- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-1059-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10348-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
- 3.3.1.3Apeliacinis skundas ir jo padavimo tvarka
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-824-863/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Dainava“ ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, ir G. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano Būstas Dainava“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių įsiskolinimą už laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas daugiabučio namo administratoriaus paslaugas.
2. Nurodė, jog atsakovė G. T. yra ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2010 m. balandžio 19 d., o atsakovė Lietuvos valstybė yra ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. Už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas buvo priskaičiuota 226,43 Eur. Atsakovė G. T. už minimą laikotarpį ieškovei nesumokėjo, todėl jos skola už minimą laikotarpį yra 226,43 Eur. Taip pat nurodė, jog už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 metų vasario 29 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias abiem atsakovėms nuosavybės teise priklausančiam butui buvo priskaičiuota 2 171,41 Eur. Per šį laikotarpį buvo sumokėta 874,21 Eur. Taigi, atsakovių skola už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 metų vasario 29 d. – 1 297,20 Eur. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovių įmokas į jų turimas skolas, todėl taikytinas įstatyme nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Be kita ko, pažymėjo, kad negali identifikuoti konkrečios atsakovės mokėjusios už paslaugas skolos laikotarpiu, kadangi iš gautų įmokų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokia skola apmokama ir kuri iš atsakovių skolą apmoka, o atsakovėms atlikus mokėjimus iš paslaugos teikėjo gaudavo tik ataskaitą, kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.86 straipsnio 1 dalis numato, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jei jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Todėl, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. prašo priteisti 1 297,20 Eur skolą solidariai iš abiejų atsakovių.
Atsiliepimas
3. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti institucija - VĮ Turto bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog su pareikštais reikalavimais sutinka iš dalies. Paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėnesio imtinai iki 2020 m. vasario mėnesio imtinai, sumokėjo ieškovei už buto (duomenys neskelbtini) eksploatavimą 956,71 Eur. Mano, jog jai pagal patikslintą ieškinį tenkanti skolos dalis yra 648,6 Eur (1 297,20:2). Kadangi ji yra sumokėjusi už visą butą 956,71 Eur, susidaro 478,35 Eur permoka (956,71:2), kurią reikia atimti iš jai tenkančios skolos dalies (648,6-478,35) ir gaunama skola – 170,25 Eur. Šią sumą ir būtų pagrindas priteisti iš valstybės. Taip pat mano, kad nepagrįstai reikalaujama 1 297,20 Eur skolą priteisti solidariai. Sutinka, kad iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko ieškovei būtų priteista 170,25 Eur skola.
4. Atsakovė G. T. 2020 m. rugsėjo 8 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė nesutinkanti su pareikštais ieškininiais reikalavimais. Nurodė, jog ieškovė teikia reikalavimus priteisti skolas už komunalinius patarnavimus ir atliktus remonto darbus, tačiau neteikia įrodymų apie skolų susidarymą. Pažymėjo, jog atsakovams kyla pareiga mokėti mokesčius, bet ne teikti mokėjimo dokumentus. Mano, jog ieškovė netinkamai ir aplaidžiai vykdydama atsiskaitymų už paslaugas apskaitą, pateikė papildomą reikalavimą atsakovėms teikti atsiskaitymo dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. bylą dalyje dėl 39,30 Eur skolos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. bei 376,86 Eur skolos už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. priteisimo nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei UAB „Mano Būstas Dainava“ iš atsakovės G. T. 187,13 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 920,34 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis 352,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvienos atsakovės po 176,36 Eur; priteisė iš ieškovės 158,76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.
6. Teismas nustatė, kad atsakovėms, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų bendraturtėms, buvo teikiamos ieškovės, kaip namo administratoriaus, bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir priežiūros paslaugos, todėl atsakovių prievolė atsiskaityti su ieškove yra solidari. Teismas vertino, jog yra teisiškai nereikšminga, jog ginčo laikotarpiu dalį ieškovės teiktų paslaugų apmokėjo Lietuvos valstybė, kaip viena iš solidariųjų skolininkių, nes remiantis CK 6.6 straipsnio 5 dalimi, kreditorius turi teisę reikalauti neapmokėtos skolos dalies iš visų skolininkų bendrai.
7. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė taip pat turi teisę už laikotarpį iki 2014 m. rugsėjo 1 d. skolos priteisimo prašyti tik iš vieno solidaraus skolininko – G. T.. Aplinkybės, jog kitam buto savininkui ir solidariajam skolininkui toks reikalavimas nereiškiamas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti negali būti vertinama nesąžininga G. T. atžvilgiu, nes ši aplinkybė nėra susijusi su ja ir neturėtų jos atleisti nuo jos pareigų vykdymo. Teismas konstatavo, jog ieškovė, pasirinkdama kam reikšti reikalavimus dėl skolos už ginčo butui tenkančią skolą, nepažeidė įstatymo nustatyto reglamentavimo dėl buto bendraturčių atsakomybės namo administratoriui.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė neturi išsaugojusi sąskaitų faktūrų už ankstesnį laikotarpį nei 2016 m. spalio mėn., tačiau tai nepaneigia jos teisės gauti atlyginimą už suteiktas bendrosios dalinės administravimo paslaugas, įrodinėjant šias išlaidas kitais rašytiniai įrodymais. Iš skolos paskaičiavimų – sąskaitų ir mokėjimų sąvado bei atskirų paslaugų suvestinių matyti, jog už laikotarpį iki 2016 m. spalio mėnesio atsakovėms nebuvo paskaičiuotos jokios remonto išlaidos, apart 5,40 Eur sumos už 2013 metų vasario mėnesį. Įsiskolinimą už laikotarpį iki 2016 m. spalio mėnesio sudaro administravimo, techninės priežiūros, kaupiamųjų lėšų, karšto vandens sistemų priežiūros ir teritorijos priežiūros išlaidos. Teismas pažymėjo, jog atsakovė G. T., būdama buto bendraturte, turėjo pareigą domėtis savo nuosavybe ir apmokėti jai tenkančias administratoriaus paslaugas, tačiau šias išlaidas iš dalies mokėjo tik kita bendraturtė – Lietuvos valstybė, o atsakovė G. T. už visą įsiskolinimo laikotarpį iš viso prie jų neprisidėjo. Todėl atsakovės pozicija nesutikti su visu įsiskolinimu už laikotarpį iki 2016 metų spalio mėnesio, nesant jokių nesutikimo argumentų, teismas vertintino kritiškai.
9. Teismas sutiko su atsakovės G. T. pozicija, jog įsiskolinimui paskaičiuoti ir pagrįsti negalima vadovautis ieškovės prie patikslinto ieškinio pridėto sąskaitų ir mokėjimų sąvado galutiniais paskaičiavimais, nes pastarieji pateikti su klaidomis, sąvade nurodytos mokėtinos sumos nesutampa su sumomis nurodytomis sąskaitose faktūrose. Ištyrus sąvado duomenis teismas nustatė, jog nesutapimą lėmė tai, jog į sąvadą tarifai už paslaugas jau buvo įtraukti su PVM ir gale dar kartą pritaikyta PVM, dėl to pvz. sulyginus 2016 m. spalio mėnesio sąskaitą faktūrą su sąvado lentelės duomenimis matyti, jog tarifas už teritorijos priežiūrą lentelėje – 0,69 Eur, sąskaitoje faktūroje 0,57 Eur, kas pridėjus 21 proc. PVM, taip pat sudaro 0,69 Eur. Atitinkamai teismas skolą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2020 m. vasario 29 d. apskaičiavo pagal byloje esančias sąskaitas faktūras, o už laikotarpį iki 2016 m. spalio mėnesio pagal sąvado lentelės skiltį „skola be PVM“. Tokiu būdu skolą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 187,17 Eur. Ieškovės atstovas reikalavimą šioje dalyje bylos nagrinėjimo metu mažino iki 187,13 Eur, todėl ieškinį šioje dalyje teismas tenkino pilnai ir iš atsakovės G. T. priteisė 187,13 Eur skolą, o sumažintų – 39,30 Eur reikalavimų dalyje (226,43-187,13=39,30) bylą nutraukė (CPK 140 straipsnis).
10. Teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. skolą sudaro 969,84 Eur Ieškovės atstovas reikalavimą šioje dalyje bylos nagrinėjimo metu mažino iki 920,34 Eur, todėl ieškinį šioje dalyje teismas tenkino pilnai ir iš atsakovių solidariai priteisė 920,34 Eur skolą, o sumažintų – 376,86 Eur reikalavimų dalyje (1 297,20 - 920,34=376,86) bylą nutraukė.
11. Ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų teismas vertino sprendimu, priimtu atsakovių naudai, todėl laikė, jog ieškovės reikalavimai byloje tenkinami dalinai – 72,69 procentais (1 107,47 x 100 / 1 523,63) ir atitinkamai ieškovei iš atsakovių priteisė 72,69 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovėms iš ieškovės – 27,31 procentus patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, teismas šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteisė 352,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (72,69 procentai nuo 488,25 Eur), į valstybės biudžetą už atsakovei G. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš ieškovės priteisė 158,76 Eur (27,31 procentai nuo 581,34 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-824-863/2021 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Apeliantė nurodo, jog atsakovės turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė turi pareigą teikti atsakovėms sąskaitas už ieškovės suteiktas paslaugas atskirai nurodydama kiekvieną ieškovės mokėtiną sumą. Apeliantė neturi su ieškove paslaugų teikimo sutarties, kurioje būtų nurodyta, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams teikiama viena sąskaita apmokėjimui už paslaugas, nurodant bendrai mokėtiną sumą.
12.2. Apeliantė sumokėjo ieškovei už buto (duomenys neskelbtini), eksploatavimą 874,21 Eur. Ši suma buvo sumokėta už visą butą. Teismas apeliantei pritaikė solidarią atsakomybę, neatsižvelgdamas į aplinkybes, kad apeliantei tenkanti pareiga mokėti ieškovei tik už ½ dalį buto, apeliantės prievolė ieškovei yra dali ir galima nustatyti konkrečią apeliantei tenkančią skolos dalį. Kadangi atsakovių skola ieškovei yra 920,34 Eur, kiekvienai atsakovei tenkanti skolos dalis yra 460,17 Eur (920,34:2). Kadangi apeliantė 874,21 Eur sumokėjo už visą butą, todėl susidarė 437,10 Eur permoka (874,21:2), kurią reikia atimti iš apeliantei tenkančios skolos dalies (460,17-437,10) ir gaunama banko skola – 23,07 Eur. Ieškovė apeliantei teiktose sąskaitose nenurodė, kad mokėtina suma yra už ½ dalį minėto buto, todėl 437,10 Eur permoka susidarė ne dėl apeliantės kaltės. Apeliantė sutinka, kad iš jos ieškovei būtų priteista 23,07 Eur skola, kita apeliantei priteista skolos dalis yra nepagrįsta. Pažymėjo, jog atitinkamai turėtų būti perskaičiuotos ir bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Mano Būstas Dainava“ prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-824-863/2021 nepakeistą, o atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškove nesutikdama su apeliantės pozicija nurodo, kad visiškai pagrįstai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Atsakovėms, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų bendraturtėms, buvo teikiamos ieškovės, kaip namo administratoriaus, bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir priežiūros paslaugos, todėl atsakovių prievolė atsiskaityti su ieškove yra solidari. Remiantis solidariosios skolininkų atsakomybės reglamentavimu nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga, jog ginčo laikotarpiu dalį ieškovės teiktų paslaugų apmokėjo Lietuvos valstybė, kaip viena iš solidariųjų skolininkių, nes remiantis CK 6.6 straipsnio 5 dalimi, kreditorius turi teisę reikalauti neapmokėtos skolos dalies iš visų skolininkų bendrai.
13.2. Pažymėjo, jog pati apeliantė pripažino savo apeliaciniame skunde, kad ji apmokėdavo ieškovės pateiktas sąskaitas už visam butui suteiktas paslaugas. Apeliantė niekada nebandė reikalauti iš G. T. padengti dalį sąnaudų, todėl apeliantė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino solidarios prievolės egzistavimą ieškovei.
14. Atsakovė G. T. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½) priklauso dviem bendraturčiams - Lietuvos valstybei ir A. B.. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad A. B. 2010 m. balandžio 19 d. mirė. Iš Testamentų registro matyti, jog pastarojo bendraturčio palikimą priėmė atsakovė G. T.. Lietuvos valstybė ginčo buto bendraturte tapo palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu, 2014 m. rugpjūčio 29 d. mirus ½ dalies buto savininkei D. M..
19. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už ginčo butui laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Prašomą priteisti įsiskolinimą ieškovė padalino į du laikotarpius: už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. skolą iš atsakovių prašo priteisti solidariai ir tokį savo reikalavimą grindžia CK 4.86 straipsnio nuostatomis; už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. – skolą priteisti tik iš atsakovės G. T., nes Lietuvos valstybei, kaip mirusios D. M. įpėdinei, laiku nebuvo pareikštas kreditorinis reikalavimas dėl palikėjos skolų priteisimo.
Dėl atsakovių atsakomybės namo administratoriui formos
20. Pagal CK 4.73 straipsnį bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalykas, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos.
21. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
22. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad solidarioji prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad galioja priešinga prezumpcija, jog prievolė yra dalinė, jeigu neįrodyta priešingai. Šią prezumpciją gali paneigti įstatymas ar šalių susitarimas, nustatantis, kad prievolė yra ne dalinė, bet solidarioji. Vadinasi, asmuo, kuris remiasi solidariąja prievole, turi nurodyti konkrečią teisės normą, reglamentuojančią tokią prievolę, arba įrodyti esant šalių susitarimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-684/2019). Taigi ieškovui, siekiančiam patenkinti savo turtinius reikalavimus solidariai, reikia arba nurodyti konkrečią teisės normą, kuri expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodo esant prievolės solidarumą, arba susitarimą, kurio sąlygose būtų sulygta dėl solidarumo.
23. Nagrinėjamu atveju, ginčo butas priklauso dviem bendraturčiams (atsakovams) lygiomis dalimis po ½, taigi bendraturčių dalys yra nustatytos, atitinkamai butas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, o ieškovė prašydama taikyti atsakovėms solidariąją atsakomybę vadovavosi CK 4.86 straipsnio nuostatomis, skirtomis reglamentuoti bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant.
24. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė solidariai priteisti iš abiejų atsakovių 1.297,20 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ši suma iš atsakovių priteistina solidariai. VĮ Turto bankas su tokiu sprendimu nesutinka ir mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma dalinė atsakomybė.
25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai apeliantės pozicijai. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, butas atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį). Taip pat byloje nėra ginčo, jog tarp šalių nebuvo atskiro susitarimo dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Vadinasi, šiuo atveju konkreti 1.297,20 Eur skolos dalis gali būti priskirta konkrečiam atsakovui, todėl taikytina dalinė atsakomybė. Nepaisant to, jog ieškovė, prašydama taikyti atsakovėms solidariąją atsakomybę, vadovavosi neaktualiu šiam ginčui CK 4.86 straipsniu, kuris taikomas tik esant bendrajai jungtinei nuosavybei, pirmosios instancijos teismas konstatavo esant solidarią prievolę. Teismas sprendė, jog ieškovė turi teisę prašyti taikyti atsakovių atžvilgiu solidariąją atsakomybę, nes solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu.
26. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Pagal CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinių paslaugų teikimas“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ 6.720 straipsnio 7 dalį, pagal kurią, jeigu paslaugos teikiamos dviejų ar daugiau klientų užsakymu, visi klientai paslaugų teikėjui šio straipsnio numatytais atvejais atsako solidariai. CK 6.716 straipsnio 3 dalis nustato, kad XXXV skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šeštosios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju minėtos CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, taip pat netaikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinių paslaugų teikimas“ taisyklės, kadangi šiuo atveju ieškovės reikalaujama skola susidarė jai administruojant bendro naudojimo objektus (CK 4.84 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, kad atsakovės turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir turtas niekada nebuvo ir nėra šeimos turtas, o bendrasavininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
28. Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šios nutarties 22 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, t. y. neišskyrė kokiu pagrindu (sutarties ar įstatymo) ieškovė kildina atsakovių solidariąją prievolę. Dėl šios priežasties teismas neteisingai vertino bylos faktinės aplinkybes, susijusias su solidariosios atsakomybės taikymu. Pirmosios instancijos teismui netinkamai identifikavus ieškinio pagrindo bei nenustačius ir nevertinus faktinių aplinkybių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų aspektu, liko neatskleista ginčo esmė.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tiriamos ir vertinamos reikšmingos ginčui išnagrinėti aplinkybės, teismas nesiėmė visų priemonių tinkamam klausimo išnagrinėjimui ir nepasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 179 straipsnio 1 dalis), teismo nustatyti faktai nevertinti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas aspektais (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Neištirtų aplinkybių mastas (esant tik bendrai abiem atsakovams sąskaitai ir jų pagrindimui), ieškovui nepateikus įrodymų, apie kiekvienam atsakovui atskirai mokėtinas sumas, nesant ir savivaldybės sprendimo dėl ieškovės UAB „Mano Būstas Dainava“ administravimo ir tarifų, įvertinant ir tai, kad įsiskolinimo dydį ieškovė skaičiuoja ir tikslindama sumas, pagal ankstesnius laikotarpius iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, kai atsakovas VĮ Turto bankas nebuvo ginčo buto bendrasavininkas (pvz. 2020 m. birželio 1 d. sąskaitų suvertinės 2017-05, 2017-06 ir kt.), naujų įrodymų gavimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byla apeliacinėje instancijoje turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi ir naujais aspektais. Tai suponuoja pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Nepaisant aplinkybės, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino pirmosios instancijos teismo dalies dėl 187,13 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ieškovei UAB „Mano Būstas Dainava“ iš atsakovės G. T., nesant jos apeliacinio skundo, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu iš esmės visi reikalavimai yra glaudžiai susiję, o ieškovės nurodomos įsiskolinimo sumos nesutampa, be to bylą nagrinėjant pakartotinai šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys turės teisę teikti tiek paaiškinimus, tiek naujus įrodymus, dėl to ir reikalavimo pagrįstumas turės būti vertinamas pakartotinai ir galimai kitais aspektais, kuris nebūtinai gali sutapti su ankstesniu įvertinimu, todėl byla turi perduodama nagrinėti iš naujo visa apimti.
32. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė (atsakovė) duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė; ieškovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 465,85 Eur išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.