Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

I. Pakeisti (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022 nustatytą skyrium gyvenančio tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. B. ir V. B. tvarką ir šią tvarką išdėstyti taip:

1. E. B. ir R. B. susitaria, kad skyrium nuo vaikų gyvenantis E. B. su nepilnamečiais vaikais bendrauja:

1.1. E. B. su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tikslūs bendravimo per mėnesį savaitgaliai ir vaikų paėmimo laikas nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. ir R. B. darbo grafiką. Vaikai E. B. (jo atstovui) perduodami tinkamos sveikatos būklės (nekarščiuojantys). Vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos paimti, taip pat grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą turi teisę tiek E. B., tiek jo įgalioti asmenys. Šiame punkte įtvirtinta sąvoka „sutarta vaikų buvimo vieta“ reiškia vietą, dėl kurios tiek E. B., tiek R. B. išreiškė savo sutikimą.

1.2. Nuo pirmadienio iki penktadienio E. B. su vaikais bendrauja pagal galimybes, atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką. Apie ketinimą su vaikais susitikti darbo dienomis E. B. praneša R. B. ne vėliau kaip likus vienai dienai iki planuojamo susitikimo. Bendravimo dieną E. B. įsipareigoja grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.

1.3. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu E. B. gimtadienis ar tėvo diena sutampa su jo darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus E. B. gimtadienio/tėvo dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja R. B..

1.4. E. B. su vaikais bendrauja per vaikų gimimo dieną ne trumpiau kaip 3 (tris) valandas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tikslus bendravimo laikas ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki vaikų gimimo dienos suderinamas su R. B..

1.5. E. B. su vaikais bendrauja ne ilgiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo atostogų metu. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą E. B. praneša R. B. iš anksto, kai tik atostogų data jam tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 1 savaitei iki atostogų pradžios. E. B. pirmą atostogų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą - tikslus vaikų paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru pareiškėjų sutarimu. Nepavykus susitarti, vaikai paimami pirmą atostogų dieną 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Šių atostogų metų R. B. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai su savimi turėtų visus reikalingus drabužius, asmeninės higienos priemones, avalynę.

1.6. E. B., nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos, su vaikais bendrauja vieną Šv. Kalėdų ir vieną Šv. Velykų dieną. Tiksli bendravimo diena yra nustatoma Šalių susitarimu, įvertinus E. B. darbo grafiką. Tuo atveju, jeigu Šv. Kalėdų ir/ar Šv. Velykų dienos sutampa su E. B. darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus Šv. Kalėdų ir/ar Šv. Velykų dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja R. B..

1.7. R. B. apie išvykimą atostogų su vaikais įsipareigoja pranešti E. B. ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas iki išvykimo, išskyrus atostogas vasaros metu, kuomet apie atostogų laiką, trukmę ir vietą R. B. praneša E. B. iš anksto, kai tik atostogų data jai tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki atostogų pradžios. R. B. gali išvykti su vaikais atostogų į užsienį tik gavusi rašytinį E. B. sutikimą (SMS žinutė arba el. laiškas).

1.8. R. B. įsipareigoja nuolat teikti informaciją E. B. apie vaikų sveikatos būklę, lavinimąsi, iš anksto informuoti apie ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus.

1.9. R. B. įsipareigoja nedelsiant pranešti E. B. apie vaikų ligą. R. B. įsipareigoja, kad visi vaikams atliekami skiepai bus iš anksto suderinti raštu (SMS žinutė arba el. laiškas) su E. B..

2. Bendru R. B. ir E. B. susitarimu gali būti nustatomas ir kitas (taip pat papildomas) tėvo bendravimo su vaikais laikas.

Ieškovo pranešimo apie jo ketinimus praleisti su vaikais vasaros atostogas ne vėliau kaip likus 1 savaitei iki atostogų pradžios yra akivaizdžiai per trumpas ir pažeidžia atsakovės teisėtus interesus planuotis laiką ir praleisti laiką su vaikais per atsakovės vasaros atostogas. Jokie teisės aktai nenumato prievolės gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimo išvažiuoti su vaikais atostogų į užsienį. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 1.7 punkto sąlygos, kad R. B. gali išvykti su vaikais atostogų į užsienį tik gavusi rašytinį E. B. sutikimą (SMS žinutė arba el. laiškas), yra atmestinos kai nepagrįstos ir be jokio teisinio pagrindo ribojančios atsakovės teisėtus interesus išvykti su vaikais atostogų į užsienį. Ieškovo siūloma bendravimo tvarkos 1.4. punkte nurodyta sąlyga, kad “tikslus bendravimo laikas ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki vaikų gimimo dienos suderinamas su R. B.” pažeidžia atsakovės teisėtus interesus planuoti vaikų gimtadienio šventes ir ieškovui tik likus 3 dienoms iki vaikų šventės pranešus apie negalėjimą bendrauti su vaikais, atsakovė tiesiog nesuspėtų suorganizuoti gimtadienio šventės vaikams. Teismo sprendimu nėra numatyti konkretūs vaikų pasiėmimo ir grąžinimo per šventes laikai ir tai suteikia ieškovui piktnaudžiauti ir reikalauti vaikus pasiimti kada jis tik užsigeidžia, pažeidžiant atsakovės teises planuotis savo laiką. Dėl nurodytų priežasčių būtina nustatyti konkrečias vaikų pasiėmimo ir grąžinimo per šventes laikus. Ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 1.8-1.9 punktuose nurodytos sąlygos ir prievolės atsakovei teikti ieškovui informaciją apie vaikų sveikatos būklę, lavinimąsi, iš anksto informuoti apie ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus nedelsiant pranešti E. B. apie vaikų ligą, bei įpareigojimas, kad visi vaikams atliekami skiepai bus iš anksto suderinti raštu (SMS žinutė arba el. laiškas) su E. B., yra pertekliniai, nes pats ieškovas turi rūpintis ir domėtis vaiku sveikata, ugdymu ir kitai vaikų poreikiais ir visą informaciją gali gauti remiantis CK 3.170 straipsnio 5 dalimi. Be to, teisės aktai numato privalomus skiepus vaikams, todėl atsakovė neturi jokios prievolės derinti su ieškovu apie vaikams atliekamus skiepus. Priešingu atveju, atsakovė, ieškovui nesutikus atlikti vaikams skiepų, būtų verčiama pažeisti vaikams atliekamus privalomus skiepus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus arba pažeisti minimą bendravimo tvarkos sąlygą. Byloje esantis išrašas apie ieškovo darbovietes (Failas 2 / puslapis 57) patvirtina faktą, jog ieškovas dirba dviejose darbovietėse: nuo 2017-03-11 dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). Byloje esantis išrašas apie atsakovės darbovietę (Failas 2 / puslapis 58) patvirtina faktą, jog atsakovė nuo 2020-01-02 iki šiol dirba UAB “(duomenys neskelbtini)”. 2024-11-11 teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino faktą, jog pats sudarinėja savo ir kitų darbuotojų darbo grafikus. Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti darbo grafikai patvirtina faktą, kad ieškovas kartais dirba ketvirtadieniais iki penktadienio 7 val. ryto ir turi laiko penktadienį pailsėti ir pasiimti vaikus visam savaitgaliui nuo penktadienio iki sekmadienio 17 val. Juolab, jog ieškovas ketvirtadieniais budėjimo naktį metu miega ir ilsisi iki 7 val. ryto ir tik vienkartiniais atvejais yra prikeliamas. Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. Taigi, ieškovas turi visas galimybes kiekvieną mėnesį pasiimti papildomą laisvą dieną penktadieniais ir praleisti su vaikais laiką nuo penktadienio iki sekmadienio. Šiuo metu ieškovas, žinodamas apie atsakovės darbą šeštadieniais nuo 9 val. iki 17 val. ir sekmadieniais nuo 9 val. iki 15 val., tyčia reikalauja vaikus leisti pasiimti 10 val., o atsakovei pasiūlius pasiimti vaikus šeštadienį iki 8:30 val., atsisako vaikus pasiimti ir nepagrįstai kaltiną atsakovę neva ji neleidžia ieškovui bendrauti su vaikais (žr. 2024-07-05 d. ieškovo ir atsakovo susirašinėjimą, - atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą priedas Nr. 2). Iki kol nepradėjo gyventi su dabartine drauge ieškovas, bendravo su vaikais pasiimdamas juos kas antrą penktadienį ir jokių pretenzijų atsakovei dėl negalėjimo pasiimti vaikų penktadieniais nereiškė, nors gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovui pradėjus gyventi su dabartine drauge, ieškovas iš esmės nustojo bendrauti su vaikais ir nepaskambina vaikams ir net neatsiliepia į pačių vaikų skambučius, visiškai nepraleidžia su vaikais laiko per vaikų atostogas ir šventines dienas.

Institucija 2025 m. kovo 17 d. pateikė išvadą (DOK 9152), kurioje nurodė, kad Skyrius, susipažinęs su ieškovo patikslintu ieškiniu, atsakovės patikslintu priešieškiniu, teikia informaciją bei išvadą dėl sprendžiamo ginčo, susijusio su vaikais. Skyrius šioje civilinėje byloje yra pateikęs 2024-07-11 išvadą Nr. 12SD-3931. Taip pat Skyrius minėtoje byloje yra pateikęs 2024-12-17 išvadą Nr. 12SD-6828, kurioje yra pateiktos vaikų S. B. ir V. B. nuomonės. Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) duomenimis, atsakovė šeimai nuo 2024-11-14 iki dabar taikoma atvejo vadyba Marijampolės sav., ieškovo šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2025-02-25 (duomenys neskelbtini) r. sav. SPIS duomenimis Skyriuje nuo 2019-10-02 iki dabar gauti 5 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų vaikų S. B. ir V. B. atžvilgiu. SPIS duomenimis Skyriuje 2019-10-02 gautas pranešimas dėl galimų vaiko teisių pažeidimų vaikų S. B. ir V. B. atžvilgiu, Skyriaus specialistams atlikus reagavimo veiksmus minėto pranešimo pagrindu, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. SPIS duomenimis 2023-11-16 Skyriuje gautas pranešimas dėl galimų vaiko teisių pažeidimų (tėvas kreipėsi į policijos pareigūnus nurodydamas, kad vaikų mama nesudaro sąlygų bendrauti su vaikais, šiuo metu nežino, kur yra jo vaikai. Pažeidimų nenustatyta, vaikų buvimo vieta tėvui žinoma, tėvui sudarytos sąlygos bendrauti su vaikais, nutikimas vienkartinis), 2023-11-27 atlikus vaikų S. B. ir V. B. situacijos vertinimus, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Skyriuje 2024-04-03 gautas antstolio Lauryno Lukšio Nr. 12GD-3190 „Patvarkymas dėl informacijos pateikimo", kuriame nurodyta, kad nesilaikoma teismo sprendime numatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Skyriuje 2024-04-15 atlikus vaikų S. B. ir V. B. situacijos vertinimus, vertinant vaikų situacijas būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nenustatyta, nustatyti vaiko teisių pažeidimai - pažeista vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnis). 2024-11-05 į Skyrių kreipėsi vaikų motina, nes su vaikų tėvu nesusitaria dėl tikslaus tėvo vaikų pasiėmimo. Skyriuje 2024-11-14 atlikus vaikų S. B. ir V. B. situacijos vertinimus, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyti vaiko teisių pažeidimai - pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis), ieškovui ir atsakovei inicijuotas atvejo vadybos procesas. Skyriuje 2025-02-06 gautas ieškovo atstovės civilinėje byloje Nr. e2-108- 985/2025 el. laiškas, atstovė Skyriui atsiuntė garso įrašus (garso įrašų nuorodas), reg. Nr. 12GD- 1271. Skyriaus specialistai, išklausę garso įrašus, priėmė sprendimą įrašuose nurodytas aplinkybes nagrinėti, kaip galimus vaikų teisių pažeidimus, vertinti vaikų situacijas. Skyriuje 2025-02-24 atlikti vaikų S. B. ir V. B. situacijos vertinimai, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyti vaiko teisių pažeidimai - pažeista vaiko teisė sveikai gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnis), ieškovui ir atsakovei kartotinai inicijuotas atvejo vadybos procesas (pagrindas - Skyriaus 2025-02-24 Vaiko situacijos vertinimo sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Skyriaus 2025-02-25 kreipimasis Nr. 12AV-161 „Dėl atvejo vadybininko paskyrimo"). Vertinant vaikų situacijas 2025-02-12 vaikų gyvenamojoje vietoje, kartotinai išklausyta vaikų S. B. ir V. B. nuomonė. <...> Pokalbio metu tiek V., tiek S. žaidė žaidimą „Roblox" per planšetinį kompiuterį, bendrauta jiems abiem esant kartu, bet atskirai nuo motinos, jai leidus. <...> Mergaitė teigė, kad su mama sutaria gerai, jos nesipyksta. <...> S. linkteli galvą, paklausus, ar jai patinka būti su tėčiu, sako, kad jai su juo patinka žaisti ir važiuoti prie ežero. Kada paskutinį kartą buvo susitikę su tėčiu neatsimena, bet dažnai su juo susiskambina. <...> Pasak V. jis su mama nesipyksta, sutaria gerai. Taip pat V. teigimu, su tėčiu jie susiskambina. <...> V. sako, kad su tėčiu smagu susitikti, jie katu kartais važiuoja į svečius, bet dažniausiai, važiuoja prie ežero, sako, kad labai smagu. Taip pat berniukas teigia, kad su mama irgi smagu. V. teigia, kad buvo vieną kartą su tėčiu susiskambinęs su vaizdu, bet dabar be vaizdo, kodėl taip yra nežino <...>. Tiek ieškovo patikslintu ieškiniu, tiek atsakovės patikslintu priešieškiniu teismo prašomoje nustatyti ieškovo bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarkoje (toliau - Bendravimo tvarka), yra aptartas ieškovo bendravimas su vaikais darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dinomis, ieškovo gimimo dieną, atsakovės gimimo dieną, Tėvo dieną, Motinos dieną, vaikų gimimo dienomis, atostogų metu, tėvai abipusiu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos / bendru šalių susitarimu gali būti nustatomas ir kitas (taip pat papildomas) tėvo bendravimo su vaikais laikas. Taip pat atsakovės teismo prašomoje nustatyti Bendravimo tvarkoje yra aptartas ieškovo bendravimas su vaikais telefono skambučiais, ar kitomis telekomunikacijų ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, netrukdant vaikų įprastinei veiklai, mokymosi ir poilsio režimui. Atsakovės teismo prašomoje nustatyti Bendravimo tvarkoje yra nurodytos konkrečios ieškovo bendravimo su vaikais dienos, valandos, tuo tarpu ieškovo teismo prašomoje nustatyti Bendravimo tvarkoje nurodyta, kad tikslios bendravimo dienos su vaikais ir vaikų paėmimo laikas nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. ir R. B. darbo grafiką. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovo bendravimas su vaikais kenktų vaikų interesams, vaikai su tėvu bendrauti nori, jiems patinka būti su tėvu, važiuoti su tėvu prie ežero. Tačiau ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai yra įtempti, konfliktiški, šalys nesutaria dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022 nustatytos skyrium gyvenančio tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos vykdymo. Ieškovas 2025-02-27 Pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-108- 985/2025 8 p. yra nurodęs, kad tarp ieškovo ir atsakovės kyla nesutarimai, jų tarpusavio santykiai - įtempti. Skyriuje nuo 2023-11-16 gaunami kartotiniai pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų - dėl vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu - kad vaikų mama nesudaro sąlygų bendrauti su vaikais, kad nesilaikoma teismo sprendime numatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kad tėvai nesusitaria dėl tikslaus tėvo vaikų pasiėmimo ir pan. Ieškovui ir atsakovei 2 kartus inicijuotas atvejo vadybos, ieškovui ir atsakovei taikoma atvejo vadyba. Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės kyla nesutarimai dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, Skyriaus nuomone ieškovo bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarka turėtų būti konkreti, aiški ir realiai įvykdoma. Skyriaus nuomone ieškovo bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarkoje turėtų būti nurodytos konkrečios tėvo bendravimo su vaikais dienos, valandos (su šalim priimtinu laiko intervalu), konkretūs šalių įsipareigojimai, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės darbo grafikus, į vaikų ugdymąsi, užklasinę veiklą, poilsį, nebent tiek ieškovas, tiek atsakovė bendru sutarimu sutartų, kad tikslios bendravimo dienos ir vaikų paėmimo laikas nustatomas ieškovo ir atsakovės susitarimu, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės darbo grafiką. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Skyriaus nuomone, ieškovo bendravimas su skyrium gyvenančiais vaikais turėtų būti maksimalus. Siekiant užtikrinti vaiko teises bei geriausius interesus, Skyriaus nuomone, Bendravimo tvarka tarp šalių turėtų būti derintina, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus. Dėl ieškovo Patikslinto ieškinio 1.7 p. reikalavimo dalyje, kad R. B. gali išvykti su vaikais atostogų į užsienį tik gavusi rašytinį E. B. sutikimą (SMS žinutė arba el. laiškas). CK 3.174 str. 3 d. numatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Pažymėtina, kad toks sutikimas reikalingas tik motinai / tėvui ketinant su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, o ne laikinai išvykstant su vaiku į užsienį (pavyzdžiui, atostogų metu). Kitokie reikalavimai taikytini dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį. Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Skyriaus specialistų nuomone, šis punktas į Bendravimo tvarką gali būti įtrauktas šalių sutarimu arba teismui nustačius išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus. Tačiau atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir pagarbą tėvų valdžios lygybės principui, Skyriaus nuomone tokiu atveju, kai tėvas / motina kartu su vaikais (-u) ketina išvykti į kitą šalį atostogauti, tėvas / motina turėtų informuoti kitą iš tėvų, kur išvyksta, kokiam laikotarpiui ir nurodyti, kur apsistos.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022 nustatytą skyrium gyvenančio tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. B. ir V. B. tvarką ir šią tvarką išdėstyti taip:

1. E. B. ir R. B. susitaria, kad skyrium nuo vaikų gyvenantis E. B. su nepilnamečiais vaikais bendrauja:

1.1. E. B. su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tikslūs bendravimo per mėnesį savaitgaliai ir vaikų paėmimo laikas nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. ir R. B. darbo grafiką. Vaikai E. B. (jo atstovui) perduodami tinkamos sveikatos būklės (nekarščiuojantys). Vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos paimti, taip pat grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą turi teisę tiek E. B., tiek jo įgalioti asmenys. Šiame punkte įtvirtinta sąvoka „sutarta vaikų buvimo vieta“ reiškia vietą, dėl kurios tiek E. B., tiek R. B. išreiškė savo sutikimą.

1.2. Nuo pirmadienio iki penktadienio E. B. su vaikais bendrauja pagal galimybes, atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką. Apie ketinimą su vaikais susitikti darbo dienomis E. B. praneša R. B. ne vėliau kaip likus vienai dienai iki planuojamo susitikimo. Bendravimo dieną E. B. įsipareigoja grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.

1.3. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu E. B. gimtadienis ar tėvo diena sutampa su jo darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus E. B. gimtadienio/tėvo dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja R. B..

1.4. E. B. su vaikais bendrauja per vaikų gimimo dieną ne trumpiau kaip 3 (tris) valandas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tikslus bendravimo laikas ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki vaikų gimimo dienos suderinamas su R. B..

1.5. E. B. su vaikais bendrauja ne ilgiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo atostogų metu. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą E. B. praneša R. B. iš anksto, kai tik atostogų data jam tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 1 savaitei iki atostogų pradžios. E. B. pirmą atostogų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą - tikslus vaikų paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru pareiškėjų sutarimu. Nepavykus susitarti, vaikai paimami pirmą atostogų dieną 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Šių atostogų metų R. B. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai su savimi turėtų visus reikalingus drabužius, asmeninės higienos priemones, avalynę.

1.6. E. B., nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos, su vaikais bendrauja vieną Šv. Kalėdų ir vieną Šv. Velykų dieną. Tiksli bendravimo diena yra nustatoma Šalių susitarimu, įvertinus E. B. darbo grafiką. Tuo atveju, jeigu Šv. Kalėdų ir/ar Šv. Velykų dienos sutampa su E. B. darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus Šv. Kalėdų ir/ar Šv. Velykų dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja R. B..

1.7. R. B. apie išvykimą atostogų su vaikais įsipareigoja pranešti E. B. ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas iki išvykimo, išskyrus atostogas vasaros metu, kuomet apie atostogų laiką, trukmę ir vietą R. B. praneša E. B. iš anksto, kai tik atostogų data jai tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki atostogų pradžios. R. B. gali išvykti su vaikais atostogų į užsienį tik gavusi rašytinį E. B. sutikimą (SMS žinutė arba el. laiškas).

1.8. R. B. įsipareigoja nuolat teikti informaciją E. B. apie vaikų sveikatos būklę, lavinimąsi, iš anksto informuoti apie ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus.

1.9. R. B. įsipareigoja nedelsiant pranešti E. B. apie vaikų ligą. R. B. įsipareigoja, kad visi vaikams atliekami skiepai bus iš anksto suderinti raštu (SMS žinutė arba el. laiškas) su E. B..

2. Bendru R. B. ir E. B. susitarimu gali būti nustatomas ir kitas (taip pat papildomas) tėvo bendravimo su vaikais laikas.

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022 priėmimo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini), o 2023 m. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), dėl ko pasikeitus gyvenamajai vietai ir darbo grafikui, bendravimo tvarkos 1.1. punktas tapo nebeįmanomas vykdyti pilna apimtimi; penktadieniais ieškovo darbas (duomenys neskelbtini) baigiasi 16 val. 15 min.; dažnai tenka užsilaikyti darbe; ieškovas tuo momentu (penktadieniais 16 val. 15 min.) jau būna išdirbęs apie 33 darbo valandas ir 15 min. (iš esmės nepertraukiamas darbas nuo ketvirtadienio 7 val. iki penktadienio 16:15 val.); dažnai budėjimo metu nėra galimybės tinkamai pailsėti. Ieškovas nurodė, kad pagal dabartinę bendravimo tvarką ieškovas, pusantros paros nemiegojęs darbe, privalo važiuoti į kitą miestą (iš (duomenys neskelbtini) į Marijampolę) parsivežti vaikus, tačiau tokioje situacijoje, dėl nuovargio sulėtėjus reakcijai, ieškovas negali kokybiškai vairuoti, todėl tokia kelionė penktadieniais tiek jam, tiek vaikams būtų pavojinga. Be to, ieškovas kaip (duomenys neskelbtini)s (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas ne visada turi galimybę užbaigti darbą nustatytu laiku, o, užtrukus darbe (pvz., retkarčiais tenka papildomai dirbti ir iki 18 ar 19 val.), naktinė kelionė iš vieno miesto į kitą su vaikais tampa netinkama, pirmiausiai atsižvelgiant į vaikų interesus (kelionės saugumą ir vaikų dienos režimą). Kaip nurodė ieškovas dėl šių objektyvių priežasčių jis siūlo pakeisti bendravimo tvarkos 1.1. punktą numatant, kad vaikai ieškovo bus paimami ne penktadieniais, bet šeštadieniais.

Atsakovė su tokiu ieškovo pasiūlymu nesutinka. Nurodė, kad iki 2023 m. lapkričio mėnesio ieškovas bendravo su vaikais pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir jo darbo grafikas niekada nekliudė bendrauti su vaikais ir jokių pretenzijų ieškovas nereiškė dėl negalėjimo bendrauti su vaikais pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką; nuo 2023 m. lapkričio mėnesio ieškovas nustojo laikytis šalių susitarimu teismo patvirtintos bendravimo tvarkos, o tiksliau, pradėjo pasiimti vaikus tik jam patogiu metu, neatsižvelgdamas į sutarties sąlygas; ieškovo ieškinyje nurodyti deklaratyvūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai, jog jis negali pasiimti vaikų penktadieniais dėl darbo grafiko, kurio jis keisti neturi galimybės, yra atmestini kaip melagingi ir nepagrįsti; šalys nutraukdamos santuoką susitarė, kad ieškovas vaikus pasiims penktadienį, nes ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė dirba vaistininke savaitgaliais, šeštadieniais nuo 9 val. iki 17 val. ir sekmadieniais nuo 9 val. iki 15 val., todėl ieškovo prašomas pakeitimas yra susijęs išimtinai su jo paties poreikiais. Atsakovė priešieškiniu teismo prašo pakeisti bendravimo tvarkos 1.1. punktą taip, kad ieškovas pasiima nepilnamečius vaikus kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį iš vaikų ugdymo įstaigos, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos iš R. B. namų nuo 18:00 val. iki 19:00 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį grąžina vaikus į motinos R. B. gyvenamąją vietą nuo 18:00 val. iki 19:00 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu laišku arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios.

Bylos nagrinėjimo metu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1056-730/2024 nurodė, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011), tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas detalios tiek apelianto, tiek atsakovės darbo grafikų analizės neatliko, o iš esmės sprendė, kad susiaurinus bendravimo tvarką, bus pažeisti nepilnamečiai vaikų interesai, neatsižvelgiant į apelianto argumentus dėl jo gyvenamosios vietos, darbo grafiko pasikeitimo. Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra darbo grafikai patvirtina apelianto argumentus, jog dėl jo darbo pobūdžio (budėjimo naktimis), darbo penktadieniais, taip pat ir pasikeitusios gyvenamosios vietos, apeliantui yra apsunkinta galimybė įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarkos 1.1 punktą. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, šalys tinkamai nesikooperuoja dėl bendravimo tvarkos, nesprendžia esančių problemų, nesiekia suderinti bendravimo tvarkos taip, jog pirmiausia būtų užtikrinti ne jų asmeniniai, o nepilnamečių vaikų interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju esant šalių konfliktams dėl bendravimo tvarkos, kenčia nepilnamečių vaikų interesai, dėl ko siekiant juos užtikrinti, atsižvelgiant į faktinę situaciją, tai yra tiek apelianto, tiek atsakovės darbo užimtumą, yra pagrindas laikinai, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies tenkinti ieškovo E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinai (iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos) pakeičiant E. B. ir R. B. sudarytos bendravimo su vaiku tvarkos 1.1. punktą jį išdėstant taip: 1.1. E. B. su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, tikslus bendravimo per mėnesį savaitgalis nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. ir R. B. darbo grafiką.

Ieškovas į bylą 2024 m. lapkričio 11 d. DOK44793 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė R. B. siekia sukelti ieškovui kuo daugiau nepatogumų tam, kad laikinos bendravimo tvarkos vykdymas būtų maksimaliai apsunkintas. Ieškovas siekia geranoriškai derinti vaikų (S. B. ir V. B.) paėmimo iš R. B. gyvenamosios vietos laiką, tačiau R. B. nuolat sukuria dirbtines tokio paėmimo kliūtis. Atsakovė, teigdama melagingus faktus apie savo darbo grafiką, siekia apriboti ieškovo bendravimą su vaikais. Nurodė, kad kartu su atsakovės 2024 m. rugpjūčio 9 d. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties R. B. pateikė savo darbo grafiką už 2024 m. balandžio - liepos mėn. laikotarpį, iš kurio matyti, kad atsakovė dirba tik vieną savaitgali per mėnesį. Tačiau ieškovas, siekdamas suderinti vaikų paėmimo iš atsakovės laiką, nuolat susiduria su problema, jog R. B. turi išvykti į darbą anksti (8.30 val.) ir vaikus galima paimti tik konkrečiai jos nustatytą valandą; vaikų paėmimo šeštadieniais 8.30 val. tvarką R. B. vienašališkai įvedė tik po to, kai buvo taikytos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina bendravimo tvarka, nenustatant konkretaus vaikų paėmimo laiko (nuo 2024 m. rugsėjo 5 d.). Atsiliepime atsakovė teigia, kad dirba visus mėnesio savaitgalius, todėl E. B. verčiamas atvykti pasiimti vaikus vienašališkai atsakovės nustatytu laiku (8.30 val.). Ieškovo vertinimu, atsakovė manipuliuoja vaikais, naudoja juos kaip keršto priemonę: sužinojusi, kad ieškovas budės penktadienį, baigia darbą šeštadienį ryte (9.00 val.) ir gali paimti vaikus tik 10.00 val. (atvykęs iš (duomenys neskelbtini) į Marijampolę), tyčia reikalauja paimti vaikus 8.30 val. (nors nedirba tą savaitgalį), taip sudaro dirbtines kliūtis ieškovo bendravimui su vaikais. Nors ieškovas keletą kartų prašė atsakovės pateikti (atsiųsti) jos darbo grafikus, ji atsisakydavo tai padaryti. Kai ieškovas nurodydavo, kuriuos savaitgalius norėtų pasiimti vaikus (pvz., 2024 m. lapkričio mėn. norėjo paimti vaikus 2 d., 3 d., 7 d., 10 d.), atsakovė teigdavo, jog dirba būtent šiomis dienomis, todėl ieškovas negali paimti vaikus po budėjimo (10 val.), bet privalo atvykti juos pasiimti 8.30 val. Savo procesiniuose dokumentuose E. B. akcentuoja, jog E. B., būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turi visas galimybes suderinti savo darbo grafiką taip, kad be trukdžių galėtų susitikti su vaikais nustatytu laiku. Jo skyriuje dirba ir kiti (duomenys neskelbtini), todėl nustatyti tokį grafiką, kuris labiausiai atitiktų vaikų interesus, ieškovas neturi jokių kliūčių. Tačiau būtent ieškovui tenka pareiga „užpildyti“ jo vadovaujamo skyriaus budėjimo grafikus (darbuotojų stygių) tomis dienomis, kai kiti skyriaus (duomenys neskelbtini) to padaryti negali; be ieškovo (duomenys neskelbtini) skyriuje dirba dar keli (duomenys neskelbtini), tačiau, be darbo šioje ligoninėje, jie papildomai dirba dar 3-4 darbovietėse, savo darbus planuojasi iš anksto ir, esant poreikiui, neturi jokių galimybių dirbti šioje ligoninėje papildomas valandas. Kita dalis (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų - rezidentai, kurie dirba 2-3 darbovietėse, o taip pat tęsia medicinos studijas. Taigi, nėra jokių galimybių paskirti (duomenys neskelbtini) papildomus budėjimus. Dėl (duomenys neskelbtini) stygiaus nuo 2024 m. spalio mėn. yra ypač sunku užpildyti (duomenys neskelbtini) - operacinės skyriaus grafikus, todėl ieškovui tenka budėti tiek pirmadieniais, tiek penktadieniais, taip pat dalį savaitgalių (priedas 1, 2024 m. spalio mėn. ieškovo darbo grafikas (duomenys neskelbtini)).

Iš bylos duomenų matyti, kad E. B. dirba viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 0,25 etato, yra šios (duomenys neskelbtini) 1 etatu; budi paromis įprastai antradieniais ir ketvirtadieniais; darbo pradžiai nuo 7 val. iki 16 val. 15 min; budėjimas paromis yra 24 valandos; taip pat 0,25 etato dirba viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savaitgaliais nuo 9 iki 24 val. ir nuo 24 va. iki 9 val.; įprastai 2 kartus per mėnesį (t. 1, b. l. 66-67). Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas, patvirtintas 2017 m. lapkričio 2 d. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vyr. (duomenys neskelbtini) A. K., kurios 6 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) privalo: 6.1. sudaryti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbo grafikus, užtikrinti neatvykusio į darbą (duomenys neskelbtini) savalaikį pakeitimą (t. 3, b. l. 25-27). Iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 13 d. rašto matyti, kad esant darbuotojų stygiui viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje paslaugų užtikrinimui, būtinas didesnis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) E. B. darbo krūvis (t. 3, b. l. 31). Be to į bylą pateiktas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2025 m. kovo 5 d. raštas Dėl E. B. darbo krūvio, kuriame nurodyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi kriterijus ((duomenys neskelbtini) skaičius), kuriuos reikia atitikti norint išlaikyti (duomenys neskelbtini) skyrius. Nepasiekus nustatytų kriterijų šiuos skyrius tektų uždaryti, tuo pabloginant gyventojų sveikatos priežiūros prieinamumą. Šalies ligoninės šiuo metu susiduria su (duomenys neskelbtini) trūkumu. Dažnai darbuotojai dirba papildomą darbo krūvį, todėl (duomenys neskelbtini) E. B. indėlis šiuo metu užtikrinant paslaugų teikimą yra labai svarbus ir reikalingas (t. 3, b. l. 109-110). Į bylą pateikti abiejų darboviečių ieškovo darbo grafikai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes dėl budėjimo naktimis (t. 2, b. l. 58-65). Taigi nurodyta informacija patvirtina ieškovo teismui nurodytas aplinkybes dėl objektyviai padidėjusio darbo krūvio viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ir paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas turi galimybę darbo grafikus sudaryti taip, kad, vaikai savaitgalio bendravimu su tėvu metu gali būti paimami penktadienį iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos, įvertinus ir atstumą tarp Marijampolės ir (duomenys neskelbtini), kuris yra 61 km. Atsakovė teismui nurodė, kad ieškovas gali dirbti vienoje darbovietėje, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir susimažinti savo darbo krūvį. Atsikirsdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes, ieškovas teismui pateikė 2025 m. kovo 12 d. DOK8593 prašymą dėl naujų įrodymų pateikimo ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto ligoninė - viena iš tų, į kurias nusitaikė medicinos įstaigų tinklo pertvarkos reforma. Visoje Lietuvoje siūloma nukreipti pacientų srautus į didžiuosius miestus, taigi dėl nedidelių pacientų srautų kiekvienais metais kyla (duomenys neskelbtini)s Intensyvios terapijos ir Chirurgijos skyrių (ieškovo darbo vieta) uždarymo klausimas. <...> Grėsmė dėl ligoninės skyriaus uždarymo yra labai reali (pridedami žiniasklaidos straipsniai, susiję tiek su (duomenys neskelbtini) ligonine, tiek su visoje Lietuvoje vykstančia ligoninių reforma, priedas 3). Kiekvieną kartą ieškovas susiduria su nežinomybe dėl tolimesnio darbo, patiria didžiulį stresą. Kadangi ieškovo profesija - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vienintelė galimybė dirbti pagal specialybę - dirbti dabartinėje darbo vietoje (duomenys neskelbtini), ieškovas turi antrą darbą (duomenys neskelbtini), kurį jis vertina kaip atsarginį variantą tam atvejui, jeigu netektų darbo (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju, ieškovas neturėtų galimybės susirasti darbo pagal specialybę ir būtų priverstas kraustytis gyventi į didmiestį. <...> Dėl nurodytos priežasties darbas (duomenys neskelbtini) yra tam tikras garantas ieškovui, tad jis neliks be darbo, turės galimybę dirbti pagal specialybę ir gyventi (duomenys neskelbtini) (kelionė iš namų iki (duomenys neskelbtini)s užtrunka ieškovui apie 40 min.). Teismas tokius ieškovo argumentus vertina kaip objektyviai pagrįstus. Be to ieškovas teismui nurodė, kad dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų jo finansinė padėtis suprastėjo, jis kas mėnesį papildomai moka 1 200,6 Eur dydžio įmokas už paskolas; siekdamas nustatytais terminais ir tvarka vykdyti savo turtinius įsipareigojimus, ieškovas yra priverstas dirbti dviejose darbovietėse vidutiniškai 85-90 val. per savaitę (darbo grafikai yra pateikti į šią civilinę bylą). Sumažinti darbo krūvio (pvz., atsisakyti darbo vienoje darbovietėje) ieškovas negali, kadangi tai reikštų, kad ieškovas negalės toliau nustatytais terminais vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Į bylą yra pateiktas 2023 m. gegužės 11 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kuriame ieškovas pripažintas nuketėjusiuoju; jam padaryta 43 000 Eur turtinė žala (t. 3, b. l. 33-37). Į bylą ieškovas yra pateikęs kredito sutartis (t. 1, b. l. 18-23, 24-31, 50-65); pagal vieną kredito sutartį, kreditas yra 2024 m.; taip pat pateikti duomenys apie ieškovo darbo užmokestį (t. 3, b. l. 107-108); ieškovas vaikams teikia išlaikymą po 500 Eur; taigi nurodytos aplinkybės ir ieškovo aktyvų bei pasyvų balansas teismui neleidžia daryti išvados, kad ieškovo darbo intensyvumas nėra objektyviai būtinas.

Teismas sprendžiamo klausimo aspektu pažymi vieną svarbiausių aplinkybių, t. y. pačių šalių santykiai ir jų įtaka vaikų interesams. Tarp šalių įtempti ir konfliktiniai santykiai, į konfliktą neretai įtraukia vaikus, kurie tėvų (ar vieno iš jų) paveikti įgyja tam iš tėvų didesnį prielankumą. Konfliktiniai ir įtempti šalių santykiai ir negebėjimas konstruktyviai spręsti klausimus, susijusius su vaikais, siekiant ne vaikų, o išimtinai ambicingų interesų užtikrinimo (t. 1, b. l. 36-49, 167, 182-189, t. 3, b. l. 77, 127-129), yra akivaizdžiai žalinga vaikams, neigiamai veikia vaikų emocinę ir psichologinę būseną. Tai, kad ieškovas ir atsakovė kartu pažeidė vaiko teisę į emociškai ramias gyvenimo sąlygas patvirtinta ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. kovo 17 d. išvada DOK9152. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.), o vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Atsakovė teismui patvirtino, kad jos darbas savaitgaliais yra du savaitgaliai, todėl nustatytina, kad ieškovas E. B. su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio 10 val. iki 11 val. pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio, grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 18 val., toks paėmimo ir grąžinimo laikas įvertinus vaikų amžių (7 metai) yra tinkamas vaikų dienos rėžimui užtikrinti, įvertinus ir tai, kad vaikai bendrauja su nakvyne. Nors atsakovė priešieškinyje prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad tėvas su vaikais bendrauja kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais, tačiau iš atsakovės darbo grafiko matyti, kad atsakovės darbo laikas savaitgaliais nėra reguliarus, o kintantis, todėl tikslūs bendravimo per mėnesį savaitgaliai nustatomi E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. ir R. B. darbo grafiką savaitgaliais. Ieškovas prašo, kad vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos paimti, taip pat grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą turi teisę tiek E. B., tiek jo įgalioti asmenys. Tačiau teismas įvertinęs kasacinio teismo išaiškinimą, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, o šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), šalintinas iš prašymo ieškovo reikalavimas leisti vaikus pasiimti ieškovo įgaliotam asmeniui. Sutiktina, kad esant ginčui, tikslinga išaiškinti, kad sąvoka „sutarta vaikų buvimo vieta“ reiškia vietą, dėl kurios tiek E. B., tiek R. B. išreiškė savo sutikimą. Be to nustatytina, kad apie negalėjimą pasiimti vaikus E. B. nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja R. B. atsakovės priešieškiniu prašomu būdu, - elektroniniu laišku arba trumpąja SMS žinute. Ieškovas prašo, kad vaikai jam perduodami tinkamos sveikatos būklės (nekarščiuojantys), o atsakovė priešieškiniu prašo, kad vaikams savaitgalio metu susirgus, E. B. privalo nedelsiant apie tai informuoti atsakovę ir vaikus grąžinti sekančią dieną po vaikų (vaiko) pasveikimo į atsakovės gyvenamąją vietą. Tačiau tokie šalių prašymai yra pertekliniai, skatinantys šalių nesutarimus manipuliuojant vaikų susirgimais, todėl atsisakytini tenkinti, taip pašalinant grėsmes naujiems nesutarimams ir paliekant pačių tėvų sąmoningumui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Apibendrinant teismo nurodytus motyvus, keistinas bendravimo tvarkos 1.1. punktas taip: E. B. su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio pasiimant vaikus nuo 10 val. iki 11 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio, grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 18 val. Tikslūs bendravimo per mėnesį savaitgaliai nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. ir R. B. darbo grafiką savaitgaliais. Šiame punkte įtvirtinta sąvoka „sutarta vaikų buvimo vieta“ reiškia vietą, dėl kurios tiek E. B., tiek R. B. išreiškė savo sutikimą. Apie negalėjimą pasiimti vaikus E. B. nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) elektroniniu laišku arba trumpąja SMS žinute informuoja R. B..

Bendravimo tvarkos 1.2 punktas numato, kad „E. B. su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės dvi ne paeiliui einančias dienas, bendravimo dieną pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimo vietos ir grąžinant vaikus 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Tikslios bendravimo per savaitę dienos nustatomos E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką.“

Ieškovas nurodė, kad pasikeitus gyvenamai vietai, ieškovui tapo nebeįmanoma vykdyti šio punkto pilna apimtimi, kadangi ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), taigi - paimti vaikus iš (duomenys neskelbtini) esančios ugdymo įstaigos darbo dienomis jis neturi fizinės galimybės. Taip pat jis budi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį (duomenys neskelbtini) (ir dar po budėjimo išbūna darbe iki darbo dienos pabaigos, viso 33 val. 15 min.). Bendrauti su vaikais darbo dienomis jis galėtų (ir labai norėtų) pvz. ieškovo atostogų metu arba paėmęs laisvą dieną darbe. Dėl nurodytų priežasčių Bendravimo tvarkoje numatyta, kad nuo pirmadienio iki penktadienio E. B. su vaikais bendrauja pagal galimybes, atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką, todėl prašo nustatyti, kad nuo pirmadienio iki penktadienio E. B. su vaikais bendrauja pagal galimybes, atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką. Apie ketinimą su vaikais susitikti darbo dienomis E. B. praneša R. B. ne vėliau kaip likus vienai dienai iki planuojamo susitikimo. Bendravimo dieną E. B. įsipareigoja grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Bylos nagrinėjimo metu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1056-730/2024 nurodė, kad ieškovo reikalavimas „Nuo pirmadienio iki penktadienio E. B. su vaikais bendrauja pagal galimybes, atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką. Apie ketinimą su vaikais susitikti darbo dienomis E. B. praneša R. B. ne vėliau kaip likus vienai dienai iki planuojamo susitikimo. Bendravimo dieną E. B. įsipareigoja grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.“ yra nepagrįstas. Pirma, šis reikalavimas yra visiškai nekonkretus, nėra aišku nei kokią dieną, nei kokiu laiku apeliantas galbūt ketins pasiimti vaikus. Minėta, jog tėvų santykiai šioje byloje dėl bendravimo tvarkos yra ne tik, konfliktiški, tačiau ir nekonstruktyvūs, tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl apelianto siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka iš esmės gali būti neįgyvendinama dėl jos nekonkretumo. Be to, kaip matyti šalių nepilnamečiai vaikai yra 6 metų amžiaus, jiems svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl ko, teismo vertinimu siūloma laikina bendravimo tvarka, kai nėra numatytas aiškus ir stabilus apelianto bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas, pažeis nepilnamečių vaikų interesus. Antra, minėtas reikalavimas yra visiškai orientuotas tik į apelianto patogumą, darbo grafiką. Pažymėtina, kad nei nepilnamečiai vaikai, nei atsakovė neturi visapusiškai derintis prie apelianto darbo grafiko, o apeliantas turi savo gyvenimą organizuoti taip, kad jo vaikai justų kasdieninio gyvenimo ritmą pagal savo, o ne tėvo poreikius ir veiklas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra maži (šešerių metų amžiaus), jiems yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas ir nors esama nustatyta bendravimo tvarka pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais ir ar išplečiančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad siekia bendrauti su vaikais maksimaliai, kiek leidžia jam darbo grafikas, tačiau esant suformuotai teismų praktikai, kad tėvas turi savo gyvenimą organizuoti taip, kad jo vaikai justų kasdieninio gyvenimo ritmą pagal savo, o ne tėvo poreikius ir veiklas; nesant prašomoje bendravimo tvarkoje tikslumo ir apibrėžtumo, šis reikalavimas atmestinas kaip nekonkretus ir nepagrįstas.

Visgi kaip matyti iš priešieškinio reikalavimo, atsakovė prašo teismo nustatyti, kad E. B., apie savo ketinimus bendrauti su vaikais konkrečią darbo dieną privalo iš anksto raštiškai įspėti R. B. ne vėliau kaip prieš 24 val. iki bendravimo su vaikais pradžios, ir tik įspėjęs motiną, tėvas bendrauja su vaikais išankstiniame jo įspėjime nurodytomis darbo dienomis, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš vaikų ugdymo įstaigos, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos iš motinos R. B. namų nuo 18 val. iki 19 val. ir tą pačią dieną grąžina vaikus į R. B. gyvenamąją vietą nuo 20 val. iki 20 val. 30 min. Atsakovės prašyme nurodytas konkretus įspėjimo terminas, paėmimo ir grąžinimo laikas, todėl atsakovei iš esmės neprieštaraujant dėl konkrečių dienų nebuvimo teismo sprendime, o paliekant šalims susitarti dėl tėvo ir vaikų bendravimo ne darbo dienomis laiko, tenkintinas šis atsakovės reikalavimas iš dalies įvertinus ieškovo darbo pabaigos laiką 16 val. 15 min. ir atstumą nuo (duomenys neskelbtini) iki Marijampolės, kad vaikai paimami iš ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš motinos R. B. namų nuo 18 val. iki 19 val.; taip pat nustatytina, kad raštiškai reiškia elektroniniu laišku ar SMS žinute.

Keistinas bendravimo tvarkos 1.2. punktas taip: E. B., apie savo ketinimus bendrauti su vaikais konkrečią darbo dieną privalo iš anksto raštiškai elektroniniu laišku ar SMS žinute įspėti R. B. įspėti R. B. ne vėliau kaip prieš 24 val. iki bendravimo su vaikais pradžios, ir tik įspėjęs motiną, tėvas bendrauja su vaikais išankstiniame jo įspėjime nurodytomis darbo dienomis, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš vaikų ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš motinos R. B. namų nuo 18 val. iki 19 val. ir tą pačią dieną grąžina vaikus į R. B. gyvenamąją vietą nuo 20 val. iki 20 val. 30 min.

Ieškovas prašo papildyti nustatytą 1.3. bendravimo tvarką tuo atveju, jeigu E. B. gimtadienis ar tėvo diena sutampa su jo darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus E. B. gimtadienio/tėvo dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja R. B.. Teismo vertinimu toks papildymas nagrinėjamu atveju, kai yra nustatytas ieškovo darbo grafiko intensyvumas, yra tikslingas, todėl tenkintinas.

Atsakovė prašo priešieškiniu pakeisti nustatytą tvarką, kad kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos ir nustatyti, kad tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas vaikus šventinę dieną iš jų gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val. Motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną). Tuo atveju jei motinos diena sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šeštadienį nuo 18 val. iki 19 val. E. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų sausio 17 d. (Tėvo gimimo dieną) pasiimdamas vaikus šventinę dieną (jeigu tai darbo diena) iš vaikų ugdymo įstaigos, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos iš motinos R. B. namų nuo 18 val. iki 19 val. ir tą pačią dieną grąžina vaikus į motinos R. B. gyvenamąją vietą nuo 20 val. iki 21 val. Jeigu tėvo gimtadienis patenka į savaitgalį - tėvas pasiima vaikus šventinę dieną nuo 9 val. iki 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val. Motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų rugpjūčio 19 d. (Motinos gimimo dieną). Tuo atveju jei motinos gimimo diena sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu ar darbo dienomis, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 18 val. iki 19 val.

Atsakovės prašoma nustatyti tvarka tėvo ir mamos gimtadienio bendravimo tvarka ir Motinos bei Tėvo dienos konkretus bendravimo laikas, nurodant paėmimo ir grąžinimo laiką yra pagrįstas, siekiant sumažinti kylančius šalių nesutarimus, dėl ko šalių atžvilgiu yra vykdoma atvejo vadyba, todėl taip pat tenkintinas papildant bendravimo tvarkos 1.3. punktą, nurodant, kad ankstesniuose punktuose nustačius vaikų paėmimo laiką nuo 10 val. iki 11 val. šis paėmimo laikas įvertinus vaikų amžių yra tikslingesnis; taip pat tikslinga sutrumpinti sausio 17 d. ieškovo ir vaikų grąžinimo laiką nuo 20 val. iki 20 val. 30 min., įvertinus vaikų amžių; be to įvertinus ieškovo darbo pabaigos laiką 16 val. 15 min. ir atstumą nuo (duomenys neskelbtini) iki Marijampolės, kad vaikai paimami iš ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš motinos R. B. namų nuo 18 val. iki 19 val. Keistinas bendravimo tvarkos 1.3. punktas taip: Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. 1.3.1. Tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas vaikus šventinę dieną iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val. 1.3.2. Motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną). Tuo atveju jei motinos diena sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šeštadienį nuo 18 val. iki 19 val. 1.3.3. E. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų sausio 17 d. (Tėvo gimimo dieną) pasiimdamas vaikus šventinę dieną (jeigu tai darbo diena) iš ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš motinos R. B. namų nuo 18 val. iki 19 val. ir tą pačią dieną grąžina vaikus į motinos R. B. gyvenamąją vietą nuo 20 val. iki 20 val. 30 min. Jeigu tėvo gimtadienis patenka į savaitgalį - tėvas pasiima vaikus šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val. 1.3.4. Motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų rugpjūčio 19 d. (Motinos gimimo dieną). Tuo atveju jei motinos gimimo diena sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu ar darbo dienomis, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 18 val. iki 19 val. 1.3.5. Tuo atveju, jeigu E. B. gimtadienis ar tėvo diena sutampa su jo darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus E. B. gimtadienio/tėvo dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja R. B. elektroniniu laišku ar SMS žinute.

Ieškovas prašo pakeisti bendravimo tvarkos 1.4 punktą ir nustatyti, kad ieškovas su vaikais bendrauja per vaikų gimimo dieną ne trumpiau kaip 3 (tris) valandas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tikslus bendravimo laikas ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki vaikų gimimo dienos suderinamas su R. B.. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu nustatyta, kad E. B. su vaikais bendrauja per vaikų gimimo dieną ne ilgiau kaip 3 (tris) valandas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tikslus bendravimo laikas ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki vaikų gimimo dienos suderinamas su R. B.. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti, kad dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną tėvai susitaria bendru sutarimu. Tėvams nesutarus, poriniais metais su vaikais kiekvieno vaiko gimimo dieną bendrauja tėvas, pasiimdamas vaikus šventinę dieną (jeigu tai darbo diena) iš vaikų ugdymo įstaigos, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos iš motinos R. B. namų nuo 18 val. iki 19 val. ir tą pačią dieną grąžina vaikus į motinos R. B. gyvenamąją vietą nuo 20 val. iki 21 val. Jeigu vaiko gimtadienis patenka į savaitgalį - tėvas pasiima vaikus šventinę dieną nuo 9 val. iki 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas siekia vaikų gimimo dieną bendrauti ne trumpiau kaip 3 valandas, nenurodęs tikslaus laiko, tačiau įsipareigodamas apie tikslų bendravimo laiką ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki vaikų gimimo dienos suderinti su R. B.. Sutiktina su atsakove, kad vaikų gimtadienio šventei suplanuoti 3 kalendorinių dienų nepakanka; ieškovo prašymas išskirtinai orientuotas į jo asmeninius santykius, todėl nėra pagrindo ieškovo reikalavimo tenkinti. Tuo tarpu atsakovė siūlo susitarti, o nepavykus susitarti prašo teismo nustatyti konkrečią tėvo bendravimo tvarką vaikų gimimo dieną, todėl tenkintinas priešieškinio reikalavimas, nustatant vaikų paėmimo laiką savaitgalį nuo 10 val. iki 11 val., jau aukščiau teismo nurodytais motyvais ir įvertinus vaikų amžių, trumpintinas grąžinimo laikas 20 val. iki 20 val. 30 min.; be to įvertinus ieškovo darbo pabaigos laiką 16 val. 15 min. ir atstumą nuo (duomenys neskelbtini) iki Marijampolės, keistina, kad vaikai paimami iš ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš motinos R. B. namų nuo 18 val. iki 19 val.

Keistinas bendravimo tvarkos 1.4. punktas taip: Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną tėvai susitaria bendru sutarimu. Tėvams nesutarus, poriniais metais su vaikais kiekvieno vaiko gimimo dieną bendrauja tėvas, pasiimdamas vaikus šventinę dieną (jeigu tai darbo diena) iš vaikų ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš motinos R. B. namų nuo 18 val. iki 19 val. ir tą pačią dieną grąžina vaikus į motinos R. B. gyvenamąją vietą nuo 20 val. iki 20 val. 30 min. Jeigu vaiko gimtadienis patenka į savaitgalį - tėvas pasiima vaikus šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val.

Ieškovas prašo pakeisti bendravimo tvarkos 1.5. punktą taip, kad E. B. su vaikais bendrauja ne ilgiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo atostogų metu. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą E. B. praneša R. B. iš anksto, kai tik atostogų data jam tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 1 savaitei iki atostogų pradžios. E. B. pirmą atostogų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą - tikslus vaikų paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru pareiškėjų sutarimu. Nepavykus susitarti, vaikai paimami pirmą atostogų dieną 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Šių atostogų metų R. B. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai su savimi turėtų visus reikalingus drabužius, asmeninės higienos priemones, avalynę. (duomenys neskelbtini) d. sprendime nustatyta, kad E. B. su vaikais bendrauja ne ilgiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo atostogų metu. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą E. B. praneša R. B. iš anksto, kai tik atostogų data jam tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki atostogų pradžios. E. B. pirmą atostogų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina vaikus j jų gyvenamąją vietą - tikslus vaikų paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru pareiškėjų sutarimu. Nepavykus susitarti, vaikai paimami pirmą atostogų dieną 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Šių atostogų metų R. B. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai su savimi turėtų visus reikalingus drabužius, asmenines higienos priemones, avalynę. Taigi ieškovas iš esmės siekia sutrumpinti pranešimo apie atostogų laiką atsakovei likus 1 savaitei iki atostogų pradžios ir pakoreguoti vaikų paėmimo laiką.

Atsakovė prašo nustatyti, kad tėvas ir motina bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu kiekvienas po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba skaidant į 2 atskiras ne paeiliui einančias savaites po 7 kalendorines dienas. Tėvas pasiima vaikus atostogų išvakarėse (dieną, einančią prieš pirmą atostogų dieną) nuo 18 val. iki 19 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos vaikų motinos nurodytos vaikų buvimo vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją atostogų paskutinę dieną nuo 18 val. iki 19 val. Pirmenybę pasirinkti bendravimo su vaikais laiką vasaros metu poriniais metais turi tėvas, o neporiniais – vaikų mama. Pirmenybės teisę turintis tėvas / motina privalo pranešti kitam iš tėvų žinute, el. laišku ar raštu savo atostogų su vaikais vasaros metu laikotarpius iki einamųjų metų balandžio 1 d. Antrasis iš tėvų privalo pranešti kitam iš tėvų savo atostogavimo vasaros metu su vaiku laikotarpius iki einamųjų metų gegužės 1 d. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvai privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šiame punkte numatyto bendravimo su vaikais pradžios.

Taigi šalys iš esmės siūlo skirtingus bendravimo variantus su vaikais atostogų metu. Sutiktina su atsakove, kad ieškovas siūlo jo ir vaikų bendravimą savo atostogų metu, o atsakovė orientuota į tėvo bendravimą su vaikais vaikų vasaros atostogų metu, kas iš esmės vienas kitam neprieštarauja, o tik papildo ir taip atliepia geriausius vaikų interesus. DK 126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. DK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Visuotinai žinoma, kad 1-4 klasių mokiniams vasaros atostogos yra birželio 8 d. – rugpjūčio 31 d. Įvertinus ieškovui įstatymo numatytą atostogų trukmę ir jo prašymą bendrauti ne ilgiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo atostogų metu bei atsakovės prašymą, kad kiekvienas iš tėvų su vaikais jų vasaros atostogų metu bendrauja po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba skaidant į 2 atskiras ne paeiliui einančias savaites po 7 kalendorines dienas, todėl šioje dalyje tenkintinas tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai, taip siekiant atsakovui maksimaliai praleisti laiką su vaikais atostogų metu, bent taip kompensuojant minimalų bendravimą darbo dienomis, įvertinus ieškovo nurodytą darbo grafiko intensyvumą, keičiant atsakovės vienasmeniškai nurodytą vaikų buvimo vietą taip „iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos tėvo ir motinos sutartos vaikų paėmimo vietos“. Taip pat šalintinas ieškovo reikalavimas, kad šių atostogų metu R. B. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai su savimi turėtų visus reikalingus drabužius, asmenines higienos priemones, avalynę, kaip perteklinį, nesant byloje duomenų apie vaikų nepriežiūrą; ir tikslinant atsakovės reikalavimą, nurodant, kad apie negalėjimą atostogauti laiku tėvai privalo informuoti vienas kitą elektroniniu laišku ar SMS žinute. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovo informavimo laikas skiriasi nuo 1.7. punkte jai nustatyto informavimo laiko, tačiau šiame punkte numatytas 1 savaitės ir 1 mėnesio informavimas atsižvelgiant einamąsias atostogas ir vasaros atostogas, todėl teismo vertinimu lygiateisiškumas nepažeistas.

Keistinas bendravimo tvarkos 1.5. punktas taip: 1.5.1. E. B. su vaikais bendrauja ne ilgiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo atostogų metu. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą E. B. praneša R. B. iš anksto, kai tik atostogų data jam tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 1 savaitei iki atostogų pradžios. E. B. pirmą atostogų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą - tikslus vaikų paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru pareiškėjų sutarimu. Nepavykus susitarti, vaikai paimami pirmą atostogų dieną 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą; 1.5.2. Tėvas ir motina bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu kiekvienas po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba skaidant į 2 atskiras ne paeiliui einančias savaites po 7 kalendorines dienas. Tėvas pasiima vaikus atostogų išvakarėse (dieną, einančią prieš pirmą atostogų dieną) nuo 18 val. iki 19 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos vaikų motinos nurodytos vaikų buvimo vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją atostogų paskutinę dieną nuo 18 val. iki 19 val. Pirmenybę pasirinkti bendravimo su vaikais laiką vasaros metu poriniais metais turi tėvas, o neporiniais – vaikų mama. Pirmenybės teisę turintis tėvas / motina privalo pranešti kitam iš tėvų žinute, el. laišku ar raštu savo atostogų su vaikais vasaros metu laikotarpius iki einamųjų metų balandžio 1 d. Antrasis iš tėvų privalo pranešti kitam iš tėvų savo atostogavimo vasaros metu su vaiku laikotarpius iki einamųjų metų gegužės 1 d. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvai privalo informuoti vienas kitą elektroniniu laišku ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šiame punkte numatyto bendravimo su vaikais pradžios.

Ieškovas prašo pakeiti bendravimo tvarkos 1.6 p. ir nustatyti, kad E. B., nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos, su vaikais bendrauja vieną Šv. Kalėdų ir vieną Šv. Velykų dieną. Tiksli bendravimo diena yra nustatoma Šalių susitarimu, įvertinus E. B. darbo grafiką. Tuo atveju, jeigu Šv. Kalėdų ir/ar Šv. Velykų dienos sutampa su E. B. darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus Šv. Kalėdų ir/ar Šv. Velykų dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja R. B.. 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime 1.6. punkte nurodyta, kad E. B. nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos su vaikais bendrauja vieną Šv. Kalėdų ir vieną Šv. Velykų dieną. Tiksli bendravimo diena yra nustatoma Šalių susitarimu, įvertinus E. B. darbo grafiką. Atsakovė su tokiu pasiūlymu nesutinka ir prašo teismo nustatyti, kad E. B. poriniais metais bendrauja su vaikais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžinant vaikus sekančią dieną (gruodžio 25 d.) nuo 10 val. iki 11 val. į vaikų motinos gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. Tuo atveju jei šventinės dienos sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse (gruodžio 23 d.) nuo 18 val. iki 19 val. E. B. neporiniais metais bendrauja su vaikais pirmąja ir antrąją Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d.), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 11 val. iki 12 val. ir grąžinant vaikus sekančią dieną (gruodžio 26 d.) nuo 18 val. iki 19 val. į vaikų motinos gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. E. B. neporiniais metais dvi dienas prieš Šv. Velykas (t. y. penktadienį) pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 18 val. iki 19 val. ir paskutinę šventinę dieną grąžiną vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. Tuo atveju jei šventinės dienos sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 18 val. iki 19 val.

Taigi šiuo atveju ieškovas iš esmės prašo tik papildyti galiojančią bendravimo tvarką dėl ieškovo bendravimo su vaikais vieną Šv. Kalėdų ir vieną Šv. Velykų dieną punktu, kad tuo atveju, jeigu Šv. Kalėdų ir/ar Šv. Velykų dienos sutampa su E. B. darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus Šv. Kalėdų ir/ar Šv. Velykų dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja R. B.. Atsakovės nurodyta bendravimo tvarka yra detalesnė, tačiau ji nėra pritaikoma šioje konkrečioje situacijoje dėl ieškovo darbo specifikos ir teismui ją patvirtinus ji būtų nevykdoma dėl galimo ieškovo budėjimo naktimis. Dėl nurodytų aplinkybių tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos 1.6. punkto pakeitimo, nurodant vaikų paėmimo laiką nuo 10 val. iki 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į vaikų motinos gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20 val.; paėmimo laikas nustatytinas į ieškovo išreikštą valią, kad 10 val. yra tinkamas jam laikas, o grąžinimo laikas nustatytinas įvertinus atsakovės priešieškinyje dėl šio reikalavimo nurodytą grąžinimo laiką; o atsakovės reikalavimas atmestinas. Keistinas bendravimo tvarkos 1.6. punktas taip: E. B., nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos, su vaikais bendrauja vieną Šv. Kalėdų ir vieną Šv. Velykų dieną, vaikus paimdamas nuo 10 val. iki 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į vaikų motinos gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20 val. Tiksli bendravimo diena yra nustatoma Šalių susitarimu, įvertinus E. B. darbo grafiką. Tuo atveju, jeigu Šv. Kalėdų ir/ar Šv. Velykų dienos sutampa su E. B. darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus Šv. Kalėdų ir/ar Šv. Velykų dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja R. B. elektroniniu laišku arba ESM žinute.

Ieškovas prašo pakeisti bendravimo tvarkos 1.7. punktą, kad R. B. apie išvykimą atostogų su vaikais įsipareigoja pranešti E. B. ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas iki išvykimo, išskyrus atostogas vasaros metu, kuomet apie atostogų laiką, trukmę ir vietą R. B. praneša E. B. iš anksto, kai tik atostogų data jai tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki atostogų pradžios. R. B. gali išvykti su vaikais atostogų į užsienį tik gavusi rašytinį E. B. sutikimą (SMS žinutė arba el. laiškas). Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad toks reikalavimas yra perteklinis; tokio reikalavimo prašo netvirtinti ir institucija teikianti byloje išvadą. Pagal CK 3.174 straipsnio 4 dalį teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Minėta teisės norma priimta gana neseniai (2016 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XII-2552, įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 2 d.). Įstatymų leidėjo iniciatyva CK buvo papildytas 3.174 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtinant teismo leidimo tvarką ir užkertant kelią vaikų neteisėtam išvežimui, nes teisinio reglamentavimo netobulumas lėmė vis dažniau pasitaikančias situacijas, kai vienas iš sutuoktinių, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, be antrojo sutikimo išsiveždavo vaiką į užsienį, laikydamasis pozicijos, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo leidžia vienašališkai priimti tokį sprendimą. Tačiau įstatymas nenumato gauti rašytinio sutikimo vienam iš tėvų išsivežti vaiko atostogų, todėl ieškovo reikalavimas gauti jo rašytinį sutikimą yra perteklinis ir atsisakytinas tenkinti, paliekant (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.7. punktą nepakeistą.

Ieškovas prašo 1.8. punktu nustatyti, kad R. B. įsipareigoja nuolat teikti informaciją E. B. apie vaikų sveikatos būklę, lavinimąsi, iš anksto informuoti apie ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus. Atsakovė nurodė, kad tokia informacija perteklinė; neaišku kas yra nuolat. Visgi (duomenys neskelbtini) d. sprendimu šalys buvo sutarusios, kad R. B. įsipareigoja nuolat teikti informaciją E. B. apie vaikų sveikatos būklę, lavinimąsi, iš anksto informuoti apie ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus. CK 3.170 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad apie vaikų sveikatos būklę ieškovas gali gauti prisijungęs prie internetinės svetainės https://www.esveikata.lt/; apie lavinimąsi informaciją gauti prisijungęs prie vaikų elektroninio dienyno, neperkeldamas atsakovei asmeninės atsakomybės domėti vaikais, nes kaip matyti iš 2025 m. vasario 28 d. Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos rašto dėl informacijos pateikimo (2025 m. balandžio 9 d. DOK12386), vaikų tėtis E. B. vaikų neatveda ir nepasiima iš ugdymo įstaigos, nebendrauja ir nebendradarbiauja su grupės mokytoja, gimnazijos bendruomene, nesujungia prie vaikų elektroninio dienyno, nedalyvauja tėvų susirinkimuose, gimnazijos organizuojamuose renginiuose, todėl toks įpareigojimas laikytinas pertekliniu ir šalintinas iš (duomenys neskelbtini) d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos; tačiau informacijos teikimas apie ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus yra tikslingas, todėl reikalavimas tenkintinas iš dalies; 2 bendravimo tvarkos punktas keistinas taip: 1.8. punktu R. B. įsipareigoja E. B. iš anksto informuoti apie ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus.

Ieškovas prašo patikslinti (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 4 punktą, kad bendru R. B. ir E. B. susitarimu gali būti nustatomas ir kitas (taip pat papildomas) tėvo bendravimo su vaikais laikas. (duomenys neskelbtini) d. sprendimo 4 punktu dėl bendravimo tvarkos nustatyta, kad bendru R. B. ir E. B. susitarimu gali būti sutariamas ir kitas (taip pat papildomas) tėvo bendravimo su vaikais laikas. Patikslinimas iš esmės susitarimu nekeičia, todėl tenkintas šioje dalyje ieškovo reikalavimas ir 4 punktas keistinas, nustatant, kad bendru R. B. ir E. B. susitarimu gali būti nustatomas ir kitas (taip pat papildomas) tėvo bendravimo su vaikais laikas.

Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti, kad bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vaikų atostogų su tėvu/motina metu. Toks prašymas vertintinas kaip patikslinimas dėl bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis, todėl tenkintinas.

Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti, kad vaikų tėvas gali bendrauti su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi, atsižvelgiant į jų amžių telefono skambučiais, naudojantis kitomis telekomunikacijų ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, netrukdant vaikų įprastinei veiklai, mokymosi ir poilsio režimui. Toks reikalavimas sustiprins šeimos ryšių išsaugojimą ir vaikų santykių su tėvu palaikymą, todėl tenkintinas.

Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti, kad pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, ieškovas ir atsakovė privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo, nurodant tikslų adresą. Toks reikalavimas užtikrina tėvo žinojimą apie pasikeitusią vaikų gyvenamąją vietą, o atsakovei – žinojimą apie vaikų buvimo vietą, tėvui bendraujant su vaikais, todėl tenkintinas.

Atsakovės priešieškinio 1.15. punkto reikalavimas, kad tėvai abipusiu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos apima ieškovo reikalavimą bendru R. B. ir E. B. susitarimu gali būti nustatomas ir kitas (taip pat papildomas) tėvo bendravimo su vaikais laikas, todėl tenkinus ieškovo prašymą, toks atsakovės prašymas atmestinas kaip perteklinis.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).