Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K., skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-6975-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir VMI) 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-6975-2024 M. K. buvo nubaustas 250 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad 2024 m. balandžio 15 d. 07:37 val. nustatyta, jog M. K. būdamas UAB „X“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600, toliau – Deklaracija) už 2024 m. vasario mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2024 m. kovo 25 d. Tuo vadovas M. K., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies nuostatas;

taip pat jis būdamas UAB „X“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313, toliau – Deklaracija) už 2024 m. vasario mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2024 m. kovo 15 d. Tuo vadovas M. K., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau -ir GPMĮ) Nr. IX-1007 24 straipsnio 2 dalies nuostatas;

taip pat jis būdamas UAB „X“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. vasario mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2024 m. kovo 20 d. Tuo vadovas M. K., būdamas atsakingu už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42² straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 punkto nuostatas (b.l. 6-7).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. teismo pranešimais buvo tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, tačiau į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 3 dalimi, skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant proceso šalims.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad M. K. pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. To paties įstatymo 78 straipsnio 5 dalis nustato, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje. Šių registrų tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 42² straipsnio 1 dalis nustato, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, kaip jie apibrėžti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Šių duomenų turinį nustato centrinis mokesčių administratorius. Pagal Finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų „Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių“ 30.1 punktą juridinio asmens mokestinio laikotarpio registrų duomenys VMI privalo būti pateikti iki kito mėnesio 20 dienos.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėjas neginčija nutarime nurodytų aplinkybių, kad UAB „X“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) ir mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2024 m. vasario mėnesį nebuvo pateiktos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat nebuvo pateikti už 2024 m. vasario mėnesį gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) išrašai apie UAB „X“ deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš jų matyti, kad UAB „X“ mėnesinės pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2024 m. vasario nebuvo pateiktos, 2024 m. kovo 27 d. buvo išsiųsti priminimai tai padaryti (b.l. 13-14).

Pareiškėjas skunde neigia savo atsakomybę dėl UAB „X“ mėnesinių pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už 2024 m. vasario mėnesį nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat dėl gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų nesuvedimą į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. vasario mėn. įstatymų nustatytais terminais, nurodydamas, kad šios funkcijos buvo deleguotos UAB „X“ apskaitą tvarkyti nusamdytai įmonei ir tai yra jos asmeninės atsakomybės klausimas. Pagal byloje VMI pateiktus duomenis UAB „X“ finansinę apskaitą nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. tvarkė UAB „C“. Teismas kreipėsi el. pranešimais į apreiškėją, įpareigodamas pateikti duomenis, kokiam konkrečiai samdytos tvarkyti apskaitą įmonės darbuotojui buvo pavesta tvarkyti UAB „X“ apskaitą (b.l. 19), tačiau šis tokių duomenų teismui nepateikė. Pareiškėjas nepateikė ir apskaitos tvarkymo sutarties, kurioje būtų matyti, ar buvo sutarta dėl kurių nors Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje subjekto vadovui nustatytų funkcijų perleidimo bendrovės apskaitą tvarkančiam subjektui.

Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas nustato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą, o pagal tos pačios dalies 2 ir 4 punktus užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą. To paties įstatymo 2 straipsnio 21 dalis nustato, kad vidaus kontrolė – visuma subjekto nusistatytų kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinamas bent šių apskaitai keliamų reikalavimų laikymasis, tame tarpe ir laiku ir teisingai parengti apskaitos dokumentus. Sistemiškai vertinant šių teisės aktų nuostatas, bendrovės vadovas turi būti nustatęs kontrolės priemones, užtikrinančias, kad apskaita įmonėje būtų tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus ir nustatytais terminais, taigi jam iš esmės nustatyta pareiga kontroliuoti, kad bendrovės apskaita būtų tvarkoma tinkamai.

Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad de facto už buhalterinės apskaitos klaidas, sąlygojančias mokestinę ar administracinę atsakomybę, turėtų atsakyti būtent įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-667/2002, 3K-3-429-313/2015).

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad mokestinių deklaracijų parengimą ir pateikimą parastai vykdo bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo – įmonėje dirbantis buhalteris ar pagal sutartį įmonės apskaitą tvarkančios buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojas, kuris pagal teismų praktiką gali būti tiek individualiai, tiek kartu su vadovu traukiamas atsakomybėn už pažeidimus apskaitos ir mokestinių prievolių srityse.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad už mokestinių deklaracijų tinkamą pateikimą nėra atsakingas vienareikšmiškai tik apskaitą tvarkantis buhalteris. Joje sutinkama, kad vadovo buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiškia pavedant konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui ar kitiems atsakingiems asmenims. Kita vertus, FAĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga subjekto vadovui užtikrinti, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas. Todėl buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu nepateikia visų pirminių apskaitos dokumentų, arba žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis (LAT nutartis Nr. 2K-202-511/2019, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 20 d. nutartis Nr. AN2-437-898/2021). Buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo nėra atsakingas už pirminių apskaitos dokumentų jam nepateikimą. Jis gali tvarkyti tik tuos duomenis, kurie jam buvo pateikiami įmonės vadovo ir neatsako už veiksmus, kurių pats neatliko (LAT nutartis Nr. 1A-40-360/2017). Iš to seka, kad sprendžiant buhalterio/buhalterinės apskaitos paslaugą teikiančios įmonės darbuotojo atsakomybės klausimą, turi būti atsižvelgta į aplinkybę, ar jam buvo sudarytos sąlygos laiku ir tinkamai įvykdyti savo funkcijas.

Akivaizdu, kad tam, kad apskaitą tvarkanti įmonė laiku parengtų ir pateiktų teisės aktų nustatyta tvarka mokestines deklaracijas, jis turi gauti iš bendrovės vadovo pirminius apskaitos dokumentus, reikalingus toms deklaracijoms parengti. Pareiškėjo teismas prašė pateikti duomenis, ar apskaitą tvarkyti pasamdytai įmonei ar jos įgaliotam konkrečiam asmeniui tvarkyti UAB „X“ apskaitą buvo pateikti pirminiai apskaitos duomenys už 2024 m. vasario mėn. (tai yra PVM sąskaitos faktūros, apie kurias duomenys turėjo būti suvesti į iMAS sistemą, ir kurių pagrindu turėjo būti parengtos ir pateiktos VMI 2024 m. vasario mėnesio PVM ir GPM deklaracijos. Reikalaujami duomenys pateikti nebuvo, todėl teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad dėl nutarime nurodyto nusižengimo yra atsakingas ne UAB „X“ vadovas, o bendrovės apskaitą tvarkyti įgaliotas UAB „C“ darbuotojas. Teismo vertinimu bendrovės vadovo neveikimas tinkamai organizuojant bendrovės apskaitos tvarkymą, o būtent per maža vadovo kontrolė, kad įstatymų nustatytos mokesčių deklaracijos būtų parengtos ir laiku pateiktos VMI konkrečiai šiuo atveju nulėmė skundžiamame nutarime nurodyto nusižengimo padarymą. Jis kaip mokesčių mokėtojo vadovas, nesiėmė reikiamų priemonių, kad apskaitą tvarkanti įmonė laiku įvykdytų pareigą pateikti mokesčių deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismų praktikoje ne kartą juridinių asmenų vadovai buvo bausti už analogiškų nusižengimų padarymą nors pagal anksčiau minėtas Finansinės apskaitos įstatymo nuostatas, jie patys tiesiogiai finansinės apskaitos netvarko, jų kaip atsakingų subjektų statusas nebuvo teismų kvescionuojamas (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartis Nr. AN2-59-348/2022, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis Nr. AN2-496-593/2021).

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Teismas nelaiko, kad Institucija nusižengė nuobaudos skyrimo taisyklėms parinkdama nuobaudos rūšį ir jos dydį. Skundžiamu nutarimu M. K. buvo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda, atsižvelgiant į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai padarė tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas (b.l. 3). Iš Administracinių nusižengimų registro pažymos nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 30 d., 2022 m. lapkričio 8 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. vasario 3 d. nutarimais jau buvo baustas už analogiškus nusižengimus pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį įspėjimu, 200 Eur ir 250 Eur (2 kartus) baudomis, tačiau nepraėjus ir metams po paskutinės nuobaudos skyrimo pakartotinai padarė analogišką nusižengimą.

Apibendrinant darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-6975-2024, kuriuo M. K. buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį 250 eurų bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl jį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutarė:

pareiškėjo M. K. skundo netenkinti ir palikti (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-6975-2024, kuriuo jam už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 250 eurų bauda, nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.