- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-437-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00970-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Advokatai
- Jolita Urbienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovės advokatės Jolitos Urbienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria netenkintas apeliantės skundas ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimas, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas įspėjimas, paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. VMI-03-ANR_N-777-2021 R. V. buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad UAB „K“ 2021 m. kovo 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje, forma FR0600, už 2020 m. lapkričio mėnesį nurodė neteisingus duomenis 29 laukelyje, tokiu būdu pažeidė 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 46 punktą ir Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 4 punktą.
2. 2021 m. liepos 9 d. Institucijos nutarimą R. V. atstovė advokatė J. U. apskundė apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi apeliantės skundas netenkintas ir skundžiamas Institucijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog, nors nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta sutartis su buhaltere, kuri buvo atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau, konstatavo, jog vadovaujantis įmonės buhalterio pareiginiais nuostatais, R. V. yra tinkamas subjektas ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytai atsakomybei kilti ir būtent jam kilo pareiga užtikrinti, kad įmonės pateiktoje PVM deklaracijoje būtų nurodyti teisingi duomenys. Įvertinęs tai, kad neteisingi duomenys buvo įrašyti 23 429,97 Eur mokėtino mokesčio į valstybės biudžetą sumai, bei atsižvelgęs į tai, kad įmonė, po atliktos stebėsenos ir jai paskirto įpareigojimo, 2021 m. birželio 25 d. pateikė patikslintą PVM ataskaitą, teismas konstatavo, jog byloje nenustatyti kriterijai administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką priskirti mažai pavojingai, kadangi PVM ataskaitos patikslinimas nepašalina padaryto pažeidimo fakto. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. V. atstovė advokatė Jolita Urbienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną R. V. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apeliantės vertinimu, nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, teismas nemotyvavo kodėl atmetė R. V. pateiktus įrodymus, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo nustatyti R. V. neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog R. V. kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o teismo nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja teismų praktikai.
3.2. Skunde nurodoma, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V., būdamas UAB „K“ vadovu, 2018 m. liepos 16 d. sudarė darbo sutartį su D. Č., kuri priimta dirbti buhaltere nuo 2018 m. liepos 17 d., o vadovaujantis buhalterio pareiginiais nuostatų 4 punktu – buhalteris organizuoja buhalterinę apskaitą <...>, užtikrina, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi ir atsiskaitomieji dokumentai laiku pateikti kontroliuojančioms įstaigoms; 13 punktu – buhalteris organizuoja finansinę ir buhalterinę apskaitą; 16 punktu – buhalteris turi taip organizuoti buhalterijos darbą, kad būtų vykdomi šie reikalavimai: 16.4. teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti bei laiku pervesti visi mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetą (VMI, Sodrą); 21 punktu – Buhalteris gavęs įmonės vadovo nurodymus, nepradeda jų vykdyti, jei tai prieštarauja įstatymams <...> ir apie tai informuoja vadovą raštu; 39 punktu – tvarkydamas finansinę ir buhalterinę apskaitą buhalteris turi garantuoti įrašų teisingumą ir laiku parengti atsiskaitomuosius dokumentus.
3.3. Pažymima, jog pagal Duomenų teikimo elektroniniu būdu sutartį Nr. 27.374-SE-77330 ir jos priedus, sudarytus tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB „K“, įmonės buhalterei D. Č. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. gegužės 6 d. Elektroninėje deklaravimo sistemoje (toliau – EDS) suteiktos visos teisės. UAB „K“ EDS sistemos ataskaita apie pateiktas PVM deklaracijas (forma FR0600), patvirtina, jog visas PVM deklaracijas teikė D. Č. Be to, elektroninis susirašinėjimas su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos inspektoriumi bei D. Č. paaiškinimas patvirtina, jog dėl pažeidimo su administracinį protokolą surašiusiu pareigūnu bendravo tik UAB „K“ buhalterė. Apeliantės teigimu, pateikti duomenys rodo tai, jog pareigą pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaraciją turėjo ir faktiškai PVM deklaracijas teikė ne R. V., o UAB „K“ buhalterė.
3.4. Pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė R. V. veiksmų (ar neveikimo), būtinų administracinei atsakomybei kilti, o teismo cituotoje teismų praktikoje pažymima, jog: įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014; 2K-277-696/2017); visais kitais atvejais už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą atsako asmuo, kuris pagal darbo sutartį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, paprastai – įmonės buhalteriai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012); įmonės vadovai, pavedę atitinkamas buhalterinės apskaitos vedimo funkcijas vyriausiajam finansininkui, laikytini pastarąją (buhalterinės apskaitos organizavimo) pareigą įgyvendinę. Savo ruožtu pagal BAĮ įstatymo 11 straipsnį, už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-89-885/2020).
3.5. Apeliantės vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog PVM deklaracijos 29 laukelyje buvo įrašyta neteisinga PVM suma dėl to, kad R. V. nepateikė kokių nors dokumentų buhalterei, arba R. V. suklastojo dokumentus, juos paslėpė ar sunaikino. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog R. V. pasamdė buhalterę, suteikė jai įgaliojimus, kuri yra atsakinga už tinkamą, savalaikį ir teisingą ataskaitų ir deklaracijų teikimą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. V. netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą.
3.6. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BAĮ ir Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) įtvirtintas normas. Remiantis BAĮ 2 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsnio 3 dalimi, 16 straipsnio 3 dalimi, PVM deklaracija yra teikiama remiantis PVM sąskaitų registrais, kuriuos veda ir deklaracijas teikia buhalterė. Ji yra atsakinga už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą (šiuo atveju pardavimo sąskaitas išrašė buhalterė), už teisingų registrų sudarymą ir teisingų deklaracijų pateikimą (šiuo atveju išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą sudarė ir šių registrų pagrindu rengė PVM deklaraciją buhalterė). Visi šie veiksmai, kuriuos atliko buhalterė yra buhalterinės apskaitos tvarkymo, o ne organizavimo veiksmai.
3.7. Skunde pažymima, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. liepos 21 d. Įsakymo Nr. VA-83 3.7. punktas nustato, jog elektroniniu būdu sudaroma sutartis su vadovu ar jam prilygintu asmeniu, sutartimi suteikiama asmeniui (vadovui ar jam prilygintam) prisijungimo prie VMI IS priemonės, šis asmuo prisijungęs prie EDS teikia formas tiesiogiai EDS portale (3.7., 6.2. punktai). Tai yra, ir Valstybinė mokesčių inspekcija buhalterį, kuris turi prieigą prie EDS ir teikia deklaracijas, prilygina vadovui, todėl atsakomybė už ANK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą kyla buhalteriui. Taigi, apeliantės teigimu, nagrinėjamoje byloje už buhalterinės apskaitos tvarkymą, mokesčių mokėtojo pareigų vykdymą, deklaracijų pateikimą, mokesčių apskaičiavimą UAB „K“ atsako bendrovės buhalteris.
3.8. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad nagrinėjama veika negali būti laikoma mažai pavojinga ir kad nėra pagrindų administracinio nusižengimo teisenos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Pažymima, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. VA-46 nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu: 1) asmuo prisipažino ir nuoširdžiai galisi arba padėjo jį išsiaiškinti ? šiuo atveju buhalterė savo paaiškinimuose neneigė pažeidimo, paaiškino jo padarymo aplinkybes ir pateikė visus prašomus duomenis pareigūnui; 2) nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių – šių aplinkybių nenustatyta šioje byloje; 3) asmuo per 2 darbo dienas nuo nusižengimo nustatymo dienos pateikia privalomas pateikti deklaracijas, ataskaitas ar kitus mokesčių administratoriui įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis – byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 2021 m. birželio 22 d. buvo gautas pranešimas apie pažeidimo nustatymą, 2021 m. birželio 25 d. buvo pateikta patikslinta deklaracija, kadangi 2021 m. birželio 24 d. buvo nedarbo diena, todėl deklaracija buvo pateikta per 2 darbo dienas. Todėl, apeliantės vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės atitinka sąlygas, kai veika gali būti laikoma mažai pavojinga ir administracinio nusižengimo teisena galėjo būti nepradėta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. M. prašo palikti teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Institucijos atstovo vertinimu, R. V., kaip atsakingas juridinio asmens atstovas, neužtikrino, kad bendrovės PVM deklaracijoje būtų nurodyti teisingi duomenys deklaracijos 29 laukelyje – nustatyta ženkli neatitikimų suma, t. y. 23 429,97 Eur, kuri buvo pašalinta tik po mokesčių administratoriaus kreipimosi į bendrovę, praėjus daugiau nei pusmečiui nuo įstatyme įtvirtinto reikalavimo – termino pateikti teisingus duomenis už 2020 m. lapkričio mėn., kas rodo tai, jog bendrovė savarankiškai nebūtų ištaisiusi nustatytus pažeidimus be mokesčių administratoriaus įsikišimo.
4.2. Atsiliepime pažymima jog, vadovaujantis MAĮ 73 straipsnio 1 dalimi, priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas – šiuo atveju bendrovės vardu veikiantis atsakingas asmuo - vadovas R. V. deklaruoja savarankiškai. MAĮ nuostatose įtvirtintos pareigos, susijusios su tinkamu ir savalaikiu apskaitos dokumentų pateikimu, įtvirtina minėtą prievolę būtent mokesčių mokėtojui – bendrovei, o ne bendrovėje dirbančiam asmeniui, pvz. buhalterei.
4.3. Aptartos nuostatos ir teismų praktika rodo tai, jog už buhalterinės apskaitos klaidas, sąlygojančias mokestinę, administracinę ar mokestinę atsakomybę, turėtų atsakyti būtent įmonės (ūkio subjekto) vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla 3K-3-429-313/2015). Remiantis nurodyta teismų praktika, taip pat BAĮ 14 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, o buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą, t. y. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių teisingą registravimą, jų vertės įrašymą į sąskaitas. Buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Taigi, buhalterė gali tvarkyti tik tuos duomenis, kurie jai buvo pateikiami bendrovės vadovo R. V.
4.4. Nesutikdamas su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl padaryto mažai pavojingo administracinio nusižengimo, institucijos atstovas nurodo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 27 d. įsakyme Nr.VA-46 numatyti kriterijai, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprisipažino ir nesigailėjo dėl padaryto administracinio nusižengimo, be to, 2 darbo dienų nuo nusižengimo nustatymo dienos terminas negali būti taikomas šiuo atveju, kadangi nusižengimas padarytas, teikiant duomenis į išmaniąją mokesčių administravimo sistemą (nurodyta išimtis).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau keliamas tinkamo subjekto nustatymo klausimas, skunde nurodant, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas bendrovės vadovas R. V. nėra tinkamu administracinio nusižengimo subjektu.
6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju bendrovės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, priėmė bylos duomenimis nepagrįstą sprendimą. Taip pat priimdamas savo sprendimą vadovavosi lokaliniu bendrovės norminiu aktu, nepagrįstai išplėtė bendrovės vadovo atsakomybės ribas, tokiu būdu priėmė neteisingą sprendimą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byloje priimtinas naujas sprendimas.
7. ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Taigi, minėtame straipsnyje numatyta atsakomybė už buhalterinės atskaitomybės – ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, reikalingų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti, pateikimo tvarkos pažeidimus.
8. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, jog įprastai dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, be kita ko, buhalterinės atskaitomybės pateikimo, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius yra atsakingi: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris), kai ūkio subjektas turi atskirą buhalterinės apskaitos tarnybą; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris), kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013). Taigi, šiuo atveju administracinio nusižengimo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo privalantis pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus.
9. Aptartų nuostatų kontekste nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Vadovo buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiškia pavedant konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui ar kitiems atsakingiems asmenims. Kita vertus, buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu nepateikia visų pirminių apskaitos dokumentų, arba žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019).
10. Remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis, 2018 m. liepos 16 d. buvo sudaryta darbo sutartis tarp D. Č. ir UAB „K“ direktoriaus R. V., kurioje numatytos D. Č. pareigos – buhalterė (b. l. 19-20). Pagal UAB „K“ buhalterio pareiginius nuostatus Nr. 2 (b. l. 21-24) bendrovės buhalterė, organizuodama buhalterinę apskaitą, užtikrina, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi ir atsiskaitomieji dokumentai laiku pateikti kontroliuojančioms įstaigoms, be kita ko, laiku pervesti visi mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetą. Aptarti duomenys patvirtina, jog bendrovės vadovas užtikrino, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, kurią nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu vedė įmonės buhalterė – D. Č.
11. Iš Institucijos nutarimo matyti, jog nagrinėjamoje byloje administracinis nusižengimas, numatytas ANK 187 straipsnio 2 dalyje, pasireiškė neteisingų duomenų įrašymu į mokesčių administratoriui pateiktą PVM deklaraciją (forma FR0600), t. y. UAB „K“ 2021 m. kovo 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje, už 2020 m. lapkričio mėnesį nurodyti neteisingi duomenys 29 laukelyje. Bylos duomenimis nustatyta, jog atliekant UAB „K“ stebėseną dėl išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų buvo nustatytas neatitikimas su PVM deklaracijos (forma FR0600) duomenimis už ataskaitinį laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (b. l. 31), kuris buvo pašalintas bendrovės buhalterės (b. l. 30), pastarajai paaiškinime nurodant, jog jai tikrinant registrus buvo pastebėta klaida bendrovės ataskaitiniuose laikotarpiuose, dėl ko buvo tikslinami registrai operacijas iš 2020 m. gruodžio mėn. perkeliant į 2020 m. lapkričio mėn., dėl ko buvo patikslintos ir PVM deklaracijos, tačiau patikslinus apmokestinamąją vertę PVM nebuvo perskaičiuotas (b. l. 12). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 46 punkto ir Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 4 punkto pažeidimai buvo nustatyti vertinant patikslintą bendrovės buhalterės pateiktą deklaraciją (b. l. 27-28), kurios neatitikimas buvo nulemtas neteisingai apskaičiuojant PVM nuo apmokestinamosios vertės, neturi pagrindo teigti, jog bendrovės vadovas R. V. yra atsakingas už pateiktos deklaracijos turinį. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad bendrovės vadovas nepateikė visų apskaitos dokumentų, ar pateikė melagingus duomenis įmonės apskaitą tvarkančiai buhalterei. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, jog neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktą deklaraciją nulemtas klaidos, neperskaičiuojant PVM patikslintoje deklaracijoje. Taigi, nagrinėjamoje byloje bendrovės vadovas, organizavęs buhalterinės apskaitos tvarkymą bendrovėje, nėra tinkamu subjektu.
12. Analizuojamu aspektu pastebėtina tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą, jog R. V. yra tinkamas subjektas iš esmės lėmė UAB „K“ buhalterio pareiginių nuostatų Nr. 2 38 punktas, kuriame nurodyta, kad buhalteris kartu su įmonės vadovu atsako už 38.1. neteisėtai tvarkomą, ne laiku arba klaidingą finansinę ir buhalterinę apskaitą bei 38.2. ūkinę ir finansinę veiklą reglamentuojančių LR įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog lokaliniu teisės aktu negalima nei susiaurinti, nei išplėsti bendrovės vadovo ar bendrovės buhalterio atsakomybės ribų, apibrėžtų įstatymais, be kita ko, aptartu Buhalterinės apskaitos įstatymu. Be to, kaip pagrįstai nurodoma Institucijos atsiliepime, poįstatyminis aktas negali prieštarauti įstatymams. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo vadovautis minėtomis nuostatomis, analizuojant bendrovės vadovo atsakomybės ribas.
13. Apeliaciniu skundu prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau nagrinėjamoje byloje nesant ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, t. y. nustačius, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 187 straipsnio 2 dalyje, tačiau nenustatytas tinkamas subjektas, administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, tokiu atveju teismas panaikina institucijos nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Analizuojant apeliacinio skundo argumentus dėl veikos pavojingumo pastebėtina tai, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjamos tik dėl konkrečių administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų, šiuo atveju R. V., todėl nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo vertinti bendrovės buhalterės veiksmų ar jų atitikimo mažai pavojingoms veikoms priskirtinų veikų kriterijams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovės advokatės Jolitos Urbienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutartį:
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto 2021 m. liepos 9 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.