- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-1723-921/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06142-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- G. J.
- Ieškovas
- M. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13243-869/2025 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei G. J. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė Swedbank, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovo ieškinys atsakovei dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Šalies argumentai
2. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovo siūlomą laikiną nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarką, pagal kurią: iki sūnus pradės lankyti priešmokyklinį ugdymą, tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienas savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvyne, pasiimdamas sūnų bendravimui kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindamas sūnų sekančią dieną atgal į ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo procesui arba kitą tėvų sutartą vietą; taip pat tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio iki pirmadienio, pasiimdamas sūnų bendravimui ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindamas atgal sekančios savaitės pirmadienį atgal į ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo procesui arba kitą tėvų suderintą vietą; iki sūnus pradės lankyti priešmokyklinį ugdymą motina su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais su nakvyne, pasiimdama sūnų bendravimui kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindama sūnų sekančią dieną atgal į ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo procesui arba kitą tėvų sutartą vietą; taip pat motina su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki antradienio, pasiimdama sūnų bendravimui penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindama atgal sekančios savaitės antradienį atgal į ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo procesui arba kitą tėvų suderintą vietą.
3. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad, jo nuomone, geriausiai būtų sūnų auginti vadovaujantis bendratėvystės principu, todėl pateiktu prašymu siekia išsaugoti beveik du metus nusistovėjusią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kurią prašo nustatyti.
Atsiliepimas
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad su atsakovės prašymu nesutinka. Ieškovo nuomone, atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl sūnaus laikina gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja ir kodėl iškilo poreikis tą daryti būtent dabar, kai šalys skyriumi gyvena beveik du metus. Atsakovė nepateikė jokių argumentų bei rašytinių įrodymų, kad ieškovas savo elgesiu gali kelti grėsmę sūnaus interesams arba, kad sūnaus turtinėms ir neturtinėms teisėms kiltų grėsmė, jeigu nebus pritaikytos atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėjo, kad sūnaus ryšys su ieškovu yra lygiai toks pat stiprus, kaip ir su atsakove, ir tai atsispindi realiame jų kasdieniame bendravime. Šiuo metu būtent jis užtikrina visą vaiko materialinę gerovę: apmoka ugdymo įstaigą, būrelius, aprangą, dengia paskolą už būstą, kuriame gyvena atsakovė su vaiku. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovo nuomone, sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, kadangi jis yra vienodai artimas sūnui. Kartu ieškovas pabrėžė, kad pritaria abiejų tėvų lygiaverčiam dalyvavimui sūnaus auginime ir siekia išsaugoti 50 x 50 bendravimo modelį, kuris užtikrintų vaiko emocinį ryšį ir saugumą su abiem tėvais. Ieškovas nurodė, jog vaikas tiek pas vieną, tiek pas kitą iš tėvų jaučiasi saugiai, turi jam artimų žmonių ratą ir palaiko įvairiapusį bendravimą. Ieškovas kategoriškai nesutiko su atsakovės siūloma nustatyti laikina jo ir sūnaus bendravimo tvarka. Jo nuomone, tėvams beveik du metus dalinantis sūnaus globą principu 50 x 50, atsakovė nepagrįstai siekia riboti ieškovo bendravimo su sūnumi galimybes. Ieškovas paaiškino, jog šalims pradėjus gyventi skyriumi, sūnus savaitę laiko gyveno pas jį, o savaitę laiko pas atsakovę. Vėliau išimtinai pačios atsakovės pageidavimu teko keisti šią tvarką, nustatant, jog sūnus pas ieškovą nakvoja antradieniais ir ketvirtadieniais. Todėl ieškovo siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra tokia pati, kokia buvo pasiūlyta pačios atsakovės po paskutinio pakeitimo 2024 m. rugsėjo mėnesį, kurią ieškovas tenkino geranoriškai. Atsižvelgęs į vaiko išsakytą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnybos) specialistų nuomonę, ieškovas nurodė manantis, kad yra pagrindas grįžti prie tėvų ir sūnaus bendravimo keičiantis kas savaitę laiko. Tuo pačiu atsižvelgęs į sūnaus nuomonę, kad jam nelabai patinka lankyti tenisą, nuo 2025 m. birželio 1 d. sūnaus į teniso pamokas ieškovas nurodė neleisiantis, taip bus pašalintos kliūtys kaip ir ankščiau sūnui savaitę laiko gyventi pas ieškovą, o kitą pas atsakovę.
5. Atsakovė su pateiktu ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko, prašė jo netenkinti. Kartu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove; 2) nustatyti atsakovės siūlomą laikiną nepilnamečio vaiko ir tėvų bendravimo tvarką, pagal kurią: iki sūnus pradės lankyti priešmokyklinį ugdymą, tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienas savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais be nakvynės, pasiimdamas sūnų bendravimui kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.30 val.; iki sūnus pradės lankyti priešmokyklinį ugdymą, tėvas su sūnumi bendrauja lyginėmis savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas sūnų bendravimui penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val.; tėvas su vaiku praleidžia 30 d. kalendorinių dienų vasaros atostogų laiko, šį laiką padalinant į du periodus po 15 dienų. Šalys dėl konkretaus vasaros atostogų laiko susitaria el. paštu likus ne mažiau nei keturiolikai dienų iki vasaros atostogų pradžios (birželio 1 d.). Nesutarus, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko.
6. Atsakovė nesutiko su ieškovo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka, kadangi ji netinkama vaikui. Ieškovo prašomoje tvarkoje vaikas turės keisti nakvynės vietas net 4 kartus per savaitę ir toks nepastovumas labai neigiamai atsilieps vaikui, nes šis nebežinos, kur jo tikrieji namai ir praras saugumo jausmą. Pažymėjo, kad peraityje taikius ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, vaikas tapo nervingu, neramiu ir skundėsi nuovargiu, todėl atsakovė norėjo, kad vaikas praleistų daugiau laiko jos gyvenamoje vietoje, kur vaikas auga nuo 1,5 metų. Pažymėjo, kad nepilnametis vaikas yra labai prisirišęs prie atsakovės gyvenamosios vietos, kadangi jis bendrauja su kaimynų vaikais bei dalyvauja atsakovės rengiamame robotikos būrelyje, kuris vyksta atsakovės namuose. Tuo tarpu ieškovas per pastaruosius metus yra pakeitęs tris gyvenamąsias vietas ir šiuo metu gyvena su drauge nuomojamame bute, kurio nuomos laikotarpis yra iki 2025 m. spalio 31 d., todėl tikėtina, kad ieškovas vėl keis gyvenamąją vietą. Dėl to ieškovas negalės užtikrinti nepilnamečiam vaikui stabilios ir pastovios gyvenamosios vietos. Atsakovė susirado darbą, kuriame yra labai lanksčios darbo sąlygos auginant vaikus iki 8 metų, todėl galės tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Atsakovės nuomone, jos prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės analogiška ieškovo siūlomai tvarkai, tik be nakvynių savaitės viduryje, taip stengiantis vaikui sukurti vieną pastovesnę gyvenamąją vietą.
7. 2025 m. balandžio 23 d. Tarnyba pateikė patikslintą išvadą, kurioje nurodė, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje sudarytos geros buities sąlygos vaiko ugdymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui. Vaikas pokalbio su Tarnybos atstove metu nurodė, kad dabartinė bendravimo tvarka jam nepatinka, labiau norėtų, kad būtų savaitė su mama ir savaitė su tėčiu. Nurodė, kad tokia bendravimo tvarka jau buvo, bet mama pakeitė. Anot berniuko, jam labiausiai patinka miegoti mamos namuose, nes ji prieš miegą neskaito pasakos kaip tėtis, o įjungia klausytis vakaro pasakos, ir dėl to, jog patinka miegoti kartu su mama, nes tėčio namuose reikia miegoti savo kambaryje. Tarnyba nurodė neturinti duomenų apie tai, kad motina ar tėvas netinkamai vykdytų savo pareigas mažamečio vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į mažamečio vaiko išreikštą nuomonę, kad berniukui patinka būti ir pas tėtį, ir pas mamą, labiausiai patinka miegoti mamos namuose, Tarnyba nurodė neprieštaraujanti vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymui su motina, kas, jos nuomone, labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo Tarnyba pateikė išvadą, nurodant, kad atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikiama tėvo ir vaiko bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus ir užtikrina jo teises, kadangi pagal atsakovės prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką vaikas išgyventų mažiau streso ir pokyčių dėl dažno vietos keitimosi, dėl ko vaikas praranda saugumo ir stabilumo jausmą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo nustatė laikiną ieškovo ir atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią: ieškovas su sūnumi praleidžia kiekvienų metų nelygines savaites (t. y., 2025 metų 21 savaitę, 23 savaitę ir pan.), pasiimdamas nepilnametį sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos prieš tai einančios lyginės metų savaitės sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19:00 val. ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą po 7 dienų sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19:00 val.; 2025 m. birželio 1 dieną (Tėvo dieną) ieškovas nepilnametį sūnų pasiima iš atsakovės gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11:00 val. ir grąžina į atsakovės gyvenamąją vietą po 7 (septynių) dienų sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19:00 val. Likusios dalies šalių pareikštų prašymų teismas netenkino.
9. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nustatė, kad šalių nepilnamečiam vaikui teismo nutarties priėmimo metu yra 5 metai 5 mėnesiai. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nuo 2023 m. birželio 9 d., t. y. apie metus laiko, faktiškai gyvena skyrium. Todėl teismas vertino, kad egzistuoja pirmoji sąlyga atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Teismas pastebėjo, kad tarp šalių galimai yra kilęs ginčas dėl jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, tačiau atsakovė savarankiško reikalavimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja dar nėra pareiškusi. Šį prašymą atsakovė nurodė tik atsiliepime (prašyme) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu ieškovas byloje pareikštu ieškiniu siekia, kad sūnaus gyvenamoji vieta po šalių santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo būtų nustatyta su juo. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti šaliai (ieškovui ar atsakovei) palankaus teismo sprendimo vykdymo užtikrinimą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovei nepareiškus reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, vaiko laikinos gyvenamosios vietos su motina nustatymas neatitiktų šio reikalavimo, t. y., neužtikrintų būsimo teismo sprendimo vykdymo.
10. Be to, teismas pažymėjo, kad vien šalių faktinis gyvenimas skyrium nėra pakankamas taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su motina. Nagrinėjamu atveju duomenų, leidžiančių teismui padaryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovo elgesys, jo gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba, kad jis negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, atsakovė teismui nepateikė. Tokių duomenų apie atsakovę teismui nepateikė ir ieškovas. Tarnyba taip pat nurodė neturinti duomenų apie tai, kad motina ar tėvas netinkamai vykdytų savo motinos (tėvo) pareigas mažamečio vaiko atžvilgiu. Vadovaujantis Tarnybos specialistams nepilnamečio vaiko išsakyta nuomone, berniukui patinka būti ir pas tėtį, ir pas mamą.
11. Teismas, įvertinęs byloje gautus duomenis apie tai, kad šalių nepilnametis sūnus yra emociškai prisirišęs tiek prie motinos, tiek prie tėvo, vaiko išsakytą poziciją, jog gyventi norėtų ir pas motiną, ir pas tėvą, bei tai, jog vaikas galimai panašiai praleidžia laiko tiek pas motiną, tiek pas tėvą, darė išvadą, kad atsakovė neįrodė abiejų sąlygų, reikalingų šios laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Todėl netenkino atsakovės prašymo dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
12. Teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tik iš dalies sutiko su Tarnybos pateikta išvada šiuo klausimu. Teismas vertino, kad Tarnybos pateikta išvada yra prieštaringa: viena vertus, yra nurodoma, jog pritariama atsakovės pasiūlytai laikinai bendravimo tvarkai, kadangi ją pritaikius, t. y., keičiant šiuo metu esamą bendravimo tvarką, vaikas išgyventų mažiau streso ir pokyčių dėl dažno vietos keitimosi dėl ko vaikas praranda saugumo ir stabilumo jausmą. Kita vertus, Tarnybos išvadoje nurodoma, jog sprendžiant dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, turėtų būti atsižvelgiama ir į šalių nepilnamečio sūnaus nuomonę. Vadovaujantis vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis, nepilnametis vaikas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog šiuo metu tėvų taikoma bendravimo tvarka jam nepatinka ir labiau norėtų, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka savaitę su mama ir savaitę su tėčiu.
13. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad abi šalys šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje gali užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, abi šalys geba pasirūpinti vaiku, užtikrinti sūnaus poreikius, abi šalis su vaiku sieja artimas ryšys. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad abi bylos šalys pasiūlė skirtingą bendravimo tvarką, siekdamas užtikrinti, kad iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo šalių nepilnamečiui sūnui būtų suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, taip pat abiem tėvams būtų suteikta galimybė bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga ir reikalinga laikinai sureguliuoti situaciją ir nustatyti laikiną šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
14. Teismas, preliminariai įvertinęs šalių išdėstytas pozicijas bei pateiktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti ieškovo bendravimą su vaiku nustatant minimalią ar jai artimą laikiną bendravimo tvarką. Todėl sprendė, kad byloje turėtų būti nustatyta maksimali laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.
15. Teismas nesutiko su Tarnybos pozicija, kad naujos, iki šiol nebuvusios laikinos bendravimo tvarkos be nakvynių darbo dienomis nustatymas labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, nes tokiu atveju vaikas išgyventų mažiau streso ir pokyčių dėl dažno vietos keitimosi. Priešingai, teismas vertino, kad ši atsakovės prašoma laikina bendravimo tvarka, nepateikus jokių duomenų apie tai, kad esamą bendravimą su tėvu reikėtų siaurinti, atsisakant nakvynių darbo dienomis, esant paties vaiko išsakytai nuomonei, jog jis labiausiai norėtų, kad būtų nustatytas bendravimas po savaitę su kiekvienu iš tėvų, neatitiktų nepilnamečio vaiko, o taip pat ir jo tėvo (ieškovo) interesų. Todėl teismas, atsižvelgęs į faktiškai esamą (pagal kurią vaikas bendrauja su tėvu kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvyne ir kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio iki pirmadienio) bei buvusią (pagal kurią vaikas su kiekvienu iš tėvų bendravo nepertraukiamai po vieną savaitę laiko) skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarką, šalių nepilnamečio sūnaus amžių bei jo išsakytą nuomonę dėl pageidaujamos bendravimo su tėvais tvarkos (po savaitę laiko nepertraukiamai), artimą vaiko ryšį su abiem tėvais, jų gebėjimą užtikrinti sūnaus poreikius, tėvų faktinę gyvenamąją vietą, sudarytas tinkamas buities sąlygas vaiko ugdymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, iš esmės panašų bei nedidelį atstumą iki vaiko ugdymosi įstaigos, sprendė, jog geriausiai vaiko interesus atitiktų jo bendravimo tvarkos nustatymas su kiekvienu iš tėvų pagal 50 x 50 laiko modelį su nakvynėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti, o atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą nustatyti sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, kuri gali ir užtikrina vaikui saugią ir stabilią gyvenamąją vietą ir pastovų režimą, sugeba atliepti visus vaiko poreikius, tinkamai jį auklėja ir ugdo. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nustatyti laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir šalys nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo.
16.2. Priešingai nei nurodė teismas, įstatymas nenumato reikalavimo, kad prieš prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė privalėjo pareikšti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė suinteresuotiems asmenims pateikti rašytinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Pažymi, kad atsakovė turėjo labai trumpą laiką (7 dienas) pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl neturėjo realių galimybių per tokį ar trumpesnį periodą pareikšti ir priešieškinį, juolab, kad priešieškiniu būtų keliami ir kiti reikalavimai.
16.3. Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neįvertino vaiko nuomonės, kad: jam labiausiai patinka miegoti mamos namuose, nes ji prieš miegą neskaito pasakos kaip tėtis, o įjungia klausytis vakaro pasakos; ir dėl to, jog patinka miegoti kartu su mama, nes tėčio namuose reikia miegoti savo kambaryje. Vaikas aiškiai išsakė nuomonę, kad geriau jaučiasi būdamas su mama, kas rodo, kad vaikui trūksta saugumo pojūčio, ir kurį galėtų suteikti laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove.
16.4. Teismas nieko nepasisakė, kodėl atmetė Tarnybos vienareikšmišką išvadą dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje buvo nurodyta, kad skyrius neprieštarauja vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymui su motina ir tai labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus.
16.5. Spręsdamas laikinos bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, teismas nepagrįstai nesivadovavo Tarnybos išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl tariamo prieštaringumo. Tarnybos išvada nėra prieštaringa, nes Tarnyba teisingai įvertino vaiko norą daugiau laiko nakvoti atsakovės namuose. Teismas neįvertino ir to, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka šalių sutarimu buvo pakeista. Tai buvo padaryta ne dėl to, kad atsakovė tariamai nenorėjo vežioti vaiko į teniso būrelį. Vaikui ta tvarka netiko dėl per ilgo išsiskyrimo su mama, dėl ko vaikui prasidėjo pykčio ir agresijos protrūkiai. Be to, atsakovei nebuvo sudaryta galimybė atsiliepti į ieškovo alternatyvų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu būdu teismas vadovavosi tik ieškovo pateiktais argumentais dėl kassavaitinio bendravimo, taip pažeisdamas šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Atsakovė pažymi, kad Tarnyba iš vis nevertino ieškovo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti bendravimą keičiantis kas savaitę laiko.
16.6. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės prašymo nustatyti laikiną šalių bendravimą su vaiku per vasaros atostogas.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Priešingai nei nurodė atsakovė atskirajame skunde, teismas priimant sprendimą neturėjo vadovautis Tarnybos išvada. Teismas nagrinėjantis bylą Tarnybos išvadą vertina visų byloje esančių įrodymų visumoje ir pagal tai priima sprendimą. Teismas nutartyje aiškiai nurodė, kodėl nesutinka su Tarnybos išvada, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, kuriais vadovaujantis būtų pagrindas siaurinti esamą bendravimo tvarką, esant paties vaiko išsakytai nuomonei, jog jis labiausiai norėtų, kad būtų nustatytas bendravimas po savaitę su kiekvienu iš tėvų.
17.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas neįvertino Tarnybos išvados, kad vaikui labiau patinka miegoti pas mamą. Atsakovas pažymi, kad vaikas aiškiai apklaustas Tarnybos specialistų nurodė, jog jam patinka būti tiek pas mamą, tiek ir pas tėtį ir norėtų su kiekvienų iš tėvų gyventi po savaitę laiko.
Šalies argumentai
17.3. Ieškovas nesutinka su atskirojo skundo teiginiu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino to, jog pačios šalys neva 50 x 50 bendravimo tvarką atmetė kaip netinkamą. Ieškovas pažymi, kad nei jis, nei atsakovė, niekada neatmetė 50 x 50 bendravimo su sūnumi kaip netinkamo šalių situacijoje. Pastaruosius beveik dvejus metus abu tėvai aktyviai derino sūnaus gyvenimą, siekdami užtikrinti lygiavertį laiką su abiem tėvais. Šis principas buvo įgyvendinamas lanksčiai – iš pradžių buvo taikyta savaitė/savaitė tvarka. Nuo 2024 m. rugsėjo, sūnui pradėjus lankyti teniso būrelį du kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais), atsakovė atsisakė jį vežioti į treniruotes. Todėl natūraliai, pačios atsakovės pageidavimu, susiklostė tokia tvarka, kad ieškovas ne tik veža sūnų į būrelį, bet ir užtikrina jo nakvynę pas save tomis dienomis.
17.4. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas atsakovei nepagrįstai nesudarė galimybės atsiliepti į ieškovo alternatyvų prašymą nustatyti 50 x 50 bendravimo tvarką. Atsakovas pažymi, kad teismas būdamas aktyvus šeimos bylose bei spręsdamas dėl laikinos sūnaus ir tėvų bendravimo tvarkos nebuvo saistomas šalių pareikštų reikalavimų ir ginčo atveju nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri, jo vertinimu, geriausiai atitinka sūnaus interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
19. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – 2025 m. birželio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą.
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.
21. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjau atveju sprendžiamas klausimas dėl šalių nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, įvertinus tai, kad naujas įrodymas pateiktas dėl skundžiamoje nutartyje bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių vertinimo, pateikta informacija yra žinoma bylos šalims, teismas priima pateiktą naują įrodymą ir jį vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė
22. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovo ieškinys atsakovei dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pareikštu ieškiniu ieškovas kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovo siūlomą laikiną nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarką, pagal kurią: iki sūnus pradės lankyti priešmokyklinį ugdymą, tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvyne, pasiimdamas sūnų bendravimui kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindamas sūnų sekančią dieną atgal į ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo procesui arba kitą tėvų sutartą vietą; taip pat tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio iki pirmadienio, pasiimdamas sūnų bendravimui ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindamas atgal sekančios savaitės pirmadienį atgal į ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo procesui arba kitą tėvų suderintą vietą; iki sūnus pradės lankyti priešmokyklinį ugdymą motina su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais su nakvyne, pasiimdama sūnų bendravimui kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindama sūnų sekančią dieną atgal į ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo procesui arba kitą tėvų sutartą vietą; taip pat motina su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki antradienio, pasiimdama sūnų bendravimui penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindama atgal sekančios savaitės antradienį atgal į ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo procesui arba kitą tėvų suderintą vietą.
24. Atsakovė su pateiktu ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko, prašė jo netenkinti. Kartu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove; 2) nustatyti atsakovės siūlomą laikiną nepilnamečio vaiko ir tėvų bendravimo tvarką, pagal kurią: iki sūnus pradės lankyti priešmokyklinį ugdymą, tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais be nakvynės, pasiimdamas sūnų bendravimui kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.30 val.; iki sūnus pradės lankyti priešmokyklinį ugdymą, tėvas su sūnumi bendrauja lyginėmis savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas sūnų bendravimui penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val.; tėvas su vaiku praleidžia 30 d. kalendorinių dienų vasaros atostogų laiko, šį laiką padalinant į du periodus po 15 dienų. Šalys dėl konkretaus vasaros atostogų laiko susitaria el. paštu likus ne mažiau nei keturiolikai dienų iki vasaros atostogų pradžios (birželio 1 d.). Nesutarus, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko.
25. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo nustatė laikiną ieškovo ir atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią: ieškovas su sūnumi praleidžia kiekvienų metų nelygines savaites (t. y., 2025 metų 21 savaitę, 23 savaitę ir pan.), pasiimdamas nepilnametį sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos prieš tai einančios lyginės metų savaitės sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19:00 val. ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą po 7 dienų sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19:00 val.; 2025 m. birželio 1 dieną (Tėvo dieną) ieškovas nepilnametį sūnų pasiima iš atsakovės gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11:00 val. ir grąžina į atsakovės gyvenamąją vietą po 7 (septynių) dienų sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19:00 val. Likusią dalį šalių pareikštų prašymų teismas netenkino.
26. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
27. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Dėl laikinos sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo
29. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato teismo galimybę kol bus išnagrinėta byla nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.
30. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei nepareiškus reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, vaiko laikinosios gyvenamosios vietos su motina nustatymas neatitiktų šio reikalavimo, t. y., neužtikrintų būsimo teismo sprendimo vykdymo. Atsakovės teigimu, CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė suinteresuotiems asmenims pateikti rašytinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Atsakovės nuomone, įstatymas nenumato reikalavimo, kad prieš prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones ji privalėjo pareikšti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, t. y. turėjo teismui pateikti priešieškinį.
31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatomis teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio (priešieškinio) teismui pareiškimo dienos. Tačiau paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys (priešieškinis) nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.
32. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pateiktame prašyme nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su ja, nenurodė, kad teikia prašymą dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki, pavyzdžiui, priešieškinio teismui pateikimo, nenurodė kartu ir priežasčių, dėl kurių priešieškinis, kuriame būtų suformuluotas atitinkamas prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, nebuvo pareikštas kartu su pateiktu prašymu. Atsakovė tik atskirajame skunde nurodė šias priežastis – trumpą atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminą, dėl kurio atsakovė neturėjo realių galimybių per tokį ar trumpesnį periodą pareikšti ir priešieškinį. Todėl konstatuotina, kad pateiktas prašymas skundžiamos nutarties priėmimo metu neatitiko CPK 147 straipsnio 3 dalyje jam keliamų reikalavimų.
33. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei nepareiškus reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, vaiko laikinosios gyvenamosios vietos su motina nustatymas neužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
34. Atsakovės nuomone, buvo pagrindas nustatyti laikinąją šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ja, atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir šalys nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien šalių faktinis gyvenimas skyrium nėra pakankamas taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su motina. Tuo tarpu duomenų, leidžiančių teismui padaryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovo elgesys, jo gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba, kad jis negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, atsakovė teismui nepateikė. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus yra emociškai prisirišęs tiek prie motinos, tiek prie tėvo, vaikas gyventi norėtų ir pas motiną, ir pas tėvą, vaikas galimai panašiai praleidžia laiko tiek pas motiną, tiek pas tėvą. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė abiejų sąlygų, reikalingų šios laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Todėl pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
37. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė Tarnybos vienareikšmišką išvadą dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje buvo nurodyta, kad skyrius neprieštarauja vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymui su motina ir tai labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Tarnybos išvada yra tik vienas iš įrodymų byloje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą vienu ar kitu klausimu byloje, vertina byloje esančius įrodymų visumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė priežastis, kodėl nesivadovavo Tarnybos išvada.
Dėl laikinosios vaiko bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo
38. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
39. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyriumi.
40. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad šiuo atveju buvo pagrindas nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką.
41. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
42. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016, 37 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 28 punktas).
43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teismas, atsižvelgęs į faktiškai esamą (pagal kurią vaikas bendrauja su tėvu kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvyne ir kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio iki pirmadienio) bei buvusią (pagal kurią vaikas su kiekvienu iš tėvų bendravo nepertraukiamai po vieną savaitę laiko) skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarką, šalių nepilnamečio sūnaus amžių (5 metai 5 mėnesiai) bei jo išsakytą nuomonę dėl pageidaujamos bendravimo su tėvais tvarkos (po savaitę laiko nepertraukiamai su kiekvienu iš tėvų), artimą vaiko ryšį su abiem tėvais, jų gebėjimą užtikrinti sūnaus poreikius, tėvų faktinę gyvenamąją vietą, sudarytas tinkamas buities sąlygas vaiko ugdymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, iš esmės panašų bei nedidelį atstumą iki vaiko ugdymosi įstaigos, sprendė, jog geriausiai vaiko interesus atitiktų vaiko bendravimo tvarkos nustatymas su kiekvienu iš tėvų pagal 50 x 50 laiko modelį su nakvynėmis.
44. Atskiruoju skundu atsakovė nesutinka su šia nutarties dalimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, nepagrįstai nesivadovavo Tarnybos išvada, pagal kurią vaikas išreiškė norą daugiau laiko nakvoti atsakovės namuose. Teismas neįvertino ir to, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka šalių sutarimu buvo pakeista. Tai buvo padaryta ne dėl to, kad atsakovė tariamai nenorėjo vežioti vaiko į teniso būrelį. Vaikui ta tvarka netiko dėl per ilgo išsiskyrimo su mama, dėl ko vaikui prasidėjo pykčio ir agresijos protrūkiai. Atsakovė pažymi, kad Tarnyba iš vis nevertino ieškovo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti bendravimą keičiantis kas savaitę laiko. Be to, teismas nepasisakė dėl atsakovės prašymo nustatyti laikinąją šalių bendravimą su vaiku per vasaros atostogas.
45. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas, veikdamas aktyviai, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, turi teisę viršyti byloje pareikštus reikalavimus, t. y. turi galimybę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Šios teismui suteiktos teisės reiškia, kad teismas nėra griežtai saistomas šalių pareikštų reikalavimų, jų ribų, ir, esant būtinybei, turi teisę savo iniciatyva šalių siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pakeisti (papildyti) tokiu būdu, kuris geriausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, t. y. nustatyti bendravimo tvarką, įtvirtinančią papildomas, vaiko interesams neprieštaraujančias, bendravimo su tėvu ar motina galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 59 punktas).
46. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose abi šalys patvirtino, jog faktinio gyvenimo skyrium metu buvo taikoma bendravimo tvarka po savaitę su kiekvienu iš tėvų, tačiau vėliau tvarka buvo pakeista ir pagal esamą bendravimo tvarką vaikas bendrauja su tėvu kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvyne ir kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio iki pirmadienio.
47. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iš esmės pagrindinis bylos šalių prašomų nustatyti bendravimo tvarkos sąlygų skirtumas yra tas, jog ieškovas siekia darbo dienomis bendrauti su sūnumi su nakvynėmis (pagal faktiškai nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio taikomą bendravimo tvarką), o atsakovė norėtų, jog tėvas darbo dienomis bendrautų su vaiku be nakvynių. Klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo eigoje atsakovas, atsižvelgęs į sūnaus Tarnybai išsakytą nuomonę, sutiko, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka, vaikui būnant savaitę pas motiną ir savaitę pas tėvą.
48. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant įrodymų, sudarančių pagrindą siaurinti esamą vaiko bendravimo su tėvu tvarką, bendravimo tvarka, atsisakant nakvynių darbo dienomis, esant paties vaiko išsakytai nuomonei, jog jis labiausiai norėtų, kad būtų nustatytas bendravimas po savaitę su kiekvienu iš tėvų, neatitiktų paties nepilnamečio vaiko, o taip pat ir jo tėvų (ieškovo) interesų.
49. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka šalių sutarimu buvo pakeista, kadangi vaikui ji netiko – dėl per ilgo išsiskyrimo su mama, dėl ko vaikui prasidėjo pykčio ir agresijos protrūkiai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie sudarytą pagrindą daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovės nurodytus vaiko pykčio ir agresijos priepuolius sąlygojo būtent bendravimo tvarka savaitė pas vieną iš tėvų, savaitė pas kitą.
50. Ieškovas, priešingai atsakovės nurodytoms aplinkybėms, nurodė, kad pastaruosius beveik dvejus metus abu tėvai aktyviai derino sūnaus gyvenimą, siekdami užtikrinti lygiavertį laiką su abiem tėvais. Šis principas buvo įgyvendinamas lanksčiai – iš pradžių buvo taikyta tvarka, pagal kurią vaikas praleisdavo savaitę laiko pas motiną, savaitę laiko pas tėvą. Nuo 2024 m. rugsėjo, sūnui pradėjus lankyti teniso būrelį du kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais), atsakovė atsisakė jį vežioti į treniruotes. Todėl natūraliai, pačios atsakovės pageidavimu, susiklostė tokia tvarka, kad ieškovas ne tik veža sūnų į būrelį, bet ir užtikrina jo nakvynę pas save tomis dienomis.
51. Iš kartu su atsilipimu į atskirąjį skundą pateikto 2025 m. birželio 4 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimo nustatyta, kad Vilniaus lopšelis darželis „Užupiukas“ pateikė informaciją, kad ugdymo įstaiga pastebi tam tikrų sunkumų bendraujant su vaiko mama. Mama dažnai vėluoja atvesti vaiką į ugdymo įstaigą, nesilaiko darželio dienotvarkės. Todėl vaikui sunkiau sekasi įsilieti į ugdomąsias veiklas dienos eigoje. Dėl to mamai atrodo, kad grupėje vaikui liūdna. Pastaruoju laikotarpiu jaučiamas mamos jautrumas, kuris perduodamas vaikui.
52. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad Tarnybos darbuotojoms vaikas nurodė, jog pas mamą jam labiau patinka miegoti, nepaneigia vaiko Tarnybai nurodytų aplinkybių, kad jam patinka būti tiek pas mamą, tiek ir pas tėtį, ir jis norėtų su kiekvienų iš tėvų gyventi po savaitę laiko.
53. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina vaiko bendravimo su tėvais tvarka (savaitė pas motiną, savaitė pas tėvą) šiuo metu geriausiai užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus.
54. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąją vaiko bendravimo su tėvais tvarką, nieko nepasisakė dėl atsakovės prašymo nustatyti laikiną šalių bendravimą su vaiku per vasaros atostogas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atsakovės pastebėjimu. Vis dėlto ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, juolab, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną vasaros atostogos yra pasibaigusios, o kitos prasidės tik po daugiau nei pusės metų. Šalims išaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, atsiradus poreikiui pakeisti ar patikslinti nustatytą laikinąją vaiko su tėvais bendravimo tvarką, jos turi teisę pateikti teismui prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
55. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
56. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes sprendžiant dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos bei vaiko su tėvais bendravimo tvarkos nustatymo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.