Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1900-945/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-05
Bylos Nr.: e2A-1900-945/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-01745-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Marius Bartninkas, Daina Lisaitė
Atsakovas: R. B.
Ieškovas: E. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1900-945/2025Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01745-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Dainos Lisaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei R. B. ir atsakovės R. B. priešieškinį ieškovui E. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. B. (toliau – ieškovas, tėvas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022 nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. B. ir V. B., gimusiais (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad:

1.1. Ieškovas su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tikslūs bendravimo per mėnesį savaitgaliai ir vaikų paėmimo laikas nustatomas ieškovo ir atsakovės R. B. (toliau – atsakovė, motina) susitarimu atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės darbo grafiką. Vaikai ieškovui (jo atstovui) perduodami tinkamos sveikatos būklės (nekarščiuojantys). Vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos paimti, taip pat grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą turi teisę tiek ieškovas, tiek jo įgalioti asmenys. Šiame punkte įtvirtinta sąvoka „sutarta vaikų buvimo vieta“ reiškia vietą, dėl kurios tiek ieškovas, tiek atsakovė išreiškė savo sutikimą.

1.2. Nuo pirmadienio iki penktadienio ieškovas su vaikais bendrauja pagal galimybes, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką. Apie ketinimą su vaikais susitikti darbo dienomis ieškovas praneša atsakovei ne vėliau kaip likus vienai dienai iki planuojamo susitikimo. Bendravimo dieną ieškovas įsipareigoja grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

1.3. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu ieškovo gimtadienis ar tėvo diena sutampa su jo darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus ieškovo gimtadienio/tėvo dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja atsakovę.

1.4. Ieškovas su vaikais bendrauja per vaikų gimimo dieną ne trumpiau kaip 3 valandas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tikslus bendravimo laikas ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki vaikų gimimo dienos suderinamas su atsakove.

1.5. Ieškovas su vaikais bendrauja ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų savo atostogų metu. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą ieškovas praneša atsakovei iš anksto, kai tik atostogų data jam tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 1 savaitei iki atostogų pradžios. Ieškovas pirmą atostogų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą – tikslus vaikų paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru šalių sutarimu. Nepavykus susitarti, vaikai paimami pirmą atostogų dieną 12.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami paskutinę atostogų dieną iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Šių atostogų metų atsakovė įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai su savimi turėtų visus reikalingus drabužius, asmeninės higienos priemones, avalynę.

1.6. Ieškovas, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos, su vaikais bendrauja vieną šv. Kalėdų ir vieną šv. Velykų dieną. Tiksli bendravimo diena yra nustatoma šalių susitarimu, įvertinus ieškovo darbo grafiką. Tuo atveju, jeigu šv. Kalėdų ir/ar šv. Velykų dienos sutampa su ieškovo darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus šv. Kalėdų ir/ar šv. Velykų dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja atsakovę.

1.7. Atsakovė apie išvykimą atostogų su vaikais įsipareigoja pranešti ieškovui ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki išvykimo, išskyrus atostogas vasaros metu, kuomet apie atostogų laiką, trukmę ir vietą atsakovė praneša ieškovui iš anksto, kai tik atostogų data jai tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Atsakovė gali išvykti su vaikais atostogų į užsienį tik gavusi rašytinį ieškovo sutikimą (SMS žinute arba elektroniniu laišku).

1.8. Atsakovė įsipareigoja nuolat teikti informaciją ieškovui apie vaikų sveikatos būklę, lavinimąsi, iš anksto informuoti apie ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus.

1.9. Atsakovė įsipareigoja nedelsiant pranešti ieškovui apie vaikų ligą. Atsakovė įsipareigoja, kad visi vaikams atliekami skiepai bus iš anksto suderinti raštu (SMS žinute arba elektroniniu laišku) su ieškovu.

2. Ieškovas taip pat prašė nustatyti, kad bendru šalių susitarimu gali būti nustatomas ir kitas (taip pat papildomas) tėvo bendravimo su vaikais laikas, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo priėmimo metu ieškovas gyveno Marijampolėje, o 2023 m. persikraustė į Šakius. Pasikeitus gyvenamajai vietai, nustatyta bendravimo tvarka tapo nebeaktuali ir praktiškai neįgyvendinama. Pagal dabartinę bendravimo tvarką ieškovas, pusantros paros nemiegojęs darbe, privalo penktadienį važiuoti į kitą miestą (iš Šakių į Marijampolę) parsivežti vaikus, tokia kelionė tiek jam, tiek vaikams būtų pavojinga. Pasikeitus gyvenamajai vietai, ieškovui tapo nebeįmanoma paimti vaikus iš Marijampolėje esančios ugdymo įstaigos darbo dienomis. Ieškovas taip pat pageidauja, kad su juo iš anksto raštu (SMS žinute arba elektroniniu laišku) būtų derinami visi jo vaikams planuojami atlikti skiepai, vaikų išvežimas atostogoms į užsienį.

3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu, patikslinusi jo reikalavimus, prašė teismo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti, kad:

3.1. Ieškovas pasiima nepilnamečius vaikus kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį iš vaikų ugdymo įstaigos, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos iš atsakovės namų nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį grąžina vaikus į motinos gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val., o vaikams (vaikui) susirgus bendravimo su tėvu metu, ieškovas privalo nedelsiant apie tai informuoti atsakovę ir vaikus grąžinti sekančią dieną po vaikų (vaiko) pasveikimo į atsakovės gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val., bet ne anksčiau kaip šiame punkte nustatyto tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliais (sekmadienio nuo 18.00 val. iki 19.00 val.) pabaigos. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu laišku arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios.

3.2. Ieškovas apie savo ketinimus bendrauti su vaikais konkrečią darbo dieną privalo iš anksto raštiškai įspėti atsakovę ne vėliau kaip prieš 24 val. iki bendravimo su vaikais pradžios, ir tik įspėjęs motiną, tėvas bendrauja su vaikais išankstiniame jo įspėjime nurodytomis darbo dienomis, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš vaikų ugdymo įstaigos, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos iš motinos namų nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir tą pačią dieną grąžina vaikus į motinos gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val.

3.3. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vaikų atostogų su tėvu/motina metu.

3.4. Ieškovas poriniais metais bendrauja su vaikais per Kūčias (gruodžio 24 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus sekančią dieną (gruodžio 25 d.) nuo 10.00 val. iki 11.00 val. į vaikų motinos gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. Tuo atveju, jei šventinės dienos sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse (gruodžio 23 d.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

3.5. Ieškovas neporiniais metais bendrauja su vaikais pirmąją ir antrąją šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas vaikus sekančią dieną (gruodžio 26 d.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į vaikų motinos gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina.

3.6. Ieškovas neporiniais metais dvi dienas prieš šv. Velykas (t. y. penktadienį) pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir paskutinę šventinę dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. Tuo atveju, jei šventinės dienos sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

3.7. Tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaikus šventinę dieną iš jų gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val., ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

3.8. Motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną). Tuo atveju, jei motinos diena sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šeštadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

3.9. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimimo dieną), pasiimdamas vaikus šventinę dieną (jeigu tai darbo diena) iš vaikų ugdymo įstaigos, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos iš motinos namų nuo 18.00 val. iki 19.00 val., ir tą pačią dieną grąžina vaikus į motinos gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Jeigu tėvo gimtadienis patenka į savaitgalį – tėvas pasiima vaikus šventinę dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

3.10. Motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (motinos gimimo dieną). Tuo atveju, jei motinos gimimo diena sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu ar darbo dienomis, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

3.11. Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną tėvai susitaria bendru sutarimu. Tėvams nesutarus, poriniais metais su vaikais kiekvieno vaiko gimimo dieną bendrauja tėvas, pasiimdamas vaikus šventinę dieną (jeigu tai darbo diena) iš vaikų ugdymo įstaigos, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos iš motinos namų nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir tą pačią dieną grąžina vaikus į motinos gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Jeigu vaiko gimtadienis patenka į savaitgalį – tėvas pasiima vaikus šventinę dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

3.12. Tėvas ir motina bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu kiekvienas po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba skaidant į 2 atskiras ne paeiliui einančias savaites po 7 kalendorines dienas. Tėvas pasiima vaikus atostogų išvakarėse (dieną, einančią prieš pirmą atostogų dieną) nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos vaikų motinos nurodytos vaikų buvimo vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą atostogų paskutinę dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Pirmenybę pasirinkti bendravimo su vaikais laiką vasaros metu poriniais metais turi tėvas, o neporiniais – motina. Pirmenybės teisę turintis tėvas / motina privalo pranešti kitam iš tėvų žinute, elektroniniu laišku ar raštu savo atostogų su vaikais vasaros metu laikotarpius iki einamųjų metų balandžio 1 d. Antrasis iš tėvų privalo pranešti kitam iš tėvų savo atostogavimo vasaros metu su vaiku laikotarpius iki einamųjų metų gegužės 1 d. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvai privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šiame punkte numatyto bendravimo su vaikais pradžios.

3.13. Vaikų tėvas gali bendrauti su vaikais, atsižvelgiant į jų amžių, telefono skambučiais, naudojantis kitomis telekomunikacijų ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, netrukdant vaikų įprastinei veiklai, mokymosi ir poilsio režimui.

3.14. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, ieškovas ir atsakovė privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo, nurodant tikslų adresą.

3.15. Tėvai abipusiu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovo bendravimo su vaikais savaitgaliais sąlygos besąlygiškai priklauso nuo ieškovo darbo grafiko ir tuo pasinaudodamas ieškovas nepasiima vaikų, su jais nebendrauja savaitgaliais, motyvuodamas savo užimtumu darbe. Dėl nurodytų priežasčių būtina nustatyti konkrečias vaikų pasiėmimo ir grąžinimo dienas ir laikus, neatsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką. Ieškovo nurodytos bendravimo tvarkos sąlygos pažeidžia vaikų teisėtus interesus maksimaliai bendrauti su tėvu nuo penktadienio iki sekmadienio. Vaikų pasiėmimo laikas šeštadienį 10.00 val. yra neįmanomas, nes atsakovė taip pat dirba savaitgaliais ir šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 17.00 val. privalo būti darbe. Būtina nustatyti sąlygą, kad apie negalėjimą bendrauti su vaikais savaitgaliais numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu laišku arba trumpąja SMS žinute informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios. Tokiu būdu atsakovė turės galimybę ir laiko susirasti auklę, kuri prižiūrėtų vaikus jos darbo savaitgaliais metu. Taip pat būtina nustatyti sąlygą, kad ieškovas privalo iš anksto informuoti atsakovę apie ketinimus bendrauti su vaikais darbo dienomis, ne vėliau kaip likus 24 val. iki bendravimo su vaikais pradžios. Ieškovas dėl savo užimtumo darbe nepraleidžia su vaikais atostogų ir visą vaikų rūpinimosi naštą vaikų atostogų metu perkelia atsakovei. Dėl nurodytų priežasčių būtina nustatyti konkrečias sąlygas, kuriomis ieškovas bendrauja su vaikais per vaikų, o ne per ieškovo atostogas. Ieškovo pranešimo apie jo ketinimą praleisti su vaikais vasaros atostogas ne vėliau kaip likus 1 savaitei iki atostogų pradžios yra akivaizdžiai per trumpas. Teisės aktai nenumato prievolės gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą išvažiuoti su vaikais atostogų į užsienį. Teismo sprendimu nėra numatyti konkretūs vaikų pasiėmimo ir grąžinimo per šventes laikai, tai suteikia galimybę ieškovui piktnaudžiauti ir reikalauti vaikus pasiimti tada, kada jis užsigeidžia, pažeidžiant atsakovės teisę planuotis savo laiką. Teisės aktai numato privalomus skiepus vaikams, todėl atsakovė neturi prievolės derinti su ieškovu vaikams atliekamų skiepų. Ieškovas turi galimybę kiekvieną mėnesį pasiimti papildomą laisvą dieną penktadieniais ir praleisti su vaikais laiką nuo penktadienio iki sekmadienio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022 nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatydamas, kad ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja pagal šią bendravimo tvarką:

5.1. Ieškovas su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio, grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Tikslūs bendravimo per mėnesį savaitgaliai nustatomi ieškovo ir atsakovės susitarimu atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės darbo grafiką savaitgaliais. Šiame punkte įtvirtinta sąvoka „sutarta vaikų buvimo vieta“ reiškia vietą, dėl kurios tiek ieškovas, tiek atsakovė išreiškė savo sutikimą. Apie negalėjimą pasiimti vaikus ieškovas nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja atsakovę elektroniniu laišku ar SMS žinute.

5.2. Ieškovas apie savo ketinimus bendrauti su vaikais konkrečią darbo dieną privalo iš anksto raštiškai elektroniniu laišku ar SMS žinute įspėti atsakovę ne vėliau kaip prieš 24 val. iki bendravimo su vaikais pradžios, ir tik įspėjęs motiną tėvas bendrauja su vaikais išankstiniame jo įspėjime nurodytomis darbo dienomis, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš vaikų ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš motinos namų nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į motinos gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val.

5.3. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos:

5.3.1. Tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo diena), pasiimdamas vaikus šventinę dieną iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val., ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

5.3.2. Motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (motinos dieną). Tuo atveju, jei motinos diena sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šeštadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

5.3.3. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimimo dieną), pasiimdamas vaikus šventinę dieną (jeigu tai darbo diena) iš ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš motinos namų nuo 18.00 val. iki 19.00 val., ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į motinos gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Jeigu tėvo gimtadienis patenka į savaitgalį – tėvas pasiima vaikus šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

5.3.4. Motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (motinos gimimo dieną). Tuo atveju jei motinos gimimo diena sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu ar darbo dienomis, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

5.3.5. Tuo atveju, jeigu ieškovo gimtadienis ar tėvo diena sutampa su jo darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus ieškovo gimtadienio/tėvo dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja atsakovę elektroniniu laišku ar SMS žinute.

5.4. Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną tėvai susitaria bendru sutarimu. Tėvams nesutarus, poriniais metais su vaikais kiekvieno vaiko gimimo dieną bendrauja tėvas, pasiimdamas vaikus šventinę dieną (jeigu tai darbo diena) iš ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš motinos namų nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į motinos gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Jeigu vaikų gimtadienis patenka į savaitgalį – tėvas pasiima vaikus šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

5.5. Skyrium gyvenantis tėvas su vaikais atostogų metu bendrauja taip:

5.5.1. Ieškovas su vaikais bendrauja ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų savo atostogų metu. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą ieškovas praneša atsakovei iš anksto, kai tik atostogų data jam tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 1 savaitei iki atostogų pradžios. Ieškovas pirmą atostogų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą – tikslus vaikų paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru pareiškėjų sutarimu. Nepavykus susitarti, vaikai paimami pirmą atostogų dieną 12.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami paskutinę atostogų dieną iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

5.5.2. Tėvas ir motina bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu kiekvienas po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba skaidant į 2 atskiras ne paeiliui einančias savaites po 7 kalendorines dienas. Tėvas pasiima vaikus atostogų išvakarėse (dieną, einančią prieš pirmą atostogų dieną) nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos tėvo ir motinos sutartos vaikų paėmimo vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą atostogų paskutinę dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Pirmenybę pasirinkti bendravimo su vaikais laiką vasaros metu poriniais metais turi tėvas, o neporiniais – motina. Pirmenybės teisę turintis tėvas / motina privalo pranešti kitam iš tėvų žinute, elektroniniu laišku ar raštu savo atostogų su vaikais vasaros metu laikotarpius iki einamųjų metų balandžio 1 d. Antrasis iš tėvų privalo pranešti kitam iš tėvų savo atostogavimo vasaros metu su vaiku laikotarpius iki einamųjų metų gegužės 1 d. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvai privalo informuoti vienas kitą elektroniniu laišku ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šiame punkte numatyto bendravimo su vaikais pradžios.

5.6. Ieškovas, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos, su vaikais bendrauja vieną šv. Kalėdų ir vieną šv. Velykų dieną, vaikus paimdamas nuo 10.00 val. iki 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į vaikų motinos gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tiksli bendravimo diena yra nustatoma šalių susitarimu, įvertinus ieškovo darbo grafiką. Tuo atveju, jeigu šv. Kalėdų ir/ar šv. Velykų dienos sutampa su ieškovo darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus šv. Kalėdų ir/ar šv. Velykų dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja atsakovę elektroniniu laišku arba SMS žinute.

5.7. Atsakovė apie išvykimą atostogų su vaikais įsipareigoja pranešti ieškovui ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki išvykimo, išskyrus atostogas vasaros metu, kuomet apie atostogų laiką, trukmę ir vietą atsakovė praneša ieškovui iš anksto, kai tik atostogų data jai tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios.

5.8. Atsakovė įsipareigoja iš anksto informuoti apie ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus.

5.9. Atsakovė įsipareigoja nedelsiant pranešti ieškovui apie vaikų ligą.

5.10. Bendru atsakovės ir ieškovo susitarimu gali būti nustatomas ir kitas (taip pat papildomas) tėvo bendravimo su vaikais laikas.

5.11. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vaikų atostogų su tėvu/motina metu.

5.12. Tėvas gali bendrauti su vaikais, atsižvelgiant į jų amžių, telefono skambučiais, naudojantis kitomis telekomunikacijų ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, netrukdant vaikų įprastinei veiklai, mokymosi ir poilsio režimui.

5.13. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, ieškovas ir atsakovė privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo, nurodant tikslų adresą.

6. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu taip pat priteisė atsakovei iš ieškovo 1 491,35 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, atmetė kitą ieškinio ir priešieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, nutraukė bylos dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo.

7. Teismas nustatė, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) 0,25 etato, yra šios (duomenys neskelbtini) 1 etatu. Ieškovas įprastai budi paromis antradieniais ir ketvirtadieniais, darbo laikas nuo 7.00 val. iki 16.15 val., budėjimas paromis yra 24 valandos, taip pat 0,25 etato dirba (duomenys neskelbtini) savaitgaliais nuo 9.00 val. iki 24.00 val. ir nuo 24.00 val. iki 9.00 val., įprastai 2 kartus per mėnesį. Teismas nusprendė, kad byloje esanti informacija patvirtina ieškovo teismui nurodytas aplinkybes dėl objektyviai padidėjusio darbo krūvio (duomenys neskelbtini) ir paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovas turi galimybę darbo grafikus sudaryti taip, kad vaikai savaitgalio bendravimui su tėvu gali būti paimami penktadienį iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos. Teismas kaip objektyviai pagrįstus vertino ieškovo argumentus, kad, iškilus (duomenys neskelbtini) uždarymo grėsmei, darbas (duomenys neskelbtini) yra garantas ieškovui, kad jis neliks be darbo, turės galimybę dirbti pagal specialybę ir gyventi Šakiuose. Taip pat ieškovo aktyvų ir pasyvų balansas teismui neleido daryti išvados, kad ieškovo darbo intensyvumas nėra objektyviai būtinas.

8. Teismo vertinimu, ieškovas byloje įrodė teismui, kad dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir darbo grafiko intensyvumo yra pagrindas pakeisti bendravimo tvarkos punktą dėl vaikų paėmimo penktadieniais, o atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl atsakovės galėjimo perduoti ieškovui vaikus šeštadienį vėliau nei 8.30 val. Teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas, susijęs su prašymu nenustatyti konkrečios vaikų paėmimo valandos ir grąžinimo intervalo, yra ydingas, tačiau jį iš dalies užpildo atsakovės siūlymas. Atsakovei patvirtinus, kad ji dirba du savaitgalius, teismas nustatė, jog ieškovas su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio 10.00 val. iki 11.00 val., pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vaikų buvimo vietos, iki tos pačios savaitės sekmadienio, grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) metai), toks paėmimo ir grąžinimo laikas yra tinkamas vaikų dienos režimui užtikrinti, įvertinus ir tai, kad vaikai bendrauja su nakvyne. Teismas nurodė, kad iš atsakovės darbo grafiko matyti, jog atsakovės darbo laikas savaitgaliais nėra reguliarus, todėl tikslūs bendravimo per mėnesį savaitgaliai nustatomi šalių susitarimu, atsižvelgiant į jų darbo grafiką savaitgaliais. Teismas kaip nepagrįstą vertino ieškovo reikalavimą leisti vaikus pasiimti ieškovo įgaliotam asmeniui.

9. Nustatęs, kad atsakovės prašyme nurodytas konkretus įspėjimo terminas, paėmimo ir grąžinimo laikas, atsakovei iš esmės neprieštaraujant dėl konkrečių dienų nebuvimo teismo sprendime, paliekant šalims susitarti dėl tėvo ir vaikų bendravimo darbo dienomis laiko, teismas iš dalies patenkino atsakovės reikalavimą dėl ieškovo bendravimo su vaikais darbo dienomis nustatymo, nurodė, jog, įvertinus ieškovo darbo pabaigos laiką (16.15 val.), atstumą nuo Šakių iki Marijampolės, vaikai paimami iš ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš motinos namų nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

10. Teismas konstatavo, kad šalys iš esmės siūlo skirtingus bendravimo su vaikais variantus atostogų metu. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovas siūlo jo ir vaikų bendravimą savo atostogų metu, o atsakovė orientuota į tėvo bendravimą su vaikais vaikų vasaros atostogų metu, kas iš esmės vienas kitam neprieštarauja, o tik papildo ir taip atliepia geriausius vaikų interesus. Įvertinęs ieškovui įstatymo numatytą atostogų trukmę ir jo prašymą bendrauti ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų savo atostogų metu, atsakovės prašymą, kad kiekvienas iš tėvų su vaikais jų vasaros atostogų metu bendrautų po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba skaidant į 2 atskiras ne paeiliui einančias savaites po 7 kalendorines dienas, teismas patenkino tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimus, siekdamas, kad atsakovas maksimaliai praleistų laiką su vaikais atostogų metu, bent taip kompensuodamas minimalų bendravimą darbo dienomis. Teismas kaip perteklinį atmetė ieškovo reikalavimą, kad atostogų metu atsakovė būtų įpareigota užtikrinti, jog vaikai su savimi turėtų visus reikalingus drabužius, asmenines higienos priemones, avalynę, nesant byloje duomenų apie vaikų nepriežiūrą. Teismas patikslino atsakovės reikalavimą, nurodydamas, kad apie negalėjimą atostogauti laiku tėvai privalo informuoti vienas kitą elektroniniu laišku ar SMS žinute. Atsakovei nurodžius, kad ieškovo informavimo laikas skiriasi nuo jai nustatyto informavimo laiko, teismas pažymėjo, jog 1 savaitės ir 1 mėnesio informavimo terminas nustatytas einamosioms atostogoms ir vasaros atostogoms, todėl šalių lygiateisiškumas nepažeistas.

11. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo tik papildyti galiojančią bendravimo su vaikais tvarką per šv. Kalėdas ir šv. Velykas, jog, tuo atveju, jeigu šv. Kalėdų ir/ar šv. Velykų dienos sutampa su ieškovo darbo diena/budėjimu, jis apie negalėjimą pasiimti vaikus šv. Kalėdų ir/ar šv. Velykų dieną nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja atsakovę. Atsakovės nurodyta bendravimo tvarka yra detalesnė, tačiau, teismo vertinimu, ji nėra pritaikoma šioje konkrečioje situacijoje dėl ieškovo darbo specifikos ir teismui ją patvirtinus ji būtų nevykdoma dėl galimo ieškovo budėjimo naktimis.

12. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato pareigos gauti rašytinį sutikimą vienam iš tėvų išsivežti vaikus atostogų, todėl ieškovo reikalavimas gauti jo rašytinį sutikimą yra perteklinis ir atsisakytinas tenkinti. Teismas nusprendė, kad informacijos teikimas apie ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus yra tikslingas, todėl su tuo susijusį ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies. Teismas sutiko, kad tėvas turi žinoti apie vaiko ligą, nes kitu atveju bendravimas negalimas dėl vaikų sveikatos saugumo, todėl nustatė su tuo susijusį įpareigojimą atsakovei. Teismas konstatavo, kad įstatymas nenumato pareigos gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimo skiepyti vaiką, tam pakanka gauti sutikimą vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, todėl ieškovo reikalavimas gauti jo rašytinį sutikimą yra perteklinis.

13. Ieškinį ir priešieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patenkinęs iš dalies, teismas šalis paliko prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs tai, kad ieškovas 2025 m. vasario 27 d. atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, teismas iš atsakovės pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos išskyrė lėšas, panaudotas įgyvendinant teisminę gynybą dėl nurodyto reikalavimo, iš viso 1 491,35 Eur, ir šių lėšų atlyginimą priteisė atsakovei iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškinio ir netenkinti priešieškinio patikslinti reikalavimai, priimti naują sprendimą ir nustatyti, kad: 1.1. Ieškovas pasiima nepilnamečius vaikus kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį iš atsakovės namų nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį grąžina vaikus į atsakovės gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; teismui nustačius ieškovo negalėjimą penktadieniais pasiimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos, nustatyti, kad ieškovas pasiima nepilnamečius vaikus kiekvienų metų porinių savaičių šeštadienį iš atsakovės namų nuo 8.00 val. iki 8.30 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį grąžina vaikus į atsakovės gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.2. Ieškovas apie savo ketinimus bendrauti su vaikais konkrečią darbo dieną privalo iš anksto raštiškai įspėti atsakovę ne vėliau kaip prieš 24 val. iki bendravimo su vaikais pradžios ir, tik įspėjęs motiną, tėvas bendrauja su vaikais išankstiniame jo įspėjime nurodytomis darbo dienomis, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš vaikų ugdymo įstaigos, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos iš motinos namų nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į motinos gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val.; tėvo bendravimas su vaikais darbo dienomis nevyksta, jeigu vaikai dalyvauja užsiėmimuose, būreliuose, renginiuose, šventėse, stovyklos ar pan.; 1.3. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vaikų atostogų su tėvu/motina metu; 1.4. Ieškovas poriniais metais bendrauja su vaikais per Kūčias (gruodžio 24 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus sekančią dieną (gruodžio 25 d.) nuo 10.00 val. iki 11.00 val. į vaikų motinos gyvenamąją vietą; neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina; tuo atveju, jei šventinės dienos sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse (gruodžio 23 d.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 1.5. Ieškovas neporiniais metais bendrauja su vaikais pirmąją ir antrąją šv. Kalėdų dienas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas vaikus sekančią dieną (gruodžio 26 d.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į vaikų motinos gyvenamąją vietą; poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina; 1.6. Ieškovas neporiniais metais dvi dienas prieš šv. Velykas (t. y. penktadienį) pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir paskutinę šventinę dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina; tuo atveju, jei šventinės dienos sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 1.7. Tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo dieną), pasiimdamas vaikus šventinę dieną iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val., o motinai dirbant tą dieną, pasiimdamas vaikus nuo 8.00 val. iki 8.30 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 1.8. Motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (motinos dieną); tuo atveju, jei motinos diena sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šeštadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 1.9. Tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimimo dieną), pasiimdamas vaikus šventinę dieną (jeigu tai darbo diena) iš vaikų ugdymo įstaigos, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos iš motinos namų nuo 18.00 val. iki 19.00 val., ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į motinos gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 21.00 val.; jeigu tėvo gimtadienis patenka į savaitgalį – tėvas pasiima vaikus šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val., o motinai dirbant tą dieną, pasiima vaikus nuo 8.00 val. iki 8.30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 1.10. Motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (motinos gimimo dieną); tuo atveju, jei motinos gimimo diena sutampa su tėvui tenkančiu savaitgaliu ar darbo dienomis, tėvas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 1.11. Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną tėvai susitaria bendru sutarimu; tėvams nesutarus, poriniais metais su vaikais kiekvieno vaiko gimimo dieną bendrauja tėvas, pasiimdamas vaikus šventinę dieną (jeigu tai darbo diena) iš vaikų ugdymo įstaigos, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos iš motinos namų nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir tą pačią dieną grąžina vaikus į motinos gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 21.00 val.; jeigu vaiko gimtadienis patenka į savaitgalį – tėvas pasiima vaikus šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val., o motinai dirbant tą dieną, pasiima vaikus nuo 8.00 val. iki 8.30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 1.12. Tėvas ir motina bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu kiekvienas po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba skaidant į 2 atskiras ne paeiliui einančias savaites po 7 kalendorines dienas; tėvas pasiima vaikus atostogų išvakarėse (dieną, einančią prieš pirmą atostogų dieną) nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją atostogų paskutinę dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; pirmenybę pasirinkti bendravimo su vaikais laiką vasaros metu poriniais metais turi tėvas, o neporiniais – motina; pirmenybės teisę turintis tėvas/ motina privalo pranešti kitam iš tėvų žinute, elektroniniu paštu ar raštu savo atostogų su vaikais vasaros metu laikotarpius iki einamųjų metų balandžio 1 d.; antrasis iš tėvų privalo pranešti kitam iš tėvų savo atostogavimo vasaros metu su vaiku laikotarpius iki einamųjų metų gegužės 1 d.; apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvai privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šiame punkte numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.13. Tėvas ir motina kiekvienas savo atostogų metu bendrauja su vaikais po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba skaidant į 2 atskiras ne paeiliui einančias savaites po 7 kalendorines dienas; tėvas pasiima vaikus atostogų išvakarėse (dieną, einančią prieš pirmą atostogų dieną) nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją atostogų paskutinę dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; pirmenybę pasirinkti bendravimo su vaikais laiką tėvų atostogų metu poriniais metais turi motina, o neporiniais – vaikų tėvas; pirmenybės teisę turintis tėvas/motina privalo pranešti kitam iš tėvų žinute, elektroniniu paštu ar raštu savo atostogų su vaikais vasaros metu laikotarpius iki einamųjų metų balandžio 1 d.; antrasis iš tėvų privalo pranešti kitam iš tėvų savo atostogavimo vasaros metu su vaiku laikotarpius iki einamųjų metų gegužės 1 d.; apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvai privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šiame punkte numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.14. Tėvas gali bendrauti su vaikais, atsižvelgiant į jų amžių, telefono skambučiais, naudojantis kitomis telekomunikacijų ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, netrukdant vaikų įprastinei veiklai, mokymosi ir poilsio režimui; 1.15. Tuo atveju, jei tėvų bendravimo su vaikais metu vyksta vaikų užsiėmimai, būreliai, renginiai, išvykos, stovyklos, šventės ar pan., tėvai privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą užsiėmimuose, būreliuose, išvykose, stovyklose, renginiuose bei šventėse; 1.16. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, ieškovas ir atsakovė privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo, nurodant tikslų adresą; 1.17. Buvimo su vaikais laikotarpiu tėvai privalo nedelsiant vienas kitam pranešti apie vaikų ligą; 1.18. Tėvai abipusiu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Atsakovė taip pat nurodė prašanti priteisti atsakovei iš ieškovo visų 8 813,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, o, netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, priteisti atsakovei iš ieškovo 5 703,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nenustatė ieškovo bendravimo su vaikais konkrečių mėnesio savaitgalių (porinių/neporinių), nustatė sąlyginę ir abstrakčią sąlygą, kad tikslūs bendravimo per mėnesį savaitgaliai nustatomi šalių susitarimu, atsižvelgiant į šalių darbo grafiką savaitgaliais. Teismas neišsprendė ginčo iš esmės, priėmė sąlyginį, neaiškų, nekonkretų ir priverstine tvarka neįvykdomą sprendimą, suponuojantį tolimesnius teisinius ginčus, suteikiantį ieškovui galimybę nevykdyti savo pareigos bendrauti su vaikais savaitgaliais. Tokios skundžiamo sprendimo sąlygos naikintinos kaip prieštaraujančios imperatyviosioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms teisės normoms ir viešajam interesui.

1.2. Teismas nevertino, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas dalyvavo teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu iš savo namų įvairiomis darbo dienomis, taip pat penktadieniais. Tai patvirtina ieškovo galimybę susikeisti su kolegomis savo darbo dienas ir ieškovui nedirbti penktadieniais. Ieškovas nurodė jo ir darbuotojų susirašinėjimą, įrodantį, kad (duomenys neskelbtini) atostogauja Maltoje, kitas (duomenys neskelbtini) leidžia laisvalaikį su šeima ir turi galimybę derinti darbo grafiką. Teismas rėmėsi tik ieškovo deklaratyviais teiginiais dėl negalėjimo derinti grafiko ir dėl to nepagrįstai konstatavo ieškovo negalėjimą pasiimti vaikų penktadieniais. Teismas išimtinai atsižvelgė tik į ieškovo asmeninius interesus kuo daugiau dirbti ir gauti pajamų, o ne į mažamečių vaikų teisėtus ir geriausius interesus, užtikrinant stabilų gyvenimo ir bendravimo su tėvu ritmą, galėjimą maksimaliai bendrauti su tėvu. Teismas sudarė ieškovui galimybę nevykdyti asmeninės pareigos bendrauti su savo vaikais, taip pat sudarė sąlygas ieškovui neįgyvendinti ir kitų tėvo pareigų – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

1.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikų pasiėmimo laikas šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. yra neįmanomas, nes atsakovė dirba šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 17.00 val., dėl ko šeštadieniais ryte nuo 8.30 val. atsakovė neturi galimybės perduoti ieškovui vaikus. Teismas sukūrė atsakovei papildomas pareigas pasirūpinti vaikų aukle arba prievolę keisti savo darbo grafiką savaitgaliais, atsižvelgiant į ieškovo jo paties iniciatyva besikeičiantį darbo grafiką. Teismas neatsižvelgė į ieškovo teismo posėdžio metu išreikštą sutikimą vaikus pasiimti šeštadieniais iki 8.30 val. Be to, ieškovas dažnai nepasiima vaikų sutartu laiku, dėl ko, ieškovui šeštadieniais nepaėmus vaikų, atsakovė nespėtų surasti auklės, būtų priversta neišeiti darbą ir pasilikti su vaikais. Teismas pažeidė ginčo šalių lygiateisiškumo principą, užtikrindamas išimtinai ieškovo interesus, paneigiant atsakovės interesus ir galėjimą dirbti savaitgaliais be papildomų išlaidų auklei ir/ar darbo grafiko keitimo.

1.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių dirba dviejose darbovietėse, dėl didelio darbo krūvio negali pasiimti vaikų penktadieniais po darbo. Iki šalių santuokos nutraukimo ieškovas dirbo tose pačiose darbovietėse skirtinguose miestuose ir iki 2023 m. lapkričio mėn. ieškovo darbo grafikas nekliudė bendrauti su vaikais. Ieškovas išimtinai dėl savo patogumo nusprendė išvykti gyventi į Šakius, todėl jis privalo prisiimti atsakomybę ir visus nepatogumus, vykdant savo, kaip tėvo, pareigą maksimaliai bendrauti su vaikais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas gautas vartojamąsias paskolas panaudojo patirtai žalai padengti. Teismas ignoravo faktą, jog pagal vartojimo kredito sutarties su „Swedbank“, AB, mokėjimo grafiką paskutinė įmoka buvo 2024 m. lapkričio 12 d. Pinigine išraiška ieškovo nuostoliai nedirbant (duomenys neskelbtini) sudarytų tik 243,88 Eur sumą, jie nereikšmingi, palyginus juos su ieškovo gaunamu darbo užmokesčiu (duomenys neskelbtini) (vidutiniškai po 5 136,65 Eur atskaičius mokesčius). Ieškovas, atsisakęs antraeilio darbo (duomenys neskelbtini), turi galimybę penktadienį, pasibaigus darbui 16.15 val., atvažiuoti pasiimti vaikų. Ieškovui esant pavargusiam, ieškovą pasiimti vaikų gali atvežti jo dabartinė sutuoktinė ar kiti jo giminaičiai/draugai.

1.5. Teismas, neįvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų, kad ieškovas visiškai nebendradarbiauja, neatsako atsakovei, kada jis planuoja bendrauti su vaikais sekantį mėnesį, ar atostogaus su vaikais, kada konkrečiai atostogaus, be priežasties neatvyksta pasiimti vaikų su atsakove iš anksto suderintomis dienomis, pažada vaikams pasiimti juos ir jų nepasiima, nepagrįstai nustatė sąlygą, kad ieškovo bendravimo konkretus laikas ir vieta nustatomi šalių sutarimu. Ieškovas piktybiškai nesilaiko susitarimų, atvyksta pasiimti vaikų atsakovei nepatogiu metu, taip pat ieškovas nepraleidžia su vaikais tiek laiko, kiek yra nustatyta, vengia su jais būti sutartą laiką. Siekiant užtikrinti ne tik ieškovo teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais, išvengti šalių konfliktų, būtina nustatyti konkrečius savaitgalius, konkrečias ieškovo vaikų pasiėmimo, grąžinimo dienas ir valandas.

1.6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apie negalėjimą pasiimti vaikus ieškovas nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja atsakovę elektroniniu laišku ar SMS žinute. Palikus galioti 3 dienų įspėjimo terminą, atsakovė būtų nežinioje, negalėtų planuoti vaikų laisvalaikio savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Be to, atsakovė patirtų papildomas išlaidas auklei arba privalėtų keisti savo darbo grafiką savaitgaliais. Dėl nurodytų priežasčių būtina nustatyti ilgesnį 14 dienų įspėjimo terminą, geriausiai atitinkantį vaikų interesus ir poreikius.

Atsiliepimas

1.7. Atsakovė iš esmės sutinka su teismo nustatyta bendravimo darbo dienomis sąlyga, tačiau mano, kad ją būtina papildyti nuostata, jog tėvo bendravimas su vaikais darbo dienomis nevyksta, jei vaikai dalyvauja užsiėmimuose, būreliuose, renginiuose, šventėse, stovyklose ir pan. Priešingu atveju atsakovė neturėtų galimybės vaikų leisti į papildomus užsiėmimus, būrelius ir pan., prarastų už juos sumokėtus pinigus.

1.8. Teismo nustatyta bendravimo tvarka per vieną šv. Kalėdų ir vieną šv. Velykų dieną, nurodant vaikų pasiėmimą nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžinimą sekančią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. yra nelogiška, nes tuomet ieškovas su vaikais praleis dvi šventines dienas, o atsakovė su vaikais galės bendrauti tik antrąją šv. Kalėdų ir šv. Velykų dieną nuo 20.00 val. Taip pat būtina nustatyti konkrečias ieškovo bendravimo per šventes dienas, panaikinant sąlygą, kad tiksli bendravimo šv. Kalėdų ir/ar šv. Velykų diena yra nustatoma šalių susitarimu, įvertinus ieškovo darbo grafiką. Priešingu atveju, ieškovui nepagrįstai būtų suteikiama galimybė piktnaudžiauti ir nebendrauti su vaikais per šventes, apie savo negalėjimą bendrauti per šventes pranešus likus 3 dienoms iki šventinės dienos pradžios.

1.9. Teismas nepagrįstai nustatė teisę tik ieškovui bendrauti su vaikais per savo atostogas, nenustatydamas atsakovės teisės bendrauti su vaikais per atsakovės atostogas. Tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, todėl nustatytą bendravimo tvarką būtina papildyti nuostata dėl atsakovės bendravimo su vaikais per atsakovės atostogas. Be to, atsakovė apie savo atostogų su vaikais laiką privalo informuoti ieškovą ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atsakovės atostogų pradžios, o ieškovas privalo įspėti tik prieš 7 dienas iki atostogų pradžios, kas pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Be to, nustatytas 7 dienų terminas yra per trumpas, eliminuojantis atsakovės galimybę planuoti vaikų laisvalaikį ir užimtumą. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad savo atostogų grafiką sužino iki einamųjų metų balandžio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

1.10. Teismas nustatė, kad atsakovė įsipareigoja nedelsiant pranešti ieškovui apie vaikų ligą, tačiau nenustatė tokios prievolės ieškovui, pažeisdamas šalių lygiateisiškumą ir paneigdamas atsakovės teisę žinoti apie vaikų ligas jų bendravimo su tėvu metu.

1.11. Teismas teisingai apskaičiavo atsakovės turėtų išlaidų dydį dėl ieškinio reikalavimo sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, tačiau neatkreipė dėmesio, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nurodytos išlaidos yra be 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio, kuris yra pridėtas išlaidų paskaičiavimo lentelės pabaigoje. Dėl to prie teismo apskaičiuotos 1 491,35 Eur sumos pridėtina 313,18 Eur suma, nustatant, kad atsakovės turėtos minėtos išlaidos sudaro 1 804,53 Eur sumą.

1.12. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nepagrįstai jų nepaskirstė tarp šalių, nors iš dalies tenkindamas ieškinį ir priešieškinį, tokias išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai kiekvienos šalies patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šalių reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkinti po 50 proc. Teismo patenkinti atsakovės reikalavimai sudaro 86,538 proc. Atsakovės turėtos išlaidos sprendžiant ginčą dėl bendravimo tvarkos nustatymo sudaro 7 008,64 Eur, todėl teismas privalėjo priteisti atsakovei iš ieškovo 6 065,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie 8 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikams dydžio sumažinimo ir atsakovės įpareigojimo nepilnamečius vaikus pristatyti į ieškovo gyvenamąją vietą, ieškovo bylinėjimosi išlaidos mažintinos per pusę. Kadangi teismo patenkinti ieškovo reikalavimai sudaro 54,166 proc., teismas privalėjo priteisti ieškovui iš atsakovės 2 166,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistinas 5 703,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Patenkinus atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteistinas 8 813,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Atsiliepimas

15. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Apeliacinio skundo pateikimu atsakovė iš esmės siekia ieškovui nepalankių bendravimo tvarkos sąlygų, kurias galėtų iškeisti į didesnę nekilnojamojo turto dalį arba gauti didesnę sumos dalį nekilnojamojo turto pardavimo atveju.

2.2. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, pagrįstai atsižvelgė į ieškovo, kuris yra (duomenys neskelbtini), darbo specifiką. Ieškovas neturi galimybės visais be išimties atvejais derinti savo darbo grafiko prie nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovės prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje ignoruojama ieškovo darbo specifika, didelis darbo krūvis, (duomenys neskelbtini) trūkumas (duomenys neskelbtini), kelionės saugumas ir vaikų dienos režimas. Pernelyg griežta ir nelanksčia bendravimo tvarka siekiama ne užtikrinti geresnį ir pastovesnį bendravimą tarp ieškovo ir jo vaikų, o maksimaliai apriboti ieškovui galimybes matytis su vaikais.

2.3. Ieškovas bendrauja su vaikais du savaitgalius per mėnesį, atsakovė dirba tik du šeštadienius per mėnesį, todėl šalys turi galimybę suderinti savo darbo grafikus taip, kad nenukentėtų nei ieškovo, nei atsakovės interesai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė daug kartų nurodė, jog vaikus jai padeda prižiūrėti auklė, taip pat jos mama (vaikų močiutė), gyvenanti netoliese. Taigi, net tuo atveju, jeigu atsakovė turėtų dirbti tą šeštadienį, kurį ieškovas atvyksta paimti vaikus, atsakovė turi galimybę saugiai palikti vaikus 1 – 2 valandoms su močiute ar aukle.

2.4. Teismo sprendimas nesuteikia ieškovui galimybės nevykdyti savo pareigos, įpareigoja jį bendrauti, tik numato lanksčią bendravimo savaitgaliais organizavimo formą, kuri leidžia tą pareigą realiai įgyvendinti, atsižvelgiant į profesines aplinkybes. Per du savaitgalius bendravimo laikas sudaro 66 valandas (valandos sutrumpinamos vienos nakvynių sąskaita, dienų skaičius nesikeičia). Būtent atsakovė nuosekliai ir sistemingai kliudo ieškovo bendravimui su vaikais, o ieškovas demonstruoja nuoseklų ir nuoširdų siekį bendrauti, nepaisydamas objektyvių profesinių aplinkybių.

2.5. Teismo nustatytas 3 dienų įspėjimo terminas yra skirtas ne ilgalaikei vaikų veiklos planavimo perspektyvai, o operatyviam reagavimui į nenumatytas ir neatidėliotinas aplinkybes, kurios gali atsirasti paskutinę minutę. Nepagrįsta reikalauti 14 dienų įspėjimo termino, nes ieškovui būtų užkirstas kelias pranešti apie objektyvų negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką dėl force majeure pobūdžio aplinkybių.

2.6. Apeliaciniu skundu atsakovė keičia ir papildo savo pačios prašytos patvirtinti bendravimo tvarkos nuostatas. Teismas patvirtino būtent atsakovės prašytą bendravimo tvarką darbo dienomis, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamos ir svarstomos sąlygos, jog bendravimas nevyksta, jeigu vaikai dalyvauja papildomuose užsiėmimuose, būreliuose, renginiuose, ekskursijose, stovyklose ar šventėse. Leidžiant atsakovei bet kada atsisakyti bendravimo, motyvuojant vaikų būreliais ar renginiais, būtų faktiškai suteikta neribota teisė savavališkai reguliuoti ir apriboti ieškovo bendravimą su vaikais.

2.7. Atsakovė klaidingai interpretuoja teismo sprendimą, nurodydama, kad ieškovas su vaikais praleis dvi šventines dienas, o atsakovė – tik kelias valandas vakare antrosios šventinės dienos metu. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kad ieškovas su vaikais bendrauja vieną šv. Kalėdų ir vieną šv. Velykų dieną. Vaikai paimami nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžinami nuo 19.00 val. iki 20.00 val. tos pačios dienos vakare.

2.8. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė nepateikė jokių prašymų ar pasiūlymų dėl jos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo jos atostogų metu. Atsakovės, kaip vaikus nuolat auginančios motinos, teisė bendrauti su vaikais jau yra realizuojama kasdien, todėl nėra teisinio pagrindo papildomai reglamentuoti jos atostogų laiką su vaikais teismo sprendimu taip, kaip reglamentuojamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimas. Nustatant skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais per atostogas, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų pakankamai laiko praleisti su abiem tėvais, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

2.9. Skirtingų terminų nustatymas skirtingiems bendravimo atvejams nėra lygiateisiškumo pažeidimas, o atspindi teismo siekį subalansuoti šalių teises ir pareigas, atsižvelgiant į specifines aplinkybes. Vasaros atostogų planavimui nustatyti terminai yra identiški abiem tėvams, atsižvelgiant tik į pirmenybės teisę pasirinkti laiką poriniais/neporiniais metais.

2.10. Atsakovė savo siūlomoje bendravimo tvarkoje ar kituose procesiniuose dokumentuose neprašė įtvirtinti abipusės tėvų pareigos informuoti vienas kitą apie vaikų ligas. Teismo nustatyta pareiga atsakovei informuoti ieškovą apie vaikų ligą yra esminė, siekiant apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti abiejų tėvų informuotumą apie vaiko sveikatos būklę, ypač kai vienas iš tėvų su vaikais gyvena skyrium.

2.11. Nors procentinis reikalavimų tenkinimas gali būti taikomas, atsakovės pateikti skaičiai yra išgalvoti ir subjektyvūs. Jie neatspindi realios teismo sprendimo esmės, kurio pagrindinis tikslas buvo ne tenkinti vienos ar kitos šalies reikalavimus dirbtinai skaičiuojamais procentais, o nustatyti teisingą ir vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką. Atsakovė kritikuoja teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos nuostatas dėl bendravimo darbo dienomis, vaikų atostogų metu, per šventines dienas, nors teigia, kad su tuo susiję jos reikalavimai buvo tenkinti 100 proc. Tai rodo atsakovės nenuoseklumą ir bandymą manipuliuoti bylos baigtimi, prisiskiriant tariamai patenkintus reikalavimus ir tuo pačiu juos ginčijant.

2.12. Ieškovo vertinimu, atsakovės priešieškinis patenkintas 58,67 proc., ieškovo ieškinys – 79,38 proc. Atsakovės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsti ir grindžiami klaidingu neturtinio pobūdžio ginčų vertinimu. Teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atspindi teisingą ir proporcingą bylos baigties įvertinimą, atsižvelgiant į vaikų interesus ir šalių procesinį elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, nustatant tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

18. Pagal kasacinio teismo formuojamą CK 3.175 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat esant nesutarimui tėvai gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad dėl pasikeitusios ieškovo gyvenamosios vietos ir tarp šalių kylančių nesutarimų dėl nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos įgyvendinimo buvo būtina pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovė apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pakeitus anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinkamas sąlygas.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde formuluoja reikalavimą patvirtinti jos siūlomą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atskirai nenurodydama, kurie jos siūlomos tvarkos punktai jau yra patvirtinti pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat papildydama prašomą patvirtinti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką sąlygomis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame priešieškinyje. Dėl to teisėjų kolegija pasisakys tik dėl konkrečių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo patvirtintais ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos punktais, tačiau nevertins atsakovės naujai suformuluotų reikalavimų, taip pat kitų jos siūlomos patvirtinti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos punktų, dėl kurių nenurodyti konkretūs argumentai.

Dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo tinkamumo

21. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliais tvarka, teigdama, kad būtina nustatyti konkrečius savaitgalius, konkrečias vaikų pasiėmimo, grąžinimo dienas ir valandas, atsižvelgiant ir į atsakovės darbo grafiką, nesuteikiant prioriteto ieškovo darbo grafikui. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

22. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

23. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo nuostata, kad tikslūs bendravimo per mėnesį savaitgaliai nustatomi ieškovo ir atsakovės susitarimu, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės darbo grafiką savaitgaliais, neatitinka minėtų reikalavimų. Įpareigojimas patiems tėvams susitarti dėl konkretaus ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgalio reiškia, kad tarp šalių kilęs ginčas tam tikra apimtimi (t. y. dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliais) lieka iš esmės neišspręstas, nes būtent dėl to šalys negeba geranoriškai susitarti. Iš bylos medžiagos matyti, kad po 2022 m. lapkričio 24 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir, be kita ko, nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiais vaikais turėjo bendrauti du savaitgalius per mėnesį, penktadienį pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimo vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą, pasikeitė aplinkybės – ieškovas persikėlė gyventi iš Marijampolės į Šakius, tarp šalių kilo ginčas dėl šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su ieškovu tvarkos, ieškovui nebeatvažiuojant pasiimti vaikų penktadieniais, šalims konfliktuojant dėl ieškovo noro vaikus pasiimti šeštadieniais, nesutariant, kurį konkretų savaitgalį ieškovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais, kelintą valandą juos pasiimti ir grąžinti. Kadangi šalims nepavyko tarpusavio susitarimu išspręsti šio klausimo, jų santykiai konfliktiški, šalims byloje viena kitai pareiškus reikalavimus ieškiniu ir priešieškiniu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti konkrečią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką savaitgaliais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad tikslūs bendravimo per mėnesį savaitgaliai nustatomi ieškovo ir atsakovės susitarimu, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės darbo grafiką savaitgaliais, neįvertino, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, todėl, jo neišsprendus nustatant konkrečią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo savaitgaliais tvarką, tikėtina, šalims ir toliau gali nepavykti susitarti šiuo klausimu, dėl ko gali kilti neigiamos pasekmės šalių nepilnamečiams vaikams, trikdomas jų normalus ryšis su tėvais arba vienu iš jų. Palikus šalims pačioms spręsti dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliais, nuolatiniai tėvų konfliktai ir toliau neigiamai veiks vaikų interesus, dėl šalių nesugebėjimo rasti sutarimo ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos sklandus įgyvendinimas taps praktiškai neįmanomas. Tokiu atveju nebus pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškiai nepagrindė, kodėl nenustato konkrečių savaitgalių, kuriais ieškovas bendraus su nepilnamečiais vaikais. Vien aplinkybė, kad ieškovas vieną arba du savaitgalius dirba (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog ieškovas negali savo darbo grafiko šioje (duomenys neskelbtini) derinti prie savo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, o ne atvirkščiai. Tuo labiau, kad ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka savaitgaliais praktiškai yra pritaikyta prie ieškovo darbo grafiko (duomenys neskelbtini).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) yra pagrindinė ieškovo darbovietė, jis yra šios (duomenys neskelbtini), pagal pateiktus darbo grafikus ieškovas paprastai dirba penktadieniais iki 16.15 val., nepagrįstais pripažįsta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovas gali nedirbti (duomenys neskelbtini) penktadieniais, nes nėra pagrindo tokiai išvadai padaryti. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovo teismui nurodytas aplinkybes dėl objektyviai padidėjusio darbo krūvio (duomenys neskelbtini), ieškovo ribotų galimybių darbo grafikus sudaryti taip, kad ieškovas vaikus savaitgaliui galėtų paimti penktadieniais. Vertindama ieškovo galimybes vaikus pasiimti penktadieniais, teisėjų kolegija atsižvelgia ne tik į atstumą tarp miestų, ieškovo galimą nuovargį po darbo savaitės, bet ir šalių nepilnamečių vaikų kasdienę rutiną, taip pat jų saugumą, vaikus vakare vežant iš vieno miesto į kitą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti, kad ieškovas nepilnamečius vaikus pasiima ne penktadienį, o šeštadienį, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

26. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui dėl netinkamai nustatyto šalių nepilnamečių vaikų pasiėmimo laiko šeštadieniais. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nusprendė, jog ieškovas vaikus šeštadieniais pasiima nuo 10.00 val. iki 11.00 val. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad atsakovė du kartus per mėnesį savaitgaliais dirba nuo 9.00 val., todėl tais šeštadieniais, kuomet ji dirba, vaikus ieškovui atsakovė gali perduoti ne vėliau nei 8.30 val. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis negali vaikų pasiimti penktadieniais dėl to, jog penktadieniais yra pavargęs dėl budėjimo ketvirtadieniais ir darbo iki penktadienio darbo dienos pabaigos, tačiau tai netrukdo ieškovui, naktį pailsėjus po intensyvios darbo savaitės, šeštadienio rytą iki 8.30 val. pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos. Priešingų aplinkybių ieškovas neįrodinėja. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad ieškovas kartais budi penktadienį, baigia darbą šeštadienį ryte (9.00 val.) ir todėl vaikus gali paimti tik 10.00 val., šiuo atveju nėra reikšmingos, kadangi tokiu atveju ieškovas važiuotų pasiimti vaikų iš karto po budėjimo, kas šioje byloje pripažinta viena iš priežasčių, kodėl ieškovas negali pasiimti vaikų penktadieniais. Lygiai dėl tos pačios priežasties ieškovas negali pasiimti vaikų ir šeštadieniais, nes dėl nuovargio darbe jis negalėtų tinkamai vairuoti, nekeldamas pavojaus savo vaikams. Šiuo atveju ieškovas savo darbo grafiką turi derinti taip, kad šeštadieniais, kuriais jam paskirta bendrauti su vaikais, ieškovas juos galėtų pasiimti nuo 8.00 val. iki 8.30 val., priešingu atveju, tiek atsakovė, tiek šalių nepilnamečiai vaikai turėtų derintis prie ieškovo darbo grafiko, tačiau ieškovas iš esmės neturėtų jokių su tuo susijusių pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovas turi teisę dirbti tokiu krūviu, kokiu jis geba dirbti, ieškovo darbas neabejotinai yra svarbus ir reikšmingas, tačiau tuo pačiu ieškovo darbo grafikas nėra pastovus, todėl gali būti derinamas, kad ieškovas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais.

27. Teisėjų kolegija nurodytų argumentų pagrindu konstatuoja, kad šalių nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitiktų tokia ieškovo bendravimo su jais tvarka, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrautų porinėmis savaitėmis, vaikus iš atsakovės namų pasiimdamas šeštadienį nuo 8.00 val. iki 8.30 val. ir grąžindamas juos į atsakovės gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val., paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytą sąlygą, jog apie negalėjimą pasiimti vaikus ieškovas privalėtų nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoti atsakovę elektroniniu laišku ar SMS žinute.

28. Kadangi nustatoma, jog šeštadieniais vaikus ieškovas paims pakankamai anksti, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo nustatyti sąlygą, kad vaikai šeštadieniais gali būti paimami ne tik iš jų gyvenamosios vietos, bet ir kitos sutartos vaikų buvimo vietos. Šalys nenurodo, kokia galėtų būti ta „kita sutarta vaikų buvimo vieta“, atsakovė tokio prašymo nėra suformulavusi, todėl teisėjų kolegija nustato, kad šeštadieniais vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos. Šiuo atveju šalims paliekama galimybė geranoriškai susitarti dėl kitos vaikų paėmimo vietos, jeigu būtų tokia būtinybė.

29. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo prašanti nustatyti, kad ieškovas sekmadienį vaikus grąžina į atsakovės gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val., o ne nuo 17.00 val. iki 18.00 val., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde konkrečiais argumentais nepagrindžia tokio savo reikalavimo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad šalių nepilnamečiams vaikams, grįžus po su tėvu praleisto savaitgalio, yra reikalinga tinkamai pailsėti, pasiruošti būsimai savaitei, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ankstesnį, nei prašo atsakovė, vaikų grąžinimo sekmadieniais laiką.

30. Atsakovė apeliaciniame skunde išreiškė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatytu 3 dienų įspėjimo apie negalėjimą pasiimti vaikus terminu, teigdama, kad turėtų būti nustatytas 14 dienų terminas, nes palikus 3 dienų terminą atsakovė negalėtų planuoti vaikų laisvalaikio savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, patirtų papildomas išlaidas auklei arba turėtų keisti savo darbo grafiką savaitgaliais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi, kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodytas 3 dienų terminas yra skirtas ne ilgalaikei vaikų veiklos planavimo perspektyvai, o operatyviam reagavimui į nenumatytas ir neatidėliotinas aplinkybes. Teisėjų kolegija pritaria ieškovui, kad nepagrįsta reikalauti 14 dienų įspėjimo termino, nes nustačius tokį ilgą terminą ieškovui būtų užkirstas kelias pranešti apie objektyvų negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką dėl nenumatytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas 3 dienų terminas yra pakankamas atsakovei išspręsti su vaikų priežiūra ir jų laisvalaikiu susijusius klausimus, jeigu ieškovas negalėtų bendravimo tvarkoje nustatytu laiku bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais.

31. Teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį į tai, kad ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje nėra numatytas kompensacinio bendravimo su vaikais mechanizmas, t. y. ieškovui praleidus jam priskirtą bendravimo su vaikais savaitgalį ar kitą nustatytą bendrauti dieną, ieškovas neįgyja teisės su vaikais bendrauti kitu ieškovui patogiu metu.

32. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl kompensacinio bendravimo su vaiku mechanizmo nustatymo tais atvejais, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) negali bendrauti su vaiku nustatytoje tvarkoje nurodytu būdu dėl objektyvių priežasčių (darbo pobūdžio), pažymėta, kad šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nebendrauto su vaikais laiko kompensavimo galimybės nenustatymas nepažeidžia ieškovo interesų, priešingai, užkerta kelią šalių konfliktams, dėl kurių būtų kreipiamasi į antstolius ir kitas institucijas. Kadangi vaikai yra pakankamai maži, jiems yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl tėvų konfliktiškumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos būtų menkos, todėl nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys bet kuriuo atveju turi teisę geranoriškai tarpusavyje susitarti dėl ieškovo nebendrauto su vaikais laiko kompensavimo, taip pat dėl papildomo bendravimo tvarkoje nenumatyto bendravimo su vaikais laiko.

34. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis tvarkos, tačiau mano, kad nustatytą bendravimo tvarką būtina papildyti nuostata, jog tėvo bendravimas su vaikais darbo dienomis nevyksta, jei vaikai dalyvauja užsiėmimuose, būreliuose, renginiuose, šventėse, stovyklose ir pan. Atsakovės teigimu, nesant šios sąlygos, ji neturėtų galimybės vaikų leisti į papildomus užsiėmimus, būrelius ir pan., prarastų už juos sumokėtus pinigus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme byla peržiūrima pagal apeliacinio skundo ribas, tačiau neperžengiant bylos nagrinėjimo apimties, buvusios pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme negali būti šalių keičiamas ieškinio pagrindas, taip pat ir dalykas, negali būti remiamasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, suformulavo naują reikalavimą dėl draudimo tėvui bendrauti su vaikais darbo dienomis, jei vaikai dalyvauja užsiėmimuose, būreliuose, renginiuose, šventėse, stovyklose ir pan. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškusi tokio priešieškinio reikalavimo, apeliacinės instancijos teisme jis negali būti nagrinėjamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis tvarka, iš esmės patvirtino, jog šalys sugeba susitarti dėl ieškovo bendravimo su vaikais darbo dienomis, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šalys nesugebės susitarti, kad ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tik tomis dienomis, kai vaikai neturi tam tikrų papildomų veiklų arba jos iki ieškovo bendravimo su vaikais laiko yra pasibaigusios.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas su vaikais praleis dvi šventines dienas, o atsakovė su vaikais galės bendrauti tik antrąją šv. Kalėdų ir šv. Velykų dieną nuo 20.00 val. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su vaikais bendrauja vieną šv. Kalėdų ir vieną šv. Velykų dieną, vaikus paimdamas nuo 10.00 val. iki 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į vaikų motinos gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; tiksli bendravimo diena yra nustatoma šalių susitarimu, įvertinus ieškovo darbo grafiką. Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tik vieną šv. Kalėdų ir vieną šv. Velykų dieną. Kadangi nurodytos šventės yra tik kartą metuose, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šalys gebės susitarti, kurią dieną ieškovas bendraus su vaikais, tuo labiau, kad atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės to neneigia, labiau akcentuodama ieškovo galimybę išvengti susitikimo su vaikais, pranešus apie negalėjimą su jais bendrauti prieš 3 dienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvieno iš tėvų bendravimas po vieną dieną per šv. Kalėdas ir šv. Velykas nustatytas pagrįstai, suteikiant galimybę vaikams kiekvienais metais per svarbiausias metų šventes pabendrauti su abiem iš tėvų, esant galimybei, ir kitais artimaisiais, byloje nenustatytas ieškovo piktybiškas vengimas bendrauti su vaikais, priešingai, ieškovas deklaruoja didelį norą bendrauti su savo vaikais, todėl vien atsakovės baimės, kad ieškovas stengsis išvengti bendravimo su vaikais per šventes, nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais per šv. Kalėdas ir šv. Velykas tvarkos.

36. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su nustatyta šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atostogų metu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu yra nustatyta ieškovo, o ne atsakovės, bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka, todėl atsakovė, kiek tai nesusiję su nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, gali nevaržomai bendrauti su vaikais, taip pat su jais atostogauti. Šiuo atveju pati atsakovė nuolat akcentuoja, kad ieškovas vengia bendrauti su vaikais, todėl prašo nustatyti ilgesnę, nei yra nustatyta, ieškovo bendravimo su vaikais trukmę. Dėl to papildomas 14 d. terminas ieškovui bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais ieškovo atostogų metu nustatytas pagrįstai ir tokios sąlygos įtraukimas į ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nelaikytinas šalių lygiateisiškumo principo pažeidimu, tuo labiau, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nereiškė konkretaus su jos atostogomis ne vasaros metu susijusio reikalavimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė apie savo atostogų su vaikais laiką privalo informuoti ieškovą ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atsakovės atostogų pradžios, o ieškovas privalo įspėti tik prieš 7 dienas iki atostogų pradžios. Abu tėvai apie savo atostogas su vaikais kitą tėvą turi įspėti prieš 7 dienas, t. y. pranešimui apie atostogas ne vasaros metu abiem tėvams yra nustatytas tas pats 7 dienų terminas, todėl šalių lygiateisiškumo principas nėra pažeidžiamas. Įspėjimui apie vasaros atostogas abiem tėvams skirtingais metais yra nustatytas 1 arba 2 mėnesių iki vasaros pradžios terminas, priklausomai nuo to, poriniais ar neporiniais metais derinamas vasaros atostogų laikas. Dėl to atsakovė nepagrįstai teigia, kad jai nustatytas ilgesnis nei ieškovui terminas pranešti apie būsimas atostogas. Teisėjų kolegija kaip deklaratyvius ir įrodymais nepagrįstus atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad nustatytas 7 dienų terminas yra per trumpas pranešti apie būsimas atostogas. Šiuo atveju abiem šalims nustatytas tokios pačios trukmės terminas, byloje nėra duomenų, kad tarp šalių yra kilę nesutarimų dėl tokios trukmės termino nustatymo, nepaisant to, kad ir ankstesnėje ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje atsakovė apie išvykimą atostogų su vaikais buvo įsipareigojusi pranešti ieškovui ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki išvykimo.

37. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji įpareigota nedelsiant pranešti ieškovui apie vaikų ligą, tačiau nepagrįstai tokia prievolė nenustatyta ir ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė priešieškinyje nebuvo suformulavusi reikalavimo dėl ieškovo įpareigojimo pranešti atsakovei apie šalių nepilnamečių vaikų ligas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti tokio įpareigojimo nustatymo klausimą, o apeliacinės instancijos teismas negali vertinti su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų. Kartu akcentuotina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, todėl šalių nepilnamečiai vaikai palyginus nedidelę laiko dalį praleidžia su ieškovu, todėl mažai tikėtina, jog ieškovė laiku ir tinkamai nesužinotų apie vaikų ligas. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo situacijų, kai ji nebuvo tinkamai informuota apie tokius atvejus ar tarp šalių dėl to kilo konfliktai, dėl ko būtina sureguliuoti tokias situacijas. Vien tai, kad atsakovei, su kuria nuolat gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, nustatoma tam tikra pareiga, nereiškia, jog tokia pati pareiga privalo būti nustatoma ir ieškovui, o jos nenustačius, pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.

38. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka savaitgaliais pakeistina, nustatant konkrečius ieškovo bendravimo su vaikais savaitgalius ir paankstinant vaikų pasiėmimo šeštadieniais laiką, tokiu būdu siekiant ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką padaryti aiškesnę ir užkirsti kelią dėl bendravimo tvarkos nekonkretumo galintiems kilti konfliktams. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo klausimą.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

40. CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė turėjo 1 491,35 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su ieškovo pareikštu ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, todėl, ieškovui atsisakius šio ieškinio reikalavimo, šių išlaidų atlyginimą priteisė atsakovei iš ieškovo. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas su nurodytu ieškovo reikalavimu susijusią bylinėjimosi išlaidų sumą nustatė iš esmės teisingai, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas prie bylinėjimosi išlaidų sumos nepridėjo pridėtinės vertės mokesčio.

42. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir prašomos priteisti sumos detalizaciją, pritaria atsakovei, kad atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma buvo priteista nepridėjus pridėtinės vertės mokesčio. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė jokių su šiuo atsakovės prašymu susijusių argumentų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jam iš esmės neprieštarauja. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovo priteista pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 1 804,53 Eur (1 491,35 Eur + 313,18 Eur).

43. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nustatė, kad ieškovas sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, turėjo 8 000 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 8 813,17 Eur atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškinys ir priešieškinis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo buvo patenkinti iš dalies, dėl šio reikalavimo kiekvieną iš šalių paliko prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė, teigdama, kad jos pareikštas priešieškinis buvo patenkintas didesne dalimi nei ieškovo ieškinys.

44. Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmesdama apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai nustatytos patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporcijos, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies. To iš esmės neginčija ir atsakovė. Visgi atsakovė, teigdama, kad jos priešieškinis buvo patenkintas net 86,54 proc., pateikė apeliacinį skundą, kuriame skundžia ir tas teismo sprendimo dalis, kuriomis, anot atsakovės, jos priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti 100 proc., kas paneigia atsakovės skaičiavimus dėl didžiosios priešieškinio reikalavimų dalies patenkinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo kompromisinis šalių pareikštų reikalavimų atžvilgiu, todėl negalima spręsti, kad vienos iš šalių reikalavimai buvo patenkinti didesne dalimi nei kitos šalies, ypač įvertinus reikalavimų kiekį, taip pat aplinkybę, jog šioje byloje buvo ne naujai nustatoma, o keičiama buvusi ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, todėl dalis jos nuostatų buvo koreguojamos atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas vertinti, kad abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti panašiomis dalimis, todėl panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas šalims vienai iš kitos nėra tikslingas, yra pagrįstas ir teisingas.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo savaitgaliais, atsižvelgiant į tai, kad šis atsakovės reikalavimas patenkintas iš dalies, taip pat į kitų pirmosios instancijos teisme pareikštų reikalavimų skaičių ir pobūdį, laikytinas nesudarančiu pagrindo kitaip spręsti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

46. Teisėjų kolegijai iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, paskirstomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 905,75 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 337,70 Eur × 1,3 = 3 039,01 Eur). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 2 057 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyto dydžio (2 335,90 Eur × 1,7 = 3 971,03 Eur). Įvertinusi apeliacinio skundo apimtį ir šia nutartimi pateiktas išvadas dėl skundo argumentų pagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas šalių išlaidas apeliaciniame procese skirstyti santykiu 40 proc. su 60 proc. ieškovo naudai, ieškovui iš atsakovės priteisiant 1 143,45 Eur (1 905,75 Eur × 60 proc. / 100 proc.), atsakovei iš ieškovo – 868,40 Eur (2 171 Eur × 40 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą. Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 275,05 Eur (1 143,45 Eur – 868,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta pakeista ieškovo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. B. ir V. B. tvarka, šios bendravimo tvarkos 1.1 punktą išdėstant taip:

„E. B. su vaikais bendrauja porinėmis savaitėmis, vaikus iš atsakovės namų pasiimdamas šeštadienį nuo 8.00 val. iki 8.30 val. ir grąžindamas juos į atsakovės gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Apie negalėjimą pasiimti vaikus E. B. nedelsdamas (bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo vaikų paėmimo) informuoja R. B. elektroniniu laišku ar SMS žinute.“

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovei R. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistas bylinėjimo išlaidų atlyginimas, priteistą sumą padidinant iki 1 804,53 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų keturių eurų 53 ct).

Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), 275,05 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 5 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasGintautas KoriaginasDaina Lisaitė