Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2020 m. birželio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 51 para arešto, vadovaujantis BK 64¹straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas 33 parų areštas, pagal BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalį bausmė subendrinta su 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė 33 parų areštas ir 56 MGL (2 108,96 Eur) bauda, arešto bausmė atlikta, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. kaltinamas tuo, kad 2021 m. lapkričio 13 d., apie 17 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių, mažiausiai 2.64 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, nurodė, kad neturėdamas teisės vairuoti, vairavo neblaivus, buvo išgėręs apie 10 skardinių alaus. Automobilis, kurį vairavo, priklauso E. E., ji buvo palikus jam raktus, kad sutvarkytų automobilio šildymą. Pripažįsta, kad anksčiau yra baustas už vairavimą būdamas neblaivus, bet baudos nėra sumokėjęs, vairavęs neblaivus yra ir anksčiau, bet nesustabdė policija

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytoja E. E., ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jos draugas, kurį yra priėmusi gyventi savo namuose. Automobilis „VW GOLF“, priklauso jai, įsigijo maždaug 2013 m., šiuo metu automobilį įvertina 700 eurų. Sugedus automobilio šildymo sistemai, V. Š. paprašė ją sutaisyti, prieš išvykdama į darbą, automobilį ir jo raktus paliko V. Š., tuo metu jis buvo blaivus. Apie tai, kad V. Š. vairavo neblaivus su jos automobiliu, sužinojo tik vakare grįžusi iš darbo. Nurodo, kad žino, jog automobilis yra saugomas policijos saugomų automobilių aikštelėje, V. Š. pretenzijų neturi, tik nori susigrąžinti savo automobilį (b. l. 21).

Iš 2021 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta įvykio vietos apžiūra – (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-18). 2021 m. lapkričio 14 d. iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. Š. 17 val. 09 min. nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, 17 val. 32 min. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas (b. l. 25). Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos apie transporto priemones, matyti, kad automobilis „VW GOLF“ priklauso E. E. (b. l. 28). Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 1996-1997 m. automobilio „VW GOLF“ vertė su PVM – 790 eurų (b. l. 29).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo 2021 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus automobilio vairuotojo, nurodyta, kad patruliuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „VW GOLF“. Nusprendus sustabdyti automobilį, šis nestojo ir toliau nuvažiavo didindamas greitį, keldamas avarines situacijas, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Vairuotojui pasukus į (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), jis pristojo, atidarius durelės buvo išlaipintas iš transporto priemonės. Vairuotojo buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, sklido aitrus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, atsistojęs svirduliavo, elgėsi neadekvačiai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Nurodytų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad V. Š. vairavo, E. E. priklausančią transporto priemonę „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,64 promilės etilo alkoholio), todėl V. Š. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pripažinus asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką jam skirtina bausmė.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, tačiau tai neatima iš teismo teisės tokią bausmės rūšį paskirti motyvuojant savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š. teismas atsižvelgia iš esmės į kaltinamojo asmenybę, per kurią geriausiai atsiskleidžia asmeniui skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis V. Š. anksčiau teistas ne kartą, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs, baudos nesumokėjęs. Per pastaruosius penkerius metus baustas trylika kartų administracine tvarka, iš jų turi 3 galiojančias nuobaudas. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad V. Š. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Dėl to teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, skiria kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Terminuoto laisvės atėmimo kaip bausmės rūšies minimalus dydis yra trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), o maksimalus už šią nusikalstamą veiką – vieneri metai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nepaisant to, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teismas jo gailėjimosi dėl to neįžvelgia. Atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažįsta tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veiksmuose yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių, teismas skiria asmeniui didesnę nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla teismui perduota ir išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). V. Š. skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina 1/3 ir skirtina galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Asmeniui turinčiam neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).??? Teismas pažymi, kad V. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, anksčiau teistas ne kartą, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs, baudos nesumokėjęs, yra nedirbantis, pripažįstantis, kad gyvena iš pašalpų ir nekeičia savo gyvenimo būdo, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo manyti, kad pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą bus pasiekti bausmės tikslai be realaus bausmės vykdymo ir V. Š. sulaikys nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, paveiks, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl V. Š. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas.

BK 64 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis nėra visiškai atlikęs jam paskirtos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, nesumokėjo baudos, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šios bausmės visiškai pridėdama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 56 MGL (2 108,96 Eur) bauda. V. Š. skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 56 MGL (2 108,96 Eur) bauda.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam ir byloje nesant duomenų, kad transporto priemonės savininkė būtų žinojusi, kad su jai priklausančia transporto priemone bus daroma nusikalstama veika, transporto priemonės konfiskuoti nėra teisinio pagrindo, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad transporto priemonės vertė su PVM yra 790 Eur, todėl ši nurodyta vertė prilygintina konfiskuotino turto vertei ir išieškotina iš kaltinamojo.

Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (ją yra praradęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, į tai, kad asmuo ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės jos vairuoti, bet ir būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė trijų metų laikotarpiui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. lapkričio 15 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dokumentai ir daiktai, reikšmingi nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – transporto priemonė „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio rakteliai ir registracijos liudijimas, 2021 m. lapkričio 22 d. pakvitavimu gražintą transporto priemonę savininkei E. E., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina jai; kompaktiniai diskai su fotonuotraukomis ir filmuotomis medžiagomis iš įvykio vietos esantys prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 56 MGL (2 108,96 Eur) bauda, ir V. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 56 MGL (2 108,96 Eur) baudą.

Paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš V. Š. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt Eur) su PVM. Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti bylos numerį). Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

V. Š. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2021 m. lapkričio 15 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – transporto priemonę „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 22 d. pakvitavimu gražintą savininkei E. E., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jai; kompaktinius diskus su fotonuotraukomis ir filmuota medžiaga iš įvykio vietos esančius prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.