Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas skolos dydžio neginčijo, tačiau ieškovės bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

8. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½) priklausė dviem bendraturčiams - Lietuvos valstybei ir A. B.. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad A. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Testamentų registro matyti, jog pastarojo bendraturčio palikimą priėmė atsakovė G. T.. Lietuvos valstybė ginčo buto bendraturte tapo palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu, 2014 m. rugpjūčio 29 d. mirus ½ dalies buto savininkei D. M.. Vykdydama namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą, ieškovė pateikė ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės “Turto bankas”, ir G. T., dėl skolos už suteiktas paslaugas bei metinių palūkanų priteisimo (e. bylos 3t., b. l. 19-22). Atsakovė G. T. su ieškove derino taikos sutarties pasirašymą, tačiau nespėjusi to padaryti, atsakovė (duomenys neskelbtini) mirė. (e. bylos 3 t., b. l. 178). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi byla buvo sustabdyta iki paaiškės G. T. teisių perėmimas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Gavęs duomenis apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 17 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu G. T. palikimą priėmė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino (e. bylos 4t., b. l. 108-114, 120).

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai arba iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus.

10. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį ir 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, taip pat proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

11. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8 punkte numatyta, jog, administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas, jų tarpe už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą; už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą); mėnesines kaupiamąsias įmokas ir kitas paslaugas.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovės prašomą priteisti įsiskolinimą grindžia paaiškinimais bei į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais : PVM sąskaitomis faktūromis, skolos suvestinėmis, šalių sudarytu 2022 m. liepos 13 d. Susitarimu (e. bylos 2t., b. l. 1 -46, 57,58, 3 t., b. l. 23-70). Skolos faktas ir dydis pagal ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma iš atsakovės priteisti 1085,24 Eur skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir komunalines paslaugas, suteiktas atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1d. iki 2020 m. vasario 29 d., atsakovės nebuvo ginčijamas, todėl teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei atsižvelgdamas į atsakovės teisinę poziciją ieškinio atžvilgiu, ieškinį laiko pagrįstu ir tenkina pilnai.

13. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. balandžio 17 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

15. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

16. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 35 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60 Eur už advokatų profesinės bendrijos suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį (CBP-10310), 3 388 Eur teisinės pagalbos išlaidų, viso 3483,87 Eur (e. bylos 5t., b. l. 5-22).

17. Atsakovei G. T. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė pažymą apie atsakovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 581,34 Eur (DOK-232452, el. bylos priedo 39-45 lapai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė m. lapkričio 24 d. patikslintą pažymą apie atsakovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 341,13 Eur (DOK-83685, el. bylos priedo 79-83 lapai).

18. Atsakovės atstovo teigimu, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos lyginant su ieškinio suma yra neprotingai didelės, ieškinys buvo ne kartą tikslinamas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl ieškinio reikalavimų buvo kilęs su atsakove G. T. ir Turto bankas neturėjo galimybės daryti tam įtakos, todėl sutiktų atlyginti tik dalį bylinėjimosi išlaidų, jas skaičiuojant nuo Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo dienos. Tačiau su tokia teisine pozicija nesutiktina dėl sekančių motyvų.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16 punktas). Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 17 punktas).

20. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 45 punktas).

21. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ir kad dėl jos netinkamo procesinio elgesio padidėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis. Pažymėtina, jog byla buvo nagrinėjama penkerius metus, o bylos nagrinėjimo trukmę lėmė tiek bylos perdavimas nagrinėti iš naujo, tiek ir privalomasis bylos stabdymas, mirus atsakovei G. T.. Remiantis bylos medžiaga matyti, jog ieškinys buvo tikslinamas šalinant teismo nurodytus trūkumus, bylą perdavus nagrinėti iš naujo, bei po bylos nagrinėjimo atnaujinimo įvertinus atsakovės sumokėtas įmokas (DOK-77910, DOK-105903, DOK-154043, DOK-178532, DOK-46193). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės teikiamos paslaugos, už kurias buvo reikalaujama priteisti skolą, yra tęstinio pobūdžio, apėmė kelerių metų laikotarpį, todėl suprantama, kad atliekant dalinius mokėjimus, per ilgą bylos nagrinėjimo laiką skolos dydis kito, be to, keitėsi ir atsakovė. Todėl poreikis tikslinti ieškinio reikalavimus, jeigu jis realizuojamas sąžiningai naudojantis šalies procesinėmis teisėmis, negali būti laikomas kaip netinkamas šalies procesinis elgesys. Kita vertus, nėra pagrindo sutikti su atsakovės atstovo teigimu, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti skaičiuojamos nuo Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo dienos, nes ieškinys Lietuvos valstybei buvo pareikštas nuo pat bylos iškėlimo dienos. Be kita ko, pažymėtina, jog atsakovės, atstovaujamos VĮ Turto banko, procesinis elgesys buvo pasyvus, nuo bylos sustabdymo per vienerius metus nesiimant jokių veiksmų palikimui priimti. Bylos duomenimis patvirtinta, jog į Kauno miesto 22-ąjį notarą VĮ Turto bankas kreipėsi tik 2023 m. birželio 12 d., nors dėl turto paveldėjimo procedūrų iniciavimo ieškovė į jį kreipėsi dar prieš metus (e. bylos 3t., 173, 4t., b. l. 59). Tuo metu atsakovė laikėsi klaidingos pozicijos, kad palikėjos G. T. vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, todėl nėra pagrindo pradėti turto paveldėjimo procedūrų valstybės vardu (e. bylos 3t., b. l. 184). Atsakovės atstovas ignoravo faktą, kad Testamentų registro duomenimis 2010 m. mirusio A. B. palikimą priėmė G. T., todėl jo delsimas inicijuoti paveldėjimo procedūrą, dėl ko ir buvo sustabdyta byla, neatitinka civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, numatančių šalių pareigą rūpintis, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog valstybė yra specifinis subjektas, neturintis teisės atsisakyti priimti palikimą, todėl įvertinęs tai, kad Testamento registre po G. T. mirties jokių testamentinių ar įstatyminių įpėdinių nebuvo registruota, VĮ Turto bankas privalėjo nedelsiant kreiptis į notarą palikimui priimti. Dėl susidariusios situacijos teismui teko rengti ne vieną užklausimą (e. bylos 4t., b. l. 92, 98, 103). Informaciją apie palikėjos turto perėjimą valstybei teismas gavo tik 2024 m. lapkričio 7d. ir tik tuomet, kai atsakovei teikė užklausimą (e. bylos 4t., b. l. 106 - 113). Taigi akivaizdu, kad dėl pačios atsakovės neveikimo pailgėjo bylos nagrinėjimo trukmė, kartu dariusi įtaką ir bylinėjimosi išlaidų didėjimui. Apibendrinant konstatuotina, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse numatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl ieškinį patenkinus pilnai, jos priteistinos iš atsakovės.

25. Pažymėtina, kad šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių, taigi, mažinti jų teisinio pagrindo nėra. Atsakovei G. T. teiktos teisinės paslaugos iš valstybės biudžeto lėšų iš atsakovės Lietuvos valstybės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

26. Byloje patirtos 5,24 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi pagal nustatytą procentinę išraišką šalims tenkančios mokėti išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos - 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Mano būstas Dainava“, juridinio asmens kodas 302709722, iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, 1085, 24 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt penkis eurus 24 ct) skolos už suteiktas komunalines bei administravimo paslaugas, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. 2020 m. balandžio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 3483,87 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.