- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-97-519/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39722-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.25.4.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.
2022 m. vasario 23 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. (V. Š.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Š. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 56 MGL (2 108,96 Eur) bauda, ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 56 MGL (2 108,96 Eur) bauda.
Paskirta V. Š. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirta V. Š. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš V. Š. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 790 Eur su PVM.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. Š. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 13 d. apie 17 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių, mažiausiai 2.64 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Apelianto nuomone, jam paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad atlikdamas bausmę jis negalės įsidarbinti ir mokėti įsiskolinimų.
3. Teismo posėdyje nuteistojo V. Š. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, taip pat nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. Š. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės V. Š. skyrimo klausimas.
5. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
6. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. Š. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
7. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 4 kartus, iš jų ir už analogiškos veikos padarymą, teistumas neišnykęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuteistojo V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. Š. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nusikalstamas V. Š. elgesys nėra atsitiktinis, nes kaip matyti iš bylos duomenų, būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškos veikos padarymą, vėl sėdo už automobilio vairo neblaivus ir tokiais veiksmais sukeldamas realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teisme jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis V. Š. yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos nuomone, tik atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę V. Š. gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl nuteistajam V. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra pagrindo.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pagrįstai nuteistajam V. Š. skyrė didesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta. Be to, nuteistajam V. Š., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.
10. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog atlikdamas bausmę jis negalės įsidarbinti ir mokėti įsiskolinimų, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamu pagrindu lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.
11. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo V. Š. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.
12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendis yra pagrįstas, todėl keisti jį nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. vasario 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš V. Š. 80,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Algirdo Zakraso nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (1 t., b. l. 148–150).
14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
16. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendį apskundė nuteistasis V. Š.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. Š. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi, kuri buvo išsiųsta ir įteikta nuteistajam V. Š., nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra jauno ir darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. Š. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 80,00 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą.
Išieškoti iš nuteistojo V. Š. 80,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.