Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-08-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-496-593/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-08-19
Bylos Nr.
AN2-496-593/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01092-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Jankauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. M.
Institucija
Kauno apskrities VMI
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-496-593/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01092-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 9.18.; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. VMI-02-ANR_N-1208-2021 paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo arba neskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. M. Institucijos 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas atsakingas už tinkamą įmonių apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad reikiamos deklaracijos būtų pateiktos laiku:

1.1. UAB „M.“, kodas (duomenys neskelbtini), nepateikė Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) už 2021 m. vasario mėn. (pateikimo terminas iki 2021 m. kovo 15 d.) ir vėlavo pateikti (GPM313) už 2020 m. lapkričio mėn. (pateikimo data 2020 m. gruodžio 21 d., pateikimo terminas iki 2020 m. gruodžio 15 d.), už 2020 m. gruodžio mėn. (pateikimo data 2021 m. sausio 18 d., pateikimo terminas iki 2021 m. sausio 15 d.), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir šios formos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121, 13 punktą. Taip pat Bendrovė nepateikė Avansinio pelno mokesčio deklaracijos (FR0430) už 2020 m. I-II ketvirtį (pateikimo terminas iki 2020 m. kovo 16 d.), ir už 2020 m. III-IV ketvirtį (pateikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 15 d.). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir šios deklaracijos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 289, 8 punkto reikalavimus;

1.2. UAB „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), nepateikė Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (KIT711) už 2020 m. (pateikimo terminas iki 2021 m. vasario 15 d.), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir šios formos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. VA-40, 27 punktą;

1.3. UAB „P.“, kodas (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (KIT711) už 2020 m. (pateikimo terminas iki 2021 m. vasario 15 d.) pateikė 2021 m. vasario 18 d., t. y. pavėluotai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir šios formos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. VA-40, 27 punktą.

1.4. UAB „B.“, kodas (duomenys neskelbtini), nepateikė Avansinio pelno mokesčio deklaracijos (FR0430) už 2020 m. I-II ketvirčius (pateikimo terminas iki 2020 m. kovo 16 d.), ir už 2020 m. III-IV ketvirčius (pateikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 15 d.). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir šios deklaracijos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 289, 8 punkto reikalavimus;

1.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), nepateikė Avansinio pelno mokesčio deklaracijos (FR0430) už 2020 m. I-II ketvirčius (pateikimo terminas iki 2020 m. kovo 16 d.), ir už 2020 m. III-IV ketvirčius (pateikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 15 d.). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir šios deklaracijos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 289, 8 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su paskirtąja nuobauda, M. M. dėl pirmiau nurodyto Institucijos nutarimo pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. birželio 29 d. nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau Institucijos nutarimą pakeitė – pripažino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita nutarimo dalis palikta nepakeista. Teismo vertinimu, buhalterių asmeninio pobūdžio aplinkybės, pareiškėjo vadovaujamų įmonių darbuotojų sunkumai dirbant nuotoliniu būdu, nelaikytini objektyviomis aplinkybėmis, pateisinančiomis deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą, tuo labiau, kad deklaracijų nepateikimas ir pavėluotas pateikimas nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis – šio pobūdžio pažeidimai fiksuoti visose penkiose pareiškėjo vadovaujamose įmonėse, deklaracijos nepateiktos bei vėluotos pateikti skirtingais laikotarpiais. Be to, pareiškėjas ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Šios aplinkybės neleidžia pareiškėjo, kaip vadovo, asmenybės charakterizuoti iškirtinai teigiamai ir taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria pakeisti Institucijos 2021 m. balandžio 20 d. nutarimą, neskiriant jam administracinės nuobaudos arba pakeičiant paskirtąją baudą į įspėjimą.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad ginčo dėl deklaracijų nepateikimo nėra – deklaracijos buvo pateiktos pavėluotai dėl objektyvių priežasčių, kurios buvo pagrįstos jo apylinkės teismui pateiktame skunde. Apeliantas yra įsitikinęs, jog yra didelis skirtumas tarp absoliutaus deklaracijų nepateikimo ir vėlavimo jas pateikti, juo labiau, vyraujant ekstremalioms sąlygoms Lietuvos Respublikoje teritorijoje – COVID-19 pandemijos protrūkiui. Visos jo vadovaujamos įmonės itin nukentėjo nuo COVID-19 sukeltos pandemijos, ką pagrindžia kartu su skundu apylinkės teismui pateikti priedai. Deklaracijų pateikimo metu visuomenėje ir visoje Lietuvos Respublikoje vyravo griežti veiklos bei judėjimo apribojimai ir precedento neturinti ekstremali situacija, palietusi kiekvieną asmenį ir įmonę. Deklaracijos buvo pateiktos pavėlavus vos kelias dienas. Taip įvyko, nes vienos įmonės buhalterė buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir negalėjo grįžti dėl atšauktų skrydžių, be to, neturėjo prisijungimų. Kitos įmonės buhalteris irgi pavėlavo kelias dienas, nes yra vyresnio amžiaus ir, kiek žinoma, turėjo sveikatos problemų. Karantino laikotarpiu darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu, darbo kokybė pakito ir tokiu būdu sukėlė neigiamus padarinius – pavėluotą deklaracijų pateikimą. Pažymima ir tai, kad dėl nustatyto karantino režimo UAB „M.“, UAB „B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau kaip metus laiko buvo priverstos sustabdyti savo ūkinę-komercinę veiklą. Restoranus valdančios įmonės ir vienam iš restoranų patalpas nuomojanti UAB „T.“ iš esmės buvo privestos prie bankroto, tačiau to pavyko išvengti gavus dalinę valstybės paramą.

3.2. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad Institucijai priėmus skundžiamą nutarimą iškilo grėsmė tolesnei visų jo vadovaujamų įmonių perspektyvai. 2021 m. rugsėjo 8 d. jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas už tą patį ANK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą, todėl skundžiamas 2021 m. balandžio 20 d. nutarimas numato pakartotinumo aplinkybę, dėl ko UAB „M.“, UAB „T.“, UAB „P.“, UAB „B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali būti pripažintos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Iš įmonių gali būti pareikalauta grąžinti valstybės suteiktas subsidijas, gautas nukentėjus nuo COVID-19 sukeltos pandemijos. Tuomet įmonėms grėstų nemokumas, kas sąlygotų ir darbuotojų atleidimą. UAB „M.“ yra įdarbinti 35 darbuotojai, UAB „B.“ – 28, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 26, UAB „T.“ – 2, UAB „P.“ – 2, taigi, be kitų neigiamų pasekmių, iškiltų grėsmė 93 žmonėms netekti darbo vietų.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Kauno apylinkės teismas nurodė, jog vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas nesudaro pagrindo keisti nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau apeliantas yra įsitikinęs priešingai – nurodytos faktinės aplinkybės įrodo, kad jo padarytas nusižengimas yra mažareikšmis, mažo pavojingumo, o egzistuojanti atsakomybę lengvinanti aplinkybė sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Juo labiau, kad padarytas administracinis nusižengimas yra formalios sudėties, t. y. nesukėlė valstybei ar kitiems asmenims jokių neigiamų pasekmių, deklaracijų nepateikimas nepadarė įtakos mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjimui. Paskirtoji nuobauda – 200 Eur bauda, neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Tokiu būdu nėra pasiekiama teisinga pusiausvyra tarp padaryto nusižengimo ir už jį nustatytos nuobaudos pasekmių bei siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą Institucijos viršininkė J. S. prašo šio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su administracinės nuobaudos individualizavimu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtąją baudą sumažinti arba jos iš viso neskirti, t. y. taikyti kitą administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą. Taigi, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

7. Nagrinėjamu atveju Institucija M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė (ANK 35 straipsnis), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pareiškėjo skundą išnagrinėjęs apylinkės teismas įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, todėl ši Institucijos nutarimo dalis pakeista. Aukštesnės instancijos teismas šiam apylinkės teismo sprendimui pritaria, kadangi M. M., nors ir nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime Institucijoje, tačiau savo 2021 m. balandžio 20 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 8) nurodė, kad labai apgailestauja dėl jo vadovaujamų įmonių buhalterių padarytų nusižengimų. Apeliaciniame skunde apygardos teismui jis pažymėjo, kad pripažįsta, jog deklaracijos nebuvo pateiktos laiku, t. y. ginčas dėl nusižengimo padarymo fakto nėra inicijuojamas.

8. Taigi, analizuojamu atveju yra nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į M. M. asmenybę – dirbantis, baustas administracine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau yra ne kartą baustas ne tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ir kitų teisės aktų pažeidimus, susijusius su jo vadovaujamomis įmonėmis. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis M. M. 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo baustas įspėjimu dėl ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Tuo metu deklaracijos buvo nepateiktos ar pavėluotai pateiktos tik vienos jo vadovaujamos įmonės – UAB „B.“, tuo tarpu šiuo metu netinkamai organizuota apskaita net penkių įmonių. Todėl, atsižvelgiant į nusižengimo mastą, Institucija proporcingai parinko griežtesnę nuobaudą – baudą. Vis dėlto, jos dydis nustatytas minimalus – 200 Eur, todėl daryti išvadą, jog ši finansinė našta yra pernelyg didelė bei griežta, pagrindo nėra.

9. Apygardos teismas pažymi, kad statistinių duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 221 straipsnio 1 dalis) 2020 m. birželio 10 d. buvo užfiksuotas ir UAB „M.“ teikiamose ataskaitose. Be to, M. M., kaip įmonės „T.“ vadovas, ne kartą baustas už tai, kad, policijos pareigūnui pareikalavus, nenurodė, kas vairavo įmonei priklausantį automobilį. Šios aplinkybės patvirtina, kad inkriminuotas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis, priešingai, M. M. pakankamai aplaidžiai atlieka savo, kaip įmonių vadovo, pareigas. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad įmonių buhalteriją tvarkantys darbuotojai reikiamas deklaracijas pateikė pavėluotai dėl objektyvių priežasčių, vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija. Aplinkybės, jog vienas buhalteris deklaracijų teikimo metu buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, o kitas buhalteris turėjo nedarbingumą dėl ligos, nekeičia fakto, jog minėtos deklaracijos turėjo būti pateiktos įstatymų nustatyta tvarka. M. M. apie buhalterių nebuvimą darbo vietoje ir darbo funkcijų neatlikimą buvo žinoma, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių, kad dėl teisėto konkrečių darbuotojų nebuvimo darbe neatliktus darbus galėtų atlikti kiti darbuotojai.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo pačiu skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau, nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija šiuo atveju pagrįstai nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo ir nuobaudą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrė ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinusi susidariusią situaciją.

11. Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y., kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

12. Nagrinėjamu atveju daryti išvadą, jog paskirtoji bauda yra neteisinga, pagrindo nėra. Pagrindinis argumentas, kodėl apeliantas prašo neskirti jam nuobaudos, yra tas, jog visos penkios jo vadovaujamos įmonės yra nukentėjusios dėl COVID-19 pandemijos metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės taikytų ir tebetaikomų veiklos apribojimų. Kadangi nusižengimas yra padarytas pakartotinai, todėl UAB „M.“, UAB „T.“, UAB „P.“, UAB „B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali būti pripažintos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Iš šių įmonių gali būti pareikalauta grąžinti valstybės suteiktas subsidijas, o tai gali privesti prie nemokumo situacijos, kuriai esant būtų mažinamas etatų skaičius ir atleidžiami darbuotojai. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi M. M. nurodyti galimi neigiami padariniai yra tik tikėtino, spėjamojo pobūdžio, todėl juos vertinti kaip konkrečius faktus nėra pagrindo. Be to, apylinkės teismas skundžiamame nutarime teisingai nurodė, jog gavus subsidijas iš valstybės, ypatingai svarbu visus reikiamus dokumentus bei duomenis pateikti laiku ir tinkamai, kad nekiltų jokių abejonių dėl subsidijas gavusio subjekto veiklos teisėtumo, skaidrumo ir pan.

13. Analizuojant apelianto teiginius dėl minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, pažymėtina, jog šie kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 4 punktas įtvirtina, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 188¹, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ir (ar) jam nebuvo paskirta bauda už šiame punkte nurodytuose ANK straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta ANK 40 straipsnyje. Šioje nutartyje jau minėta, kad anksčiau M. M. buvo baustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį tik dėl UAB „B.“ laiku nepateiktų deklaracijų, todėl dėl pakartotinio nusižengimo tik ši įmonė (o ne visos penkios, kaip skunde teigia apeliantas) ir galėtų patirti kokių nors neigiamų padarinių. Be to, net jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir šį kartą (kaip ir ankstesnįjį) būtų skirtas įspėjimas ar mažesnio dydžio piniginė bauda, tai vis tiek nekeistų fakto, jog nusižengimas yra padarytas pakartotinai. Tuo tarpu pagrindo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra (ANK 591 straipsnis).

14. Įvertinus aptartus duomenis, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantui paskirtoji 200 Eur bauda yra adekvati ir proporcinga finansinė našta, kuri atspindi ne siekį asmenį itin griežtai nubausti, o paveikti jį taip, kad būtų laikomasi įstatymų imperatyvų ir daugiau nebedaromi administraciniai nusižengimai. Šiuo atveju M. M. paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį ar iš viso jos neskiriant, nebūtų užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą ir M. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė