- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- eI3-3768-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01872-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Sūduvos vandenys“
- Advokatai
- Beata Vilienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ atstovei advokatei Beatai Vilienei,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Irenijui Kaluškevičiui,
viešame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Sūduvos vandenys“ teismui pateikė skundą, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2021-05-06 sprendimą Nr. AS-109, apskaičiuotą didesnio mokesčio tarifu už valstybinius gamtos išteklius 49 615 Eur mokestį sumažinant iki 7 442,25 Eur.
Paaiškina, kad Departamentas patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėja laiku nepateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 už 2017 metų I-IV ketvirčius, 2018 metų I ketvirtį, 2019 metų IV ketvirtį, taip pat, jog pareiškėja 2017-2019 metų I-IV ketvirčius vykdė gamtos išteklių gavybą neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Geležinių, Padovinio, Putriškių, Vaitiškių, Naujųjų kapinių, Gyviškių, Katiliškių vandenvietėse (toliau – ir Leidimas). Ginčijamu sprendimu pareiškėjai perskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį 49 615 Eur.
Pareiškėja yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Marijampolės savivaldybėje ir jai pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Marijampolės savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. Pareiškėja vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą. Pareiškėja turi Lietuvos geologijos tarnybos 2016-07-13 leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. PV-16-15.
Pareiškėja taip pat yra įpareigota užtikrinti geriamojo vandens tiekimą kaimiškose teritorijose. Kadangi kaimiškose teritorijose esančių vandenviečių privaloma dokumentacija buvo tvarkoma netinkamai, taip pat užtruko sutikimų gavimas, ilgą laiką trūko dokumentų, reikalingų pateikti prašymą Lietuvos geologijos tarnybai dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gavimo. Šių leidimų gavimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Gavus visus reikalingus dokumentus, prašymas buvo pateiktas 2021-04-22, t. y. jau po patikrinimo atlikimo.
Nepaisant aplinkybės, kad pareiškėja iki patikrinimo atlikimo neturėjo Leidimo, pareiškėja iki patikrinimo pradžios deklaravo ir sumokėjo mokesčius už paimtą požeminį vandenį iš minėtų vandenviečių įprastu tarifu. Dėl to ginčijamame sprendime neteisingai buvo patikslinta patikrinimo akto išvadų 2 punkto formuluotė dalimi už nedeklaruotą ir be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, žodžiai „nedeklaruotą ir“ turėjo būti išbraukti. Taigi pareiškėjai deklaravus ir sumokėjus mokestį už požeminį vandenį žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Be to, pareiškėja jau yra pateikusi prašymą Lietuvos geologijos tarnybai dėl Leidimo.
Apskaičiuotas mokėtinas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, padaugintas iš koeficiento 10, yra neteisingas ir neproporcingas nagrinėjamu atveju. Pareiškėjos padarytas pažeidimas nėra sunkus. Pareiškėja nesiekė nuslėpti požeminio vandens, kaip valstybinio ištekliaus naudojimo, visą išgautą požeminį vandenį apskaitė, deklaravo ir už jį sumokėjo mokestį įprastu tarifu, o pažeidimą sąlygojo ne sąmoningas siekis nuslėpti požeminio vandens kaip valstybinio ištekliaus naudojimą, bet objektyvios aplinkybės – negalėjimas gauti visų reikalingų dokumentų kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą. Todėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti vietoje sprendimu patvirtinto 10 kartų didesnio mokesčio tarifo prašo laikyti, jog pakanka 50 proc. didesnio mokesčio už išgautą požeminį vandenį.
Pareiškėjai, kaip viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, dėl gyventojų (vartotojų) įsiskolinimo už teikiamas vandens paslaugas nuolat trūksta apyvartinių lėšų, ypač paskutiniaisiais metais, kai gyventojų mokumas sumažėjęs dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos. Pareiškėjos finansinė padėtis yra ypatingai bloga – 2020 m. pareiškėjos veikla buvo nuostolinga, o nuostoliai sudarė 381 965 Eur. Ginčijamu sprendimu reikalaujama sumokėti 49 615 Eur suma pareiškėjai yra itin didelė. Sumokėjus minėtą mokestį, pareiškėjai būtų reikšmingai apsunkinta galimybė vykdyti priskirtas viešąsias paslaugas, būtų pažeistas ir visuomenės, viešasis interesas.
Todėl prašo atsakovo apskaičiuotą 49 615 Eur mokestį sumažinant iki 7 442,25 Eur, kuris apskaičiuojamas taip: vietoje atsakovo taikyto koeficiento 10 taikyti 50 proc. didesnį mokestį (49 615 Eur /10 x 1,5=7 442,25).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo klausimą dėl mokesčio sumažinimo spręsti teismo nuožiūra.
Paaiškina, kad pareiškėja yra išgauto požeminio vandens tiekėja fiziniams ir juridiniams asmenims ir yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtoja. Visą 2017-2019 metais išgautą požeminį vandenį pareiškėja apskaitė teisingai, deklaravo teisingai ir sumokėjo mokesčius už išgautus valstybinius gamtos išteklius laiku. Tačiau pareiškėja požeminį vandenį 2017-2019 metais iš Geležinių, Padovinio, Putriškių, Vaitiškių, Gyviškių ir Katiliškių vandenviečių išgavo neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes.
Pareiškėja neturi Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo Geležinių, Padovinio, Putriškių, Vaitiškių, Gyviškių ir Katiliškių vandenvietėse naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, bet požeminį vandenį išgauna ir jį tiekia abonentams. Teisės aktai nesuteikia teisės ar galimybės taikyti kitokį koeficientą nei numatyta Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme (mokesčio tarifą dauginant iš koeficiento 10) ar kaip nors kitaip šį koeficientą ar mokestį, paskaičiuotą didesniu tarifu, mažinti ar didinti. Departamentas pareiškėjai mokestį, taikant didesnius tarifus, už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius paskaičiavo laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teisė sumažinti paskaičiuotą mokestį suteikta tik teismui.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo j a:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021-05-06 sprendimu Nr. AS-109 apskaičiuoto didesnio mokesčio tarifu už valstybinius gamtos išteklius 49 615 Eur mokesčio sumažinimo iki 7 442,25 Eur. Teismas nagrinėjamoje byloje vertins, ar egzistuoja teisinės prielaidos sumažinti pareiškėjos atžvilgiu apskaičiuotą mokestį.
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad Departamentas, atlikęs patikrinimą (2021-03-25 patikrinimo aktas Nr. (7.8)-PA-850), užfiksavo, kad pareiškėja per 2017-2019 m. iš Geležinių, Padovinio, Putriškių, Vaitiškių, Naujųjų kapinių, Gyviškių ir Katiliškių vandenviečių neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išgavo 94 476 m3 požeminio vandens, išskyrus mineralinį, vandens tiekėjo tiekiamo namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui ir 21 824 m3 kito požeminio vandens. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimais, už be leidimo išgautą požeminį vandenį, pritaikius didesnius mokesčio tarifus (padaugintus iš koeficiento 10), pareiškėjai paskaičiuotas 53 721 Eur valstybinių gamtos išteklių mokestis.
Pareiškėja, reaguodama į patikrinimo akte užfiksuotus duomenis, pateikė rašytines pastabas, kuriose paaiškino, kad kaimiškose teritorijose esančių vandenviečių privaloma dokumentacija buvo tvarkoma netinkamai, trūko dokumentų, reikalingų pateikti prašymą dėl leidimo naudoti žemės gelmių ertmes gavimo.
Departamentas, įvertinęs pareiškėjos pateiktas pastabas, 2021-05-06 sprendimu Nr. AS-109 pakeitė 2021-03-25 Patikrinimo aktą Nr. (7.8)-PA-850 (naujųjų kapinių vandenvietėje išgautas požeminis vanduo, nelaikomas išgautu be leidimo) ir patvirtino 49 615 Eur didesniu tarifu paskaičiuotą valstybinių gamtos išteklių mokestį, mokėtiną už 2017-2019 metais pareiškėjos be leidimo išgautą požeminį vandenį.
Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis; pagal 7 straipsnio 2 dalį Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį; 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Nedeklaravus ar deklaravus mažesnį išgautų gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, ir už išgauto, bet nedeklaruoto ir už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą, padaugintą iš koeficiento 10.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjai Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Geležinių, Padovinio, Putriškių, Vaitiškių, Naujųjų kapinių, Gyviškių, Katiliškių vandenvietėse nėra išduotas. Taigi pareiškėja 2017-2019 m. vykdė gamtos išteklių gavybą nurodytose kaimiškose vietovėse neturint Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes. Pati pareiškėja šios aplinkybės taip pat neginčija, paaiškina, kad kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl leidimo išdavimo, kadangi privaloma dokumentacija buvo tvarkoma netinkamai, trūko dokumentų, reikalingų pateikti prašymą dėl leidimo naudoti žemės gelmių ertmes gavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, jog nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MUGVIĮ 1, 2 ir 3 punktų nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 ir tai yra imperatyvus reikalavimas (LVAT 2016-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-602/2016). Taigi remiantis LVAT praktika, vien dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius neturėjimo, pareiškėjai taikomas didesnis mokesčio tarifas.
LVAT praktikoje didesnio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (LVAT 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-09-17 nutarimas).
LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (LVAT 2016-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytą mokestį už gamtos išteklių naudojimą, vertinama tai, kad ūkio subjektas nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį, ir nėra duomenų, kad ūkio subjektas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016); ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vertindamas pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos dydį, atsižvelgia, kad pareiškėjai ekonominė sankcija dėl vandens išteklių išgavimo be leidimo taikoma pirmą kartą. Pareiškėja pripažįsta, kad yra padariusi pažeidimą ir vandens išteklius išgavusi be leidimo. Pareiškėja ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl leidimo gavimo. Teismas nenustatė, kad dėl pareiškėjos padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Be to, pareiškėja yra deklaravusi ir sumokėjusi mokesčius už paimtą požeminį vandenį iš ginčo vandenviečių įprastu tarifu. Departamentas patikrinimo metu nenustatė, kad pareiškėja 2017-2019 m. būtų nuslėpusi (nedeklaravusi) gėlo požeminio vandens. Be to, pareiškėja teikia viešąsias paslaugas, todėl tikslinga užtikrinti tokių paslaugų tęstinumą.
LVAT praktikoje taip pat pasisakyta, kad aplinkybė jog bendrovė nei slėpė faktinius išgautų gamtos išteklių kiekius, nei vengė už juos mokėti priklausančius mokesčius, o tik padarė formalias klaidas, o imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas nebuvo sąmoningas, todėl taikyti pareiškėjui tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga (LVAT 2021-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1136-662/2021).
Įvertinęs pareiškėjos pasirinktą elgesio modelį dėl mokesčio už naudingąsias iškasenas, deklaracijų pateikimo, darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo pakankami aktyvi ir atidi įgyvendindama prievolę laikytis teisės aktų reikalavimų ir žemės gelmių išteklius išgauti tik su Lietuvos geologijos tarnybos leidimu. Tačiau teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimus būtų padariusi turėdama tikslą nuslėpti išgautą gamtos išteklių kiekį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Teismo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, šioje situacijoje pareiškėjai taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Įstatyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas.
Todėl teismas, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, o padarytam pažeidimui atlyginti ir Įstatymu numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį už 2017-2019 m. laikotarpį padidinti 1,5 kartų. Todėl pareiškėjos ginčijamu Departamento 2021-05-06 sprendimu Nr. AS-109 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuotas 49 615 Eur mokestis už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį mažintinas iki 7 442,25. Taigi pareiškėjos skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ skundą patenkinti.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-05-06 sprendimą Nr. AS-109, apskaičiuotą didesnio mokesčio tarifu už valstybinius gamtos išteklius 49 615 Eur mokestį sumažinant iki 7 442,25 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir 25 centų).
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.