Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo V. P. ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „ŽeMila“, trečiajam asmeniui J. D. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

13.4. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Byloje kilo ginčas dėl nuotolių priteisimo, atsakovei neteisėtai pasinaudojus žemės sklypais.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų. Teisėjų kolegija juos prideda prie bylos ir vertina juos visų įrodymų kontekste.

17. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 7 d. tarp ieškovo V. P. ir K. D. S. buvo sudarytos dvi privačios žemės sklypo panaudos sutartys dėl dviejų žemės sklypų, kurios 2015 m. liepos 7 d. įregistruotos nekilnojamojo turto registre, o išregistruotos 2017 m. rugsėjo 27 d. 2016 m. sausio 4 d. įspėjimu dėl privačios žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo K. D. S. įgaliotas atstovas A. D. pranešė ieškovui, kad remdamasis CK 6.641 straipsnio 2 dalimi teikia įspėjimą dėl 10,10 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 7 d. panaudos sutarties vienašališko nutraukimo pagal panaudos davėjo pareiškimą. Įspėjime taip pat nurodė, kad, per 5 darbo dienas nepateikus argumentuoto prieštaravimo, 2013 m. gegužės 7 d. privačios žemės sklypo panaudos sutartis bus laikoma pasibaigusia nuo kitos darbo dienos. Analogiškas įspėjimas ieškovui buvo siųstas ir dėl 4,52 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties nutraukimo.

18. Ieškovas 2016 m. sausio 6 d. raštu „Dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą“ pateikė K. D. S. prieštaravimus dėl vienašališko panaudos sutarčių nutraukimo, kuriame nurodė, kad įspėjime nėra nurodyta jokių nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių, dėl ko žemės sklypas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas panaudos davėjai. CK 6.641 straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarties nutraukimo prieš terminą priežasčių nėra, CK 6.217 straipsnyje apibūdinto esminio sutarties ar bet kokio kito sutarties pažeidimo ieškovas nėra padaręs, tad sutartį panaudos davėja turi galimybę nutraukti tik teismo tvarka.

19. 2016 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi K. D. S., atstovaujama A. D., pardavė žemės sklypus, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovei ŽŪB „Žemila“.

20. 2016 m. liepos 28 d. raštu „Dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo bei sutarties termino pratęsimo“ ieškovas nurodė, kad atsakovė neteisėtai savavališkai žemės sklypus suarė, užsėjo ir deklaravo kaip savo žemės ūkio naudmenas, nors panaudos sutartys nėra pasibaigusios ir galioja. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, siūlė atsakovei abipusiu šalių sutarimu pratęsti panaudos sutarčių terminą vieniems metams, nekliudant ieškovui naudotis žemės sklypais iki panaudos sutarčių termino pabaigos bei atsisakyti žemės sklypų deklaravimo kaip savo žemės naudmenų ploto. Priešingu atveju ieškovas dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipsis į teismą.

22. Ieškovas, atsakydamas į atsakovės 2017 m. birželio 5 d. pranešimą, 2017 m. birželio 20 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad panaudos sutartys nėra nutrauktos, todėl nėra pagrindo panaikinti jų teisinės registracijos. Remiantis atsakovės 2017 m. rugsėjo 25 d. prašymu, panaudos sutartys nekilnojamojo turto registre buvo išregistruotos 2017 m. rugsėjo 27 d. Prie prašymo išregistruoti panaudos sutartis atsakovė pateikė 2017 m. birželio 5 d. pranešimą dėl vienašališko panaudos sutarčių nutraukimo. Buvusi ginčo žemės sklypų savininkė K. D. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio ribų viršijimo

23. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo ieškinio ribas, nes pasisakė dėl ieškinio pagrindu nenurodytų aplinkybių, todėl pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013; 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

26. 2019 m. birželio 17 d. ieškovas pateikė prašymą, kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimų pripažinti žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 7 d. panaudos sutarčių vienašališką nutraukimą neteisėtu, tačiau išliko ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovė ŽŪB „ŽeMila“ dviem ieškinyje nurodytais žemės sklypais naudojosi neteisėtai.

27. Taigi, šiuo atveju nors ieškovas formaliai atsisakė reikalavimo pripažinti, jog nurodytos panaudos sutartys nutrauktos neteisėtai, tačiau aplinkybėmis dėl neteisėto panaudos sutarčių nutraukimo grindė reikalavimą pripažinti, kad atsakovė ŽŪB „ŽeMila“ dviem ieškinyje nurodytais žemės sklypais naudojosi neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovo atsisakymas nuo dalies reikalavimų nekeičia nagrinėjamos bylos esmės, būtina pasisakyti, ar panaudos sutartys teisėtai vienašališkai buvo nutrauktos K. D. S., pagal įgaliojimą atstovaujamos A. D., 2016 m. sausio 4 d. įspėjimu. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad, neįvertinus vienašališkai nutruktų panaudos sutarčių teisėtumo, nėra galimybės spręsti kito ieškovo ieškinio reikalavimo, ar atsakovė ginčo žemės sklypais naudojasi neteisėtai ir ar dėl to jai kyla pareiga atlyginti ieškovui nuostolius. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio ribų peržengimu pirmosios instancijos teisme, nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu.

Dėl vienašališko panaudos sutarčių nutraukimo ir įspėjimo apie sutarčių nutraukimą vertinimo

28. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino esminių aplinkybių, jog bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė aiškiai laikėsi pozicijos, jog panaudos sutartys buvo nutrauktos atsakovės vadovo 2017-06-05 raštu ir apie tai ieškovui buvo pranešta tik 2017-08-25.

29. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme antrą kartą, iki bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės, reikšdamas reikalavimą dėl vienašališko panaudos sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nenurodė konkretaus panaudos sutarčių nutraukimo termino ir pagrindo. Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu atsakovė tik nurodė, kad tiek susirašinėjimas, tiek atsakovės žemės ūkio veiklos vykdymas šiuose žemės sklypuose patvirtina, jog žemės sklypų panaudos sutartys vienašališkai buvo nutrauktos. Šiuo atveju atsakovės naudojimasis žeme po jos įsigijimo iš esmės patvirtina žemės sklypų panaudos sutarčių nutraukimo faktą, nes, nesant panaudos sutarčių nutraukimo, atsakovė nebūtų vykdžiusi žemės ūkio veiklos. Taigi, atsakovė apelianto nurodomų aplinkybių nepripažino ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2017-06-05 rašte yra pakartojami argumentai dėl buvusios žemės sklypų savininkės atliktų veiksmų vertinimo, o žemės sklypų panaudos sutartys jau buvo nutrauktos vienašališkai pardavėjo įgalioto asmens pranešimu ir yra likusi nepanaikinta teisinė registracija. Šiuo atveju perkant žemės sklypus viena iš esminių sąlygų, kuri buvo keliama pardavėjui, - kad įsigytus žemės sklypus, kurie įsigyti kartu su kitu nekilnojamuoju turtu, ŽŪB „ŽeMila“ galėtų naudoti žemės ūkio veiklai. Pardavėjos atstovas pirkėjai pateikė panaudos gavėjui adresuotus laiškus dėl panaudos sutarčių nutraukimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pardavėja K. D. S., siekdama parduoti jai nuosavybės teises priklausančius žemės sklypus, vadovaujantis CK 6.641 straipsnio 2 dalimi, turėjo pagrindą ir teisę reikalauti nutraukti žemės sklypų panaudos sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia teismo išvados, kad atsakovė, prieš įsigydama žemės sklypus, žinojo apie panaudos sutarčių nutraukimą 2016-01-04 įspėjimais. Atsižvelgiant į tai, visiški nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė, prieš įsigydama žemės sklypus, nemanė, jog panaudos sutartys nutrauktos.

30. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai taikė CK 6.156 straipsnio 1 dalies nuostatas nepagrįstai konstatuodamas, kad šalys besąlygiškai visais atvejais gali vienašališkai nutraukti sutartį. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Taigi, sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, nebent įstatyme būtų imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismine tvarka. Šiuo atveju šalių sudarytos panaudos sutartys buvo terminuotos, jose šalys neaptarė galimybės vienašališkai nutraukti sutartį, todėl, atsižvelgiant į tai ir į sutarties laisvės principą (laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas bei jas vykdyti), negalima iš esmės uždrausti šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi tokia teisė yra numatyta įstatyme.

31. Apeliantas įsitikinęs, kad panaudos sutartys anksčiau laiko negalėjo būti nutrauktos, nes 2016-01-04 įspėjimuose nėra nurodyta aplinkybių, kad žemės sklypai yra skubiai ir neišvengiamai reikalingi pačiai panaudos davėjai.

32. Panaudos sutarties samprata pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės sąlygas už jos sąlygų pažeidimą nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK6.629–6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos.

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2.17 straipsnio 1, 2 dalyse, pagal kurią šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai nutraukti sutartį turi teisę sutarties šalis, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas J. Z. v. UAB ,, Baldras“ byloje Nr. 3K-P-346/2004). CK 6.641 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti panaudos davėjo teisę nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. CK 6.641 straipsnio, reglamentuojančio daikto neatlygintinio naudojimo sutarties nutraukimą prieš terminą, 2 dalis numato, kad panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.

34. CK 6.641 straipsnio 1 ir 2 dalyse nėra numatyta pranešimo apie panaudos sutarties nutraukimą pateikimo tvarka ir terminai, todėl būtina vadovautis bendrąja CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal šią normą šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas – prieš trisdešimt dienų. Įstatyme nenustatyta tokio pranešimo forma, todėl šalys gali pačios aptarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Klaipėdos autocentras“, bylos Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą, svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bigbank AS v. A. P. R., bylos Nr. 3K-3-114/2014).

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, jog žemės sklypai buvo skubiai ir neišvengiamai reikalingi pačiai panaudos davėjai ir kad ji negalėjo šių aplinkybių numatyti iš anksto, sudarydama terminuotas panaudos sutartis (CPK 176–185 straipsniai). Šiuo atveju ieškovas V. P. pagal panaudos sutartis ginčo žemės sklypais iki pardavimo atsakovei naudojosi, todėl tiek pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, tiek pagal sutarties 6 punktą, turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, tačiau už nurodytą kainą šių žemės sklypų iš K. D. S. nepirko. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino liudytojo A. D. parodymus, kad žemės sklypus buvo būtina K. D. S. parduoti dėl pablogėjusios jos sveikatos, buvo reikalingi vaistai, medicininė priežiūra, reikėjo lėšų butui įsigyti. Atsižvelgiant į panaudos davėjos sveikatos būklę, jos mirties datą, gyvenamosios vietos pakeitimą, nekyla abejonių, kad, pablogėjus panaudos davėjos sveikatos būklei, atsirado poreikis gauti naudos ir pajamų iš turimo turto. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju sudarytos neatlygintinės sutartys, todėl esant tokiai situacijai ieškovas, kaip panaudos gavėjas, neatlygintinai naudodamasis žemės sklypais, gautų tik pelną. Priešingas aplinkybių traktavimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams ir pažeistų asmens nuosavybės teisės neliečiamumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (LR Konstitucijos 23 str., CK 1.2 str., 1.5 str.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypų pardavėjos K. D. S. įgalioto asmens A. D. raštu pareikštas pranešimas nutraukti panaudos sutartis yra tinkamas, rodantis panaudos davėjos valią jas nutraukti. Šiuo atveju vien tai, kad pranešime nebuvo nurodytos aplinkybės (motyvai), kurios ieškovui buvo žinomos siūlant pirkti naudojamus žemės sklypus, nedaro įspėjimų netinkamais. Įvertinęs šias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad A. D. 2016 m. sausio 4 d. pranešimais panaudos sutartis nutraukė teisėtai, įstatyme nustatyta tvarka, esant CK 6.641 straipsnio 2 dalyje numatytam pagrindui.

37. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė prieštaravimą, ir nors jokių pranešimų iš A. D. negavo, panaudos sutartys vienašališkai panaudos davėjos buvo nutrauktos suėjus įstatyme nustatytam 30 dienų terminui, o ne pranešime nurodytą dieną. Ieškovas įspėjimus gavo 2016 m. sausio 5 d., todėl panaudos sutartys teisėtai ir pagrįstai pripažintos pasibaigusiomis 2016 m. vasario 5 d.

Dėl nuostolių atlyginimo

38. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

39. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Panaudos sutartys vienašališkai nutrauktos CK nustatytais pagrindais ir laikantis nustatytos tvarkos, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai šiuos žemės sklypus suarė ir juos užsėjo. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra pagrindo analizuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

40. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

41. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

42. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 880,00 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2019-12-02 sąskaitą už teisines paslaugas, 2019-12-02 atlikto apmokėjimo nurodymas). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą bei kitas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra pagrįstos, neviršija maksimalių kriterijų, todėl priteistina 880,00 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei žemės ūkio bendrovei „ŽeMila“, į. k. 302732354, 880,00 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.