- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- eA-446-502/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01118-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Virginija Volskienė, Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Vilniaus apygardos teismui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2017 m. kovo 17 d. raštą Nr. TR-217 ir įpareigoti Vilniaus apygardos teismo pirmininką pateikti: 1) informaciją apie tai, kurią dieną ir kelintą valandą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga buvo gauta Vilniaus apygardos teisme prokuroro 2017 m. vasario 10 d. skundui nagrinėti; 2) informaciją apie tai, kurią dieną ir kelintą valandą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga buvo perduota teisėjai Leonardai Gurevičienei prokuroro 2017 m. vasario 10 d. skundui nagrinėti; 3) informaciją apie teisėjos Leonardos Gurevičienės užimtumą nuo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos gavimo Vilniaus apygardos teisme ir perdavimo teisėjai Leonardai Gurevičienei momento iki 2017 m. vasario 28 d. nutarties priėmimo momento; 4) teisėjos Leonardos Gurevičienės paskyrimo prokuroro 2017 m. vasario 10 d. skundui nagrinėti automatizuotu / sisteminiu būdu metaduomenis; arba 5) motyvuotą atsisakymą tokią informaciją pateikti, nurodant konkrečias objektyvias negalėjimo pateikti šią informaciją priežastis.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė suteikti prašomą informaciją, į pareiškėjo užklausą atsakė kaip teisminės valdžios atstovas – teisėjas, vykdantis teisingumą, kadangi kvestionavo užklausos sąsajas su jo tikslais, pareigų vykdymu, nors privalėjo veikti kaip viešojo administravimo subjektas, pagal įstatymus privalantis pateikti atitinkamą prašomą informaciją. Nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl informacijos, susijusios su jo atstovaujamųjų – įtariamųjų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų teisminės kontrolės vykdymu, pateikimo.
3. Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovas teiginį, kad neturi pareiškėjo prašomos informacijos apie tai, kelintą dieną ir kelintą valandą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga buvo gauta Vilniaus apygardos teisme prokuroro 2017 m. vasario 10 d. skundui nagrinėti ir kurią dieną bei valandą ši medžiaga buvo perduota teisėjai Leonardai Gurevičienei, grindė tuo, kad teismas tokios informacijos nefiksuoja, tačiau šio teiginio nepagrindė – nenurodė teismo vidaus baudžiamųjų bylų medžiagos tvarkymo, registravimo, priėmimo, perdavimo, sekimo, saugojimo ir pan. tvarkos nuostatų.
4. Pareiškėjas nurodė, jog atsisakydamas pateikti informaciją apie teisėjos Leonardos Gurevičienės užimtumą nuo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos gavimo Vilniaus apygardos teisme ir perdavimo teisėjai Leonardai Gurevičienei momento iki 2017 m. vasario 28 d. nutarties priėmimo momento, taip pat teisėjos Leonardos Gurevičienės paskyrimo prokuroro 2017 m. vasario 10 d. skundui nagrinėti automatizuotu būdu metaduomenis, atsakovas nurodė, kad ši informacija laikytina pertekline ir nesusijusia su pareiškėjo tiesioginėmis darbinėmis funkcijomis, ši prašymo dalis nemotyvuota. Teismas nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjo teisių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 44 straipsnio 1 punkte įgyvendinimui ir neteisėtai apribojo veiksmingos gynybos baudžiamajame procese, kaip būtinos teisingumo įgyvendinimo sąlygos, užtikrinimą.
5. Pareiškėjo įsitikinimu, prašoma pateikti informacija yra administracinio pobūdžio, nėra slapta, tuo tarpu, atsakovas, atsisakydamas suteikti šią informaciją, nusprendė, kad ji nėra susijusi su pareiškėjo pareigų vykdymu, advokato teise gauti šią informaciją bei nėra ir negali būti reikalinga veiksmingai gynybai baudžiamajame procese, kartu paneigdamas advokato profesijos reikšmę. Atsakovas peržengė savo, kaip viešojo administravimo subjekto kompetencijos ribas, sudarydamas aiškų įspūdį, jog veikia kaip teismas. Pareiškėjas teigė, kad jis neprivalėjo nurodyti konkrečių prašomos informacijos sąsajų su tiesioginėmis darbinėmis funkcijomis, kadangi šios sąsajos nagrinėjamu atveju yra akivaizdžios, t. y. jis ir šiuo metu vis dar gina asmenis, įtariamus ikiteisminiame tyrime, kurių atžvilgiu teisėja, su kurios tiesioginių viešųjų pareigų vykdymu susijusią informaciją prašoma pateikti, priėmė tam tikrą procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas paaiškino, kad nefiksuoja ir nekaupia prašomos pateikti informacijos. Atsakovo pareiškėjui pateiktas atsakymas yra pakankamas bei negali būti patvirtinamas įrodymais. Prašomos informacijos fiksavimas, kaupimas ir perdavimas proceso dalyviams reikštų teisėjo veiksmų (neprocesinę) kontrolę, reikalavimas atsiskaityti už priimtus sprendimus lemtų nepriklausomumo garantijos pažeidimą. Atsakovo manymu, tai, kad pareiškėjas neatskleidė, koks yra prašomos informacijos ir teikiamų teisinių paslaugų ryšys, sudaro pagrindą pareiškėjo reikalavimą dėl informacijos pateikimo atmesti. Visi teismo teisėjai turi vienodą darbo krūvį, todėl konkrečios teisėjos darbo krūvis negali turėti reikšmės.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas reikalauja atskleisti vienos teismo teisėjos užimtumą tam tikru laikotarpiu, tačiau visiškai neaišku, kokią prasmę jo reikalavime turi sąvoka „užimtumas“. Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo 28 punktas nustato, kad teisėjo arba teisėjų kolegijos skyrimo ir teisėjo arba teisėjų kolegijos skyrimo panaikinimo protokolai skelbiami viešai Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą dieną po suformuoto protokolo patvirtinimo modulyje. Tai reiškia, kad pareiškėjo prašoma informacija apie metaduomenis pagal galiojančius teisės aktus yra vieša ir turi būti pareiškėjui laisvai prieinama, atsakovas nevaldo tokios informacijos viešo pateikimo proceso.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nurodė, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas advokatui kreipimesi pateikti duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, taikomas ir informacijos pateikimui. Teismo vertinimu, pareiškėjas 2017 m. kovo 3 d. prašyme nepagrindė prašomos pateikti informacijos ryšio su teisinių paslaugų teikimu – prašyme nenurodyta, kokią sąsają su teisnių paslaugų teikimu turi prašoma pateikti informacija, nenurodyta, kokią įtaką gali turėti pateikta informacija ikiteisminio tyrimo byloje, ir kaip tai pažeidžia pareiškėjo ar jo atstovaujamųjų teises, kokias teisines pasekmes jam sukelia. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamu sprendimu atsakovas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjo prašomą informaciją.
11. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato įpareigojimo teismams fiksuoti procesinių dokumentų ar bylos iškėlimą teisme inicijuojančių dokumentų gavimo valandas ir minutes. Teismas nustatė, kad ginčijamu sprendimu atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjo teisės gauti informaciją apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos gavimo dieną Vilniaus apygardos teisme bei dieną, kurią ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota teisėjai Leonardai Gurevičienei, tačiau pažymėjo, kad BPK 48 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato gynėjo teisę ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad tokia galimybė jam nebuvo suteikta, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad naikinti skundžiamą sprendimą dėl tos priežasties, jog nebuvo pasisakyta apie ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo ir perdavimo teisėjai dieną, nėra pagrindo.
III.
12. Pareiškėjas T. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skunde išdėstytus reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjo prašyme nenurodyta, kokią sąsają su teisnių paslaugų teikimu turi prašoma pateikti informacija, kokią įtaką gali turėti pateikta informacija ikiteisminio tyrimo byloje, ir kaip tai pažeidžia jo ar jo atstovaujamųjų teises, kokias teisines pasekmes jam sukelia, sukūrė reikalavimus, kurių įstatymai nenumato, todėl peržengė savo kompetencijos ribas. Duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, suprantami kaip sutartis su klientu (Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d.), tuo tarpu, informaciją, kurią, teismo vertinimu, privalėjo nurodyti pareiškėjas, pareiškėjas iš tiesų galėjo sužinoti tik gavęs prašomą informaciją.
12.2. Teismo minimas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas pateikti duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, yra siejamas tik su prašomais pateikti dokumentais ar jų nuorašas, bet ne bendro pobūdžio administracine informacija, tuo tarpu, pareiškėjas jokių dokumentų ar jų nuorašų pateikti neprašė.
Šalies argumentai
12.3. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti, kaip gautą informaciją pareiškėjas galėtų vertinti. Atsakovas nepagrįstai įsikišo į advokato profesinės veiklos procesus vertinant vienokią ar kitokią informaciją, būtiną veiksmingam profesinės veiklos vykdymui, pats ją įvertindamas ir užkirsdamas kelią su ja susipažinti. Taip pat pažymėtina, kad Nacionalinės teismų administracijos informacinėje sistemoje nėra jokių viešų registrų, kuriuose būtų prieinama informacija apie teismo posėdžius ikiteisminiame tyrime, kadangi šie posėdžiai yra nevieši.
12.4. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti informaciją apie tai, ar ikiteisminio tyrimo medžiaga iš tiesų buvo perduota ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir kada tai buvo padaryta (iki skundo išnagrinėjimo ar po). Atsakovo nebuvo prašoma pateikti informaciją apie procesinių dokumentų ar bylos iškėlimą teisme inicijuojančių dokumentų gavimą.
12.5. Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad prokuroras pareiškėjui būtų leidęs susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvadų apie tai, jog pareiškėjas pats galėjo gauti informaciją apie bylos medžiagą. Teismas supainiojo susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir informaciją apie šios medžiagos gavimą disponuoti (administracinio pobūdžio informacija).
Šalies argumentai
12.6. Pareiškėjas, kaip advokatas, kreipėsi į atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą, vadovaudamasis BPK ir Advokatūros įstatymu, kurie numato tik tokią pareiškėjo teisę, tačiau ne kreipimosi tvarką ir sąlygas, todėl teismo išvada, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi ne Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka, yra nepagrįsta. Vilniaus apygardos teismas, be to, kad yra teisingumą vykdanti institucija, taip pat yra ir valstybės biudžetinė įstaiga. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 106 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 4 dalimi, teismo pirmininkas laikytinas viešojo administravimo subjektu, vykdančiu viešąjį administravimą, nesusijusį su teisingumo vykdymu, todėl jo veikla yra reglamentuojama atitinkamų teisės aktų, tame tarpe, ir VAĮ.
12.7. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė į bylą proceso dalyviu įtraukti Lietuvos advokatūrą, kaip išvadą teikiančią instituciją, tačiau teismas dėl šio prašymo nepasisakė. Nagrinėjamas klausimas yra susijęs su visais Lietuvos advokatais ir įstatymų garantuojamomis jų teisėmis.
13. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose, be jo ankstčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų, akcentuojama, kad esminis klausimas nagrinėjamoje byloje yra tas, ar subjektas, nurodytas Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje ir privalantis vykdyti advokato užklausą, gali vertinti, ar advokato prašoma informacija yra susijusi su jo pareigų teikiant teisines paslaugas tinkamu vykdymu, bei remdamasis šiuo vertinimu atsisakyti vykdyti užklausą, ir jei gali, kokia apimtimi. Papildomai paaiškinama, jog prašyta pateikti informacija buvo reikalinga tam, kad ji galėjo patvirtinti arba paneigti aplinkybę, jog teisėja, nagrinėjusi prokuroro skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareiškėjo ginamojo atžvilgiu pabaigimo, skundą galėjo išnagrinėti ir nesusipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes tokia medžiaga nedisponavo, kas, tokiai aplinkybei pasitvirtinus, sudarytų pagrindą panaikinti teisėjos nutartį.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas tiesiogiai numato šioje nuostatoje įtvirtintos teisės gauti informaciją įgyvendinimo sąlygą – advokato pareigą atskleisti, koks yra prašomos pateikti informacijos ryšys su teisinių paslaugų teikimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl aptariamos teisės įgyvendinimo sąlygos. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas neapibrėžia, kaip turi būti pagrįstas prašomos suteikti informacijos ryšys su teisinių paslaugų teikimu, tačiau bet kuriuo atveju teisinių paslaugų sutarties pateikimas nėra pakankamas tokiam ryšiui pagrįsti. Esminis klausimas byloje – kaip turi būti įgyvendinama advokato teisė gauti informaciją – yra teisės aiškinimo ir taikymo klausimas. Teismas ex officio (pagal pareigas) aiškina ir taiko teisę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė Lietuvos advokatūrai institucijos, teikiančios išvadą, statuso.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2017 m. kovo 17 d. rašto Nr. TR-217, kuriuo buvo atsisakyti pareiškėjo prašomą informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su 2017 m. kovo 3 d. prašymu „Dėl pakartotinio informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pateikti informaciją: 1) kurią dieną ir kelintą valandą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga buvo gauta Vilniaus apygardos teisme prokuroro 2017 m. vasario 10 d. skundui nagrinėti; 2) kurią dieną ir kelintą valandą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga buvo perduota teisėjai Leonardai Gurevičienei prokuroro 2017 m. vasario 10 d. skundui nagrinėti; 3) apie teisėjos Leonardos Gurevičienės užimtumą nuo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos gavimo Vilniaus apygardos teisme ir perdavimo teisėjai Leonardai Gurevičienei momento iki 2017 m. vasario 28 d. nutarties priėmimo momento; 4) teisėjos Leonardos Gurevičienės paskyrimo prokuroro 2017 m. vasario 10 d. skundui nagrinėti automatizuotu / sisteminiu būdu metaduomenis (I t., b. l. 15–16). Vilniaus apygardos teismo pirmininkas skundžiamu 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. TR-217 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, jog išsamiai į pareiškėjo analogišką prašymą buvo atsakyta 2017 m. kovo 1 d. raštu. Skundžiamame rašte atsakovas taip pat nurodė, kad teismas nefiksuoja, kurią valandą yra pateikiama viena ar kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kadangi prašymo dalis dėl metaduomenų ir duomenų apie teisėjos užimtumą yra nemotyvuota ir teismui nėra aišku, kaip tai susiję su pareiškėjo, kaip advokato, pareigų vykdymu, ši informacija laikytina pertekline ir nesusijusia su pareiškėjo tiesioginėmis darbinėmis funkcijomis, todėl ši prašymo dalis negali būti tenkinama (I t., b. l. 12).
18. Iš nagrinėjamo ginčo aplinkybių matyti, jog pareiškėjas mano, kad jo teises ir interesus pažeidė teismas. Pareiškėjas, remdamasis BPK, Advokatūros įstatymu, VAĮ, kvestionuoja teismo administravimo tinkamumą, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl informacijos apie ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo teisme ir perdavimo konkrečiai teisėjai laiką, teisėjos užimtumą ir teisėjos paskyrimą konkrečiam prokuroro skundui nagrinėti. Taigi keliamas klausimas susijęs su teismo administracinių funkcijų vykdymu, darbo organizavimu, todėl darytina išvada, jog keliamas ginčas dėl teismo administravimo veiklos.
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 (Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 479–493) išaiškinta, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas teismų kompetencijai. Ne visi klausimai yra nagrinėjami teismuose, o tik tie, kurie patenka į įstatymu griežtai apibrėžtą teismų kompetenciją. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 103 str. 1 p.).
20. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
21. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 apeliacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį – vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose teismas ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas. Pagal Lietuvos Respublikos konstituciją, teismų veikla, susijusi su teisingumo vykdymu, nėra ir negali būti laikoma viešojo valdymo sritimi, kuri iš esmės yra priskirta vykdomosios valdžios institucijoms. Veikla, susijusi su teismų administravimu, taip pat nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas bei įvertinus Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalį, skelbiančią, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tik pagal Teismų įstatymą numatyta teismų administravimo sistema gali laiduoti teismo organizacinį, o kartu ir teisėjo procesinį savarankiškumą bei nepriklausomumą.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant ir nagrinėjamą klausimą, nes pareiškėjas savo teisių ir interesų pažeidimą kildina iš, jo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo neteisėtų veiksmų – teismas, pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamu raštu nepagrįstai ir nemotyvuodamas nesuteikė pareiškėjui jo prašomos informacijos. Kaip jau buvo minėta, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal VAĮ bei ABTĮ nuostatas. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo keliami reikalavimai šioje byloje nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teismo išvada nereiškia, jog pareiškėjas aptartoje situacijoje neturi teisės ginti savo teises ir interesus kitais teisės aktuose numatytais teisiniais būdais. Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatyti teismo pareigūnai, kurie įgyvendina teismų administravimą, jų įgaliojimai, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, teikimo galimybė (Teismų įstatymo 103 str.), administracinės veiklos priežiūrą vykdantys subjektai (Teismų įstatymo 104 str.). Teismų įstatyme nustatytą administravimo teismuose tvarką – administravimo subjektų teises ir pareigas, administravimo kontrolės įgyvendinimą, administravimo priežiūros metu kylančių ginčų sprendimą detalizuoja Administravimo teismuose nuostatai, patvirtinti Teisėjų tarybos 2011 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2). Pagal Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus ir Administravimo teismuose nuostatų 7.2, 7.5 punktus, apygardos teismų administracinės veiklos priežiūrą atlieka Apeliacinio teismo pirmininkas, o visų teismų – Teisėjų taryba, todėl pareiškėjas, savo teises ir interesus, kurių pažeidimą sieja su Vilniaus apygardos teismo pirmininko atsakymu į jo prašymą, galėjo su skundu kreiptis į šiuos subjektus. Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas advokatas, turėjo žinoti ar galėjo išsiaiškinti Teismų įstatyme įtvirtintą specialų teismo administravimo klausimų reglamentavimą.
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti šioje byloje pareiškėjo paduotą skundą, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina kaip byla, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.). Vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, pareiškėjui grąžintinas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti.
Grąžinti pareiškėjui T. M. sumokėtą 11,25 Eur (vienuolikos eurų dvidešimt penkių centų) žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.