjui teiktinos informacijos kiekį ir pobūdį. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (LVAT 2012-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo Prašymo turinį, pažymi, kad pareiškėjas pateikė abstraktų prašymą informacijai gauti. Pareiškėjas Prašyme prašo jam pateikti atsakymus į jo nurodytus klausimus, kurie yra susiję su atsakovo darbo organizavimu ir atsakovo darbuotojų veiksmais. Atsižvelgęs į Prašymo turinį, teismas pažymi, kad jis nėra grindžiamas kokiu nors pareiškėjo ir/ar kitų asmenų teisių (teisėtų interesų) pažeidimu ar siekiu ginti pareiškėjo ir/ar kitų asmenų galimai pažeistas teises. Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl pareiškėjo Prašymo, buvo pradėta administracinė procedūra dėl informacijos pateikimo, atsakovui vykdant viešojo administravimo subjekto veiklą, tačiau nebuvo pradėta administracinė procedūra dėl asmens teisių pažeidimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo Prašymas vertinamas kaip abstraktaus pobūdžio prašymas gauti informaciją. Įvertinęs pareiškėjo Prašymo turinį, teismas pažymi, kad atsakovas šiuo atveju turėjo pareiškėjui pateikti bendro pobūdžio informaciją apie atsakovo veiklą, o ne informaciją apie konkrečius asmenis ir tikslią atsakovo veiklos organizavimo tvarką, susijusią su atsakovo atstovavimu administracinėje byloje Nr. eI-1238-789/2018. Teismas vertina, kad tokio pobūdžio ir tokio išsamumo informacija apie atsakovo veiklos organizavimo tvarką ir konkrečius atsakovo darbuotojų veiksmus, kurią prašo pateikti pareiškėjas, galėtų būti svarbi vertinant asmens teisės pažeidimo faktą, o ne atsakant į abstraktų prašymą dėl informacijos pateikimo. Teismas pažymi, kad atsakovas nagrinėjamu atveju netyrė aplinkybių, ar tam tikrais atsakovo darbuotojų veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėms apie Rašte pateiktos informacijos neišsamumą ir dėl šios informacijos neišsamumo galimai pažeistas pareiškėjo teises. Rašte pateikta bendro pobūdžio informacija į pareiškėjo klausimus, kurie yra susiję su atsakovo veikla, t. y. nurodytos aplinkybės dėl elektroninio parašo kvalifikuoto sertifikato, bei pateikti motyvai, kodėl pareiškėjui negali būti teikiami nevieši duomenys apie atsakovo vidinį administravimą ir konkrečius darbuotojus.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų inicijavęs administracines procedūras dėl atsakovo veiklos netinkamo administravimo ar teikęs skundus dėl atsakovo darbuotojų veiksmų (neveikimo).
Teismas vertina, kad, jeigu pareiškėjas būtų pradėjęs administracinę procedūrą dėl galimo jo teisių pažeidimo, tai tokio konkretaus tyrimo dėl teisių pažeidimo apimtyje pareiškėjo prašymas pateikti informaciją galėtų būti vertinamas, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio informacija yra būtina siekiant nustatyti visus reikšmingus atsakovo ir jo darbuotojų veiksmus (neveikimą). Šiuo atveju pareiškėjas turėtų galimybę pagrįsti, kodėl tokio pobūdžio informacija jam yra reikalinga ir kaip ji yra susijusi su galimu pareiškėjo teisių pažeidimu. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio administracinė procedūra dėl galimo pareiškėjo teisių pažeidimo nėra pradėta. Esant šioms aplinkybėms, vertinant Rašte pareiškėjui pateiktos informacijos išsamumą, teismas pripažįsta, kad pareiškėjui buvo pateikta informacija pagal jo Prašymą, pateikti argumentai, dėl kurių pareiškėjui negali būti pateikiama visa jo prašoma informacija.
Teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai ištyrė pareiškėjo Prašymą ir atsakė į jį Raštu, pateikdamas informaciją bei nurodydamas motyvus, dėl kurių dalis pareiškėjo prašomos pateikti informacijos yra neteiktina. Esant šioms aplinkybėms, Raštas laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo panaikinti Raštą, todėl, netenkinus pirmojo reikalavimo, išvestinis skundo reikalavimas taip pat netenkinamas. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.