- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-2289-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00345-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- J. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3978-877/2015 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui J. L. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 563,99 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje paskolino atsakovui transporto priemonę „Renault Espace“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje pareikalavus grąžinti transporto priemonę, paaiškėjo, kad ji buvo apgadinta eismo įvykio metu. Atsakovas žadėjo suremontuoti transporto priemonę arba atlyginti padarytą žalą, tačiau to nepadarė, vėliau ėmė neigti savo kaltę ir atsisakė atlyginti žalą. Nepriklausomų ekspertų agentūra 2014 m. spalio 15 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 1410A188 nurodė, kad dėl transporto priemonės apgadinimų ieškovas patyrė 489,72 Eur (1 690,92 Lt) nuostolį. Ieškovui taip pat 74,27 Eur padidėjo įmokos už privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą. Šios išlaidos taip pat priskirtinos prie ieškovo nuostolių. Atsakovo kaltę dėl transporto priemonės apgadinimo įrodo draudimo bendrovei pateikta 2014 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonę „Renault Espace“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo atsakovas, jis prisipažino esąs kaltas dėl eismo įvykio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovui iš atsakovo 121,63 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė kitą ieškinio dalį. Nustatęs, kad atsakovas pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio, dėl jo neatidaus ir nerūpestingo elgesio apgadinta ieškovo transporto priemonė, tokiu būdu ieškovui padaryta žala, sprendė, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti. Pažymėjo, kad ieškovas į bylą pateikė vertinimo ataskaitą, parengtą vadovaujantis atkuriamosios vertės metodu parengtais apskaičiavimais, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, jog toks būdas (skaičiavimo) nustatyti žalos dydį teismo taikytinas tik tuo atveju, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų. Konstatavo, kad ieškovas pateikė įrodymus (nuotraukas), kurios patvirtina, jog transporto priemonė yra suremontuota, taigi ieškovas jau patyrė išlaidas, yra žinomi faktiniai atkūrimo kaštai, tačiau ieškovas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio realias išlaidas. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovo transporto priemonė 2014 m. kovo 22 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta paties ieškovo, liudytojo A. T. nurodyti transporto priemonės apgadinimai atitinka būtent šio įvykio metu nurodytus apgadinimus, iš 2014 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad atsakovo vairuojamas automobilis į kitos transporto priemonės kairės pusės galinę dalį (ratlankį, sparną, bamperį) atsitrenkė priekiniu kairiuoju kampu, buvo apgadinta priekinė kairioji automobilio pusė, išdaužtas kairysis žibintas, priešrūkinė lempa, sugadintas buferis, grotelės, deklaracijoje nėra nurodyta duomenų apie variklio dangčio ir valstybinių numerių sugadinimą, ieškovas į nepriklausomų ekspertų agentūrą žalai nustatyti kreipėsi tik 2014 m. spalio 15 d., praėjus pusantro mėnesio nuo įvykio, sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad transporto priemonei variklio dangčio ir valstybinio numerio sugadinimai padaryti 2014 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio metu. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nurodė, jog transporto priemonę jis remontavo pats su draugo pagalba, detales ir medžiagas įsigijo automobilių laužynuose arba turguje, jo patirtos išlaidos yra žymiai mažesnės, negu nurodyta vertinimo ataskaitoje, kurioje yra įskaičiuotos ir PVM išlaidos, į remonto darbų sąnaudas įskaičiuoti darbdavio mokėtini mokesčiai, atsakovas nupirko kairįjį žibintą, apmokėjo jo įdėjimą, atlygino 100 Lt priekinio bamperio kainą, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo faktines išlaidas remontui, įvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų visumą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendė esant labiau tikėtina, kad ieškovas patyrė 200 Lt išlaidas transporto priemonės remonto darbams (įvertinant ir jo paties indėlį remontuojant transporto priemonę), 40 Lt rūko žibintui, 120 Lt dažymo ir paruošimo dažymui medžiagoms, 60 Lt netiesioginėms remonto išlaidoms (transporto ir telefono išlaidoms ieškant detalių), šias išlaidas (121,63 Eur/420 Lt) laikė pagrįstomis, susijusiomis priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl priteisė jas ieškovui iš atsakovo (CK 6.249, 6.263, 6.270 str.). Atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti jo nuostolius, susijusius su draudimo įmokos padidėjimu, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir šios įmokos padidėjimo, nepateikė draudiko paaiškinimų dėl įmokų padidėjimo priežasties. Padarė išvadą, kad vien tai, jog draudimo įmoka nuo 2014 m. spalio mėnesio padidėjo, neįrodo, kad tai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo veiksmais 2014 m. rugsėjo 1 d. Pastebėjo, kad pats ieškovas 2014 m. kovo 22 d. neblaivus apgadino savo ir kito asmens transporto priemones, jam 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl nepaneigtos ir kitos priežastys, dėl kurių draudimo įmoka galėjo padidėti. Pažymėjęs, kad ieškovas transporto priemonių vertinimo ataskaitoje nurodytas 280 Lt vertinimo išlaidas (agentūros paslaugų kainą) priskyrė prie jam padarytų nuostolių, tačiau šios išlaidos atitinka būtinas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikė, kad ieškinio suma yra 563,99-81,09= 482,9 Eur. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo 280 Lt už transporto priemonės vertinimą, sprendė, kad jis leistinais įrodymais nepagrindė šių su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, todėl jų nepriteisė iš atsakovo (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.
1. Neteisingai konstatuota, kad ieškovas neįrodė, jog variklio dangtis, valstybinis numeris ir valstybinio numerio rėmelis buvo apgadinti būtent atsakovo sukeltame eismo įvykyje 2014 m. rugsėjo 1 d., kadangi šie apgadinimai nėra nurodyti eismo įvykio deklaracijoje. Iš pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, jog jos dalis, kurioje nurodyti transporto priemonių apgadinimai, yra visiškai užpildyta, todėl galima daryti prielaidą, jog minėti pažeidimai nebuvo išvardinti, kadangi nebuvo vietos eismo įvykio deklaracijoje. Apgadinimai valstybiniam numeriui ir variklio dangčiui galėjo atsirasti, nes iš pateiktų nuotraukų matyti, jog po avarijos automobilio apgadinimai prasideda nuo automobilio vidurio ir slenkama link kairės (vairuotojo) pusės. Dėl to šie automobilio apgadinimai tiesiogiai susiję su 2014 m. rugsėjo 1 d. atsakovo padarytu eismo įvykiu, o ne 2014 m. kovo 22 d. eismo įvykiu, dėl kurio buvo apgadinta automobilio dešinioji pusė, neliečiant priekio, t. y. nei variklio dangčio, nei valstybinio numerio. Liudytojas A. T. paliudijo, jog kontaktas su stirna buvo prieš 2014 m. kovo 22 d. eismo įvykį, todėl 2014 m. kovo 22 d. eismo įvykio metu būtų užfiksuota, jog apgadintas ir variklio dangtis. Tokie apgadinimai nėra nurodyti, o tai įrodo, jog jie atsirado po 2014 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio.
2. Nevertinta, kad ieškovas turėjo ieškoti sugadintų detalių, jas apdirbti, šveisti, dažyti, šiems darbams atlikti ieškovas pasitelkė į pagalbą draugą, kuriam taip pat turėjo atsilyginti. Dėl to ieškovo realiai patirti nuostoliai buvo 916 Lt (265,29 Eur).
3. Nepagrįstai prie ieškovo patirtos realios žalos nepriskirtos padidėjusios mėnesinės privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išlaidos. Prieš eismo įvykį jos buvo po 34 Lt (9,85 Eur) (Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. 9197301 kopija), o po eismo įvykio už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. draudimo įmoka padidėjo iki 74 Lt (21,43 Eur). Už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. draudimo įmoka padidėjo iki 92 Lt (26,64 Eur). Ieškodamas pigesnio draudimo, ieškovas perėjo į kitą draudimo kompaniją, kuri laikotarpiui nuo 2014 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. sausio 5 d. apdraudė transporto priemonę už 48 Lt (13,9 Eur) sumą, tačiau vis vien susidarė 14 Lt (4,05 Eur) skirtumas. Laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. vasario 5 d. periodinė įmoka sudarė 42,99 Lt (12,45 Eur), taigi skirtumas buvo 8,99 Lt (2,6 Eur). Tik 2015 m. gegužės 5 d. privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos tapo tokios, kokias ieškovas mokėjo iki eismo įvykio. Taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo sukelto eismo įvykio ir padidėjusių mėnesinių draudimo įmokų po eismo įvykio. Dėl to ieškovo 35,03 Eur išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su eismo įvykiu.
4. Nurodant, jog ieškovas tik 2014 m. spalio 15 d. kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, neatsižvelgta į tai, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas geruoju atlyginti patirtą žalą, tačiau atsakovas nebuvo ir nėra linkęs susitarti geruoju ir atlyginti realiai patirtą žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad aplinkybė, jog deklaracijoje daugiau nebuvo vietos, savaime nepagrindžia visų civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantas klaidingai nurodo apgadintas transporto priemonės detales, jų kainas ir priežastinį ryšį su 2014 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykiu. Liudytoja parodė, kad ieškovas už 100 Lt (28,96 Eur) pirko bamperį kartu su rūko žibintais. Ieškovas pripažino, kad šiuos 100 Lt jam buvo davęs atsakovas. Liudytojas A. T. nurodė, jog ieškovas jam yra pasakojęs, kad su ginčo automobiliu numušė stirną, automobiliui buvo padaryti apgadinimai. Ieškovas teigė, kad automobiliui nebuvo padaryti apgadinimai, tačiau po automobilio susidūrimo su stirna atsiranda automobilio apgadinimai. Iš liudytojų parodymų, oficialių rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilis buvo labai susidėvėjęs, apibraižytas, su netvarkingu, subraižytu bamperiu, todėl buvo ekonomiškai netikslinga jį net remontuoti. Tai patvirtino ir nuostolių vertinimo ataskaita. Byloje nustatyta, kad pats atsakovas nupirko ir pas meistrą įdėjo priekinį žibintą. Paties ieškovo parodymai paneigė jo teiginius dėl priešrūkinių žibintų, nes jis pripažino, kad jų nebuvo, dar žiemą vietoje jų buvo užklijuota tamsi juosta. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo išlaidos padidėjo būtent dėl 2014 m. rugsėjo 1 d. atsakovo sukelto eismo įvykio. Pats apeliantas buvo sukėlęs eismo įvykį, todėl, nesant įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atsakovo sukelto eismo įvykio ir padidėjusių ieškovo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo išlaidų, apelianto prašymas priteisti iš atsakovo padidėjusių transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo išlaidų skirtumą yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, atsakovas, vairuodamas ieškovo automobilį, sukėlė autoįvykį, automobilis buvo apgadintas, ieškovas patyrė 563,99 Eur turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies, priteisė 121,63 Eur žalai atlyginti. Apeliantas (ieškovas) nesutinka su teismo priimtu sprendimu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje įrodymus.
Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieškovas (apeliantas) (CK 6.249 str. 1 d., CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Apeliantas prašomos priteisti turtinės žalos dydį įrodinėjo UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje nurodytas bendras patirtas ieškovo nuostolis 1 690,92 Lt (489,72 Eur) (1 410,92 Lt (408,63 Eur) nuostolis dėl automobilio sužalojimo ir 280 Lt (81,09 Eur) agentūros paslaugų kaina). Sprendžiant dėl ieškovo patirtos žalos dydžio, susijusio su transporto priemonės apgadinimu, vertintina, ar ataskaitoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu, ar visi jie yra būtini. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos dydį, nesivadovavo ieškovo pateiktos ataskaitos duomenimis, nurodydamas motyvus, kodėl šiuo įrodymu nesiremia. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo šio įrodymo vertinimui, atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog vertinimo ataskaitoje įskaičiuotas PVM, darbdavio mokėtini mokesčiai, kurie, kaip yra nagrinėjamu atveju, nepriteistini, nes automobilį remontavo pats ieškovas su draugo pagalba. Pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos tikėtinai pagrįstomis pripažino 200 Lt remonto išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Apylinkės teismas, nustatydamas atlygintiną žalos dydį, objektyviai , visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir ieškovo pripažintas aplinkybes, kad jis pateikė ieškinį ne pagal faktiškas išlaidas, o pagal spėjamus nuostolius, paskaičiuotus vertintojų, nors faktiškai automobilis yra suremontuotas perkant panaudotas dalis, medžiagas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog automobilis buvo labai susidėvėjęs, apibraižytas, su netvarkingu, subraižytu bamperiu ir buvo netgi ekonomiškai netikslinga jį remontuoti. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad atsakovas nupirko ir pas meistrą įdėjo priekinį žibintą, atlygino priekinio bamperio kainą 100 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pats pripažino, kad priešrūkinių žibintų vietą dar žiemą buvo užklijavęs tamsia juosta, ką patvirtino ir liudytojai.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog apylinkės teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl variklio dangčio ir valstybinio numerio bei jo rėmelio apgadinimo eismo įvykio metu, ir šiuos pagadinimus pripažino neįrodytus. Apelianto teigimu, iš pateiktos deklaracijos matyti, jog eismo deklaracijos dalis, kurioje yra nurodyti transporto priemonių apgadinimai yra užpildyta pilnai, todėl galima daryti prielaidą, jog šie padaryti pažeidimai nebuvo išvardinti, kadangi nebuvo daugiau vietos eismo įvykio deklaracijoje. Sutiktina su atsakovu, kad apeliantas daro tik prielaidą, tačiau teismas negali grįsti savo sprendimo prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 2.2 punktas; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2001). Vien ta aplinkybė, kad deklaracijoje daugiau nebuvo vietos, savaime nepagrindžia visų civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas prašo ieškinį tenkinti visiškai (kaip minėta ieškiniu prašė priteisti 563,99 Eur), tačiau apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jo realiai patirti nuostoliai yra 265,29 Eur.
Apelianto teigimu, po avarijos padidėjo mėnesinės privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo išlaidos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad toks privalomojo transporto priemonės draudimo kainos pokytis priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo įvykdytu autoįvykiu. Tokių įrodymų jis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės įtakos nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo atsakovui sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas 50 Eur), kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.