- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-1465-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11708-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams A. Š., A. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei G. K. dėl testamento nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) oficialųjį testamentą, sudarytą S. Š., patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., testamento notarinio registro Nr. G-424, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
2. Nurodė, kad ieškovės motina S. Š. (toliau ir velionė, testatorė) (duomenys neskelbtini) mirė. Paaiškėjo, kad 15 dienų iki testatorės mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), testatorė sudarė testamentą, kurį patvirtino notaras (trečiasis asmuo). Testamente nurodyta, jog visą savo turtą testatorė palieka atsakovei A. Š., o jeigu atsakovė mirtų anksčiau, palikimo nepriimtų arba jo atsisakytų, tai palikimą testatorė palieka atsakovui A. Š.. Ieškovei kyla pagrįstų įtarimų, kad šis testamentas negaliojantis, nes testatorei ne vienerius metus iki mirties buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Testamento sudarymo metu testatorė nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, todėl testamentas neatitinka tikrosios testatorės valios ir turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. Š. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra įrodymų, kurie galėtų kelti abejones dėl testamento sudarymo. Nėra duomenų, kad testatorė sirgtų (duomenys neskelbtini). Testatorė buvo sąmoninga, galėjo prižiūrėti save iki mirties. Ji prižiūrėdavo kaimynės vaikus, mokėdavo mokesčius, važiuodavo pas draugus į (duomenys neskelbtini), turėjo gerą atmintį, eidavo į parduotuvę, su ja atsakovė palaikė artimus santykius. Atsakovei išduoti įgaliojimai veikti testatorės vardu rodo jų tarpusavio artimą ryšį. Testatorė nesilankė pas gydytoją 4 metus, nes jautėsi gerai. Testatorė turėjo antsvorio, todėl 2013 m. atsakovei davė įgaliojimą tvarkyti jos reikalus, vėliau jį pratęsė. Po mirties palikimas nebuvo priimtas, ieškovė nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
4. Atsakovas A. Š. atsakovės atsiliepimą palaikė. Nurodė, kad ieškinys inicijuotas dėl kitos atsakovės užvestos bylos dėl buto sandorio pripažinimo apsimestiniu. Ši byla yra ieškovės gynybinė pozicija. Gauti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad testatorė galėjo nesuvokti savo veiksmų ar turėjo valios trūkumų.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė G. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sudarant testamentą, testatorės valia buvo visiškai išsiaiškinta, kad ji ne tik visą savo turtą palieka atsakovei A. Š., bet dar pageidauja, kad visas turtas atitektų antriniam įpėdiniui atsakovui A. Š., jeigu A. Š. mirtų anksčiau, palikimo nepriimtų arbo jo atsisakytų. Mano, kad tai buvo neskubotas, apgalvotas ir suvoktas testatorės sprendimas, nes testatorė keletą metų išduodama įgaliojimus, buvo suteikusi galimybę atsakovei A. Š. valdyti, tvarkyti ir disponuoti savo turtą. Testatorė į notaro biurą atvyko pati. Sudarant ir tvirtinant testamentą buvo paskirta pakankamai laiko išsiaiškinti testatorės pageidavimus: kokį konkretų turtą ji nori paskirti ir kokiam konkrečiam asmeniui. Testatorei buvo išaiškinta jos veiksmų reikšmė ir pasekmės, įsitikinta, kad sudaryti testamentą testatorė nori savo valia, be jokios prievartos. Sudarytas testamentas testatorei buvo garsiai perskaitytas, testamentą pasirašė aiškiai ir įskaitomai pati testatorė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl testatorės pagrindinių medicininių duomenų kortelės sunaikinimo, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas. Teismas civilinės bylos nestabdė, nes, viena vertus, nebuvo įrodymų, kad minėtoje ligos kortelėje galėtų būti svarbūs testatorės gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę įrodymai, kita vertus, net ir nustačius aplinkybes, jog kortelė buvo nusikalstamai paimta ir paslėpta ar sunaikinta, nereiškė, kad joje buvę ligos įrašai gali būti atkurti.
8. Teismas iš UAB Panemunės šeimos sveikatos centro pateiktos ligos istorijos duomenų nustatė, kad testatorė 1970 m. gydėsi psichiatriniame skyriuje, jai nustatyta (duomenys neskelbtini). Pas psichiatrą lankėsi 2016 m. spalio 5 d. dėl (duomenys neskelbtini), taip pat 2017 m. rugpjūčio 7 d. dėl (duomenys neskelbtini). Apsilankymų metu konstatuota, jog testatorės pažintinės funkcijos pakankamos, atmintis nesutrikusi. Byloje nebuvo duomenų, kad testatorė prieš testamento sudarymą, jo sudarymo metu dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti.
9. Teismas nustatė ir tai, kad testatorė oficialųjį testamentą pasirašė notarų kontoroje. Pažymėjo, jog notaras, tvirtindamas testamentą, visais atvejais įsitikina testatoriaus gebėjimu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog buvo sudarytas oficialusis testamentas pati savaime įrodo, kad testatorius testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimai, notarės atsiliepime nurodytos aplinkybės patvirtino, jog testatorė testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę, juos suprato, aiškiai išsakė savo valią ir pati pasirašė dokumentą, todėl nebuvo pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė po testatorės mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtino, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neturėjo reikalavimo teisės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba gražinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
11.1. Teismas pažeidė ieškovės teisę į tinkamą teismo procesą. Teismas išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovei, jos atstovui, neapklausęs nei ieškovės, nei atsakovės liudytojų. Nesuteikęs šalims teisės teikti papildomus įrodymus, mano, kad teismas buvo susidaręs išankstinę nuomonę dėl ginčo dalyko.
11.2. Teismas paneigė šalių rungimosi principą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. UAB Panemunės šeimos sveikatos centras pateikė tik dalį testatorės medicininių dokumentų, nurodė, kad ligos istorijos kortelė yra Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinyje, tačiau minėta įstaiga testatorės ligos istorijos kortelės teismui nepateikė. Be to, testatorės pagrindinė medicininė kortelė su išsamiais sveikatos duomenimis buvo sunaikinta ar dingusi, dėl ko ieškovė kreipėsi į policiją, kurio pagrindu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą.
11.3. Teismas turėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusios testatorės ligos istorijos kortelės. Teismas be pagrindo sprendė, kad ikiteisminio tyrimo rezultatai neturės reikšmės civilinei bylai. Toks teismo procesinis elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Mano, kad yra tikimybė, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikus procesinius veiksmus būtų surasta medicininė ligos istorijos kortelė, kas sąlygotų objektyvių rašytinių įrodymų apie testatorės sveikatos būklę.
11.4. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo skirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Nesant teismo ekspertizės akto, neapklausus liudytojų ir ieškovės, teismas privalėjo vadovautis surinktais įrodymais ir padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog testatorė dėl (duomenys neskelbtini) nesuvokė savo veiksmų reikšmės testamento sudarymo dieną. Visuotinai žinoma, jog (duomenys neskelbtini) sergančiam asmeniui yra būtina vartoti vaistus – jų nevartojimas sąlygoja ligos simptomų ((duomenys neskelbtini)) paūmėjimą. Ginčo situacijoje prieš mirtį testatorės sveikatos būklė blogėjo – nuo 2016 m., kuomet ji skundėsi (duomenys neskelbtini), iki mirties ((duomenys neskelbtini)) testatorė vaistų nevartojo, (duomenys neskelbtini). Svarbi aplinkybė, kad oficialusis testamentas sudarytas 15 dienų prieš testatorės mirtį, t. y. (duomenys neskelbtini). Nepagrįsta teismo išvada, kad sudarytas oficialusis testamentas savaime įrodo, kad testatorius testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Tai prieštarauja tiek galiojančiam teisiniam reglamentavimui, tiek teismų praktikai.
Atsiliepimas
12. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atliko ginčui taikytinų teisės normų ir teismų praktikos analizę, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą
12.2. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad testatorė testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ar jų negalėjo valdyti. Testamentui nuginčyti nepakanka testatorės ligos diagnozės fakto. Testamentas negaliojančiu gali būti pripažintas tik išimtiniais atvejais, t. y. tik nelikus jokios pagrįstos abejonės dėl to, jog testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ar juos valdyti. Sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, psichikos ligos diagnozė nėra būtinoji sąlyga šio pagrindo taikymui. Reikšminga tai, ar asmuo iš tikrųjų negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti sandorio sudarymo metu, tačiau ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo. Testatorei (duomenys neskelbtini) diagnozė nustatyta 1970 metais, t. y. 48 metai prieš testamento sudarymą, todėl nebeaktuali. Hipochondrinė forma reiškia testatorės baimę susirgti minėta liga, kas rodo, kad liga nebuvo sunki. Diagnozė galimai atsirado dėl testatorės savikritiško požiūrio į save, perfekcionizmo. Testatorė iki 1990 m. dirbo pradinių klasių mokytoja. Nepaisant diagnozės, testatorė suprato savo veiksmus, galėjo juos valdyti. Byloje nėra medicininių dokumentų, kad testatorė testamento sudarymo dieną reikšmingai sirgo. Oficialusis testamentas savaime rodo, kad testatorius testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Testamente testatorės parašas parašytas beveik dailyraščiu.
12.3. Ieškovė aplaidžiai vykdė savo įrodinėjimo pareigą. Į paskirtą teismo posėdį neatvyko nei pati, nei jos atstovas, neatsivedė liudytojų. Ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus atstovo, todėl žinojo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Ieškovė siekė vilkinti bylą, reiškė prašymus išreikalauti įrodymus, nepamėginusi jų gauti pati, prašymus reikšdavo prieš teismo posėdį. Ieškovė nenurodė aplinkybių, kurias galėtų patvirtinti liudytojai.
12.4. Teismas pagrįstai neskyrė teismo psichiatrine ekspertizės, nes byloje nebuvo dokumentų apie testatorės ne gebėjimą suvokti savo veiksmus ir juos valdyti testamento sudarymo metu.
12.5. Teismas pagrįstai nestabdė bylos iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl nerastos testatorės ligos kortelės. Testatorės ligos kortelė dingusi už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 20 d. iki 2015 m. sausio 9 d., kuris nėra aktualus, vertinant testatorės būklę testamento sudarymo dieną. Be to, nėra žinoma, kokia medicininė informacija užfiksuota dingusioje kortelėje, ar ji turėtų reikšmės bylai. Jei atsirastų ligos istorija ir paaiškėtų reikšminga informacija, ieškovė turėtų galimybę atnaujinti procesą. Mano, kad ieškinys pareikštas, siekiant išvengti nepalankių pasekmių Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020 dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine. Ieškovė siekia apsunkinti kitos bylos nagrinėjimą bei daryti psichologinį spaudimą atsakovei. Tokiu būdu ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Jei ieškovė būtų sąžininga, ieškinį reikštų nedelsdama po testatorės mirties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl testamento nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – testatorės darbo knygelės ištraukos fotografijas.
16. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Atsakovė nenurodo jokių aplinkybių dėl naujo įrodymo priėmimo, kurios patektų į CPK 314 straipsnyje nurodytus atvejus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas įrodymas galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktą naują įrodymą.
Dėl bylos esmės
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad testatorė S. Š., gimė (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. Š. yra velionės S. Š. dukra. Atsakovė A. Š. yra velionės S. Š. anūkė, o atsakovas A. Š. – velionės S. Š. proanūkis. Taigi, J. Š. yra A. Š. motina; A. Š. yra A. Š. sūnus (CK 3.130 straipsnio 1 dalis, 3.132 straipsnis, 3.135 straipsnis).
19. Testatorė S. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, patvirtintą Kauno m. 12-ojo notaro biuro notarės G. K., pagal kurį visą savo turtą testatorė paliko atsakovei A. Š., o jeigu atsakovė mirtų anksčiau, palikimo nepriimtų, arba jo atsisakytų, tai palikimą testatorė paliko atsakovui A. Š..
Žemesnės instancijos teismas
20. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu. Nurodė, kad testatorė S. Š., sudarydama (duomenys neskelbtini) testamentą, dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimai, notarės atsiliepime nurodytos aplinkybės patvirtino aplinkybes, jog mirusioji testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę, juos suprato, aiškiai išsakė savo valią ir pati pasirašė dokumentą. Pažymėjo, kad ieškovė po testatorės mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl bylos nagrinėjimo metu neturi reikalavimo teisės. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl ieškovės reikalavimo teisės
21. Kaip minėta nutarties 20 punkte, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės pareikšti ieškinį dėl testamento nuginčijimo. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.
22. CK 5.15 straipsnio 2 dalis numato, jog testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2015, kt.).
23. Sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus veiksmų suvokimą ir jų valdymą ribojusiai būsenai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis). CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai įpėdinis pagal testamentą, būdamas galimas mirusiojo teisių perėmėjas, jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, šis galimas neteisėtas sandoris tampa kliūtimi įpėdiniui pagal testamentą (įstatymą) tapti teisių perėmėju. Tokiu atveju šiam asmeniui teisė paveldėti palikimą atsiranda ne nuo testatoriaus mirties momento, bet nuo juridiškai reikšmingo fakto – testamento pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).
24. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 18 punkte, nustatyta, kad ieškovė yra testatorės dukra. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovės ieškinys dėl testamento nuginčijimo, jai atsirastų teisę priimti palikimą kaip pirmos eilės įstatyminei įpėdinei.
25. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės pareikšti ieškinį dėl testamento nuginčijimo.
Dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų
26. Teisėjų kolegija iš apeliacinio skundo nustatė, kad ieškovė savo nesutikimą su sprendimu iš esmės grindžia šiais pagrindiniais motyvais: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo skirti pomirtinę ekspertizę; 2) pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę į tinkamą teismo procesą, nes teismas išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovei, jos atstovui, neapklausęs nei ieškovės, nei atsakovės liudytojų; 3) pirmosios instancijos teismas, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo. Pažymėjo, kad toks procesinis elgesys apeliantei kelia abejones dėl teismo šališkumo. Su šiais apeliantės argumentas teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
27. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).
28. Bylų, kuriose mirusio asmens testamentas ginčijamas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018). Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas testatorės valingumą retrospektyviuoju būdu, išreikalavo S. Š. medicininius dokumentus (ambulatorinę asmens sveiktos istoriją iš UAB Panemunės šeimos sveikatos centro, asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau – LSMUL) Kauno klinikų, asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę iš VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės, gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 18CP1132 iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės). Be to, įvertino atsakovės ir notarės nurodytas aplinkybes. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi atmetė apeliantės prašymą dėl pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo, motyvuodamas duomenų ekspertizei atlikti nepakankamumu ir paties prašymo trūkumu (nenurodytas ekspertas, nepateiktas jų sutikimas, nesumokėtas užstatas į teismo depozitinę sąskaitą), ir išnagrinėjo bylą iš esmės ieškovei ir/ ar jos atstovui nedalyvaujat.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 27–28 punktuose nurodytą teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, neišklausė ieškovės paaiškinimų, neapklausė liudytojų, nepagrįstai byloje neskyrė teismo ekspertizės, dėl ko nebuvo nustatytos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, todėl buvo neatskleista bylos esmė.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad oficialaus testamento sudarymo faktas savaime įrodo, kad testatorė testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.
32. Pagal Notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, notaras, tvirtindamas sandorius, įsitikina fizinių asmenų veiksnumu ir patikrina juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumą. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Pagrindinis notaro veiklos tikslas ir yra siekis užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. Tačiau notarė, privalėdama testamente nurodyti, kad įsitikino testatoriaus veiksnumu, nepateikia asmens psichinės būklės vertinimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1702-933/2020). Vien ta aplinkybė, jog ginčo sandorio sudarymo momentu notarei nekilo abejonių dėl testatorės valios ydingumo, nereiškia, kad testatorė S. Š. suvokė savo veiksmus ir tokių veiksmų, su iš to kylančiomis visomis teisinėmis pasekmėmis, norėjo.
33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje pateiktos epikrizės duomenimis testatorei S. Š. diagnozuota (duomenys neskelbtini). 1970 m. spalio mėn.–1971 m. vasario mėn. ji gydėsi psichiatriniame skyriuje. UAB Panemunės šeimos sveikatos centre 2016 m. spalio 5 d. ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. testatorė S. Š. lankėsi pas psichiatrą. 2016 m. spalio 5 d. apsilankymo metu nustatyta psichinė būsena: (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 7 d. apsilankymo metu pacientė skundėsi (duomenys neskelbtini). Nurodyta ta pati (duomenys neskelbtini) diagnozė. Duomenų apie tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu būtų fiksuota kita testatorės psichologinė būklė nenustatyta. Liga, pažymėta kodu (duomenys neskelbtini), pagal TLK-10-AM sisteminį ligų sąrašą reiškia, kad (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai įrodinėjo, kad testatorės sveikatos būklė buvo gera, kad testatorei diagnozuota hipochondrinė forma reiškia testatorės baimę susirgti minėta liga, kas rodo, kad liga nebuvo sunki. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Be to, iš testatorės medicininio mirties liudijimo nustatyta, jog jame nurodyta mirties priežastis – liga. Taigi, akivaizdu, kad testatorė iki mirties nebuvo sveika, kas taip pat kelia pagrįstas abejones, kad 15 dienų iki mirties sudarė testamentą kaip visiškai sąmoningą ir apgalvotą sprendimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
34. Vadovaujantis CPK 212 straipsniu, tuomet, kai byloje kylančių klausimų išsiaiškinimui reikia specialių mokslo, medicinos, technikos ir amato žinių, teismas gali paskirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, sandorio sudarymo metu paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).
35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, esant specialių medicinos žinių poreikiui, siekiant nustatyti testatorės gebėjimą sandorio sudarymo metu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, byloje buvo pakankamas pagrindas (žr. nutarties 33 punkte nurodytas aplinkybes apie testatorės diagnozę ir jos simptomatiką) paskirti ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos nepaskyrė, nepaisant to, kad ieškovė buvo pateikusi prašymą (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas būtent įrodymų nepakankamumu, o ši teismo konstatuota specifinių įrodymų trūkumo problema kaip tik ir galėjo būti eliminuota paskyrus ekspertizę.
36. Taip pat sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę į tinkamą teismo procesą, išnagrinėjęs civilinę bylą jai ir jos atstovui nedalyvaujant, neapklausus šalių liudytojų.
37. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis.
38. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu šalys prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų atsivesti liudytojus, juos nurodė atsivesiančios pačios. Pirmosios instancijos teismas tenkino šalių prašymus atidėti 2020 m. spalio 8 d. bylos nagrinėjimą, nusprendė išklausyti liudytojų paaiškinimus. Teismo posėdis buvo atidėtas 2021 m. balandžio 28 d. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2021 m. balandžio 27 d. teisme buvo gautas ieškovės atstovo prašymas dėl duomenų išreikalavimo ir teismo posėdžio atidėjimo. Iš prašymo turinio nustatyta, kad ieškovės atstovas prašė teismo išreikalauti duomenis apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, juos gavus, spręsti dėl bylos sustabdymo. Be to, prašė paskirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Nurodytus klausimus prašė spręsti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Taigi, ieškovės atstovas prašė ieškovei ir jam nedalyvaujant išspręsti pateiktus prašymus, tačiau bylą nagrinėti iš esmės jiems nedalyvaujant neprašė (CPK 246 straipsnio 1 dalis). 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas ieškovės atstovo prašymų netenkino, neatidėjo teismo posėdžio, bylą išnagrinėjo iš esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju bylos išnagrinėjimas dėl jos ginčo pobūdžio (retrospektyvinio testatorės valios išsiaiškinimo), neišklausius ieškovės paaiškinimų, neapklausiant ieškovės ir atsakovės liudytojų, taip pat nepaskyrus teismo ekspertizės, nesant duomenų apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nebuvo galimas.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 35–36 punktuose nurodytos aplinkybės lėmė neatskleistą bylos esmę, dėl ko pirmosios instancijos teismas galėjo priimti neteisingą sprendimą.
40. Kaip minėta nutarties 26 punkte, ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
41. Pagal CPK 162³ straipsnį bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas rinktis nebegali ir turi sustabdyti savo nagrinėjamą bylą. Bylą sustabdyti remiantis fakultatyviaisiais bylos sustabdymo pagrindais teismas gali, bet nėra įpareigotas, tokiu atveju pats teismas nusprendžia dėl sustabdymo poreikio, derindamas greito bei operatyvaus ir kartu teisingo ginčo išnagrinėjimo principus.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).
43. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. Taigi nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).
44. Nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00005-21, pradėtas esant požymiams nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) (reg. DOK-69184).
45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 42 punkte nurodytą teismų praktiką, daro išvadą, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00005-21 Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Be to, apeliantė neįvardino ikiteisminiame tyrime nustatytinų aplinkybių, kurios turės neabejotiną reikšmę šios civilinės bylos nagrinėjimui ir kurios negalėtų būti operatyviau nustatytos, išsiaiškintos šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo tikslas – užtikrinti greitą, išsamų ir optimalų nusikalstamų veikų tyrimą, nukentėjusio asmens saugumą, kaltų asmenų suradimą ir jų perdavimą teismui. Ikiteisminio tyrimo metu gali būti nustatytas už testatorės ligos istorijos kortelės dingimą (suklastojimą) kaltas asmuo, kuris gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tai neturės reikšmės civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl testatorės gebėjimo testamento sudarymo metu išreikšti savo valią. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ikiteisminio tyrimo pagrindą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad net ir nustačius aplinkybes, jog asmens ligos kortelė buvo nusikalstamai paimta, paslėpta ar sunaikinta, nereiškia, kad joje buvę ligos įrašai gali būti atkurti.
46. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės nurodyta ir bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti.
47. Apeliantė pirmosios instancijos teismo šališkumą išimtinai sieja su priimtu procesiniu sprendimu nestabdyti bylos nagrinėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs teismas priėmė apeliantės atžvilgiu nepalankų procesinį sprendimą (nesustabdė bylos nagrinėjimo), kuris iš esmės buvo teisėtas ir pagrįstas, nepatvirtina ir negali patvirtinti teismo šališkumo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
48. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl šioje nutartyje nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė ir dėl to byla galimai išnagrinėta neteisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
49. Pažymėtina, kad bylą perdavus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas turi būti išspręstas pirmosios instancijos teismo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.