- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1056-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01745-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl priteisto išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius). Ieškovas ieškiniu taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: laikinai (iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu patvirtintos Bendravimo tvarkos 1.1. ir 1.2. punktus juos išdėstant taip: „1.1. Vieną savaitgalį per mėnesį nuo šeštadienio 10 val. pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Kitą savaitgalį R. B. atveža vaikus į sutartą vietą ir pasiima iš sutartos vietos. Tikslus bendravimo per mėnesį savaitgalis nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką. Apie savo grafiką E. B. informuoja mėnesio pradžioje. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių (pvz., pasikeičia E. B. darbo grafikas) E. B. negali einamąjį mėnesį pasiimti vaikus dviem savaitgaliams, jis nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus vienai dienai iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja apie tai R. B.. 1.2. Nuo pirmadienio iki penktadienio E. B. su vaikais bendrauja pagal galimybes, atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką. Apie ketinimą su vaikais susitikti darbo dienomis E. B. praneša R. B. ne vėliau kaip likus vienai dienai iki planuojamo susitikimo. Bendravimo dieną E. B. įsipareigoja grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.“. Prašymo pagrindas:
2. Ieškovas prašyme nurodo, kad ieškovo ir atsakovės santuoka yra nutraukta, ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena. 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo priėmimo metu tiek ieškovas, tiek atsakovė gyveno tame pačiame mieste (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovė su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl pasikeitusios ieškovo gyvenamosios vietos ir intensyvaus darbo grafiko šiuo metu galiojanti 2022 m. lapkričio 24 d. patvirtinta tvarka yra faktiškai neįgyvendinama, tokia situacija neatitinka, visų pirmą, vaikų interesų. Įvertinus tai, kad reti susitikimai su vaikais neigiamai veikia jų ir jų tėvo (ieškovo) tarpusavio ryšį bei tai, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, o nuo 2023 m. spalio mėn. atsakovė nesudaro galimybių ieškovui pasimatyti su vaikais kitaip, negu įtvirtinta Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendime, atsižvelgiant į ieškovo pasikeitusią gyvenamąją vietą (vienos valandos kelias iki vaikų gyvenamosios vietos), prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai (iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu patvirtintos Bendravimo tvarkos 1.1. ir 1.2. punktus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovas nepagrindė būtinybės sustabdyti daugiau kaip 2 metus galiojančią teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti naują laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovas neatvyksta vaikų pasiimti penktadieniais ir tokiu būdu pats pažeidžia nustatytą bendravimo tvarką, o ieškovo nurodyti argumentai, jog jis negali vaikų pasiimti penktadieniais yra atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo keisti bendravimo su vaikais tvarką. Nurodo, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) ir pats sudarinėja savo ir kitų darbuotojų darbo grafikus ir savo darbo grafiką gali suderinti su nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, kad galėtų vaikus paimti kas antrą mėnesio penktadienį ir vaikus grąžinti tos pačios savaitės sekmadienį. Atsakovė teigia, kad ieškovas iki kol nepradėjo gyventi su dabartine drauge bendravo su vaikais, pasiimdamas juos kas antrą penktadienį ir jokių pretenzijų atsakovei dėl negalėjimo pasiimti vaikų penktadieniais nereiškė, nors gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovui pradėjus gyventi su dabartine drauge, ieškovas iš esmės nustojo bendrauti su vaikais ir nepaskambina vaikams ir net neatsiliepia į pačių vaikų skambučius, visiškai nepraleidžia su vaikais laiko per vaikų atostogas ir šventines dienas. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas tėvo valdžia, pažeidžiant vaikų teisėtus interesus maksimaliai bendrauti su vaikais. Atsakovė mano, kad patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaikai prarastų teisę maksimaliai bendrauti su tėvu kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį ir darbo dienomis.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaikų atžvilgiu vienodas teises ir pareigas. Turi būti nustatyta tėvų bendravimo su vaikais tvarka, tam, kad būtų išvengta nesutarimų ateityje ir būtų užtikrintas vaikų dienos rėžimas, poilsis bei tinkama priežiūra. Skyrius, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į kitas byloje nurodytas aplinkybes, mano, kad siūloma bendravimo tvarka, galimai neprieštarautų nepilnamečių vaikų interesams. Ateityje pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.1. ir 1.2. punktus. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
6. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. B., V. B. nustatyta 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022 nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 1.1. punktu šalys susitarė, kad ieškovas du savaitgalius per mėnesį nuo penktadienio pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaites sekmadienio 17 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, tikslus bendravimo per mėnesį savaitgalis nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką; 1.2. punktu susitarė, kad E. B. su vaikais bendrauja kiekvienos savaites dvi nepaeiliui einančias dienas, bendravimo dieną pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimu vietos ir grąžinant vaikus 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Tikslios bendravimo per savaitę dienos nustatomos E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką.
7. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo teismas nurodė, kad ieškovas prašo keisti bendravimo tvarką dėl to, kad jis pakeitė gyvenamąją vietą ir darbo grafiką. Teismas įvertinęs ieškovo prašomą nustatyti tvarką, darė išvadą, kad ją nustačius būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir jų teisėti interesai maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, pažymėjo, kad bendravimo tvarka siaurina vaikų bendravimo su tėvu laiką. Pažymi, kad ieškovas turi bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį nuo penktadienio pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val., grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Pagal ieškovo prašomą laikiną bendravimo tvarką vaikai su tėvu bendrautų vieną savaitgalį per mėnesį nuo šeštadienio 10 val. pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apelianto siūloma nustatyti bendravimo tvarka siaurina vaikų galimybes bendrauti su tėvu savaitgaliais, nes bendravimas per mėnesį du kartus savaitgalio metu yra išliekantis. Mano, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, galimai buvo suklaidintas atsakovės, kuri atsiliepime dėsto melagingus teiginius. Pažymi, kad teismas taip pat neįvertino apeliantas prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių 1.2 dalies. Teigia, kad apeliantas nevengia bendravimo su vaikais, tačiau atsakovė sudaro kliūtis bendrauti, melagingai teigia, jog tėvas su vaikais nebendrauja švenčių dienomis.
8.2. Nurodo, kad atsakovė žinodama apelianto darbo grafiką, žinodama, kad apeliantas negali penktadienį pasiimti vaikų, reikalauja preciziško bendravimo tvarkos laikymosi, o ir taip pat draudžia atvykti apeliantui vaikus pasiimti šeštadieniais. Teigia, kad apeliantas arbu turi išeiti iš darbo, tam, kad galėtų su vaikais bendrauti darbo dienomis ar paimti vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigos arba nesimatyti su vaikais visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, nes jei apeliantas neatvyksta laiku (penktadienį) paimti vaikų, atsakovė šeštadienį su vaikais nesudaro galimybės bendrauti.
8.3. Nurodo, kad apeliantas naktinių budėjimų metu nemiega ir nesiilsi iki 7 val. ryto, atlieka atsakingą anesteziologo darbą, ir pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką, apeliantas pusantros paros nemiegojęs privalo vykti į kitą miestą parsivežti vaikus, kai dėl nuovargio negali kokybiškai miegoti, dėl ko tokia kelionė yra pavojinga tiek apeliantui, tiek vaikams. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, juo prašo apelianto pateikto atskirojo skundo reikalavimų netenkinti. Pagrindiniai ieškovo atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą argumentai:
9.1. Nurodo, kad apeliantas nepagrindė fakto, jog atsakovė nevykdo teismo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos. Priešingai, atsakovė vykdo teismo sprendimą ir prašo ieškovo vaikus pasiimti penktadieniais, tačiau pats ieškovas neatvyksta vaikų pasiimti penktadieniais ir vėliau be jokio teisino pagrindo kaltina atsakovę neva ji trukdo jam bendrauti su vaikais. Pažymi, jog apeliantas sudarinėja savo ir kitų darbuotojų darbo grafikus, turi galimybę nebudėti ketvirtadieniais, kadangi apelianto darbovietėje dirba dar (duomenys neskelbtini). Mano, kad apeliantas vengia bendrauti su vaikais, nesiekia užtikrinti jų interesų.
9.2. Nurodo, kad šalys vaikų pasiėmimo penkiadieniais dieną susitarė dėl to, kad atsakovė dirba šeštadieniais nuo 9 val. iki 17 val. ir sekmadieniais nuo 9 val. iki 15 val. ir šeštadieniais ryte ieškovė nuo 8:30 val. neturi galimybės perduoti ieškovui vaikų. Mano, kad šiuo atveju apeliantas iš esmės siekia priversti atsakovę derintis prie apelianto darbo grafiko, piktnaudžiauja tėvo valdžia, o ir iki kol apeliantas nepradėjo gyventi su dabartine drauge, bendravo su vaikais pasiimdamas juos kas antrą penktadienį ir jokių pretenzijų atsakovei dėl negalėjimo pasiimti vaikų penktadieniais nereiškė, nors gyveno ir dirbo Šakių mieste.
9.3. Nurodo, kad pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką apeliantas turi teisę bendrauti su vaikais ženkliai dažniau, - kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio ir papildomai kiekvienos savaites dvi ne iš eilės einančias dienas. Tačiau ieškovas, prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, prašo teismo leisti jam bendrauti tik vieną savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio per mėnesį, tai yra ieškovas nori bendrauti su vaikais tik vieną parą per mėnesį savaitgaliais. Akivaizdu, jog toks ieškovo minimalus bendravimas su vaikais (tik vieną parą per mėnesio savaitgalį) pažeidžia teisėtus vaikų interesus maksimaliai bendrauti su tėvu ir negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai nenustatė ir neįvertino bylos faktinių aplinkybių, padarė klaidingas išvadas dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Nurodo, kad šiuo atveju atsakovė žinodama apelianto darbo grafiką piktnaudžiauja, apeliantui neturint galimybės pasiimti vaikų penktadienį, atsakovė nebesudaro galimybės su vaikais bendrauti šeštadienį. Pažymi, kad apeliantas taip pat dėl darbo grafiko pobūdžio neturi galimybės vaikų pasiimti iš ugdymo įstaigos, o ir be to, po naktinės pamainos tiek apelianto, tiek nepilnamečių vaikų kelionė būtų pavojinga, mano, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
13. Nustatyta, kad apeliantas E. B. ir atsakovė R. B. turi du nepilnamečius vaikus – S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. B. ((duomenys neskelbtini)). Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022 nutraukta apelianto E. B. ir atsakovės R. B. santuoka bendru sutarimu. Minėtu teismo sprendimu patvirtinta šalių 2022 m. rugsėjo 29 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl sutarties 1.1 punkto, kuriuo nustatyta, kad E. B. ir R. B. susitarė, kad skyrium nuo vaikų gyvenantis E. B. su nepilnamečiais vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį nuo penktadienio pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaites sekmadienio 17 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, tikslus bendravimo per mėnesį savaitgalis nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką; 1.2 punkto, kuriuo šalys susitarė, kad E. B. su vaikais bendrauja kiekvienos savaites dvi nepaeiliui einančias dienas, bendravimo dieną pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimu vietos ir grąžinant vaikus 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Tikslios bendravimo per savaitę dienos nustatomos E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką.
14. Apeliantas prašo laikinai (iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.1. ir 1.2. punktus juos išdėstant taip: „1.1. Vieną savaitgalį per mėnesį nuo šeštadienio 10 val. pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Kitą savaitgalį R. B. atveža vaikus į sutartą vietą ir pasiima iš sutartos vietos. Tikslus bendravimo per mėnesį savaitgalis nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką. Apie savo grafiką E. B. informuoja mėnesio pradžioje. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių (pvz., pasikeičia E. B. darbo grafikas) E. B. negali einamąjį mėnesį pasiimti vaikus dviem savaitgaliams, jis nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus vienai dienai iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja apie tai R. B.. 1.2. Nuo pirmadienio iki penktadienio E. B. su vaikais bendrauja pagal galimybes, atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką. Apie ketinimą su vaikais susitikti darbo dienomis E. B. praneša R. B. ne vėliau kaip likus vienai dienai iki planuojamo susitikimo. Bendravimo dieną E. B. įsipareigoja grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.“.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
16. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad aptartos įstatymo nuostatos yra aktualios ir sprendžiant klausimą dėl laikinos vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo civilinės bylos nagrinėjimo metu. Taigi laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
17. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės, jų paskirtis laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tai reiškia, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.
18. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone, kaip jau aukščiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu, todėl nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti.
20. Pažymėtina, jog šiuo atveju skyriumi gyvenančio apelianto ir jo bendravimo su vaikais tvarka yra nustatyta Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022, tačiau šiuo atveju apelianto teigimu, pasikeitus situacijai, tai yra apelianto gyvenamajai vietai, darbo grafikui, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos laikinai pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.1. ir 1.2. punktus.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pritaria apelianto apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, apelianto argumentų ir įrodymų, kuriais grindžiamas poreikis laikinai nustatyti kitokią bendravimo tvarką, nei nustatyta Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., K. v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; G. v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011), tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas detalios tiek apelianto, tiek atsakovės darbo grafikų analizės neatliko, o iš esmės sprendė, kad susiaurinus bendravimo tvarką, bus pažeisti nepilnamečiai vaikų interesai, neatsižvelgiant į apelianto argumentus dėl jo gyvenamosios vietos, darbo grafiko pasikeitimo.
22. Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra darbo grafikai patvirtina apelianto argumentus, jog dėl jo darbo pobūdžio (budėjimo naktimis), darbo penktadieniais, taip pat ir pasikeitusios gyvenamosios vietos, apeliantui yra apsunkinta galimybė įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarkos 1.1 punktą, tai yra penktadienį paimti vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimo vietos, o tiek apelianto, tiek atsakovės pateikta susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški ir apeliantui neturint galimybės vaikų paimti penktadieniais, tolimesnis apelianto ir vaikų bendravimas yra ribojamas, nors vaikų ir tėvo bendravimas yra nustatytas visą savaitgalio laikotarpį, tai yra nuo penktadienio iki sekmadienio 17 valandos. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, šalys tinkamai nesikooperuoja dėl bendravimo tvarkos, nesprendžia esančių problemų, nesiekia suderinti bendravimo tvarkos taip, jog pirmiausia būtų užtikrinti ne jų asmeniniai, o nepilnamečių vaikų interesai.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju esant šalių konfliktams dėl bendravimo tvarkos, kenčia nepilnamečių vaikų interesai, dėl ko siekiant juos užtikrinti, atsižvelgiant į faktinę situaciją, tai yra tiek apelianto, tiek atsakovės darbo užimtumą, yra pagrindas laikinai, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, pakeičiant E. B. ir R. B. sudarytos bendravimo su vaiku tvarkos 1.1. punktą, nustatant, kad „E. B. su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, tikslus bendravimo per mėnesį savaitgalis nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. ir R. B. darbo grafiką“. Pažymėtina, jog apeliantas taip pat prašo 1.1 punktu nustatyti, jog atsakovė atvežtų jam vaikus sekantį savaitgalį į sutartą vietą ir juos pasiimtų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju toks reikalavimas yra nepagrįstas, nesuderinamas pirmiausia su atsakovės interesais, kadangi kaip matyti iš atsakovės pateikto darbo grafiko atsakovei taip pat vieną kartą per mėnesį tenka dirbti šeštadieniais, todėl abi šalys turi kooperuotis ir apeliantui turi būti sudaryta galimybė pasiimti vaikus šeštadienį ir tomis dienomis, kai atsakovė dirba iki jos darbo pradžios valandų, dėl šios aplinkybės 1.1 punktu ir nustatoma, kad „tikslus bendravimo per mėnesį savaitgalis nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. ir R. B. darbo grafiką“.
24. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko apelianto reikalavimą laikinai (1.2 punktu) nustatyti, kad „Nuo pirmadienio iki penktadienio E. B. su vaikais bendrauja pagal galimybes, atsižvelgiant į E. B. darbo grafiką. Apie ketinimą su vaikais susitikti darbo dienomis E. B. praneša R. B. ne vėliau kaip likus vienai dienai iki planuojamo susitikimo. Bendravimo dieną E. B. įsipareigoja grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.“. Pirma, šis reikalavimas yra visiškai nekonkretus, nėra aišku nei kokią dieną, nei kokiu laiku apeliantas galbūt ketins pasiimti vaikus. Minėta, jog tėvų santykiai šioje byloje dėl bendravimo tvarkos yra ne tik, konfliktiški, tačiau ir nekonstruktyvūs, tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl apelianto siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka iš esmės gali būti neįgyvendinama dėl jos nekonkretumo. Be to, kaip matyti šalių nepilnamečiai vaikai yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jiems svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl ko, teismo vertinimu siūloma laikina bendravimo tvarka, kai nėra numatytas aiškus ir stabilus apelianto bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas, pažeis nepilnamečių vaikų interesus.
25. Antra, minėtas reikalavimas yra visiškai orientuotas tik į apelianto patogumą, darbo grafiką. Pažymėtina, kad nei nepilnamečiai vaikai, nei atsakovė neturi visapusiškai derintis prie apelianto darbo grafiko, o apeliantas turi savo gyvenimą organizuoti taip, kad jo vaikai justų kasdieninio gyvenimo ritmą pagal savo, o ne tėvo poreikius ir veiklas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra maži ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), jiems yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas ir nors esama nustatyta bendravimo tvarka pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais ir ar išplečiančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti pakeistos arba panaikintos CPK nustatyta tvarka. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, tai yra iš dalies tenkinamas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinai (iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos) pakeičiamas E. B. ir R. B. sudarytos bendravimo su vaiku tvarkos 1.1. punktas jį išdėstant taip: „1.1. E. B. su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, tikslus bendravimo per mėnesį savaitgalis nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. ir R. B. darbo grafiką“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies tenkinti ieškovo E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinai (iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos) pakeičiant E. B. ir R. B. sudarytos bendravimo su vaiku tvarkos 1.1. punktą jį išdėstant taip: „1.1. E. B. su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, tikslus bendravimo per mėnesį savaitgalis nustatomas E. B. ir R. B. susitarimu atsižvelgiant į E. B. ir R. B. darbo grafiką“