- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- 2-3978-877/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- J. L.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė, Valdemara Kuktienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei, Kristinai Rimašauskienei, Antaninai Antonenko, dalyvaujant ieškovui E. V., jo atstovei advokato padėjėjai Valdemarai Kuktienei, atsakovui J. L., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį J. L. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2015-01-07 ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 563,99 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas (3-7 b.l.). Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio pabaigoje paskolino atsakovui transporto priemonę R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovo J. L. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovo transporto priemonė. Atsakovas žadėjo suremontuoti transporto priemonę arba atlyginti žalą, bet vėliau pradėjo savo kaltę neigti ir atlyginti žalą atsisakė. Žalos dydį patvirtina Nepriklausomų ekspertų agentūros parengta Transporto priemonės vertinimo ataskaita. Dėl transporto priemonės gadinimo ieškovas patyrė nuostolius ir dėl to, kad padidėjo įmoka už transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimą.
Ieškovo atstovas advokato padėjėja Valdemara Kuktienė palaikė ieškinyje aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
Ieškovas prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad perdavus transporto priemonę atsakovui nebuvo pažeidimų, o grąžinus buvo nubrozdintas buferis, po juo užlenkta kilpa, šviestuvai buvo sudėti į bagažinę. Dėl priekinio žibinto pretenzijų nereiškia, nes atsakovas jį pakeitė bei dar davė 100 litų, kad nusipirktų buferį. Jis pats ieškojo buferio pagal skelbimus ir laužynuose, pirko laužyne už 100 Lt. Remonto darbus atliko pats su draugu. Dažymo priemones pirko turguje, kvitų nėra išsaugojęs. Jo padarytas eismo įvykis 2014 m. kovo 22 d. nesusijęs su atsakovo padaryta žala, nes to įvykio metu transporto priemonė susidūrė dešiniąja puse ir buvo suremontuota. Susidūrimas su stirna jokių pasekmių transporto priemonei nesukėlė.
Atsiliepimas
Atsakovas 2015-02-06 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog ieškovui atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą: nupirko eismo įvykio metu sugadintą žibintą, pasirūpino, kad sugadintos detalės būtų pakeistos bei sumokėjo 100 Lt bamperio įsigijimui 2014 m. rugsėjo mėnesį. Nesutinka, kad dėl jo kaltės ieškovui 74,27 Eur padidėjo įmokos už privalomąjį transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimą. Nesutinka su Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje priskaičiuotomis išlaidomis valstybinio numerio, jo rėmelio, rūko žibintų atlyginimo kaštais, nes transporto priemonės numerių nesugadino, o priešrūkinių žibintų iki eismo įvykio transporto priemonėje nebuvo.
Atsakovo atstovė advokatė Kristina Česnauskienė. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Atsakovas J. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad į kitą automobilį atsitrenkę priekiniu kairiuoju kampu, todėl negalėjo sugadinti valstybinio numerio ir variklio gaubto. Priešrūkinių žibintų avarijos metu nebuvo. Automobilis buvo apdaužytas, kai jį iš ieškovo pasiskolino. Mano, kad su ieškovu pilnai atsiskaitė, sutiktų atlyginti ne daugiau kaip 50 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-09-01 dėl transporto priemonę R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio J. L. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovo transporto priemonė. Atsakovas ir kitą eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs V. T. užpildė Eismo įvykio deklaraciją, kurioje kaltu dėl eismo įvykio nurodytas J. L., ieškovo transporto priemonei padaryti sugadinimai- bamperis, lempa, grotelės, priešrūkinė, kitai transporto priemonei- galinis sparnas, ratlankis, galinis bamperis (9 b.l.).
Eismo įvykio metu transporto priemonė R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiui nuo 2014-08-03 iki 2014-09-02, draudimo įmoka 34 Lt; laikotarpiu nuo 2014-10-06 iki 2014-11-05- draudimo įmoka 74 Lt, laikotarpiu nuo 2014-11-06 iki 2014-12-05- draudimo įmoka 92 Lt (10 b.l.).
2014 m. spalio 15 d. Nepriklausomų ekspertų agentūra apžiūrėjo transporto priemonę R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 1996 m. ir parengė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 1410A188 (11-26 b.l.). Vertinimo pažymoje (13 b.l.) nurodyta, kad automobilio vertė prieš apgadinimą 2341,57 Lt, jos atkūrimo kaštai sudaro 89 procentus rinkos vertės, transporto priemonės likutinė vertė 930,65 Lt, patirti nuostoliai 1410,92 Lt. Iš atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo detalizacijos (21 b.l.) matyti, kad išardymo-surinkimo, pakeitimo darbai įvertinti 175 Lt, dažymo darbai- priekinio bamperio 99 Lt, variklio gaubto—81 Lt, radiatoriaus- 27 Lt, metalo paruošimas dažymui- 63 Lt, plastmasės- 45 Lt; dažymo medžiagų vertė- 564,84 Lt, keičiamų dalių vertė- bamperio 265,70 Lt, valstybinio numerio- 41,99 Lt, numerio rėmelio 5,18 Lt, priekinio bamperio apdailos juostų 89,86 Lt, rūko žibintų-231,84 Lt, rūko žibinto rėmelio 5,50 Lt, kairės pusės dieninio žibinto- 12,60 Lt. Vertinimo ataskaitos parengimo kaina 280 lt (81,09 Eur)(13 b.l.).
Ieškovas nurodė, kad automobilį remontavo pats su draugo pagalba, kuriam sumokėjo 100 Lt, dažymui medžiagas pirko turguje už maždaug 120 Lt, rūko žibintai jam kainavo 40 Lt. Be to, patyrė išlaidų, važinėdamas po „laužynus“ ir ieškodamas detalių, išleido 40-50 Lt, skambučiai telefonu ieškant detalių kainavo 21 Lt, be to, dirbo ir jis pats, mano, kad ieškovas jam skolingas mažiausiai 916 Lt.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-2659-660/2014 nustatyta, jog 2014-03-22, 19.30 val. E. V. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, staiga pasikeitus vairavimo sąlygoms nesugebėjo laiku sustoti ir staigiai keisdamas važiavimo kryptį į kairę kliudė kitą ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį automobilį. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte užfiksuota, kad apibrozdintas visas dešinysis šonas, apgadintas galinis dangtis, dešinysis veidrodėlis, priekinis bamperis, išmušta priekinė važiuoklė.
Ieškovui artimi liudytojai teigė, kad automobilis iki 2014-09-01 įvykio buvo tvarkingas, neapgadintas (M. K., R. I.), atsakovo liudytojai E. B., A.T. nurodė, kad iki pasiskolinant automobilį, jis nebuvo tvarkingas- nebuvo halogenų, apgadintas buferis, bagažinė neatsidarydavo. Be to, liudytojui A. T. ieškovas teigė, kad po autoįvykio kažkas atsitiko važiuoklei. Liudytojas A.T. nurodė, kad ieškovas jam yra pasakojęs, kad su ginčo automobiliu numušė stirną, automobiliui buvo padaryti apgadinimai. Ieškovas šį faktą patvirtino, tačiau teigė, kad dėl to jokie sugadinimai automobiliui nebuvo padaryti.
Teismui ne kartą pasiūlius skirti autoįvykio ekspertizę, kurios metu būtų galima nustatyti 2014-09-01 eismo įvykio metu automobiliui padarytą žalą ir jos dydį, šalys nuo ekspertizės skyrimo atsisakė.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda) (CK6.249 str.). Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK6.247 str.). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi bonus pater familias; šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Atsakovas savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, dėl jo neatidaus ir nerūpestingo elgesio apgadinta ieškovo transporto priemonė, tokiu būdu ieškovui padaryta žala, todėl teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti.
Kasacinės instancijos teismas aiškindamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatant žalos dydį yra pažymėjęs, jog C K 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (C K 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012). Ieškovas į bylą pateikė vertinimo ataskaitą, parengtą vadovaujantis atkuriamosios vertės metodu parengtais apskaičiavimais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks būdas (skaičiavimo) nustatyti žalos dydį teismo taikytinas tik tuo atveju, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas pateikė įrodymus (nuotraukas), kurios patvirtina, kad transporto priemonė yra suremontuota, taigi ieškovui jau patyrė išlaidas, yra žinomi faktiniai atkūrimo kaštai, tačiau nė vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio realias išlaidas, ieškovas teismui nepateikė.
Atsakovas pripažįsta, kad 2014-09-01 eismo įvykio metu apgadino ieškovo transporto priemonę, tačiau mano, kad prašomas iš jo priteisti žalos dydis yra nepagrįstas. Kaip matyti iš aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumos, ieškovo transporto priemonė 2014-03-212 buvo paties ieškovo eismo įvykyje apgadinta, liudytojo A. T. nurodyti transporto priemonės apgadinimai atitinka būtent šio įvykio metu nurodytus apgadinimus. Iš 2014-09-01 eismo įvykio deklaracijos matyti, kad atsakovo vairuojamas automobilis į kitos transporto priemonės kairės pusės galinę dalį (ratlankį, sparną, bamperį) atsitrenkė priekiniu kairiuoju kampu, buvo apgadinta priekinė kairioji automobilio pusė, išdaužtas kairysis žibintas, priešrūkinė lempa, sugadintas buferis, grotelės. Duomenų apie variklio dangčio ir valstybinių numerių sugadinimą deklaracijoje nėra nurodyta. Ieškovas į nepriklausomų ekspertų agentūrą žalai nustatyti kreipėsi tik 2014 m. spalio 15 d., praėjus pusantro mėnesio nuo įvykio, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad transporto priemonei variklio dangčio ir valstybinio numerio sugadinimai padaryti 2014-09-01 įvykio metu. Ieškovas nurodė, kad transporto priemonę jis remontavo pats su draugo pagalba, detales ir medžiagas įsigijo automobilių laužynuose arba turguje, jo patirtos išlaidos yra žymiai mažesnės, negu nurodyta vertinimo ataskaitoje, kurioje yra įskaičiuotos ir PVM išlaidos, į remonto darbų sąnaudas įskaičiuoti darbdavio mokėtini mokesčiai, J. L. nupirko kairįjį žibintą bei apmokėjo jo įdėjimą, atlygino 100 Lt priekinio bamperio kainą, todėl ieškovui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jo faktines išlaidas remontui, įvertinęs visų pateiktų byloje įrodymų visumą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia esant labiau tikėtina, kad ieškovas patyrė 200 Lt išlaidų transporto priemonės remonto darbams (įvertinant ir jo paties indėlį remontuojant transporto priemonę), 40 Lt rūko žibintui,120 Lt dažymo ir paruošimo dažymui medžiagoms, 60 Lt netiesioginėms remonto išlaidoms (transporto ir telefono išlaidoms ieškant detalių), šias išlaidas (121,63 Eur/420 Lt) laiko pagrįstomis, susijusiomis priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl priteisia jas ieškovui iš atsakovo (CK 6.249 str., 6.263str., 6.270 str.).
Teismas atmeta ieškovo reikalavimą atlyginti jo nuostolius, susijusius su draudimo įmokos padidėjimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir šios įmokos padidėjimo, nepateikė draudiko paaiškinimų dėl įmokų padidėjimo priežasties. Vien tai, kad draudimo įmoka nuo 2014 m. spalio mėn. padidėjo, neįrodo , kad tai susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais 2014-09-01. Pastebėtina, kad pats iekovas 2014-03-22 neblaivus apgadino savo ir kito asmens transporto priemones, be to, jam 2014-04-18 nutarimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl nepaneigtos ir kitos priežastys, dėl kurių draudimo įmoka galėjo padidėti.
Iš atsakovo priteistina ieškovui 5% dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 121,63 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.38 str. 6.210 str., CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Valstybė pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-T-4023-5274 teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą ir apmokėdama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iki 2015 m. birželio 17 d. patyrė 337,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (25 proc.), 84,64 Eur valstybei priteistina iš atsakovo.
Ieškovas Transporto priemonių vertinimo ataskaitoje nurodytas vertinimo išlaidas (agentūros paslaugų kainą) 280 Lt priskyrė prie jam padarytų nuostolių, tačiau šios išlaidos atitinka būtinas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte, todėl laikytina, kad ieškinio suma yra 563,99-81,09= 482,90 Eur. Patenkinta reikalavimų 121,63 Eur (25 proc.), atmesta 361,27 Eur (75 proc.)
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkančio šiuo metu galiojančio 9 punkto 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX 1480 redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009). Nors šioje byloje ieškovas, suremontavęs transporto priemonę, jam padarytos žalos dydį galėjo grįsti ir kitais rašytiniais įrodymais, tačiau jų nepateikė; teismas, nustatydamas žalos dydį iš ieškovo paaiškinimų, ir pateiktų įrodymų (taip pat ir šios ataskaitos) visumos, iš dalies atsižvelgė į ataskaitoje esančius duomenis. Tačiau tam, kad ieškovo patirtos ataskaitos parengimo išlaidos būtų priteistos, jas pagrindžiantys įrodymai privalo būti pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įrodymų, kad ieškovas 280 Lt už transporto priemonės vertinimą sumokėjo, į bylą nepateikta, taigi, ieškovas nepagrindė leistinais įrodymais šių su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 178 str.).
Atsakovo patirtos išlaidos advokatės Kristinos Česnauskienės pagalbai apmokėti sudaro 100 Eur (91, 92 b.l.), 75 proc.- 75 Eur- šių išlaidų priteistina atsakovui iš ieškovo, įvertinus tai, kad jos pagrįstos byloje esančiais įrodymais, neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Įvertinus tai, kad ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, atsižvelgiant į tai, patenkintą ieškinio reikalavimų dalį- 121,63 Eur, iš atsakovo valstybei priteistinas nuo šios sumos mokėtinas 3 procentų dydžio žyminis mokestis- 3 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 88 str.1 d. 1 p., 93 str.).
Valstybė šioje byloje patyrė 3,51 Eur pašto išlaidų. Iš atsakovo išieškotina pašto išlaidų valstybei suma– 0,88 Eur yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš atsakovo valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 121,63 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 63 ct) žalai atlyginti, 5 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos (121,63 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 84,64 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 64 ct) antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 Eur (trijų eurų) žyminį mokestį (šešiasdešimt šešis litus). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.