- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- eI3-4388-631/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02468-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Gitana Butrimaitė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Girelės paukštynas“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“ atstovams advokatui M. I., advokato padėjėjai V. Š., atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotoms atstovėms D. G.-B. ir L. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Girelės paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Departamentas) Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento 2021 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. AS-146 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl priskaičiuoto 194 372 Eur mokesčio už nedeklaruotus požeminio vandens išteklių kiekius, taikant didesnį tarifą; 2) panaikinti Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2021 m. kovo 26 d. patikrinimo akto Nr. (7.2)-PA78-874 dalį dėl priskaičiuoto 194 372 Eur mokesčio už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį tarifą; 3) priimti naują sprendimą pakeisti Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2021 m. kovo 26 d. patikrinimo aktą Nr. (7.2)-PA78-874 ir sumažinti priskaičiuotą mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį), sumažinant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifą (požeminį vandenį) iki 1,5 karto.
Pareiškėja skunde paaiškina, kad Departamento Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris 2021 m. kovo 26 d. patikrinimo akte Nr. (7.2)-PA78-874 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodė, kad apskaičiuoto mokesčio dydis taikant didesnį mokesčio tarifą tikrinamuoju laikotarpiu už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) – 194 372 Eur. Pareiškėja nesutiko su Patikrinimo aktu ir 2021 m. birželio 8 d. pateikė pastabas, prašydama pakeisti Patikrinimo aktą bei sumažinti priskaičiuotą mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius sumažinant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) tarifą. 2021 m. liepos 2 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-146, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Pareiškėjos teigimu, 2016 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija raštu Nr. (3-1)-D8-8058 „Dėl požeminių vandens išteklių naudojimo“ yra išaiškinusi, kad „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimai veiklos vykdytojams, išduoti iki 2014 m. liepos 1 d. laikomi leidimais naudoti geriamąjį požeminį vandenį Žemės gelmių įstatymo nuostatų prasme, jeigu į šiuos leidimus iki 2014 m. liepos 1 d. buvo įtraukta požeminio vandens paėmimo veikla ir pagal vėlesnius teisės aktų reikalavimus keičiant leidimus, geriamojo gėlo vandens ir gamybinio požeminio vandens naudojimo sąlygos nesikeitė“. Pareiškėjai 2007 m. sausio 13 d. išduotas TIPK leidimas Nr. 4/24, o 2011 m. gruodžio 23 d. TIPK leidimo sąlygos atnaujintos.
Pareiškėja skunde paaiškina, kad TIPK leidimo 8 punkte kaip viena iš jos veiklų nurodyta vandens paėmimo veikla: „vanduo yra išgaunamas iš dviejų požeminių gręžinių (Nr. 24614 ir Nr. 24615). Išgaunamas vanduo naudojamas paukščių girdymui, darbuotojų buities reikmėms, skerdyklai, atliekų utilizavimo cechui, šildymo sistemų papildymui. Taip pat dalis vandens perduodama UAB „Girelės paukštyno“ produktai. Vykdomas požeminio vandens monitoringas. Per parą maksimaliai gali būti išgaunama 787,2 m3 vandens. Vidutinis sunaudojimas priklauso nuo tuo metu laikomų paukščių skaičiaus, skerdyklos ir utilizavimo cecho darbo ir kitų aplinkybių. Vandens apskaitai gręžiniuose įrengti skaitliukai“. Pareiškėja pažymi, kad turi leidimą išgauti požeminį vandenį, taip pat visada laikėsi ir laikosi leidime nustatytų sąlygų dėl požeminio gėlo vandens naudojimo.
Pareiškėjos teigimu, 2017–2019 metais teikė Aplinkos apsaugos agentūrai vandens naudojimo apskaitos metines ataskaitas per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS AIVIKS), kuriose deklaravo išgauto požeminio vandens kiekius. Tikslo nuslėpti išgauto vandens kiekio neturėjo.
Pareiškėja pažymi, kad 2017–2020 metais Departamentas vykdė ne vieną patikrinimą, susijusį su Bendrovės vykdoma veikla ir turimu taršos leidimu, kurių metu Bendrovė bendradarbiavo su Departamentu, teikė visus prašomus duomenis ir informaciją. Tačiau ankstesnių patikrinimų metu nė karto nebuvo nustatyta, kad pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, todėl turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, kad jokių teisės aktų nepažeidžia.
Pareiškėjos įsitikinimu, Patikrinimo akte nebuvo nustatyta, kad ji pažeidimą – išgauto vandens kiekio nedeklaravimą ir nesumokėjimą – būtų padariusi tyčia ar turėtų tikslą nuslėpti išgaunamo požeminio vandens kiekį. Atkreipia dėmesį, kad tai pirmas jos atžvilgiu nustatytas pažeidimas, Bendrovė nėra sistemingai pažeidinėjusi įstatymų ir jai anksčiau nebuvo taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus.
Pripažįsta, kad teisės aktai, reglamentuojantys gamtos išteklių mokėjimą, jai nėra visiškai aiškūs ir apibrėžti, pripažįsta savo klaidą, kad 2017–2019 m. nedeklaravo išgaunamo požeminio vandens, kadangi Bendrovės darbuotojai, atsakingi už deklaracijų pateikimą, galimai netinkamai ir ne iki galo suprato atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad pareiškėja yra įtraukta į nukentėjusiųjų įmonių sąrašą nuo COVID-19 pandemijos. Taip pat ne vienus metus susiduria su finansiniais sunkumais, todėl Departamento paskirtos ekonominės sankcijos itin skaudžiai paveiktų jos veiklą, o tai ateityje galėtų net nulemti Bendrovės mokumo sumažėjimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Patikrinimo aktas ir Skundžiamas sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti, nes sankcija pareiškėjai paskirta neįvertinus šių reikšmingų aplinkybių: Departamentas neatsižvelgė, kad pareiškėja Aplinkos apsaugos agentūrai teisingai deklaruodavo išgaunamo vandens kiekį. Nuo pat TIPK leidime įrašytos gėlo vandens išgavimo veiklos pradžios (atitinkančios dabartinį leidimą naudoti žemės gelmių išteklius) pareiškėja nėra gavusi iš Aplinkos apsaugos agentūros pastabų ar nurodymų dėl netinkamai deklaruoto išgaunamo vandens kiekio per AIKVIS sistemą; Departamentas neįvertino, kad jis vykdė ne vieną pareiškėjos patikrinimą, susijusį su Bendrovės aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymu, tačiau nė vienu anksčiau vykdytu patikrinimu nebuvo nustatyta, kad ji išgauna vandenį be leidimo, netinkamai vykdo išgaunamo požeminio vandens apskaitą ar kad netinkamai deklaruoja (nedeklaruoja) išgaunamo požeminio vandens kiekį; Departamentas neįvertino, kad pritaikyta ekonominė sankcija ypač neigiamai paveiks pareiškėją ir sukels sunkių pasekmių, kadangi pareiškėja įtraukta į nukentėjusiųjų įmonių sąrašą nuo COVID-19 pandemijos, nes susiduria su finansiniais sunkumais; Departamentas neatsižvelgė ir nevertino, kad pareiškėjos finansiniai sunkumai tęsiasi ne vienus metus. 2018 metais pareiškėja veikloje patyrė 249 045 Eur nuostolių, 2019 m. turėjo tik 18 378 Eur pelną, o 2020 metais patyrė 1 122 469 Eur nuostolių.
Pareiškėjos nuomone, jai pritaikyta sankcija neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų.
Šalies argumentai
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnams atlikus pareiškėjos planinį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (2017–2019 metų mokestiniai laikotarpiai) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą nustatyta, kad pareiškėja 2017, 2018, 2019 m. savo veikloje naudojo gėlą požeminį vandenį. Pareiškėjos 2011 m. gruodžio 23 d. atnaujintu TIPK leidimu nustatytas požeminio vandens išgavimas. Ūkinėje-komercinėje veikloje eksploatuoti du gręžiniai, esantys adresu: Paukštininkų g. 38, Kaišiadorys (gręžinys Nr. 24614 už teritorijos ribos prie Skerdyklos (apskaitoje Gr. 2), gręžinys Nr. 24615 teritorijoje prie Utilizacijos cecho (apskaitoje Gr. 1)). Pagal Bendrovės pateiktos požeminio vandens išgavimo apskaitos – skaitiklių – rodmenis bei 2017–2019 metų vandens naudojimo apskaitos metinių ataskaitų duomenis nustatyta, kad 2017–2019 metais Bendrovė iš dviejų gręžinių išgavo 182 388 kub. m požeminio vandens išteklių.
Atsakovo teigimu, Bendrovė iki patikrinimo pradžios, t. y. 2020 m. lapkričio 10 d., nepateikė VMI deklaracijų, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių už išgautus ir ūkinėje veikloje naudotus požeminio vandens išteklių kiekius už atskirus 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius. Pagal Bendrovės pateiktos vykdytos požeminio vandens išgavimo apskaitos – skaitiklių – rodmenis bei 2017–2019 metų vandens naudojimo apskaitos metines ataskaitas nustatyti išgauti ir nedeklaruoti požeminio vandens išteklių kiekiai – 182 388 kub. m.
Paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 6 straipsnio 2 dalimi už 2017–2019 metų mokestiniais laikotarpiais išgautą iš viso (iš dviejų naudotų gręžinių) 182 388 kub. m požeminio vandens kiekį apskaičiuotas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą, iš viso 194 372 Eur (už 2017 m. I ketv. išgautus 19 323 kub. m – 19 748 Eur, 2017 m. II ketv. išgautus 16 644 kub. m – 17 343 Eur, 2017 m. III ketv. išgautą 14 991 kub. m – 15 606 Eur, 2017 m. IV ketv. išgautą 14 271 kub. m – 15 070 Eur; už 2018 m. I ketv. išgautus 14 656 kub. m – 15 506 Eur, 2018 m. II ketv. išgautus 14 622 kub. m – 15 675 Eur, 2018 m. III ketv. išgautus 14 099 kub. m – 14 987 Eur, 2018 m. IV ketv. išgautus 16 009 kub. m – 17 338 Eur; už 2019 m. I ketv. išgautus 17 908 kub. m – 19 341 Eur, 2019 m. II ketv. išgautus 14 340 kub. m – 15 788 Eur, 2019 m. III ketv. išgautus 14 346 kub. m – 15 651 Eur, 2019 m. IV ketv. išgautus 11 179 kub. m – 12 319 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, Departamento pareigūnai, išanalizavę ir įvertinę pareiškėjos pateiktas Pastabas, nustatė, kad jose nepateikta jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus, o bendrovės pateikti pastebėjimai negali būti priežastis netvirtinti Patikrinimo akto, todėl Departamento 2021 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. AS-146 Patikrinimo aktas buvo patvirtintas.
Akcentuoja, kad Departamentui nėra suteikta teisė sumažinti pareiškėjai mokestį už VMI nedeklaruotus išgautus valstybinius gamtos išteklius – požeminį vandenį, o didesnio mokesčio tarifo pritaikymas, apskaičiuojant minėtą mokestį, yra nurodytas Įstatyme ir nenustatyta išimčių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė patenkinti, vadovaudamasis skunde nurodytais ir teismo posėdyje detalizuotais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. AS-146 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies, kuria apskaičiuotas 194 372 Eur mokestis už nedeklaruotus požeminio vandens išteklių kiekius didesniu tarifu, ir Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2021 m. kovo 26 d. patikrinimo akto Nr. (7.2)-PA78-874 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš šioje administracinėje byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atlikęs 2017–2019 metų UAB „Girelės paukštynas“ mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis iš mobilių taršos šaltinių, iš stacionarių taršos šaltinių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį patikrinimą, 2021 m. kovo 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 7.2)-PA78-874. Patikrinimo akte konstatuota, kad UAB „Girelės paukštynas“ vykdo vištų auginimą ir prekybą kiaušiniais, tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė veiklą vykdė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. sausio 2 d. išduotą (2011 m. gruodžio 23 d. atnaujintą, 2014 m. sausio 13 d. koreguotą) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 4/24 (toliau – ir TIPK leidimas).
Patikrinimo akte nurodyta, kad 2017–2019 metais Bendrovė, teisės aktų nustatyta tvarka būdama mokesčio mokėtoja, ūkinei-komercinei veiklai išgavo ir naudojo požeminio vandens išteklius, tačiau neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už išgautus valstybinius gamtos išteklių kiekius. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formos užpildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99, reikalavimus.
Taip pat Patikrinimo akte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 6 straipsnio 2 dalimi už 2017–2019 metų mokestiniais laikotarpiais išgautą iš viso (iš dviejų naudotų gręžinių) 182 388 kub. m požeminio vandens kiekį apskaičiuotas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą, iš viso 194 372 Eur (už 2017 m. I ketv. išgautus 19 323 kub. m – 19 748 Eur; 2017 m. II ketv. išgautus 16 644 kub. m – 17 343 Eur; 2017 m. III ketv. išgautą 14 991 kub. m – 15 606 Eur; 2017 m. IV ketv. išgautą 14 271 kub. m – 15 070 Eur; už 2018 m. I ketv. išgautus 14 656 kub. m – 15 506 Eur; 2018 m. II ketv. išgautus 14 622 kub. m – 15 675 Eur; 2018 m. III ketv. išgautus 14 099 kub. m – 14 987 Eur; 2018 m. IV ketv. išgautus 16 009 kub. m – 17 338 Eur; už 2019 m. I ketv. išgautus 17 908 kub. m – 19 341 Eur; 2019 m. II ketv. išgautus 14 340 kub. m – 15 788 Eur; 2019 m. III ketv. išgautus 14 346 kub. m – 15 651 Eur; 2019 m. IV ketv. išgautus 11 179 kub. m – 12 319 Eur).
Patikrinimu aktu mokestis už 2017–2019 metų mokestiniais laikotarpiais išgautą iš viso (iš dviejų naudotų gręžinių) 182 388 kub. m požeminio vandens kiekį apskaičiuotas taikant 10 kartų didesnį tarifą. Mokesčio suma – 194 372 Eur.
Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, 2021 m. birželio 8 d. pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto. Departamentas 2021 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. AS-146 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą ir juo apskaičiuotą 194 372 Eur sumą.
Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 straipsnis).
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede, yra mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes (Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
Pagal Taisyklių 5 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 redakcija), Lietuvos geologijos tarnyba išduoda leidimus ir sudaro žemės gelmių išteklių (išskyrus angliavandenilius) ir ertmių naudojimo sutartis (toliau – sutartis) su fiziniais ar juridiniais asmenimis ar šių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Taisyklės).
Pagal Taisyklių 13 punkto antrą pastraipą, jeigu iš telkinio išgaunama (planuojama išgauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai, leidimu naudoti išteklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas.
Iš šio teisinio reglamentavimo išplaukia, kad Taisyklių 13 punkto antroje pastraipoje nurodytos šios vandens paėmimo išimtys: 1) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą; 2) vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, neturi būti susijusios su komercine veikla.
Byloje ginčo, jog Bendrovė iki 2020 m. lapkričio 10 d. ūkinėje-komercinėje veikloje eksploatavo Gręžinį Nr. 24615 teritorijoje prie Utilizacijos, esantį Paukštininkų g. 38, Kaišiadoryse (toliau – ir Gręžinys 1), ir Gręžinį Nr. 24614 už teritorijos ribos prie Skerdyklos, esantį Paukštininkų g. 38, Kaišiadoryse (toliau – ir Gręžinys 2), nėra. Bendrovė veiklą vykdė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. sausio 2 d. (2011 m. gruodžio 23 d. atnaujintą, 2014 m. sausio 13 d. koreguotą) TIPK leidimą Nr. 4/24. Minėtu leidimu nustatytas požeminio vandens išgavimas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Bendrovė 2017–2019 metais iš Gręžinio 1 ir Gręžinio 2 išgavo 182 388 kub. m požeminio vandens išteklių.
Pareiškėja pripažįsta, kad 2017–2019 m. nedeklaravo išgaunamo požeminio vandens, kadangi Bendrovės darbuotojai, atsakingi už deklaracijų pateikimą, galimai netinkamai ir ne iki galo suprato atitinkamų teisės aktų reikalavimus.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).
Teismo įsitikinimu, pareiškėja, neneigdama paties pažeidimo fakto, nurodo, kad tokio pažeidimo priežastys buvo susijusios su netinkamu teisės aktų išmanymu. Vienok, pažymėtina, kad pareiškėja užsiima Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamtos išteklių naudojimo veikla ir turi tam reikiamų žinių bei patirties, todėl privalo išmanyti jai privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, o įstatymo nežinojimas nėra pagrindas atleisti nuo atsakomybės.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų anksčiau bausta už analogiškus nusižengimus.
Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pažymėtina, jog minėtos įstatymo nuostatos mokesčio deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančiai institucijai yra imperatyvios ir ši institucija neturi diskrecijos teisės nuo jų nukrypti.
Įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, teismas nustatė, kad Departamentas atliko planinį pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“ patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame padaryta išvada, kad pareiškėja iki patikrinimo pradžios, t. y. 2020 m. lapkričio 10 d., nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini), neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių už išgautus ir ūkinėje veikloje naudotus požeminio vandens išteklių kiekius už atskirus 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius.
Įvertinus Patikrinimo akte nurodytas mokesčio didesniu tarifu sumas, kurios apskaičiuotos remiantis pareiškėjos tvarkytos požeminio vandens gavybos apskaitos duomenimis, daroma išvada, kad Departamento atlikti apskaičiavimai atitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir Įstatymo 2 priedo 1 punkto c papunkčio nuostatas. Pareiškėja mokesčio didesniu tarifu aritmetinio apskaičiavimo teisingumo neginčija.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu Nr. (7.2)-PA78-874 ir jame nurodytais duomenimis apie mokestį didesniu tarifu (194 372 Eur suma) ir ją patvirtino.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pateikęs išaiškinimą, jog Įstatymas apskritai nenustato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius, nei nustatyta, o pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį mažina iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Departamentas, veikdamas pagal jam teisės aktais suteiktą kompetenciją, neturėjo diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią, kad už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikytinas didesnis mokesčio tarifas.
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimuose yra išaiškinęs, kad, teisės aktui nenustačius teisės vertinti sankcijos proporcingumo padarytam pažeidimui, laikytina, kad tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir nepagrįstai suvaržo teismo teisę priimti teisingą sprendimą, tai pažymi ir LVAT (2011 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2368/2011).
Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A502-3056/2011, Nr. A662-2368/2011, Nr. A502-114/2012, kt.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą nuodugniu, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Pareiškėja pripažįsta Patikrinimo akte nurodytą teisės pažeidimą, t. y. tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka, būdama mokesčio mokėtoja, ūkinei-komercinei veiklai išgavo ir naudojo požeminio vandens išteklius, tačiau neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už išgautus valstybinius gamtos išteklių kiekius. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Departamentas Bendrovės ūkinės veiklos patikrinimą atliko ne vieną kartą. Ankstesnių patikrinimų metu jokio pažeidimo nekonstatavo. Mokestį už išgautus gamtos išteklius padidintu tarifu Departamentas apskaičiavo, remdamasis pačios Bendrovės mokesčių administratoriui teiktomis deklaracijomis. Kaip matyti iš Patikrinimo akto, nebuvo nustatyta, kad pareiškėja pažeidimą – išgauto vandens kiekio nedeklaravimą ir nesumokėjimą – būtų padariusi tyčia ar turėtų tikslą nuslėpti išgaunamo požeminio vandens kiekius. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad Bendrovė neturėjo jokios tyčios nuslėpti išgautus gamtos išteklių kiekius ir taip išvengti pareigos laiku sumokėti mokesčius valstybei. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Kaip minėta, Bendrovė pažeidimą aplinkos apsaugos srityje padarė pirmą kartą.
Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad sankcija, taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą, yra pernelyg griežta, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismo įsitikinimu, Įstatyme nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti, nagrinėjamu atveju, pakanka minėtą mokestį už be leidimo išgauto požeminio vandens išteklių kiekį apskaičiuoti taikant koeficientą 2.
Dėl išdėstytų aplinkybių, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. AS-146 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria pareiškėjai patvirtintas 194 372 mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą 10, keistina ir sumažinamas mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius iki 38 874 Eur.
Pareiškėja prašo panaikinti Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2021 m. kovo 26 d. patikrinimo akto Nr. (7.2)-PA78-874 dalį dėl priskaičiuoto 194 372 Eur mokesčio už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį tarifą bei priimti naują sprendimą pakeisti Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2021 m. kovo 26 d. patikrinimo aktą Nr. (7.2)-PA78-874 ir sumažinti priskaičiuotą mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį), sumažinant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifą (požeminį vandenį) iki 1,5 karto.
Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijama Patikrinimo išvada yra tik tarpinis aktas jos planinio patikrinimo procedūroje, kuris nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl ši Patikrinimo išvada negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skųstinas aktas.
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar prižiūrimąjį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020). Taigi, administracinės bylos dalis, kurioje reiškiamas pareiškėjos reikalavimas panaikinti Patikrinimo išvadą, nutraukiama vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja, teikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, jog patyrė 2420 EUR išlaidas teisinei pagalbai administracinėje byloje, 123,90 EUR kitų su teisinių paslaugų teikimu susijusių išlaidų ir 23 EUR žyminiam mokesčiui apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Jei skundo reikalavimai patenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018, 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-602/2018 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kad pareiškėjos skundas tenkinamas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant pareiškėjos skundžiamą atsakovo administracinį teisės aktą ir pareiškėjos atžvilgiu taikant poveikio priemones, pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog, įvertinus pareiškėjos skundo argumentus bei byloje esančius įrodymus, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais, mokestis buvo sumažintas. Todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo. Atsižvelgus į tai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 103 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“ skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. AS-146 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Girelės paukštynas“ patvirtintas mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius padidintu tarifu – 194 372 (šimtas devyniasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt du) eurai, pakeisti ir sumažinti mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius iki 38 874 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt keturių eurų).
Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“ skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2021 m. kovo 26 d. patikrinimo akto Nr. (7.2)-PA78-874 dalies dėl priskaičiuoto 194 372 eurų mokesčio už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį tarifą panaikinimo nutraukti.
Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“ skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.