Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-01-11 · Administracinė byla Nr. eA-120-525/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-11-09Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-11
Bylos Nr.
eA-120-525/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02468-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
UAB „Girelės paukštynas“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-120-525/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02468-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 14.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Girelės paukštynas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento 2021 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. AS-146 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl priskaičiuoto 194 372 Eur mokesčio už nedeklaruotus požeminio vandens išteklių kiekius, taikant didesnį tarifą; 2) panaikinti Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2021 m. kovo 26 d. patikrinimo akto Nr. (7.2)-PA78-874 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dalį dėl priskaičiuoto 194 372 Eur mokesčio už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį tarifą; 3) priimti naują sprendimą pakeisti Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio Patikrinimo aktą ir sumažinti priskaičiuotą mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį), sumažinant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifą (požeminį vandenį) iki 1,5 karto.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Departamento Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio Patikrinimo akte nurodyta, jog apskaičiuoto mokesčio dydis taikant didesnį mokesčio tarifą tikrinamuoju laikotarpiu už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) – 194 372 Eur. Pareiškėjas nesutiko su Patikrinimo aktu ir 2021 m. birželio 8 d. pateikė pastabas, prašydamas pakeisti Patikrinimo aktą bei sumažinti priskaičiuotą mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius sumažinant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) tarifą. Departamentas 2021 m. liepos 2 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą.

2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2016 m. spalio 25 d. raštu Nr. (3-1)-D8-8058 „Dėl požeminių vandens išteklių naudojimo“ yra išaiškinusi, kad „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimai veiklos vykdytojams, išduoti iki 2014 m. liepos 1 d. laikomi leidimais naudoti geriamąjį požeminį vandenį Žemės gelmių įstatymo nuostatų prasme, jeigu į šiuos leidimus iki 2014 m. liepos 1 d. buvo įtraukta požeminio vandens paėmimo veikla ir pagal vėlesnius teisės aktų reikalavimus keičiant leidimus, geriamojo gėlo vandens ir gamybinio požeminio vandens naudojimo sąlygos nesikeitė“. Pareiškėjui 2007 m. sausio 13 d. išduotas TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2011 m. gruodžio 23 d. TIPK leidimo sąlygos atnaujintos.

2.3. TIPK leidimo 8 punkte, kaip viena iš jo veiklų nurodyta vandens paėmimo veikla: „vanduo yra išgaunamas iš dviejų požeminių gręžinių (duomenys neskelbtini). Išgaunamas vanduo naudojamas paukščių girdymui, darbuotojų buities reikmėms, skerdyklai, atliekų utilizavimo cechui, šildymo sistemų papildymui. Taip pat dalis vandens perduodama UAB „Girelės paukštyno“ produktai. Vykdomas požeminio vandens monitoringas. Per parą maksimaliai gali būti išgaunama 787,2 m³ vandens. Vidutinis sunaudojimas priklauso nuo tuo metu laikomų paukščių skaičiaus, skerdyklos ir utilizavimo cecho darbo ir kitų aplinkybių. Vandens apskaitai gręžiniuose įrengti skaitliukai“. Pareiškėjas pažymėjo, kad turi leidimą išgauti požeminį vandenį, taip pat visada laikėsi ir laikosi leidime nustatytų sąlygų dėl požeminio gėlo vandens naudojimo.

2.4. 2017–2019 metais pareiškėjas teikė Aplinkos apsaugos agentūrai vandens naudojimo apskaitos metines ataskaitas per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS AIVIKS), kuriose deklaravo išgauto požeminio vandens kiekius. Tikslo nuslėpti išgauto vandens kiekio neturėjo. Be to, 2017–2020 metais Departamentas vykdė ne vieną patikrinimą, susijusią su Bendrovės vykdoma veikla ir turimu taršos leidimu, kurių metu Bendrovė bendradarbiavo su Departamentu, teikė visus prašomus duomenis ir informaciją. Tačiau ankstesnių patikrinimų metu nė karto nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, todėl turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, kad jokių teisės aktų nepažeidžia.

2.5. Patikrinimo akte nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidimą – išgauto vandens kiekio nedeklaravimą ir nesumokėjimą – būtų padaręs tyčia ar turėtų tikslą nuslėpti išgaunamo požeminio vandens kiekį. Atkreipė dėmesį, kad tai pirmas jo atžvilgiu nustatytas pažeidimas, Bendrovė nėra sistemingai pažeidinėjusi įstatymų ir jai anksčiau nebuvo taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus.

2.6. Pripažįsta, jog teisės aktai, reglamentuojantys gamtos išteklių mokėjimą, pareiškėjui nėra visiškai aiškūs ir apibrėžti, pripažįsta savo klaidą, kad 2017–2019 m. nedeklaravo išgaunamo požeminio vandens, kadangi Bendrovės darbuotojai, atsakingi už deklaracijų pateikimą, galimai netinkamai ir ne iki galo suprato atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra įtrauktas į nukentėjusiųjų įmonių sąrašą nuo COVID-19 pandemijos. Taip pat ne vienus metus susiduria su finansiniais sunkumais, todėl Departamento paskirtos ekonominės sankcijos itin skaudžiai paveiktų jo veiklą, o tai ateityje galėtų net nulemti Bendrovės mokumo sumažėjimą.

2.7. Patikrinimo aktas ir Skundžiamas sprendimas neteisėti ir nepagrįsti, nes sankcija pareiškėjui paskirta neįvertinus šių reikšmingų aplinkybių: Departamentas neatsižvelgė, kad pareiškėjas Aplinkos apsaugos agentūrai teisingai deklaruodavo išgaunamo vandens kiekį. Nuo pat TIPK leidime įrašytos gėlo vandens išgavimo veiklos pradžios (atitinkančios dabartinį leidimą naudoti žemės gelmių išteklius) pareiškėjas nėra gavęs iš Aplinkos apsaugos agentūros pastabų ar nurodymų dėl netinkamai deklaruoto išgaunamo vandens kiekio per AIVIKS sistemą; Departamentas neįvertino, kad jis vykdė ne vieną pareiškėjo patikrinimą, susijusį su Bendrovės aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymu, tačiau nė vienu anksčiau vykdytu patikrinimu nebuvo nustatyta, kad jis išgauna vandenį be leidimo, netinkamai vykdo išgaunamo požeminio vandens apskaitą ar kad netinkamai deklaruoja (nedeklaruoja) išgaunamo požeminio vandens kiekį; Departamentas neįvertino, kad pritaikyta ekonominė sankcija ypač neigiamai paveiks pareiškėją ir sukels sunkių pasekmių, kadangi pareiškėjas įtrauktas į nukentėjusiųjų įmonių sąrašą nuo COVID-19 pandemijos, nes susiduria su finansiniais sunkumais; Departamentas neatsižvelgė ir nevertino, kad pareiškėjo finansiniai sunkumai tęsiasi ne vienus metus. 2018 metais pareiškėjas veikloje patyrė 249 045 Eur nuostolių, 2019 m. turėjo tik 18 378 Eur pelną, o 2020 metais patyrė 1 122 469 Eur nuostolių. Pareiškėjo nuomone, jam pritaikyta sankcija neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnams atlikus pareiškėjo planinį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (2017–2019 metų mokestiniai laikotarpiai) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2017, 2018, 2019 m. savo veikloje naudojo gėlą požeminį vandenį. Pareiškėjo 2011 m. gruodžio 23 d. atnaujintu TIPK leidimu nustatytas požeminio vandens išgavimas. Ūkinėje-komercinėje veikloje eksploatuoti du gręžiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pagal Bendrovės pateiktos požeminio vandens išgavimo apskaitos – skaitiklių – rodmenis bei 2017–2019 metų vandens naudojimo apskaitos metinių ataskaitų duomenis buvo nustatyta, kad 2017–2019 metais Bendrovė iš dviejų gręžinių išgavo 182 388 kub. m požeminio vandens išteklių.

4.2. Bendrovė iki patikrinimo pradžios, t. y. 2020 m. lapkričio 10 d., nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijų, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių už išgautus ir ūkinėje veikloje naudotus požeminio vandens išteklių kiekius už atskirus 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius. Pagal Bendrovės pateiktos vykdytos požeminio vandens išgavimo apskaitos – skaitiklių – rodmenis bei 2017–2019 metų vandens naudojimo apskaitos metines ataskaitas nustatyti išgauti ir nedeklaruoti požeminio vandens išteklių kiekiai – 182 388 kub. m.

4.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 6 straipsnio 2 dalimi už 2017–2019 metų mokestiniais laikotarpiais išgautą iš viso (iš dviejų naudotų gręžinių) 182 388 kub. m požeminio vandens kiekį apskaičiuotas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą, iš viso 194 372 Eur (už 2017 m. I ketv. išgautus 19 323 kub. m – 19 748 Eur, 2017 m. II ketv. išgautus 16 644 kub. m – 17 343 Eur, 2017 m. III ketv. išgautą 14 991 kub. m – 15 606 Eur, 2017 m. IV ketv. išgautą 14 271 kub. m – 15 070 Eur; už 2018 m. I ketv. išgautus 14 656 kub. m – 15 506 Eur, 2018 m. II ketv. išgautus 14 622 kub. m – 15 675 Eur, 2018 m. III ketv. išgautus 14 099 kub. m – 14 987 Eur, 2018 m. IV ketv. išgautus 16 009 kub. m – 17 338 Eur; už 2019 m. I ketv. išgautus 17 908 kub. m – 19 341 Eur, 2019 m. II ketv. išgautus 14 340 kub. m – 15 788 Eur, 2019 m. III ketv. išgautus 14 346 kub. m – 15 651 Eur, 2019 m. IV ketv. išgautus 11 179 kub. m – 12 319 Eur).

4.4. Departamento pareigūnai, išanalizavę ir įvertinę pareiškėjo pateiktas pastabas, nustatė, kad jose nepateikta jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus, o Bendrovės pateikti pastebėjimai negali būti priežastis netvirtinti Patikrinimo akto, todėl Departamento 2021 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. AS-146 Patikrinimo aktas buvo patvirtintas.

4.5. Departamentui nebuvo suteikta teisė sumažinti pareiškėjui mokestį už Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaruotus išgautus valstybinius gamtos išteklius – požeminį vandenį, o didesnio mokesčio tarifo pritaikymas, apskaičiuojant minėtą mokestį, yra nurodytas įstatyme ir nenustatyta išimčių.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nusprendė Sprendimo dalį, kuria Bendrovei patvirtintas mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius padidintu tarifu – 194 372 Eur, pakeisti ir sumažinti mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius iki 38 874 Eur. Taip pat teismas nusprendė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto dalies dėl priskaičiuoto 194 372 eurų mokesčio už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį tarifą panaikinimo nutraukti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atlikęs 2017–2019 metų UAB „Girelės paukštynas“ mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis iš mobilių taršos šaltinių, iš stacionarių taršos šaltinių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį patikrinimą, 2021 m. kovo 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 7.2)-PA78-874. Patikrinimo akte konstatuota, kad UAB „Girelės paukštynas“ vykdo vištų auginimą ir prekybą kiaušiniais, tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė veiklą vykdė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. sausio 2 d. išduotą (2011 m. gruodžio 23 d. atnaujintą, 2014 m. sausio 13 d. koreguotą) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir TIPK leidimas).

6.2. Patikrinimo akte nurodyta, kad 2017–2019 metais Bendrovė, teisės aktų nustatyta tvarka būdama mokesčio mokėtoja, ūkinei-komercinei veiklai išgavo ir naudojo požeminio vandens išteklius, tačiau neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už išgautus valstybinius gamtos išteklių kiekius. Taip pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99, reikalavimus.

6.3. Taip pat Patikrinimo akte nurodyta, kad vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 6 straipsnio 2 dalimi už 2017–2019 metų mokestiniais laikotarpiais išgautą iš viso (iš dviejų naudotų gręžinių) 182 388 kub. m požeminio vandens kiekį apskaičiuotas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą, iš viso 194 372 Eur (už 2017 m. I ketv. išgautus 19 323 kub. m – 19 748 Eur; 2017 m. II ketv. išgautus 16 644 kub. m – 17 343 Eur; 2017 m. III ketv. išgautą 14 991 kub. m – 15 606 Eur; 2017 m. IV ketv. išgautą 14 271 kub. m – 15 070 Eur; už 2018 m. I ketv. išgautus 14 656 kub. m – 15 506 Eur; 2018 m. II ketv. išgautus 14 622 kub. m – 15 675 Eur; 2018 m. III ketv. išgautus 14 099 kub. m – 14 987 Eur; 2018 m. IV ketv. išgautus 16 009 kub. m – 17 338 Eur; už 2019 m. I ketv. išgautus 17 908 kub. m – 19 341 Eur; 2019 m. II ketv. išgautus 14 340 kub. m – 15 788 Eur; 2019 m. III ketv. išgautus 14 346 kub. m – 15 651 Eur; 2019 m. IV ketv. išgautus 11 179 kub. m – 12 319 Eur).

6.4. Patikrinimo aktu mokestis už 2017–2019 metų mokestiniais laikotarpiais išgautą iš viso (iš dviejų naudotų gręžinių) 182 388 kub. m požeminio vandens kiekį apskaičiuotas taikant 10 kartų didesnį tarifą. Mokesčio suma – 194 372 Eur.

6.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo aktu, 2021 m. birželio 8 d. pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto. Departamentas 2021 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. AS-146 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą ir juo apskaičiuotą 194 372 Eur sumą.

7. Teismas apžvelgė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (1 str., 2 str., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d., 6 str. 1 d., 2 d., 7 str. 1 d., 2 d., 4 d.), Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 5 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 redakcija) ir 13 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog Bendrovė iki 2020 m. lapkričio 10 d. ūkinėje-komercinėje veikloje eksploatavo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gręžinys 1), ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gręžinys 2), nėra. Bendrovė veiklą vykdė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. sausio 2 d. (2011 m. gruodžio 23 d. atnaujintą, 2014 m. sausio 13 d. koreguotą) TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu leidimu nustatytas požeminio vandens išgavimas.

9. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Bendrovė 2017–2019 metais iš Gręžinio 1 ir Gręžinio 2 išgavo 182 388 kub. m požeminio vandens išteklių.

10. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas, neneigdamas paties pažeidimo fakto, nurodė, kad tokio pažeidimo priežastys buvo susijusios su netinkamu teisės aktų išmanymu. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas užsiima Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamtos išteklių naudojimo veikla ir turi tam reikiamų žinių bei patirties, todėl privalo išmanyti jam privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, o įstatymo nežinojimas nėra pagrindas atleisti nuo atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų anksčiau baustas už analogiškus nusižengimus.

12. Įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, teismas nustatė, kad Departamentas atliko planinį pareiškėjo UAB „Girelės paukštynas“ patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame padaryta išvada, kad pareiškėjas iki patikrinimo pradžios, t. y. 2020 m. lapkričio 10 d., nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių už išgautus ir ūkinėje veikloje naudotus požeminio vandens išteklių kiekius už atskirus 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius.

13. Įvertinęs Patikrinimo akte nurodytas mokesčio didesniu tarifu sumas, kurios apskaičiuotos remiantis pareiškėjo tvarkytos požeminio vandens gavybos apskaitos duomenimis, teismas darė išvadą, kad Departamento atlikti apskaičiavimai atitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir Įstatymo 2 priedo 1 punkto c papunkčio nuostatas. Pareiškėjas mokesčio didesniu tarifu aritmetinio apskaičiavimo teisingumo neginčijo.

14. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, darė išvadą, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu Nr. (7.2)-PA78-874 ir jame nurodytais duomenimis apie mokestį didesniu tarifu (194 372 Eur suma) ir jį patvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pripažino Patikrinimo akte nurodytą teisės pažeidimą, t. y. tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka, būdama mokesčio mokėtojas, ūkinei-komercinei veiklai išgavo ir naudojo požeminio vandens išteklius, tačiau neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už išgautus valstybinius gamtos išteklių kiekius. Iš bylos duomenų nustatė, jog Departamentas Bendrovės ūkinės veiklos patikrinimą atliko ne vieną kartą. Ankstesnių patikrinimų metu jokio pažeidimo nekonstatavo. Mokestį už išgautus gamtos išteklius padidintu tarifu Departamentas apskaičiavo, remdamasis pačios Bendrovės mokesčių administratoriui teiktomis deklaracijomis. Kaip buvo matyti iš Patikrinimo akto, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidimą – išgauto vandens kiekio nedeklaravimą ir nesumokėjimą – būtų padaręs tyčia ar turėtų tikslą nuslėpti išgaunamo požeminio vandens kiekius. Ši aplinkybė suponavo išvadą, kad Bendrovė neturėjo jokios tyčios nuslėpti išgautus gamtos išteklių kiekius ir taip išvengti pareigos laiku sumokėti mokesčius valstybei. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytas sąmoningu. Bendrovė pažeidimą aplinkos apsaugos srityje padarė pirmą kartą.

16. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, darė išvadą, kad sankcija, taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą, yra pernelyg griežta, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismo įsitikinimu, Įstatyme nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti, nagrinėjamu atveju, pakanka minėtą mokestį už be leidimo išgauto požeminio vandens išteklių kiekį apskaičiuoti taikant koeficientą 2.

17. Dėl išdėstytų aplinkybių, Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui patvirtintas 194 372 mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą 10, pakeistas ir sumažintas mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius iki 38 874 Eur.

Šalies argumentai

18. Pareiškėjas prašė panaikinti Departamento Patikrinimo akto dalį dėl priskaičiuoto 194 372 Eur mokesčio už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį tarifą bei priimti naują sprendimą pakeisti Patikrinimo aktą ir sumažinti priskaičiuotą mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį), sumažinant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifą (požeminį vandenį) iki 1,5 karto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijama Patikrinimo išvada yra tik tarpinis aktas jo planinio patikrinimo procedūroje, kuris nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl ši Patikrinimo išvada negali būti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skųstinas aktas.

19. Dėl bylinėjimosi išlaidų, teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kad pareiškėjo skundas tenkinamas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant pareiškėjo skundžiamą atsakovo administracinį teisės aktą ir pareiškėjo atžvilgiu taikant poveikio priemones, pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog, įvertinus pareiškėjo skundo argumentus bei byloje esančius įrodymus, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais, mokestis buvo sumažintas, todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo. Atsižvelgus į tai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas teismo netenkintas.

III.

20. Pareiškėjas UAB „Girelės paukštynas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti Patikrinimo aktą ir sumažinti priskaičiuotą mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį), sumažinant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifą (požeminį vandenį) iki 1,5 karto.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė dalį reikšmingų aplinkybių, tačiau teismas neanalizavo ir neatsižvelgė į itin svarbias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo finansine situacija: 1) teismas neįvertino, kad pritaikyta ekonominė sankcija ypač neigiamai paveiks pareiškėją ir sukels sunkias pasekmes, nes pareiškėjas yra įtrauktas į nukentėjusiųjų įmonių sąrašą nuo COVID-19 pandemijos, kadangi susiduria su finansiniais sunkumais; 2) teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad pareiškėjo finansiniai sunkumai tęsiasi ne vienerius metus. Pareiškėjo konkrečiais ataskaitiniais finansiniais metais patirti nuostoliai yra dengiami sekančiais metais gaunamomis pajamomis, o pernelyg didelė ekonominė sankcija gali dar labiau pabloginti Bendrovės finansinę padėtį, kas ateityje gali net nulemti Bendrovės mokumo sumažėjimą. Pareiškėjo vertinimu, neištyrus visų įrodymų ir nenustačius visų reikšmingų aplinkybių teismas nepagrįstai nesumažino ekonominės sankcijos (mokesčio tarifo) iki minimalaus dydžio (t. y. iki 1,5 karto pagal Lietuvos administracinio teismo praktiką).

21.2. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, nepateikė jokių motyvų, kuriais remiantis nusprendė, kad mokesčio tarifas pareiškėjui sumažinamas būtent iki 2 kartų, o ne iki 1,5 karto. Bendro pobūdžio teismo teiginiai negali būti vertinami kaip tinkamas sprendimo motyvavimas ir pagrįstas sprendimas. Apžvelgęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė jam, kaip teisingumą vykdančiam subjektui, nustatytos pareigos pagrįsti savo sprendimą pareiškėjui taikyti mokesčio tarifą taikant koeficientą 2, o ne 1,5, aiškiais, pakankamais ir racionaliais teisiniais argumentais. Pareiškėjo įsitikinimu, egzistavo visos objektyvios aplinkybės taikyti mažesnį nei 2 koeficiento mokesčio tarifą, tačiau teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė taikyti didesnį mokesčio tarifą.

21.3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose, kuriose mokesčio mokėtojui buvo pritaikytas 1,5 karto padidintas mokesčio tarifas už valstybinius gamtos išteklius. Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl savo pačių teismo sprendimų analogiškose bylose, pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą ir priimdamas Sprendimą visiškai neatsižvelgė į savo paties priimtus sprendimus analogiškose bylose, kuriose mokesčių mokėtojui mokesčio tarifas buvo sumažintas iki 1,5 karto, pavyzdžiui: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3768-281/2021, 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2601-1047/2021, 2021 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1020-541/2021.

Atsiliepimas

22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ginčo dalyką reglamentuojančius teisės aktus ir visas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Teismas nurodė, kad Bendrovė pažeidimą aplinkos apsaugos srityje padarė pirmą kartą. Nors šioje byloje nebuvo pateikta duomenų apie UAB „Girelės paukštynas“ padarytus pažeidimus aplinkos apsaugos srityje, tačiau tokių analogiškų pažeidimų (neteisingas deklaracijų pildymas ir mokesčio nemokėjimas) pareiškėjas yra padaręs ir anksčiau. Jau 2014 m. įmonės veikloje buvo nustatyti panašaus pobūdžio pažeidimai, t. y. nustatyti neapskaityti į aplinką išmestų teršalų kiekiai, neapskaityti ir nedeklaruoti apmokestinamosios pakuotės kiekiai. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas teikė neteisingas deklaracijas jau 2014 m. ir po pažeidimų nustatymo išvadų nepadarė, nesistengė tinkamai vykdyti įstatymu nustatytos pareigos mokėti priklausančius aplinkosauginius mokesčius.

23.2. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas užsiima Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamtos išteklių naudojimo veikla ir turi tam reikiamų žinių bei patirties, todėl privalo išmanyti jam privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, o įstatymo nežinojimas nėra pagrindas atleisti nuo atsakomybės. Šiuo atžvilgiu atsakovas pamini ir tai, kad vien tas faktas, jog pareiškėjas yra įtrauktas į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 pandemijos įmonių sąrašą, negali būti pagrįsta priežastis dar labiau sumažinti Departamento apskaičiuotą mokestį, kurį teismas jau ir taip sumažino. Gaudamas paramą iš valstybės pareiškėjas turi visas galimybes naudotis suteikta parama, tame tarpe sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius.

23.3. Atmestinas pareiškėjo teiginys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą. Teismas išsamiai išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą šioje byloje, ištyrė visas esmines faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino visus esminius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus ir visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsakė į pagrindinius pareiškėjo argumentus, svarbius ginčui teisingai išspręsti. Pareiškėjo argumentai dėl teismo sprendimo motyvų trūkumo yra nekonkretūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini.

23.4. Pareiškėjas nepateikė aiškių pateisinamų priežasčių, kodėl ilgą laikotarpį (2017–2019 m.) nedeklaravo išgauto požeminio vandens kiekių. Departamento nuomone, pareiškėjui buvo paranku nemokėti jam pagal teisės aktus priklausančio mokesčio, todėl toks elgesys laikytinas ne tik pažeidimu, už kurį taikoma tiesinė atsakomybė, bet ir nesąžiningu elgesiu kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu, tuo pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės principą. Tai, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo lūkesčių savaime nereiškia, jog teismas priėmė neteisingą sprendimą. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, todėl jo naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento 2021 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. AS-146 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu proporcingumo.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs, kad maksimalios sankcijos, kuria laikomas didesnio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymas, skyrimas, nėra pagrįstas ir, atsižvelgęs į reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, kad 2 kartus padidinto tarifo taikymas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei yra adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui, priskaičiuotą mokesčio padidintu tarifu sumą sumažino iki 38 874 Eur.

26. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, taip pat nesivadovavo aktualia teismų praktika.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinama kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinius gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1106/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020 ir kt.).

29. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nenumato, kad šio mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, galėtų atitinkamai koreguoti sankcijos, t. y. šiuo atveju – mokesčio tarifo, dydį: mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose, o už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 1 ir 2 d.).

30. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu, kurio tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 str.), nustatyta griežta poveikio priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020), kuri gali būti mažinama esant aplinkybėms, dėl kurių tokia poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

31. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pareiškėjui laiku nepateikus deklaracijų, būtent nedeklaruotas gamtos išteklių kiekis yra pagrindas taikyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnį mokesčio tarifą (žr., pvz., 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje A-2005-662/2021; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-808-822/2021; kt.).

32. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas iš viso neteikė deklaracijų už atskirus 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius.

33. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas (žr., pvz., 2008 m. sausio 21 d. nutarimą; 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą). Įgyvendinant šias Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 4 skirsnio, reglamentuojančio ūkio subjektų priežiūrą, 36⁸ straipsnyje nustatytos bendro pobūdžio nuostatos, reglamentuojančios poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą, o taip pat – teisminę tokių poveikio priemonių teisėtumo ir pagrįstumo patikrą: skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti (VAĮ 36⁸ str. 6 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020).

34. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime atliktiems reikšmingų konkrečiam pažeidimui faktinių aplinkybių (pvz., pareiškėjas laiku nepateikė deklaracijų, pareiškėjo metinės apyvartos vertinimas) vertinimams ir pareiškėjui paskirtos sankcijos dydžio parinkimui. Teismas pagrįstai atsižvelgė į Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytą šio įstatymo tikslą – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui ir kokybei išsaugoti valstybines išlaidas, bei sprendė, kad nustatoma šios teisinės sankcijos išraiška piniginių lėšų suma būtų pakankamai svari ir turėtų atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimą padariusiai bendrovei, vykdančiai ūkinę veiklą ir siekiančiai pelno, tačiau nevaržytų šio ūkio subjekto daugiau, nei būtina tikslams pasiekti, taip pat užtikrino, kad teismo sprendimas būtų ne formalus, bet teisingas.

35. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja suformuotai administracinių teismų praktikai, teisėjų kolegija pažymi, kad panašaus pobūdžio bylose yra vertinama konkreti situacija ir konkrečios su pareiškėju susijusios aplinkybės, todėl panašaus pobūdžio bylose, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, mokestis sumažinamas įvairiais dydžiais arba jis nemažinamas visiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2602-662/2021, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2106-662/2021; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-407-602/2022; 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2021).

36. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

37. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė