- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- eI-2308-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apygardos teismui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu (elektroninės bylos Nr. eI-2308-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–2), kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo (toliau – atsakovas, VAT) 2018-02-19 raštą Nr. TR-145 (toliau – 2018-02-19 atsakymas) ir įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2018-02-12 prašymą, pateikiant jame prašomą informaciją.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018-02-12 kreipėsi į atsakovą su prašymu, į kurį atsakyta skundžiamu raštu ir atsisakoma pateikti prašyme nurodytą informaciją. Toks atsisakymas nepagrįstas jokiais įstatymais, parengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 13 punkte įtvirtiną viešojo administravimo išsamumo principą ir VAĮ 8 straipsnio 1–2 dalyse nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atsakovo atsisakymas pateikti prašomą informaciją klaidingai grindžiamas prielaida, kad pareiškėjo prašymas susijęs tik su konkrečiu teismo procesu ir praleisto termino atnaujinimo klausimo sprendimu. Tai, kad teismas praleisto termino atnaujinimo klausimą išsprendė nereikalaudamas pareiškėjo prašomų įrodymų iš atsakovo (t. y. VAT), nereiškia, kad pareiškėjas negali prašyti jam pateikti reikalingą informaciją ir atsakovas neprivalo jos pateikti. Pareiškėjas turi teisę gauti informaciją iš valdžios įstaigų, šiuo atveju – iš atsakovo, o valdžios įstaigos privalo ją pateikti arba motyvuotai atsisakyti tai padaryti, vadovaudamosi įstatymais. Pareiškėjas, kreipdamasis į valdžios įstaigą, neprivalo nurodyti, kokiu tikslu jam reikalinga prašoma informacija, o valdžios įstaiga negali vadovautis prielaidomis ir atsisakyti pateikti informaciją. Prašoma informacija pareiškėjui reikalinga kitais tikslais, nesusijusiais su praleisto termino atnaujinimo klausimu. Atsisakymas pateikti informaciją negali būti siejamas su tikslais, kam gali būti naudojama informacija. Pareiškėjas 2018-02-12 prašyme nurodė, kad pateikiami klausimai pareiškėjui kilo, susipažinus su VAT rašte teismui pateikta informacija. Pareiškėjas niekada neteigė, kad prašo informacijos tikslais, susijusiais su praleisto termino atnaujinimo klausimu, tokią prielaidą nepagrįstai daro atsakovas. Atsakovo pozicija nesuteikti pareiškėjui prašomos informacijos dėl to, kad teismas, spręsdamas konkretų klausimą byloje nepriėmė sprendimo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir pateikimo, yra absurdiška. Pagrindas suteikti informaciją yra pareiškėjo prašymas, o valdžios įstaiga gali nesuteikti informacijos tik motyvuotais ir teisėtais pagrindais, o ne prielaidomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 10–11) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – VAAT) nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1238-789/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovui VAT dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (toliau – VAAT byla Nr. eI-1238-789/2018), t. y. atsakyti į jo klausimus dėl asmens duomenų tvarkymo ir civilinės bylos Nr. e2A-1835-XX/2017 vietos eilėje. VAT 2018-02-06 raštu Nr. TR-100 (toliau – raštas Nr. TR-100) pateikė VAAT prašymą atnaujinti praleistą terminą ir nustatyti naują terminą atsiliepimui pateikti, kuriame nurodė, kad laikinai negalėjo naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – Liteko) VEP posistemio paskyra, todėl laiku negavo duomenų apie administracinę bylą ir VAAT 2018-01-11 nutartį, kuria VAT įpareigotas pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą. VAAT patenkino VAT prašymą ir nustatė naują terminą atsiliepimui pateikti. Pareiškėjas, nesutinka su VAAT byloje Nr. eI-1238-789/2018 pateiktu prašymu atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui pateikti ir VAAT teisėjos rezoliucija, kuria prašymas patenkintas, todėl siekė gauti informaciją, susijusią su VAT Liteko VEP posistemio paskyros naudojimu, t. y. siekė rinkti įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti VAT prašymo pagrįstumą. Dėl to pareiškėjas pateikė VAT prašymą pateikti informaciją, detalizuojančią VAT raštą Nr. TR-100. Atsakovas 2018-02-19 atsakymu atsisakė suteikti prašomą informaciją, kadangi VAAT byloje Nr. eI-1238-789/2018 patenkino VAT prašymą, todėl laikytina, kad šio prašymo pagrįstumas toliau nebus vertinamas ir jame nurodytų aplinkybių nereikės įrodinėti. Termino atnaujinimo klausimo sprendimas priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o ne bylos šalims ar vienai jų. VAAT nepriėmė procesinio sprendimo dėl papildomų įrodymų pateikimo ar išreikalavimo, todėl nebuvo jokio pagrindo suteikti pareiškėjui prašomą informaciją. Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Atsakovas atlieka teisingumo vykdymo funkciją. Pareiškėjas prašė informacijos, kuri nesusijusi su VAT veiklos tikslais ir teisingumo vykdymo funkcijomis. Pareiškėjas siekia gauti informaciją apie VAT Liteko VEP posistemio paskyrą, tačiau ši informacija susijusi su viešojo administravimo sritimi – viešojo administravimo subjekto vidaus administravimu, VAT vidine tvarka, teismo darbuotojais ir jų asmens duomenimis, kuriuos saugo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Vadinasi, informacija, kuri susijusi išimtinai su vidaus administravimu, pareiškėjui negalėjo ir negali būti teikiama nurodytų teisės aktų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2018-02-19 atsakymo, kuriuo VAT atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Rašytiniais bylos įrodymais ir Liteko duomenimis nustatyta, kad:
5.1. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. tuo metu, kai pareiškėjas teikė 2018-02-12 prašymą ir gavo skundžiamą VAT 2018-02-19 atsakymą, buvo nagrinėjama VAAT byla Nr. eI-1238-789/2018, kurioje G. B. buvo pareiškėju, o VAT – atsakovu. Iš VAAT bylos Nr. eI-1238-789/2018 medžiagos matyti, kad ją nagrinėjant:
(1) VAAT teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė 2018-01-11 nutartimi priėmė pareiškėjo skundą atsakovui VAT dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir įpareigojo atsakovą per 14 dienų nuo skundo nuorašo gavimo dienos pateikti atsiliepimą (e. bylos Nr. eI-1238-789/2018 1 t., b. l. 16–17);
(2) VAT 2018-02-06 raštu Nr. TR-100 (e. bylos 1 t., b. l. 53; e. bylos Nr. eI-1238-789/2018 1 t., b. l. 28) pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui pateikti ir nustatyti naują terminą. Šiame prašyme nurodė, kad apie VAAT bylą Nr. eI-1238-789/2018 sužinojo tik 2018-02-06. VAT 2018-02-06 rašte Nr. TR-100 išdėstytą prašymą, be kita ko, grindė šiais argumentais: VAT pirmininko 2013-10-29 įsakymu Nr. V-138 paskirtas asmuo, kuriam pavesta VAT vardu naudotis Liteko VEP posistemiu, VAT nebedirba; kitam teismo darbuotojui pavedus VAT vardu Liteko VEP posistemiu, dėl techninių priežasčių (užtrukusio elektroninio parašo gavimo darbuotojui) atsakovas laikinai negalėjo naudotis Liteko VEP posistemio paskyra, todėl laiku negavo duomenų apie šią administracinę bylą ir VAAT 2018-01-11 nutartį;
(3) pareiškėjas 2018-02-07 dėl VAT rašto Nr. TR-100 pateikė paaiškinimus (toliau – 2018-02-07 paaiškinimai dėl VAT rašto Nr. TR-100) (e. bylos Nr. eI-1238-789/2018 1 t., b. l. 29), kuriuose teigė, kad minėtas prašymas abstraktus ir neįrodyta, kad VAT nevykdė teismo nutarties dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių. Šiose paaiškinimuose pareiškėjas teigė, kad VAT juose: 1) nenurodė, nuo kada nedirba asmuo, kuriam buvo pavesta naudotis Liteko VEP posistemiu, todėl nėra aišku, ar šis įvykis galėjo turėti įtakos teismo įpareigojimui konkrečiu terminu. Seniai būtas įvykis tik įrodytų teismo aplaidumą ir nerūpestingumą; 2) nurodo neaktualų įsakymą, kuriuo buvo pavesta nebedirbančiam asmeniui naudotis Liteko VEP posistemiu, tačiau nenurodo aktualaus įsakymo ar kitokio pavedimo rekvizitų, pvz., datos, kuriuo tai buvo pavesta kitam darbuotojui. Galimas dalykas, kad naujam darbuotojui dėl teismo aplaidumo ir nerūpestingumo buvo pavesta naudotis Liteko VEP pavėluotai; 3) nepateikia reikšmingos informacijos apie tai, kada ir į ką buvo kreiptasi el. parašo, kiek laiko normaliai tai užtrunka, ir kiek ir kodėl tai užtruko daugiau negu tikėtasi. El. parašo gavimas normaliais terminais nėra techninė problema. Be to, atsakovas lengvai pats galėjo ir privalėjo pasirūpinti, kad laikotarpiu, kai nėra gautas el. parašas Liteko VEP posistemiu naudotųsi darbuotojas, turintis el. parašą didelėje atsakovės organizacijoje; 4) aiškiai nenurodo, kokias kitas technines problemas ji turi mintyje (n. b. „ir kt.“), todėl teismas negali vadovautis spėlionėmis apie aiškiai neišreikštas problemas; 5) nenurodo, kokiomis aplinkybėmis ji tik 2018-02-06 sužinojo apie iškeltą bylą, ar tik tądien buvo išspręstos vadinamos „techninės problemos“ ir konkretus asmuo sugebėjo pirmąkart pasinaudoti Liteko VEP posistemiu. Pareiškėjas 2018-02-07 paaiškinimuose dėl VAT rašto Nr. TR-100 išreiškė nuomonę, kad visa ši nepateikta informacija privalo būti pareikalauta iš atsakovės, kad būtų įrodytas labai tikėtinas piktnaudžiavimas – teismo klaidinimu, pvz., „techninėmis problemomis“ ir „kt.“, ir nutylėjimu dangstant paprasčiausią aplaidumą ir nerūpestingumą, kuris negali būti pripažintas svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis neįvykdžius teismo nutarties;
(4) VAAT teisėja 2018-02-12 rezoliucija VAT 2018-02-06 rašte Nr. TR-100 išdėstytą prašymą tenkino ir nustatė naują terminą iki 2018-02-21 atsiliepimui į pareiškėjo skundą pateikti;
(5) VAT 2018-02-14 raštu Nr. TR-137 pateikė atsiliepimą VAAT byloje Nr. eI-1238-789/2018 (e. bylos Nr. eI-1238-789/2018 1 t., b. l. 37–38).
5.2. Pareiškėjas VAT pateikė 2018-02-12 prašymą (e. bylos 1 t., b. l. 3) dėl rašto Nr. TR-100, kuriuo prašė pateikti informaciją: 1) kokiomis ryšio priemonėmis ir iš kokio asmens (dokumento) VAT sužinojo apie VAAT bylą Nr. eI-1238-789/2018; 2) nuo kurios datos VAT nebedirba asmuo, kuris VAT pirmininko 2013-10-29 įsakymu Nr. V-138 buvo paskirtas naudotis VAT vardu Liteko VEP posistemiu; 3) kurią datą, nuo kurios datos ir kokiu veiksmu (dokumentu) buvo pavesta VAT vardu naudotis Liteko VEP posistemiu kitam teismo darbuotojui, po nebedirbančiojo; 4) kokius veiksmus, susijusius su elektroninio parašo gavimu kitam darbuotojui, atliko VAT ir kada; 5) kiek laiko teismas negalėjo naudotis Liteko VEP posistemo paskyra dėl elektroninio parašo užtrukusio gavimo; 6) dėl kokių kitų techninių priežasčių teismas laikinai negalėjo naudotis Liteko VEP posistemio paskyra ir kokiu laikotarpiu pagal kiekvieną techninę priežastį, neskaitant elektroninio parašo užtrukusio gavimo; 7) kodėl Liteko VEP paskyra naudotis nebuvo pavesta VAT darbuotojui, turinčiam elektroninį parašą, kol kitas darbuotojas laikinai neturėjo elektroninio parašo; 8) kas VAT ar konkrečiam teismo darbuotojui (kuriam pavesta naudotis VAT vardu Liteko VEP posistemio paskyra), teikė elektroninį parašą, kokia tvarka bei terminais; 9) kiek ilgiau negu tikėtasi užtruko elektroninio parašo gavimas.
5.3. Atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo 2018-02-12 prašymą ir skundžiamu 2018-02-19 atsakymu (e. bylos 1 t., b. l. 6) nurodė, kad nėra pagrindo suteikti pareiškėjo prašomos informacijos, nes VAAT patenkino VAT prašymą ir nustatė terminą atsiliepimui į pareiškėjo skundą pateikti, todėl šio prašymo, t. y. rašto Nr. TR-100, pagrįstumas daugiau nebus vertinamas ir jame nurodytų aplinkybių nereikės įrodinėti. Termino atnaujinimo klausimo sprendimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, o VAAT nepriėmė procesinio sprendimo dėl papildomų įrodymų pateikimo ar išreikalavimo, neišdavė pareiškėjui liudijimo tokiems įrodymams gauti.
6. Pareiškėjas reikalavimus panaikinti 2018-02-19 atsakymą ir įpareigoti VAT pateikti pareiškėjo 2018-02-02 prašyme nurodytą informaciją iš esmės grindžia tuo, kad atsakovui teisės aktuose nustatyta pareiga teikti informaciją suinteresuotiems asmenims arba teisės aktų nustatyta tvarka motyvuotai atsisakyti tai padaryti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas 2018-02-12 prašymą VAT, siekė rinkti įrodymus VAAT byloje Nr. eI-1238-789/2018, kurioje VAAT nepriėmė procesinio sprendimo dėl papildomų įrodymų pateikimo ar išreikalavimo, todėl nebuvo jokio pagrindo suteikti pareiškėjui prašomą informaciją. Taip pat atsiliepime pažymima, kad pareiškėjo prašyta pateikti informacija nėra susijusi su VAT veiklos tikslais ir teisingumo vykdymo funkcijomis, ši informacija susijusi su viešojo administravimo subjekto vidaus administravimu, VAT vidine tvarka, teismo darbuotojais ir jų asmens duomenimis, kuriuos saugo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, todėl ji pareiškėjui negalėjo ir negali būti teikiama.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, kitų teismų teisėjų, procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Kita vertus, teismo veikla, susijusių su teisingumo vykdymu, nepaneigia jo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos vykdant kitas įstatymo jam priskirtas funkcijas. Tai, kad VAT, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas aptarnauja fizinius ir juridinius asmenis, nagrinėja jų prašymus, pareiškimus bei skundus, teikia informaciją apie teismo, kaip valstybės institucijos, veiklą, be kita ko, įtvirtinta ir VAT pirmininko 2017-11-17 įsakymu Nr. V-155 patvirtintose Asmenų aptarnavimo, jų prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme taisyklėse toliau – VAT taisyklės) (skelbta VAT interneto svetainėje www.vat.teismas.lt) (žr. VAT taisyklių 1 punktą).
8. Įvertinus pareiškėjo 2018-02-12 prašymo turinį (žr. šio teismo sprendimo 5.2 punktą) kitų byloje nustatytų aplinkybių (žr. šio teismo sprendimo 5.1 punktą) kontekste, matyti, kad šiuo prašymu jis siekė gauti informaciją susijusią su VAT rašte Nr. TR-100, kuris buvo teikiamas į VAAT bylą Nr. eI-1238-789/2018, nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas 2018-02-12 prašymą VAT pateikė tą pačią dieną, kai VAAT byloje Nr. eI-1238-789/2018 teisėja 2018-02-12 rezoliucija VAT 2018-02-06 rašte Nr. TR-100 išdėstytą prašymą tenkino ir nustatė naują terminą iki 2018-02-21 atsiliepimui į pareiškėjo skundą pateikti. Vadinasi, VAT atsiliepime ir 2018-02-19 atsakyme pagrįstai pareiškėjo 2018-02-12 prašyme prašytą suteikti informaciją susiejo su VAAT byla Nr. eI-1238-789/2018 ir joje VAT 2018-02-06 rašte Nr. TR-100 išdėstyto prašymo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti nagrinėjimu. Kita vertus, iš 2018-02-12 prašymo turinio aiškiai matosi, kad šiuo prašymu pareiškėjas siekė gauti informaciją, susijusią su VAT, kaip institucijos, darbo organizavimu ir šios institucijos darbuotojų veiksmais ir (arba) neveikimu, ją atstovaujant kaip atsakovę VAAT byloje Nr. eI-1238-789/2018; taigi pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekė gauti informaciją apie VAT, kaip valstybės institucijos, veiklą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nepaisant to, kad pareiškėjo 2018-02-12 prašyme prašyta informacija susiusi su VAAT byla Nr. eI-1238-789/2018 ir joje VAT 2018-02-06 rašte Nr. TR-100 išdėstyto prašymo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti nagrinėjimu, šiuo prašymu pareiškėjas siekė gauti informaciją apie VAT, kaip valstybės institucijos, veiklą.
9. VAĮ (redakcija nuo 2017-11-01 iki 2018-04-02) numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą, o su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus vadinamas prašymu (žr. VAĮ 2 straipsnio 14 dalį). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018-02-12 prašymu prašė atsakovo suteikti jam informaciją apie VAT, kaip valstybės institucijos, veiklą, o atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas – nagrinėjo šį prašymą dėl informacijos suteikimo pareiškėjui ir pateikė 2018-02-19 atsakymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teiktas 2018-02-12 prašymas iš esmės atitiko VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką. Todėl teismas sutinka su pareiškėju, kad, nagrinėdamas jo 2018-02-12 prašymą, VAT privalėjo vadovautis, be kita ko, VAĮ.
10. Pagal VAĮ 14 straipsnio 1 dalį, asmenų prašymai viešojo administravimo institucijose yra nagrinėjami pagal Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės), kuriose, be kita ko, nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją įstatyme nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 punktas). Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas VAT taisyklėse, kurių 39, 39.2 punktuose nustatyta, kad atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, į prašymą pateikti VAT turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją įstatyme nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), sistemiškai aiškindamas VAĮ 14 straipsnio 1 dalį ir Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, kad ginčas dėl atsakymo į prašymą pateikti informaciją VAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme atsakymo į prašyme pateiktus klausimus pakankamumo aspektu (žr., pvz., 2012-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2002/2012, 2014-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-921/2014).
11. Teisės gauti informaciją įstatyme, kurio tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką (1 straipsnio 1 dalis), be kita ko, nustatyta, kad:
(1) šis įstatymas taikomas ir valstybės institucijoms (2 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas netaikomas: 1) dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį; 2) dokumentams, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises (toliau – intelektinės nuosavybės teisės); 3) dokumentams, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant dokumentus, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų slaptumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį; 4) dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą; 5) dokumentams, kuriuos sudaro tik logotipai, ornamentai ir (arba) emblemos; 6) dokumentų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas nėra suderinamas su norminiais teisės aktais, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu; 7) dokumentams, kuriais disponuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kiti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomi radijo ar televizijos programų transliuotojai; 8) dokumentams, kuriais disponuoja valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos, valstybinės aukštosios mokyklos (toliau – aukštoji mokykla), išskyrus aukštųjų mokyklų bibliotekas, ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai; 9) dokumentams, kuriais disponuoja teatrai, koncertinės įstaigos, kitos įstaigos, kurios veikia pagal kultūros įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus, išskyrus bibliotekas, muziejus (2 straipsnio 2 dalis). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip, o pagal 4 dalį asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu;
(2) informacija apie institucijos veiklą yra vieša (5 straipsnio 1 dalis), o visa informacija apie institucijos veiklą pareiškėjams teikiama neatlygintinai (5 straipsnio 2 dalis);
(3) institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi, be kita ko, dokumentų prieinamumo principu, pagal kurį sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos (6 straipsnio 6 punktas);
(4) institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (15 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pabrėžtina, kad 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis atsisakymo pateikti dokumentus priežasčių sąrašas (teisėjų kolegijos nuomone, šis sąrašas mutatis mutandis (lot. k. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinas ir atsisakant teikti informaciją);
(5) jeigu institucija nustato 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui; nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką; jeigu atsisakoma pateikti dokumentus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, pranešime nurodomas asmuo, kuriam priklauso intelektinės nuosavybės teisės, jeigu tas asmuo žinomas, arba nurodomas teisių turėtojas, iš kurio institucija yra gavusi pareiškėjo prašomus dokumentus; bibliotekoms, įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas, muziejams ir valstybės archyvams pareiga nurodyti tokį asmenį nėra privaloma (15 straipsnio 2 dalis).
12. Nurodytą teisinį reguliavimą ir LVAT praktiką aiškinant sistemiškai nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju VAT gavus pareiškėjo 2018-02-12 prašymą suteikti informaciją apie VAT, kaip valstybės institucijos, veiklą iškilo pareiga šį prašymą išnagrinėti laikantis VAĮ, Teisės gauti informaciją įstatyme, Taisyklėse, VAT taisyklėse įtvirtintų reikalavimų. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju VAT privalėjo, atsižvelgdamas į šio prašymo turinį, pateikti visą turimą informaciją, arba motyvuotai atsisakyti tai padaryti, nurodydamas aiškias ir teisės aktams neprieštaraujančias tokio atsisakymo priežastis, kurios iš esmės įtvirtintos Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Spręsdamas, ar yra pagrindas pateikti pareiškėjui jo 2018-02-12 prašyme nurodytą informaciją, VAT privalėjo, be kita ko, atsižvelgti į tai, kad pagal Teisės gauti informaciją įstatymą informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir teikiama neatlygintinai (5 straipsnio 1, 2 dalys), taip pat vadovautis, be kita ko, šiame įstatyme įtvirtintu dokumentų prieinamumo principu ir sudaryti pareiškėjui palankias sąlygas naudoti dokumentus. Nustatęs Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindus, VAT turėjo pareigą per 3 darbo dienas priimti individualų administracinį aktą – motyvuotą sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus, kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką.
13. Minėta, kad VAT 2018-02-19 atsakymu atsisakyta pareiškėjui pateikti jo 2018-02-12 prašyme nurodytą informaciją; taigi šis sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu ir, be kita ko, turi atitikti Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, o jį priimdamas VAT yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008-07-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).
14. Įvertinus VAT 2018-02-19 atsakyme nurodytas atsisakymo pareiškėjui suteikti priežastis, matyti, kad jos išimtinai susijusios su institucijos (t. y. VAT) subjektyviu vertinimu ir prielaida, kad ši informacija pareiškėjui reikalinga kaip įrodymai VAAT byloje Nr. eI-1238-789/2018 ir kad juos pareiškėjas į minėtą bylą sieks teikti. Šiame kontekste pabrėžtina, kad šios prielaidos klaidingumą, be kita ko, patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjui teikiant 2018-02-12 prašymą ir juo labiau VAT rengiant 2018-02-19 atsakymą, VAT buvo žinoma (tai matyti iš skundžiamo VAT atsakymo turinio ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių) apie tai, kad VAAT byloje Nr. eI-1238-789/2018 teisėja 2018-02-12 rezoliucija VAT 2018-02-06 rašte Nr. TR-100 išdėstytą prašymą tenkinus ir nustačius naują terminą atsiliepimui pateikti, VAAT bylos Nr. eI-1238-789/2018 nagrinėjimui 2018-02-12 prašyme išdėstyta informacija nebus reikšminga. Iš VAT 2018-02-19 atsakymo turinio matyti ir tai, kad jame visiškai nevertinamas prašytos pateikti informacijos pobūdis, neanalizuota, ar yra Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius galimai būtų pagrindas pareiškėjui prašytos informacijos (ją pagrindžiančių dokumentų) neteikti. Todėl nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai VAT 2018-02-19 atsakyme išdėstyti atsisakymo suteikti prašomą informaciją pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VAT 2018-02-19 atsakymas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (lot. k. be kita ko) VAĮ 8 straipsniui). Tai konstatavusi, teisėjų kolegija plačiau nenagrinės, ar, priimdamas skundžiamą 2018-02-19 atsakymą, VAT laikėsi Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nustatytų tokio pobūdžio sprendimų priėmimo procedūrai ir turiniui.
15. Teismo nuomonės, kad motyvų išdėstymas skundžiamame VAT 2018-02-19 atsakyme neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, nekeičia tai, jog kiek detaliau atsisakymą tenkinti pareiškėjo 2018-02-12 prašymą ir pateikti jame nurodytą informaciją atsakovė motyvuoja savo atsiliepime į skundą. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007). Atsižvelgiant į tai, šiame teismo sprendime nevertinami VAT atsiliepimo teiginiai, kurie niekaip neaptarti skundžiamame 2018-02-19 atsakyme.
16. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti VAT 2018-02-19 atsakymą tenkintinas, o VAT įpareigotinas pareiškėjo 2018-02-12 prašymą išnagrinėti iš naujo ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad teisės aktai nesuteikia teisės teismui priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus, todėl pareiškėjo reikalavimo dalis tiek, kiek prašoma įpareigoti VAT pateikti pareiškėjo 2018-02-12 prašyme nurodytą informaciją, netenkintinas.
17. Pareiškėjas ir atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-02-19 raštą Nr. TR-145 ir įpareigoti Vilniaus apygardos teismą pareiškėjo 2018-02-12 prašymą išnagrinėti iš naujo.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.