Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Pašilio, Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. B.-L. , A. K. ir UAB „T. “ išteisinti dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - E. B.-L. ir A. K. panaikinta.

Daiktinius įrodymus nuspręsta grąžinti UAB „T. “.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. B.-L. ir A. K. buvo kaltinami tuo, kad E. B.-L. , dirbdama UAB „T. “ vadybininke, o A. K., dirbdamas UAB „T. “ direktoriumi, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, panaudojant tabako apdorojimo įrenginius, A. K. nurodžius, E. B.-L. vadovaujant neteisėtam perdirbimui, neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdami licencijos veiklai, gamino, laikė ir realizavo, pažeisdami Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 9 dalį, akcizais apmokestinamas prekes – apdorotą tabaką – rūkomąjį tabaką, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas:

1.1. laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 6 d. įgijo ir laikė 99 813 kg neperdirbto tabako su tikslu jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką – bei akcizais apmokestinamas prekes – 8 300 kg rūkomojo tabako, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamo kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodu 2403 19 90 00;

1.2. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. įgijo ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį neperdirbto tabako, norėdami jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką, neteisėtai pagamino, panaudodami rūkomajam tabakui gaminti reikalingą įrangą bei atitinkamas medžiagas, ir realizavo 134 600 kg apdoroto rūkomojo tabako, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamo KN kodu 2403 19 90 00, bei iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 8 val. neteisėtai pagamino ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 10 900 kg rūkomojo tabako, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamo KN kodu 2403 19 90 00, kol buvo sulaikyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, tokiu būdu per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. pagamino ir laikė 145 500 kg rūkomojo tabako, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamo KN kodu 2403 19 90 00, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 11 675 967 Eur bei laikė 84 260 kg neperdirbto tabako, turėdami tikslą jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką.

1.3. Tokiais veiksmais E. B.-L. ir A. K. buvo kaltinami pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį.

2. Juridinis asmuo UAB „T. “ (toliau – ir Bendrovė) buvo kaltinamas tuo, kad atstovaujamas direktoriaus A. K., turinčio teisę priimti sprendimus Bendrovės vardu bei kontroliuoti Bendrovės veiklą, pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio nuostatas, A. K. būnant atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą, veikiant UAB „T. “ vardu kartu su Lenkijos Respublikos piliete E. B.-L. , panaudojant tabako apdorojimo įrenginius, A. K. nurodžius, E. B.-L. vadovaujant neteisėtam perdirbimui, Bendrovės naudai ir interesais, neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdamas licencijos veiklai, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra:

2.1. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas;

2.2. 11 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad licencijos verstis tabako gaminių gamyba ir didmenine prekyba tabako gaminiais gali būti išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams. Licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais gali būti išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams, kitose Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų filialams;

2.3. 14 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais;

2.4. 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims laikyti tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, ir jeigu tabako gaminių atitiktis teisės aktuose nustatytiems reikalavimams nepatvirtinta dokumentais; neturint tabako gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietoje arba jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų egzemplioriaus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 9 dalį akcizais apmokestinamas prekes – apdorotą tabaką – rūkomąjį tabaką.

2.5. Laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 24 d. neteisėtai gamino ir laikė, norėdamas realizuoti, labai didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių – apdoroto tabako, o būtent:

2.5.1. laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 6 d. įgijo ir laikė 99 813 kg neperdirbto tabako, turėdamas tikslą jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką – bei akcizais apmokestinamas prekes – 8 300 kg rūkomojo tabako, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamo KN kodu 2403 19 90 00;

2.5.2. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. įgijo ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį neperdirbto tabako, turėdamas tikslą jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką, neteisėtai pagamino, panaudodamas rūkomajam tabakui gaminti reikalingą įrangą bei atitinkamas medžiagas, ir realizavo 134 600 kg apdoroto rūkomojo tabako, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamo KN kodu 2403 19 90 00, kol buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, tokiu būdu per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. pagamino ir laikė 145 500 kg rūkomojo tabako, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamo KN kodu 2403 19 90 00, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 11 675 967 Eur bei laikė 84 260 kg neperdirbto tabako su tikslu jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką.

2.6. Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB „T. “ buvo kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį.

3. Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu asmenys išteisinti jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Prokuroras Jaunutis Vailionis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: E. B.-L. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio bauda, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio bauda, bausmes subendrinti pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, ir skirti 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą; A. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 600 MGL dydžio bauda, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio bauda, bausmes subendrinti pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, ir skirti 600 MGL (30 000 Eur) dydžio baudą; juridinį asmenį UAB „T. “ pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 43 straipsnio 1 dalies 3 punktu, juridinio asmens likvidavimo bausme, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 43 straipsnio 1 dalies 3 punktu, juridinio asmens likvidavimo bausme, bausmes subendrinti pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą ir skirti juridinio asmens likvidavimo bausmę. Daiktus, turinčius reikšmės nusikaltimams tirti ir nagrinėti, konfiskuoti vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis.

4.1. Prokuroro teigimu teismas, vertindamas surinktus duomenis, padarė esmines teisės normų, reglamentuojančių akcizinės prekės (tabako) nustatymą, klaidas, visų bylos duomenų negretino tarpusavyje ir dėl to padarė klaidingas išvadas. Nepagrįsta teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog atsakomybėn patraukti asmenys neteisėtai gamino, laikė ir realizavo būtent akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2017 m. balandžio 6 d. sprendime byloje Nr. C-638/15 nurodoma: 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų 2 straipsnio 1 dalies c punktas ir 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad džiovintus, plokščius, netaisyklingus tabako lapus, iš kurių iš dalies pašalintos gyslos, kurių atlikta pirminio džiovinimo, o paskui kontroliuojamo drėkinimo procedūra, kuriuose yra glicerino (Tiršto, riebaus, saldaus skysčio, vartojamo medicinos, technikos, kosmetikos ir kt. reikalams, taisyklingas pavadinimas yra glicerolis (angl. glycerol) (Chemijos terminų aiškinamasis žodynas, Vilnius, 2003, p. 322; Terminų bankas; „Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2013, p. 297), todėl toliau šiame nuosprendyje naudojamas glicerolio terminas) ir kuriuos paprastai paruošus – susmulkinus arba supjausčius ranka – galima rūkyti, apima sąvoka „rūkomasis tabakas“, kaip ji suprantama pagal šias nuostatas. Taigi šiame prejudiciniame sprendime išplečiama „rūkomojo tabako“ sąvoka ir į ją patenka ne tik teismo nuosprendyje nurodomas tabakas, kuris supjaustytas ne didesnėmis kaip 1,5 mm juostelėmis, bet ir tabako lapai, iš kurių iš dalies pašalintos gyslos, atlikta pirminio džiovinimo, o paskui kontroliuojamo drėkinimo procedūra bei juose yra glicerolio ir juos susmulkinus galima rūkyti. Teismas, laikydamas akcizine preke tik tabaką, kuris supjaustytas ne didesnėmis kaip 1,5 mm juostelėmis, padarė akivaizdžią teisės aktų taikymo klaidą.

4.2. Teismo išvada, jog specialisto išvada šioje byloje negalima remtis, nes neva pats specialistas iš nerūkomojo tabako mėginio padarė rūkomąjį tabaką, laikytina nepagrįsta. Minėtame ESTT sprendime nurodoma, kad rūkomuoju tabaku pripažįstami ne bet kokie tabako lapai, o tie, kuriuose iš dalies pašalintos gyslos, atlikta pirminio džiovinimo, o paskui kontroliuojamo drėkinimo procedūra, kuriuose yra glicerolio. Akivaizdu, kad tabako lapų nesusmulkinus neįmanoma patikrinti, ar jie tinkami rūkyti. Kaip matosi iš teismo nuosprendžio, teismas pripažįsta, kad po susmulkinimo tirtas tabakas yra tinkamas rūkyti, tačiau laiko, kad jis nepriskiriamas rūkomajam tabakui.

4.3. Nors teismas kritikavo tabako tyrimo metodiką, skunde pažymima, jog šiuo atveju buvo vadovautasi ne tyrimo metodika, o atitinkamais paaiškinimais. Be to, teismo akcentuojama temperatūros ir drėgmės reguliavimo dėžė mėginiui kondicionuoti tyrimo metu nebuvo reikalinga, kadangi buvo tiriami tabako lapai jau po atlikto kontroliuojamo drėkinimo. Aplinkybė, jog tyrimo metu nebuvo naudotas ir „Rūkymo įrenginys“ (atitinkantis standarto ISO 3307 reikalavimus), nepaneigia aplinkybių, kad tiriamo tabako negalima rūkyti. BPK 89 straipsnyje numatyta, jog specialistas yra reikiamų specialių žinių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti tyrimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog tyrimus atlikęs specialistas neturi reikiamų žinių ir įgūdžių.

4.4. Prokuroras skunde taip pat pažymi, jog prie bylos yra 1 kg tabako lapo pavyzdžių, likę sunaikinus apdorotą tabaką, taip pat kitas tirtas mėginys. Taigi teismo išvada, neva visi tabako mėginiai yra sunaikinti, šiuo atveju nepagrįsta.

4.5. Skunde pažymima, jog įvykio vietos apžiūros metu, ką tik sustabdžius veikiančią tabako apdorojimo įrangą, bei vėliau tabako apdirbimo įrenginių apžiūros metu dalyvaujant specialistui, neginčijamai nustatyta, kad buvo atliekamas tabako žaliavos kontroliuojamas drėkinimas, apdorojimas gliceroliu – drėgnumui palaikyti, kalio sorbatu – medžiaga nuo pelėsio bei kvapiosiomis medžiagomis. Kad tabako žaliava buvo apdirbama, neneigia ir atsakomybėn patraukti asmenys.

4.6. Liudytoja L. M., dirbusi UAB „T. “ darbo saugos inžiniere (A. K. sutuoktinė), taip pat UAB „T. “ atstovas patvirtino, jog jiems buvo žinoma apie ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą, tačiau asmenys laikė, jog Bendrovės apdorojamas tabakas nėra akcizinė prekė, nes taip neva yra išaiškinusios institucijos Lietuvoje. Tačiau iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog užklausos buvo darytos 2015 m. vasario mėnesį (Narkotikų, Tabako ir Alkoholio kontrolės departamentui, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai). Susirašinėjimas tarp institucijų vyko ir 2015 m. kovo mėnesį. Tačiau iš užklausų ir pateiktų atsakymų matyti, jog jose buvo kalbama apie tabako lapų džiovinimą ir drėkinimą vandeniu, taip pat mirkymą suteikiant aromatą. Užklausose neklausiama, ar reikalinga licencija veiklai, susijusiai su tabako lapų apdorojimu – kontroliuojamu drėkinimu, apdorojimu gliceroliu, kalio sorbatu. Taigi parodymai, neva Lietuvos institucijos išaiškino, jog inkriminuojamų veiksmų laikotarpiu atliekamam tabako apdirbimui licencijos jų vykdomai veiklai nereikalingos, neatitinka tikrovės. Priešingai, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento augalininkystės skyriaus vedėjas V. A. elektroniniame laiške nurodo, kad iš prašymo neįmanoma suprasti, kas ir kuo užsiima, nurodo, kokios yra licencijų rūšys, susijusios su tabaku, taip pat nurodo, jog manant, kad veikla atitinka nors vieną licencijuojamą veiklą, tuomet licencija reikalinga. V. A. taip pat pabrėžė, jog Žemės ūkio ministerija nėra įgaliota aiškinti teisės aktų, todėl specialistai pateikia tik nuomonę, kuri negali būti traktuojama kaip oficialus teisės aiškinimas. Skunde pažymima ir tai, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo, Bendrovė nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl sprendimo išaiškinimo ir galimybės legaliai tęsti tabako apdorojimą. Be to, pardavimo ir gabenimo dokumentuose buvo melagingai nurodoma, kad tai yra neperdirbtas tabakas, toks, koks įsigytas, tačiau realiai jis buvo apdirbtas paverčiant jį rūkomuoju tabaku pagal ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą.

4.7. Prokuroras skunde pažymi, jog teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad UAB „T. “ apdirbtas tabakas per inkriminuojamų veiksmų laikotarpį buvo išimtinai tiektas šešėlinei (nelegaliai) rinkai. Pagal Europos tyrimo orderio duomenis, nei viena siunta nebuvo realizuota legaliems tabako gamintojams ir prekiautojams, taigi šešėlinei rinkai realizuota 134 600 kg rūkomojo tabako. Kaip paaiškino specialistas, UAB „T. “ naudotas drėkinimo procesas nėra naudojamas legalių cigarečių gamintojų, kadangi yra didelė rizika, kad po drėkinimo iki pjaustymo proceso tabakas gali supelyti. Legalūs gamintojai niekada nenaudoja atskirų procesų, jie drėkinimą ir pjaustymą atlieka vieno proceso metu, tai trunka maždaug valandą. Nelegalūs gamintojai tabaką drėkina vienoje vietoje, o smulkinimą atlieka skirtingose gamyklose. Toks nelegalus fabrikas gali atlikti maždaug 20 tonų per dieną tabako žaliavos drėkinimą, o ta žaliava aprūpina dar penkis nelegalius fabrikus. Toks įrangos atskyrimas yra efektyvesnis, o našumas didesnis. Taigi šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakomybėn traukiami asmenys yra nelegalaus (šešėlinio) tabako verslo dalis, dalį šešėlinės gamybos pridengiant neva legalia veikla.

4.8. Skunde prokuroras kritikuoja išteisintosios E. B.-L. parodymus, neva ji vykdė tik biuro darbuotojo pareigas. Pati išteisintoji teisme patvirtino, kad į darbą buvo priimta, nes dar anksčiau buvo susijusi su tabako perdirbimu. Vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad gamybos vietoje įmonės vadovas pasirodydavo tik epizodiškai, visam procesui apdorojant tabaką bei jį realizuojant vadovavo būtent E. B.-L. . Ji taip pat pasirašydavo sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodoma, kad realizuojamas neperdirbtas tabakas, tačiau pati dalyvaudama procese matė, jog sausas tabakas buvo drėkinamas, maišomas su kvapiosiomis medžiagomis, drėgmę palaikančiu gliceroliu, medžiaga, mažinančia pelėjimą. Šios aplinkybės paneigia pateiktą versiją, neva E. B.-L. buvo tik biuro darbuotoja.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą bei apklaususi specialistę Ramutę Neniškienę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl UAB „T. “ ir Bendrovės direktoriaus A. K. išteisinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. Nr. X-272 redakcija), 202 straipsnio 1 dalį, priimtas išsamiai neištyrus faktinių bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei reikšmingų bylai teisingai išnagrinėti teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas specialisto išvadas nepagrįstai pripažino kaip neatitinkančias BPK 20 straipsnio reikalavimų, be pagrindo jomis nesivadovavo ir padarė neteisingas išvadas dėl UAB „T. “ ir A. K. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendis dalyje dėl UAB „T. “ ir Bendrovės direktoriaus A. K. išteisinimo naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis tokias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes:

7. A. K. dirbdamas UAB „T. “ direktoriumi, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojant tabako apdorojimo įrenginius, neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdamas licencijos veiklai, gamino ir laikė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 9 dalį, akcizais apmokestinamas prekes – apdorotą tabaką – rūkomąjį tabaką, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas:

7.1. laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 6 d. įgijo ir laikė 99 813 kg neperdirbto tabako su tikslu jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką – bei akcizais apmokestinamas prekes – 8 300 kg rūkomojo tabako, pagal 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, klasifikuojamo KN kodu 2403 19 90 00;

7.2. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 8 val. laikė 84 260 kg neperdirbto tabako, turėdamas tikslą jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką, bei neteisėtai pagamino ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 10 900 kg rūkomojo tabako, pagal 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, klasifikuojamo KN kodu 2403 19 90 00, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 874 694 Eur, kol buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

8. Juridinis asmuo UAB „T. “, atstovaujamas direktoriaus A. K., turinčio teisę priimti sprendimus Bendrovės vardu bei kontroliuoti Bendrovės veiklą, pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio nuostatas, A. K. būnant atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą, veikiant UAB „T. “ vardu, panaudojant tabako apdorojimo įrenginius, neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdamas licencijos veiklai, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra:

8.1. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas;

8.2. 11 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad licencijos verstis tabako gaminių gamyba ir didmenine prekyba tabako gaminiais gali būti išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams. Licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais gali būti išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams, kitose Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų filialams;

8.3. 14 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais;

8.4. 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims laikyti tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, ir jeigu tabako gaminių atitiktis teisės aktuose nustatytiems reikalavimams nepatvirtinta dokumentais; neturint tabako gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietoje arba jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų egzemplioriaus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 9 dalį akcizais apmokestinamas prekes – apdorotą tabaką – rūkomąjį tabaką.

8.5. Laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 24 d. neteisėtai gamino ir laikė, norėdamas realizuoti, labai didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių – apdoroto tabako, o būtent:

8.5.1. laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 6 d. įgijo ir laikė 99 813 kg neperdirbto tabako, turėdamas tikslą jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką – bei akcizais apmokestinamas prekes – 8 300 kg rūkomojo tabako, pagal 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, klasifikuojamo KN kodu 2403 19 90 00;

8.5.2. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 8 val. laikė 84 260 kg neperdirbto tabako, turėdamas tikslą jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką, bei neteisėtai pagamino ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 10 900 kg rūkomojo tabako, pagal 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, klasifikuojamo KN kodu 2403 19 90 00, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 874 694 Eur, kol buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

9. A. K. nurodė, jog UAB „T. “ įkūrė 2016 m., gavęs pasiūlymą dėl įrangos pirkimo iš Lenkijos Respublikos piliečio. Yra dirbęs tabako fabrike Baltarusijos Respublikoje, todėl žino tabako gamybos technologiją. Paaiškino, jog UAB „T. “ užsiėmė tabako žaliavos importu ir eksportu, tai yra didmenine tabako žaliavos prekyba. Jog veikla būtų teisėta, prieš ją pradėdamas teikė užklausas atitinkamoms institucijoms. Bendrovė buvo tikrinama daugybę kartų, tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Tabaką importavo iš užsienio valstybių, mokėjo muito mokesčius. UAB „T. “ šis tabakas buvo drėkinamas, tuomet parduodamas kitoms įmonėms, kur jau vyko jo pjaustymas. Tik tokiu atveju, jeigu turimą tabaką būtų supakavęs, pavyzdžiui, po 50 gramų ir paruošęs pardavimui, šis tabakas būtų laikomas akcizine preke. Tuo tarpu tabako žaliava akcizine preke Lietuvos Respublikoje tapo tik 2019 m., kaltinime nurodytu laiku tabako žaliava, kuria prekiavo UAB „T. “, nebuvo akcizinė prekė. E. B.-L. UAB „T. “ dirbo administracinį darbą, prižiūrėjo sandėlį, prekių kiekius. Jis (A. K.) prižiūrėjo gamybos procesą.

10. E. B.-L. kaltės taip pat nepripažino. UAB „T. “ teigia pradėjusi dirbti 2017 m. gruodžio 12 d., jos pareigos – biuro darbuotoja. Vykdė direktoriaus A. K. nurodymus, aptarnavo klientus, perduodavo sandėlio darbuotojams informaciją, koks tabako kiekis turi būti jiems išduotas. Klientams išrašomas sąskaitas faktūras gaudavo iš buhalterijos, šiose sąskaitose jau buvo nurodytas kiekis, koks turi būti pristatytas konkrečiam klientui. Pagal sąskaitas E. B.-L. išrašydavo kelionės lapą. Už nupirktą produkciją klientai atsiskaitydavo grynaisiais, ji priimdavo pinigus ir perduodavo direktoriui A. K.. Tabako žaliavą pirkdavo direktorius, ji pati tuo neužsiėmė, sutarčių nesudarinėjo. Su tabako pirkėjais taip pat nebendravo. Jog Bendrovėje buvo gaminamas rūkomasis tabakas nurodė nežinojusi, jos žiniomis tabakas iš kartoninių dėžių buvo dedamas į įrenginį drėkinimui, apdirbamas prieš pelėsį ir pakuojamas į maišus po 20 kg. Visuose dokumentuose tabakas buvo nurodytas kaip neperdirbtas.

11. Juridinio asmens UAB „T. “ atstovas advokatas Aidas Mažeika pirmosios instancijos teisme paaiškino nepripažįstantis juridiniam asmeniui pateiktų kaltinimų. Laikėsi pozicijos, jog tabakas, kuris po apdorojimo proceso UAB „T. “ buvo kraunamas į plastikinius maišus, nebuvo akcizinė prekė. Nors specialistas, tyręs tabaką, vadovavosi ESTT sprendimu byloje Eko-Tabak s. r. o., C-638/15, nebuvo įvertinta šios bylos situacija – tabakas joje buvo skirtas galutiniam vartotojui, ko nebuvo UAB „T. “ veiklos atveju. Šis tabakas buvo skirtas didmeninei prekybai. Be to, atlikdamas bandymą specialistas nesilaikė nustatytų reikalavimų – nebuvo naudojamas rūkymo įrenginys, tabakas smulkinamas.

12. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. L. nurodė dirbusi apskaitos įmonėje buhaltere. Ši įmonė buvo sudariusi sutartį dėl apskaitos tvarkymo su UAB „T. “, taigi tvarkė šios uždarosios akcinės bendrovės buhalteriją. Tabako, kitų medžiagų pirkimo dokumentus jai pateikdavo UAB „T. “ direktorius A. K., juos įtraukdavo į apskaitą. Taip pat išrašydavo pardavimo sąskaitas faktūras. Informaciją apie pirkėjus gaudavo iš „Skype“ paskyros, kur įmonės darbuotojai jai nurodydavo konkrečius pirkėjus, parduodamo tabako kiekius ir kainas. Paaiškino bendravusi tik su UAB „T. “ direktoriumi, kiti asmenys jai jokių nurodymų neduodavo.

13. Liudytoja M. O., Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyriausioji tyrėja, nurodė kartu su kitais pareigūnais atlikusi UAB „T. “ naudojamo sandėlio apžiūrą. Vadovavo šiai apžiūrai, surašė ir pasirašė apžiūros protokolą. Šioje apžiūroje patvirtino dalyvavę ir liudytojai A. Č. ir A. B..

14. Apklaustas liudytojas R. V. nurodė atlikęs ikiteisminį tyrimą Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje, kuris buvo atliekamas dėl UAB „T. “. Liudytojas pakomentavo procesinius veiksmus, kuriuos atliko – įrenginių apžiūrą, įtariamųjų apklausas, užklausas užsienio valstybėms dėl įmonių, tabako pirkėjų. Nurodė, jog iš vaizdo įrašų, kurie buvo apžiūrėti, matėsi, jog visame gamybos procese sandėlyje dalyvavo E. B.-L. .

15. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. M., A. K. sutuoktinė, nurodė 2007 m. įkūrusi buhalterinės apskaitos ir audito įmonę, kuri sudarė buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „T. “, paskirta darbuotoja tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą. Po UAB „T. “ 2018 m. patikrinimo buvo įdarbinta Bendrovėje darbų apsaugos specialiste. Paaiškino, jog tabakas buvo importuojamas iš kitų šalių, už jį mokami muitai, o UAB „T. “ jis buvo drėkinamas, tam Bendrovė turėjo specialų įrenginį. Galutinis produktas (žaliava) buvo tinkamas gamybai ir jis buvo parduodamas gamintojams arba perpardavinėtojams. Visa ši žaliava buvo išvežama iš Lietuvos Respublikos. Liudytojos teigimu, Bendrovė užsiėmė pirminės žaliavos apdorojimu. ESTT sprendimas byloje Eko-Tabak s. r. o., C-638/15 jai žinomas, apie jį sužinojo iš karto, nes domisi šiais procesais. Lietuvos Respublikoje UAB „T. “ mokėjo mokesčius – pirkimo PVM ir muitą. Pardavimo atveju buvo mokamas pelno mokestis. Taip pat paaiškino, kad E. B.-L. dirbo UAB „T. “, buvo atsakinga už tvarką sandėlyje, priimdavo ir išduodavo prekes.

16. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas Rolandas Jurtautas paaiškino, jog tabako tyrimą atliko naudodamas tabako rūkymo bandymą, aprašytą Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų 2016/C 121/05 A priede. Tabake chromatografinio tyrimo būdu buvo nustatytas glicerolis, tuomet buvo prikimšta cigaretės tūtelė, cigaretė surūkyta. Prieš kemšant cigaretės tūtelę tabakas buvo rankiniu būdu susmulkintas, supjaustytas. Tyrimui gautas tabakas nebuvo supjaustytas, jis nebuvo rūkomasis. Tam, kad tabakas būtų pripažintas akcizine preke, jis turi būti smulkus, išgyslintas, apdorotas gliceroliu. Turi būti nustatyti tam tikri parametrai, kuriuos taip pat yra vertinęs ESTT. Šis teismas pripažino, jog tabakas, kuris turi glicerolio, kuris buvo džiovintas ir drėkintas, kurį, be tolesnio pramoninio apdorojimo, pasmulkinus ir supjausčius peiliu, galima atlikti rūkymo bandymą, pripažįstamas rūkomuoju tabaku. Specialistas nurodė, jog tyrimo metu rūkymo įrenginys naudotas nebuvo, kadangi Muitinės laboratorija tokio įrenginio neturi (pagal reikalavimus ir neprivalo turėti).

17. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas J. S. (J. S.) parodė, jog yra abiejų sričių – įrenginių ir tabako paruošimo proceso – specialistas. Nuo 1998 m. dirba „P. M.“ gamykloje, šešerius metus prižiūrėjo tabako kokybę. Šiuo metu atlieka teismo ekspertizes, tiria legalų ir nelegalų tabaką. Apžiūrėjęs įrenginius UAB „T. “ naudojamose patalpose nustatė, jog tabakas į sandėlį patekdavo po derliaus nuėmimo, iš tabako tiekėjų. Į sandėlį pristatomas tabakas buvo sausas, supresuotas dėžėse, tokia tabako žaliava turi tik 8–9 procentus drėgmės. Išpakavus tabaką iš dėžių jis buvo plėšomas, skirstomas ir tuomet dedamas į drėkinimo cilindrą. Drėkinimo cilindre medžiagos atžvilgiu buvo taikomas garas, tabakas drėkinamas iki 22 procentų, pridedama kvapiųjų medžiagų. Glicerolis – tai cheminė medžiaga, užtikrinanti, jog drėgmė tabake išliks ilgiau. Pelijimui glicerolis jokios įtakos neturi, ši medžiaga prailgina drėgmės buvimo tabake laiką. Iš drėkinimo cilindro tabakas buvo metamas į maišymo talpą, o po to buvo vėl supakuojamas (į plastikinius maišus). Tokia tabako apdorojimo linija, anot specialisto, yra skirta drėkinimui, ji yra sudėtinga, kadangi reikia turėti didelį drėkinimo cilindrą, naudoti garą. Tabakas UAB „T. “ sandėlyje buvo sudrėkintas. Tam, kad jis būtų paruoštas naudojimui, tabaką dar reikėjo susmulkinti ir vėl džiovinti, kad jo drėgmė nuo 22 procentų pasiektų 13 procentų. Sandėlyje esančiais įrenginiais toks procesas negalėjo būti atliekamas – tabako pjaustymo mašinos sandėlyje nebuvo. Susmulkinus sandėlyje rastą tabaką rankiniu būdu, paprastu peiliu, jį būtų galima rūkyti. Specialistas pabrėžė, kad toks drėkinimo procesas nėra naudojamas legalių cigarečių gamintojų, jie drėkinimą ir pjaustymą atlieka vieno proceso metu, kadangi yra didelė rizika, jog tabakas po drėkinimo iki pjaustymo proceso supelys. Nelegalūs gamintojai vienoje vietoje atlieka drėkinimą, kitose, pavyzdžiui, trijose gamyklose, vykdo smulkinimą. Drėkinimo ir pjaustymo įrangos atskyrimas yra efektyvesnis, našumas didesnis – nelegalus fabrikas gali atlikti maždaug 20 tonų per dieną tabako žaliavos drėkinimą ir tokiu būdu aprūpinti tokia žaliava dar penkis nelegalius fabrikus. Apžiūrėdamas UAB „T. “ sandėlį tokį atskirtą drėkinimo procesą jis matė pirmą kartą gyvenime. Anksčiau tabako drėkinimo praktika nebuvo tokia paplitusi, šiuo metu 90 procentų nelegalių tabako gamyklų gauna jau sudrėkintą tabaką. UAB „T. “ taip pat naudojo džiovinimo cilindrą. Tuo tarpu daugelyje nelegalių fabrikų, po supjaustymo tabakas paprasčiausiai dedamas ant žemės ir laikomas apie 2-3 valandas ir tada tie lapai pradžiūsta. Specialistas patvirtino galintis atskirti apdorotą tabaką nuo neapdoroto. Apdorotas tabakas yra drėgnas, tarp pirštų galima atskirti atskiras jo dalis, tuo tarpu tabako žaliava yra labai sausa, supresuota, kieta, sunku atskirti jos dalis. Kaip nurodė šis specialistas, apdorotas tabakas paprastai laikomas plastikiniuose maišeliuose, kad neišgaruotų drėgmė. Su tais plastikiniais maišais dedamas į kartonines dėžes, o neapdorotas tabakas laikomas tik kartoninėse dėžėse be maišelių. Perėjęs per tuos įrenginius, kurie buvo rasti UAB „T. “, tabakas vadinamas sudrėkintu tabaku ir paruoštu smulkinimui. Jį galima būtų pavadinti apdorota tabako žaliava. Apdorota tabako žaliava yra akcizinė prekė. Kaip paaiškino šis specialistas, susmulkinus rastą (maišuose) tabaką rankiniu būdu paprastu peiliu, šį tabaką jau galima rūkyti.

18. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Ramutė Neniškienė, Muitinės laboratorijos direktorė, paaiškino, jog Muitinės laboratorija yra vienintelė laboratorija, kuri atlieka tyrimus siekiant nustatyti tarifinį klasifikavimą, ši laboratorija dažnai atlieka ir tabako tyrimus. Muitinės laboratorijoje yra įdiegta vadybos sistema, todėl teisę atlikti konkretų tyrimą įgyja specialistas, įrodęs savo kompetenciją. Kompetencijos įrodymas – gebėjimas atlikti tyrimą pagal tam tikrą metodiką. Papildomai specialisto kompetencija patvirtinama dalyvaujant tarplaboratoriniuose tyrimuose, kuomet skirtingoms laboratorijoms yra išsiunčiami tie patys mėginiai ir visos laboratorijos turi juos ištirti. Tarplaboratoriniai tyrimai atliekami Europos Sąjungos mastu. Konkrečiai dėl tabako gaminių tarplaboratorinius tyrimus organizuoja Europos Komisija. Tabako tyrimo Muitinės laboratorija akreditavusi nėra, tačiau minėta vadybos sistema (metodų valdymas) yra tokia pati, kaip akredituotų laboratorijų. Muitinės laboratorijai, kaip nurodė specialistė, yra žinomi Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai 2016/C 121/05, šis metodas yra įtrauktas į Muitinės laboratorijos metodų sąrašą, tyrimą atlikusio specialisto kompetencija buvo patikrinta pagal laboratorijos reikalavimus. Metodų minėtame sąraše yra virš šimto, tačiau akredituotų metodų skaičius ribotas. Laboratorija, priimdama sprendimą dėl prekės klasifikavimo, vadovaujasi įvairiais dokumentais – kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais, pastabomis, Pasaulio muitinių organizacijos išaiškinimais, taip pat teismų sprendimais, jei jie tiesiogiai susiję su Muitinės laboratorijos kompetencijos klausimais. ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas būtent ir buvo susijęs su tabako, kuris apdorotas gliceroliu ir kurį galima tiesiogiai rūkyti susmulkinus (sukarpius), priskyrimu prie rūkomojo tabako. Prekių kokybė klasifikuojant prekes nėra vertinama, tai yra, nežiūrima, kokia, pavyzdžiui, turi būti drėgmė galutiniame produkte. Netgi nekokybiškas rūkomasis tabakas klasifikavimo požiūriu turi būti vertinamas kaip rūkomasis tabakas. Tai, kad specialistas Rolandas Jurtautas specialisto išvadoje neaprašė metodo atlikimo eigos, nėra trūkumas. Specialisto išvadoje būtent ir duodama nuoroda į konkretų metodą, peržiūrėjus dokumentus, susijusius su konkrečiu metodu, galima patikrinti metodo atlikimą. Ramutės Neniškienės manymu, specialistas Rolandas Jurtautas atliko tyrimą pagal nustatytą metodiką. Glicerolis, kuris šiuo atveju buvo rastas mėginiuose, yra skirtas išlaikyti drėgmę tabake. Jei tabakas nebūtų tinkamos drėgmės, niekas negalėtų surūkyti cigaretės, nes ji per greitai (su)degtų, kuomet turi smilkti. Apdorojimas gliceroliu yra viena iš rūkomojo tabako paruošimo proceso dalių. Kvapiosios medžiagos dedamos tam, kad suteiktų aromatą rūkomajam tabakui. Tuo tarpu kalio sorbatas yra konservantas, apsaugantis nuo pelėsio. Pagal minėtą ESTT sprendimą, aplinkybė, jog tabake yra glicerolio, yra svarbi klasifikuojant prekę.

19. Muitinės laboratorijos 2021 m. sausio 20 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog Rolandas Jurtautas atitinka BPK 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą specialisto sąvoką. Jis turi universitetinį cheminį išsilavinimą, jo darbo Muitinės laboratorijoje stažas yra daugiau kaip 18 metų. Rolandas Jurtautas Muitinės laboratorijoje yra atsakingas už maisto produktų, gėrimų, alkoholinių gėrimų, denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio, tabako ir tabako gaminių tyrimus bei tarifinį klasifikavimą (2 t., b. l. 22).

20. 2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „T. “ naudojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta BPK nustatyta tvarka sankcionuota krata, kurios metu kratoje dalyvavę Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareigūnai atliko prekių skaičiavimą ir paėmė prekių mėginius, prie kratos protokolo buvo pridėta operatyvinio patikrinimo pažyma ir mėginių paėmimo protokolas (5 t., b. l. 90–96). 2018 m. rugsėjo 6 d. operatyvinio patikrinimo pažymoje nurodyta, jog patikrinimo metu buvo paimtas tabako mėginys iš sandėlio adresu Naujoji g. 114D, Alytus (produkto mėginio paėmimo tirti 2018 m. rugsėjo 6 d. aktas Nr. (21.93-10)445-83); sandėlyje buvo paruošta produkcija pardavimui, supakuota po 20 kg, pasverta 10 maišų, svoris 20 kg. Maišų po 20 kg kiekis 415, svoris iš viso 8 300 kg. Patikrinimo metu suskaičiuotas supakuotas neperdirbtas tabakas, iš viso sandėlyje buvo 529 dėžės, kuriose buvo 99 813, 56 kg neperdirbto tabako (prekių likučių patikrinimo aktas Nr. (7.45)FR1063-167) (5 t., b. l. 97–99). 2018 m. rugsėjo 6 d. produkto mėginio paėmimo tirti akte nurodyta, jog mėginys buvo paimtas iš pardavimui paruoštos produkcijos (mėginys muitinės laboratorijai Nr. IB1977314) (5 t., b. l. 100).

21. 2018 m. rugsėjo 24 d. muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 18MLT1501 nurodyta, jog tyrimui buvo pateiktas mėginys – sausi, susmulkinti rudos spalvos tabako lapų gabalėliai (mėginys pažymėtas Nr. IB1977314), atlikus dujų chromatografiją identifikuotas nikotinas ir glicerolis, mikroskopijos pagalba nustatyta tabakui būdinga struktūra, vidurinės lapų gyslos iš dalies arba visiškai pašalintos, atlikus tabako ir tabako gaminių rūkymo bandymą (vadovaujantis Europos Sąjungos kombinuoto nomenklatūros paaiškinimais (2016/C 121/05), A priedu), gautas rezultatas, jog tabakas yra tinkamas rūkyti (paprastai paruošus, pavyzdžiui, susmulkinus arba supjausčius ranka). Tyrimui pateiktas tabakas atitinka ESTT sprendime byloje Nr. C-638-15 aprašomą rūkomąjį tabaką, todėl yra klasifikuojamas KN 2403 pozicijoje. Rūkomojo tabako, supakuoto į pakuotes, kurių neto masė yra didesnė kaip 500 g, KN kodas yra 2403 19 90 (5 t., b. l. 102, 103).

22. 2018 m. rugsėjo 24 d. muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai atliko UAB „T. “ teritorijos ir patalpų apžiūrą. Apžiūros metu buvo paimta: 80 maišų su tabako medžiaga (kurie buvo sukrauti į automobilį „Opel MR“), 434 maišai su tabako medžiaga, mėginys iš maišų, esančių sandėlyje, Nr. IB1407496, mėginys su tabako medžiaga iš juodos spalvos plastikinio maišo Nr. IB1407494, garo generatorius, 52 dėžės su tabako medžiaga (dėžės atidarytos, nepilnos, su užrašais 153,3 kg), mėginys iš kartoninės dėžės Nr. IA4790415, mėginys iš kartoninės dėžės Nr. IB1231439, 90 dėžių po 153,5 kg, mėginys iš dėžės „153,5 kg“ Nr. IB1231440, mėginys iš dėžės „153,5 kg“ Nr. IB1407495, 171 dėžė su užrašu „214 kg“, 123 dėžės ant kurių užrašai „214 kg“, žalios spalvos išgyslinimo mašina, 7 dėžės su užrašu „214 kg“, cisterna su skysčiu „Glicerinas (glicerolis) farmacinis 99,5 proc.“, mėginys iš cisternos Nr. HB1766519, mėginys iš cisternos Nr. HB176522, metalinė talpykla su skysčiu, mėginys iš metalinės talpyklos su skysčiu Nr. HB1766517, mėginys iš metalinės talpyklos su skysčiu Nr. HB1766518, dėžė su biria medžiaga, mėginys su biria medžiaga Nr. HB1766520, mėginys iš maišo, rasto mikroautobuse, Nr. HB 1766535, mėginys iš maišo, rasto mikroautobuse, Nr. HB1766534 (1 t., b. l. 51–81).

23. Apžiūros metu paimti mėginiai buvo ištirti, atitinkamai surašytos muitinės laboratorijos specialisto išvados Nr. 18MLC0022 (2 t., b. l. 3, 4), Nr. 18MLC0023 (2 t., b. l. 17, 18) ir muitinės laboratorijos tyrimo protokolai Nr. 18MLT1529 (2 t., b. 8), Nr. 18MLT1530 (2 t., b. l. 9), 18MLT1531 (2 t., b. l. 12):

23.1. Muitinės laboratorijos specialisto išvadoje Nr. 18MLC0022 nurodyta, kad tyrimui pateikti plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga: Nr. IB1407495, Nr. IA4790415, IB1407494. Pateikta išvada: visuose trijuose maišeliuose tyrimui pateikta augalinė medžiaga yra tabakas. Tyrimui pateiktas tabakas maišeliuose Nr. IA4790415 ir Nr. IB1407495 yra laikytinas neperdirbtu tabaku (tabako žaliava), iš kurio iš dalies ar visiškai pašalintos vidurinės gyslos. Maišelyje Nr. IB1407494 esantis tabakas yra rūkomasis tabakas. Tyrimui pateikto rūkomojo tabako (maišelis Nr. IB1407494) Kombinuotosios nomenklatūros kodas yra 2403 19 90 00. Neperdirbtas tabakas (maišeliai Nr. IB1407495, Nr. IA4790415) klasifikuojami KN 2401 20 subpozicijoje. Tikslesnis KN kodas priklauso nuo tabako vytinimo būdo ir jo rūšies, kurių dėl techninių galimybių Muitinės laboratorija nustatyti negali. Maišelyje Nr. IB1407494 esantis tabakas yra akcizinė prekė. Neperdirbtas tabakas (maišeliai Nr. IA490415 ir Nr. IB1407495) nėra akcizinė prekė (2 t., b. l. 3, 4);

23.2. Muitinės laboratorijos specialisto išvadoje Nr. 18MLC0023 nurodyta, kad tyrimui pateiktas maišelis Nr. HB1766535. Tyrimui pateiktas tabakas yra rūkomasis tabakas. Tyrimui pateikto rūkomojo tabako Kombinuotosios nomenklatūros kodas yra 2403 19 90 00. Rūkomasis tabakas yra akcizinė prekė. Tabakas yra apdorotas: atliktos džiovinimo ir kontroliuojamo drėkinimo procedūros (pridėta glicerolio), papildomai neapdorojus pramoniniu būdu, bet paprastai paruošus – susmulkinus arba supjausčius ranka su peiliu, tinkamas rūkyti (2 t., b. l. 17, 18);

23.3. Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 18MLT1529 nurodyta, jog tyrimui pateiktas skystis yra glicerolis. Glicerolis yra plačiai naudojamas maisto ir tabako pramonėje kaip drėkinanti medžiaga (2 t., b. l. 8);

23.4. Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 18MLT1530 nurodyta, jog tyrimui pateiktas produktas yra vanilės aromato kvapiųjų medžiagų rinkinys (2 t., b. l. 9);

23.5. Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 18MLT1531 nurodyta, jog tyrimui pateiktos baltos spalvos granulės yra kalio sorbatas. Kalio sorbatas plačiau naudojamas maisto pramonėje kaip konservantas, apsaugantis nuo pelėsių augimo (2 t., b. l. 12).

24. Įrenginiai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėti dalyvaujant specialistui J. S., įmonės „P. M. P. S. A. atstovui, kuris atitinkamai pateikė vertinimą dėl apžiūrėtų įrenginių (1 t., b. l. 86–101).

25. Pagal 2018 m. rugsėjo mėnesį išrašytas PVM sąskaitas faktūras, UAB „T. “ užsienio valstybėse įsikūrusioms įmonėms pardavė „neperdirbtą tabaką“:

25.2. įmonei „G. s. r. o“ 2018 m. rugsėjo 6 d. parduota 2 000 kg (2 t., b. l. 109), 2018 m. rugsėjo 19 d. 2 000 kg (3 t., b. l. 18), 2018 m. rugsėjo 20 d. 2 000 kg (3 t., b. l. 30), viso 6 000 kg,

25.3. įmonei „L. KFT“ 2018 m. rugsėjo 6 d. parduota 2 000 kg (2 t., b. l. 111), 2018 m. rugsėjo 7 d. 2 000 kg (2 t., b. l. 125), 2018 m. rugsėjo 10 d. 2 000 kg (2 t., b. l. 139), 2018 m. rugsėjo 11 d. 2 000 kg (2 t., b. l. 147), 2018 m. rugsėjo 14 d. 2 000 kg (2 t., b. l. 183), 2018 m. rugsėjo 17 d. 2 000 kg (2 t., b. l. 185), 2018 m. rugsėjo 18 d. 2 000 kg (3 t., b. l. 3), 2 000 kg (3 t., b. l. 5), 2018 m. rugsėjo 20 d. 2 000 kg (3 t., b. l. 36), 2018 m. rugsėjo 21 d. 2 000 kg (3 t., b. l. 46), 2 000 kg (3 t., b. l. 48), viso 22 000 kg,

25.4. įmonei „B. KFT“ 2018 m. rugsėjo 6 d. parduota 2 000 kg (2 t., b. l. 113), 2018 m. rugsėjo 7 d. 2 000 kg (2 t., b. l. 127), 2018 m. rugsėjo 11 d. 2 000 kg (2 t., b. l. 149), 2018 m. rugsėjo 12 d. 2 000 kg (2 t., b. l. 151), 2018 m. rugsėjo 13 d. 2 000 kg (2 t., b. l. 161), viso 10 000 kg,

25.5. įmonei „N. s. r. o.“ 2018 m. rugsėjo 7 d. parduota 1 600 kg (2 t., b. l. 115), 2018 m. rugsėjo 10 d. 1 600 kg (2 t., b. l. 129), 1 600 kg (2 t., b. l. 131), 2018 m. rugsėjo 12 d. 1 600 kg (2 t., b. l. 157), 2018 m. rugsėjo 14 d. 1 600 kg (2 t., b. l. 177), 2018 m. rugsėjo 17 d. 1 600 kg (2 t., b. l. 197), 1 600 kg (2 t. b. l. 199), 2018 m. rugsėjo 19 d. 1 600 kg (3 t., b. l. 12), 1 600 kg (3 t., b. l. 19), 2018 m. rugsėjo 21 d. 1 600 kg (3 t., b. l. 38), 1 600 kg (3 t., b. l. 42), viso 17 600 kg,

25.6. įmonei „T. s. r. o.“ 2018 m. rugsėjo 7 d. parduota 1 600 kg (2 t., b. l. 117), 1 600 kg (2 t., b. l. 119), 2018 m. rugsėjo 10 d. 1 600 kg (2 t., b. l. 133), 1 600 kg (2 t., b. l. 135), 2018 m. rugsėjo 12 d. 1 600 kg (2 t., b. l. 153), 2018 m. rugsėjo 13 d. 1 600 kg (2 t., b. l. 163), 2018 m. rugsėjo 14 d. 1 600 kg (2 t. b. l. 173), 1 600 kg (2 t., b. l. 181), 2018 m. rugsėjo 17 d. 1 600 kg (2 t., b. l. 195), 2018 m. rugsėjo 19 d. 1 600 kg (3 t., b. l. 16), 1 600 kg (3 t., b. l. 20), 2018 m. rugsėjo 20 d. 1 600 kg (3 t., b. l. 34), 2018 m. rugsėjo 21 d. 1 600 kg (3 t., b. l. 49), viso 20 800 kg,

25.7. įmonei „M. s. r. o.“ 2018 m. rugsėjo 7 d. parduota 1 600 kg (2 t., b. l. 121), 2018 m. rugsėjo 10 d. 1 600 kg (2 t., b. l. 137), 2018 m. rugsėjo 12 d. 1 600 kg (2 t., b. l. 155), 2018 m. rugsėjo 14 d. 1 600 kg (2 t., b. l. 179), 2018 m. rugsėjo 17 d. 1 600 kg (2 t., b. l. 193), 2018 m. rugsėjo 19 d. 1 600 kg (3 t., b. l. 9), 2018 m. rugsėjo 21 d. 1 600 kg (3 t., b. l. 51), viso 11 200 kg,

25.8. įmonei „P.“ 2018 m. rugsėjo 7 d. parduota 1 800 kg (2 t., b. l. 123), 2018 m. rugsėjo 10 d. 1 800 kg (2 t., b. l. 145), 2018 m. rugsėjo 13 d. 1 800 kg (2 t., b. l. 165), 2018 m. rugsėjo 14 d. 7 000 kg (2 t., b. l. 175), 2018 m. rugsėjo 18 d. 1 800 kg (3 t., b. l. 1), 2018 m. rugsėjo 20 d. 1 800 kg (3 t., b. l. 32), viso 16 000 kg,

25.9. įmonei „I. D. S.“ 2018 m. rugsėjo 10 d. parduota 1 800 kg (2 t., b. l. 141), 1 800 kg (2 t., b. l. 143), 2018 m. rugsėjo 13 d. 1 800 kg (2 t., b. l. 167), 1 800 kg (2 t., b. l. 169), 1 800 kg (2 t., b. l. 171), 2018 m. rugsėjo 17 d. 1 800 kg (2 t., b. l. 187), 1 800 kg (2 t., b. l. 189), 1 800 kg (2 t., b. l. 191), 2018 m. rugsėjo 19 d. 1 800 kg (3 t., b. l. 22), 1 800 kg (3 t., b. l. 24), 1 800 kg (3 t., b. l. 26), 2018 m. rugsėjo 21 d. 1 800 kg (3 t., b. l. 40), 1 800 kg (3 t., b. l. 44), viso 23 400 kg,

25.10. įmonei „MKS E. I. Limited“ 2018 m. rugsėjo 13 d. parduota 300 kg (2 t., b. l. 159), 2018 m. rugsėjo 20 d. 300 kg (3 t., b. l. 28), viso 600 kg,

25.11. įmonei „B. LTD“ 2018 m. rugsėjo 18 d. parduota 2 000 kg (3 t., b. l. 7). Viso minėtoms įmonėms parduota 130 600 kg „neperdirbto tabako“.

26. Byloje taip pat yra 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d. išrašyti tarptautinio transporto važtaraščiai (CMR), kuriuose kaip gavėjas nurodyta įmonė „L. K. F. T.“, prekė „neperdirbtas tabakas“, kiekis atitinkamai 2 000 kg ir 2 000 kg (2 t., b. l. 101–106).

27. VMI, siekdama surinkti informaciją apie UAB „T. “ vykdytus neapdoroto tabako pardavimo sandorius, kitų valstybių kompetentingoms institucijoms išsiuntė paklausimus, kad jos atliktų priešpriešinius patikrinimus su UAB „T. “ prekybos sandorius turėjusiose įmonėse.

27.1. Slovakijos Respublikoje registruota įmonė „T. s. r. o.“ laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsigijo neapdorotą tabaką tik iš UBA „T. “, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. liepos 20 d. pardavė neapdorotą tabaką įmonei „L. T. LTD“, registruotai Bulgarijos Respublikoje. Įmonė „L. T. LTD“ yra įtariama dėl fiktyvios prekybos, siekiant išvengti PVM ir akcizo mokesčio mokėjimo. „T. s. r. o.“ nėra registruota muitinės įstaigoje ir neinformavo muitinės įstaigos apie neapdoroto tabako gavimą iš kitos valstybės narės, nors teisiškai ji yra įpareigota tai padaryti;

27.2. Slovakijos Respublikoje registruota įmonė „M. s. r. o.“ laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. liepos 27 d. neapdorotą tabaką perpardavimo tikslais įsigijo tik iš UAB „T. “. „M. s. r. o.“ nėra registruota muitinės įstaigoje ir nėra informavusi muitinės įstaigos apie neapdoroto tabako gavimą iš kitos valstybės narės, nors teisiškai ji yra įpareigota tai padaryti. „M. s. r. o.“ nepateikė muitinės įstaigai jokių mokesčių deklaracijų ir nesumokėjo 2 956 000 Eur akcizo mokesčio;

27.3. Slovakijos Respublikoje registruotos įmonės „N. s. r. o.“, „G. s. r. o.“ nėra registruotos jokiuose muitinės ar akcizų registruose, iš jų negauta jokios informacijos apie neapdoroto tabako pirkimus iš UAB „T. “, įmonės nemokėjo mokesčių už tabaką;

27.4. Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė „MKS E. I. Limited“ neturi galiojančio PVM registracijos numerio, taip pat neturi galiojančio leidimo prekiauti neapdorotu tabaku;

27.5. Bulgarijos Respublikoje registruota įmonė „B. LTD“ yra įtariama dėl fiktyvios prekybos, siekiant išvengti PVM ir akcizo mokesčio mokėjimo (4 t., b. l. 107, 108).

28. Kompetentingų Vokietijos Federacinės Respublikos institucijų pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje įsikūrusios įmonės „P.“ viena iš veiklos sričių yra didmeninė prekyba žaliaviniu tabaku. Registruotos buveinės adresu veiklos nevykdo (toje vietoje yra gyvenamieji daugiabučiai namai) (3 t., b. l. 64–68).

29. Gauti duomenys, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje įsikūrusi įmonė „I. D. S.“ niekada nebuvo įregistruota, nurodytu veiklos adresu nepavyko nustatyti jokios komercinės veiklos, šiuo adresu yra gyvenamasis daugiabutis namas (3 t., b. l. 85–87).

30. Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė „MKS E. I. Limited“ buvo likviduota 2019 m. gegužės 14 d. Šios įmonės verslo pobūdis buvo „kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse“ (3 t., b. l. 88–100).

31. Kompetentingų Vengrijos institucijų pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad Vengrijoje registruota įmonė „B. KFT“ priverstinai išregistruota 2019 m. kovo 9 d. Kaip įmonės vykdyta veikla nurodyta „automobilių ir lengvųjų transporto priemonių pardavimas“ (3 t., b. l. 101–103).

32. Gauti duomenys, kad Vengrijoje registruotos įmonės „B. KFT“ ir „L. KFT“ registruotos buveinės adresais veiklos nevykdė (3 t., b. l. 104). Pagal Vengrijos nacionalinius teisės aktus iki tabako gaminių išleidimo į laisvą apyvartą atitinkama institucija veda tabako gaminių registrą, tačiau prievolės registruoti žaliavinį tabaką nėra, todėl įmonės „B. KFT“ ir „L. KFT“ nėra įtrauktos į registrą (3 t., b. l. 109).

33. Kaip matyti iš gautų dokumentų, Slovakijos Respublikoje registruota įmonė „N. s. r. o.“ nėra teikusi prašymo išduoti leidimą prekiauti tabako žaliava, ši įmonė nebuvo registruota Bratislavos muitinėje kaip mokesčių mokėtojas. Įmonė nepateikė jokios tabako gaminių akcizo mokesčio deklaracijos ir nesumokėjo mokesčių. Bratislavos muitinė atlieka patikrinimą dėl mokestinės prievolės atsiradimo (3 t., b. l. 123–125).

34. Slovakijos Respublikoje yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl nenustatytų asmenų, veikusių įmonių „T. s. r. o.“ ir „M. s. r. o.“ vardu, dėl neteisėto tabako gaminių akcizo mokesčio sumažinimo (tabaką abi įmonės įsigijo iš UAB „T. “ laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo pabaigos) (3 t., b. l. 126, 127). Įmonės „T. s. r. o.“ ir „M. s. r. o.“ po kelis kartus teikė prašymus išduoti leidimus prekiauti tabako žaliavomis, kadangi prašymai buvo ne visiškai užpildyti, abu kartus tokius leidimus atsisakyta išduoti (3 t., b. l. 145–148).

35. Slovakijos Respublikoje registruotai įmonei „G. s. r. o.“ 2019 m. gegužės 31 d. panaikinta mokesčio mokėtojo registracija (dėl nepateiktų deklaracijų už 2018 m. lapkričio, gruodžio mėnesius) (3 t., b. l. 130, 131). Šios įmonės verslo liudijime prie įmonės veiklos sričių taip pat nurodyta tarpininkavimo veikla prekybos, paslaugų ir gamybos srityse; sandėliavimas ir pagalbinė veikla transporte; prekių pirkimas jų tolesnio pardavimo galutiniam vartotojui tikslais (mažmeninė prekyba) arba kitiems verslo subjektams (didmeninė prekyba) (3 t., b. l. 168).

36. Kompetentingų Bulgarijos Respublikos institucijų pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad Bulgarijos Respublikoje registruotos įmonės „B. LTD“ veikla verslo liudijime nurodyta kaip „prekyba šalyje ir užsienyje, prekyba internetu, serviso paslaugos, konsultavimo paslaugos, taip pat kitos veiklos rūšys, neuždrausto įstatyme“ (3 t., b. l. 134, 135).

37. Kaip matyti iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. rašto „Dėl prekių vertės“ (sulaikytų 2018 m. rugsėjo 24 d.) 10 900 kg rūkomojo tabako muitinė vertė – 66 272 Eur, akcizo suma – 656 616 Eur, PVM suma – 151 806 Eur, kiekio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 874 694 Eur (5 t., b. l. 3).

38. 2021 m. sausio 19 d. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius rašte „Dėl prekių vertės“ pateikė duomenis dėl 134 600 kg rūkomojo tabako vertės (muitinė vertė 818 368 Eur, akcizo suma – 8 108 304 Eur, PVM suma – 1 874 601 Eur, muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 10 801 273 Eur) (5 t., b. l. 6).

39. BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (kurių vertė viršija 250 MGL). Šis nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Pagal formuojamą teismų praktiką šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, 2K-398-511/2015, 2K-309-507/2016, 2K-256-693/2017).

40. BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodyta ūkinė, komercinė, finansinė ir profesinė veikla suprantama kaip ekonominė veikla, kuria įstatymo įtvirtintomis sąlygomis turi teisę verstis fiziniai ar juridiniai asmenys ir kuriai būdingas siekimas gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, tokios veiklos neteisėtumą (kaip būtiną nusikalstamos veikos požymį) lemia tai, kad ji vykdoma neturint licencijos (leidimo), kai ji (jis) reikalinga, ar nesilaikant kitų esminių verslo legalumui keliamų reikalavimų, pvz., neįregistravus juridinio asmens, kai tokia veikla turi teisę verstis tik juridiniai asmenys; nuslėpus individualią veiklą ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; akivaizdžiai peržengus licencijoje (leidime) apibrėžtas veiklos ribas; licenciją (leidimą) gavus pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-218-1073/2020).

41. Inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu neapdorotas tabakas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – Akcizų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi (2017 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. XIII-814 redakcija), nebuvo pripažįstamas akcizų objektu. Teisinis reguliavimas buvo pakeistas 2019 m. liepos 9 d. įstatymu Nr. XIII-2279, kuriuo prie akcizais apmokestinamų prekių taip pat priskirtas ir neapdorotas tabakas (nuo 2019 m. lapkričio 1 d. galiojanti Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Neapdoroto tabako sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme (toliau – Tabako gaminių kontrolės įstatymas, inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu galiojusi 2017 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. XIII-345 redakcija). Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, neapdorotas tabakas – tai nesmulkinti ar kitaip neapdoroti tabako lapai ir kitos tabako dalys, išskyrus tuos, kurie pagal Akcizų įstatymą laikomi apdorotu tabaku (Tabako gaminių kontrolės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Vadovaujantis Tabako gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, licencija yra reikalinga įmonėms, kurios užsiima tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba, neturint šios licencijos, Lietuvos Respublikoje tabako gaminius laikyti draudžiama. Inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu (laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.) neapdorotas tabakas pagal Akcizų įstatymą nebuvo laikomas akcizine preke (taigi, ir BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku), jo laikymui nebuvo reikalinga ir Tabako gaminių kontrolės įstatyme numatyta licencija. Todėl šioje byloje, visų pirma, reikia nustatyti, ar UAB „T. “ naudojamame sandėlyje laikyta medžiaga, kuri buvo paruošta pardavimui (plastikiniuose 20 kg maišuose), laikytina apdorotu tabaku (akcizine preke) ar neapdorotu tabaku.

42. Tiek A. K., tiek UAB „T. “ atstovas advokatas Aidas Mažeika viso šios bylos proceso metu laikėsi pozicijos, jog visos UAB „T. “ naudojamose patalpose rastos tabako medžiagos buvo ne akcizinė prekė, o neapdorotas tabakas, kuris buvo parduodamas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsikūrusioms įmonėms ir kuriose tik šį tabaką papildomai apdirbus (susmulkinus), tabako lapai tapdavo akcizine preke. Kaip nurodė A. K., jo valdoma Bendrovė dar veiklos pradžioje ne kartą kreipėsi į atitinkamas institucijas, iš kurių gavo rašytinius atsakymus, jog tokiai veiklai, kuria užsiims UAB „T. “ (tabako žaliavos drėkinimui), nereikalingi atskiri leidimai ar licencijos.

43. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog UAB „T. “ vykdė veiklą sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini). Išteisintieji asmenys neginčija ir aplinkybės, jog sandėlyje buvo laikomi tam tikri kiekiai tabako žaliavos, turint tikslą šią žaliavą dalinai apdirbti. Kaip nustatyta, iki 2018 m. rugsėjo 6 d. šiame sandėlyje buvo laikoma 99 813 kg tabako žaliavos, o laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. – 84 260 kg tabako žaliavos, kuri, kaip teigia Bendrovės direktorius A. K., naudojant specialius įrenginius ir medžiagas buvo drėkinama ir apdirbama, kad nepelytų, vėliau supakuojama į maišus (po 20 kg) ir parduodama kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsikūrusioms įmonėms. Ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl tabako, kuris buvo rastas plastikiniuose maišuose UAB „T. “ naudojamame sandėlyje (2018 m. rugsėjo 6 d. – 8 300 kg, 2018 m. rugsėjo 24 d. – 10 900 kg (dalis maišų – jau sukrauti automobilyje) vertinimo. A. K. ir UAB „T. “ atstovas tvirtino, jog šis tabakas negali būti laikomas apdorotu, tai yra nėra akcizinė prekė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tabako žaliavos daliniam apdirbimui licencija nebuvo reikalinga, tokia prekė nebuvo akcizinė, todėl nei kaltinimas dėl disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nei kaltinimas dėl neteisėto vertimosi ūkine-komercine veikla stambiu mastu nepasitvirtino. Darydamas išvadą dėl UAB „T. “ laikomų (ir vėliau parduodamų) medžiagų pirmosios instancijos teismas atmetė byloje esančias specialisto išvadas kaip neatitinkančias BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamų reikalavimų. Teismas konstatavo, jog specialistas tabako mėginius privalėjo vertinti be jokios fizinės intervencijos (mėginių pjaustymo), tokius, kokie jie buvo pateikti, tai yra, kaip nurodyta Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų 2016/C 121/05 A priede: „Mėginio negalima kaip nors pjaustyti, laužyti, traiškyti, malti ar kitaip smulkinti“. Šių reikalavimų, anot apygardos teismo, specialistas nesilaikė. Teismas taip pat aptarė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, susijusias su rūkomojo tabako reglamentavimu, ir pripažino, jog UAB „T. “ naudojamame sandėlyje rastos medžiagos nebuvo rūkomasis tabakas, kuris yra pripažįstamas akcizine preke. Tokia preke, anot apygardos teismo, galima pripažinti tik tabaką, kuris supjaustytas ne didesnėmis kaip 1,5 mm juostelėmis.

44. Bendrieji akcizo, kurį Europos Sąjungos valstybės narės taiko apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų derinimo principai yra nustatyti 2011 m. birželio 21 d. direktyvoje 2011/64/ES (toliau – ir Direktyva 2011/64). Pagal minėtos direktyvos 2 konstatuojamąją dalį taip siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir aukštą vartotojų apsaugos lygį. Direktyva taip pat siekiama, kad tabako sektoriaus produktų vartojimui įtakos turinčių mokesčių taikymas valstybėse narėse neiškreiptų konkurencijos sąlygų ir netrukdytų laisvam produktų judėjimui Sąjungoje (Direktyvos 2011/64 3 konstatuojamoji dalis). Direktyvos 2011/648 konstatuojamojoje dalyje iš esmės pažymėta, kad produktai, daugeliu atžvilgių panašūs į šioje direktyvoje reglamentuojamus produktus, turėtų būti jais laikomi (pavyzdžiui, rūkomasis tabakas, kuris daugeliu atžvilgiu panašus į susmulkintą tabaką, kuris skirtas cigaretėms sukti, nustatant akcizą būtų laikomas smulkintu tabaku), o Direktyvos 2011/64 9 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog akcizų struktūrų derinimas turi užtikrinti, kad, taikant mokestį, nebus iškreipta konkurencija tai pačiai grupei priklausančiose atskirose apdoroto tabako kategorijose, todėl bus atvertos valstybių narių nacionalinės rinkos.

45. Direktyvos 2011/64 2 straipsnio 1 dalyje apdorotas tabakas, kuris yra šia direktyva siekiamo suderinimo objektas, skirstomas į tris kategorijas: pirmąją sudaro cigaretės, antrąją – cigarai ir cigarilės, o trečiąją – rūkomasis tabakas. Vertinant konkrečiai rūkomąjį tabaką, pažymėtina, kad iš šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punkto i ir ii papunkčių teksto matyti, kad ši kategorija skirstoma į dvi pakategores, kurios atitinkamai apima „susmulkintą tabaką, skirtą cigaretėms sukti“, ir „kitą rūkomąjį tabaką“. Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse savo ruožtu atitinkamai apibrėžiamos sąvokos „rūkomasis tabakas“ ir „susmulkintas tabakas, skirtas cigaretėms sukti“. Pirmoji sąvoka („rūkomasis tabakas“) apima „tabaką, kuris buvo supjaustytas arba kitaip susmulkintas, suspaustas į briketus arba nesuspaustas, kurį galima rūkyti ir be tolesnio pramoninio apdorojimo“, ir „mažmeninei prekybai skirtas tabako liekanas (kurių neapima cigarečių, cigarų ar cigarilių sąvoka) ir kurios gali būti rūkomos“. Tuo tarpu Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 2 dalyje pateikiamas susmulkinto tabako, skirto cigaretėms sukti, apibrėžimas – rūkomasis tabakas, kurio daugiau kaip 25 procentų svorio sudaro mažesnio kaip 1,5 mm pločio dalelės, yra laikomas cigaretėms sukti skirtu susmulkintu tabaku. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas akcizine preke laikė tik tabaką, kurio apibrėžimas pateikiamas Direktyvos 2011/54 5 straipsnio 2 dalyje, visiškai ignoruodamas rūkomojo tabako sąvoką, įtvirtintiną 5 straipsnio 1 dalyje. Remiantis aptartomis Direktyvos 2011/64 nuostatomis rūkomuoju tabaku gali būti pripažintas ne tik tabakas, supjaustytas mažesnio kaip 1,5 mm pločio dalelėmis, bet ir kitas rūkomasis tabakas, kurio apibrėžimas atitinkamai pateiktas Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalyje. Toks per siauras Direktyvos 2011/67 nuostatų aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo įtakos priimant nepagrįstą sprendimą dėl A. K. ir UAB „T. “ išteisinimo.

46. Rūkomojo tabako apibrėžimą, pateiktą Direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punkte, aiškino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Šis teismas, aiškindamas minėtos direktyvos nuostatas, yra pažymėjęs, jog sąvokos „rūkomasis tabakas“ negalima aiškinti siaurai. Iš direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad jame yra numatytos dvi kumuliatyvios sąlygos: pirma, tabakas turi būti supjaustytas arba kitaip susmulkintas, suspaustas į briketus arba nesuspaustas ir, antra, jį turi būti galima rūkyti be tolesnio pramoninio apdorojimo.

46.1. Nesant žodžių „supjaustytas“ ir „susmulkintas“ apibrėžties šiose direktyvose, siekiant juos apibrėžti, reikia remtis šių žodžių bendra ir visuotinai pripažįstama prasme. Šie žodžiai, kurių įprasta reikšmė yra labai plati, be kita ko, pirmu atveju reiškia operacijos, kai pjovimo įrankiu atskiriama daikto dalis ar gabalėlis, rezultatą, o antru atveju – operacijos, kai daiktas suskaidomas ar padalijamas į dalis, rezultatą. T. , iš kurių iš dalies pašalintos gyslos, turi būti laikomi supjaustytu arba kitaip susmulkintu tabaku, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punktą;

46.2. Šio 5 straipsnio 1 dalies a punkte minima sąvoka „pramoninis apdorojimas“ dažniausiai reiškia žaliavų perdirbimą į gaminius, kuris paprastai yra didelio masto ir atliekamas pagal standartizuotą procedūrą. Paprastas veiksmas, kurį atlikus nebaigtą tabako produktą galima padaryti rūkomą, kai, pavyzdžiui, tabako ritinėlis tiesiog yra įkišamas į cigarečių vamzdelį, nėra „pramoninis apdorojimas“ (ESTT 1998 m. rugsėjo 24 d. sprendimo byloje Brinkmann, C-319/96, 18 ir 20 punktai, 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimo byloje Komisija/Vokietija, C-197/04, 31 ir 32 punktai). Tokiomis aplinkybėmis pagamintas tabakas, kuris yra ar gali būti lengvai ne pramoniniu būdu paruoštas rūkyti, turi būti laikomas tabaku, kurį galima rūkyti be tolesnio „pramoninio apdorojimo“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punktą. Direktyvos 2011/64 2 straipsnio 1 dalies c punktas ir 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad džiovintus, plokščius, netaisyklingus tabako lapus, iš kurių iš dalies pašalintos gyslos, kurių atlikta pirminio džiovinimo, o paskui kontroliuojamo drėkinimo procedūra ir kuriuose yra glicerolio, ir kuriuos paprastai paruošus – susmulkinus ar supjausčius ranka – galima rūkyti, apima sąvoka „rūkomasis tabakas“, kaip ji suprantama pagal šias nuostatas (ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Eko-Tabak s. r. o., C-638/15).

47. Akcizų įstatyme (2017 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. XIII-814 redakcija, galiojusi inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu) prie akcizais apmokestinamų prekių buvo priskiriamos tos pačios kategorijos prekės, kaip ir numatytos Direktyvoje 2011/64 – apdorotas tabakas, kuris apėmė cigaretes, cigarus ir cigariles bei rūkomąjį tabaką (Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 straipsnio 9 dalis). Rūkomojo tabako apibrėžimas Akcizų įstatyme (3 straipsnio 27 dalis) buvo analogiškas numatytajam Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalyje. Taigi šioje byloje aktualios Akcizų įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos kartu su ESTT sprendimais dėl Direktyvos 2011/64 atitinkamų nuostatų vertinimo.

48. UAB „T. “ naudojamame sandėlyje rastas tabakas buvo ištirtas Muitinės laboratorijos specialisto Rolando Jurtauto. Tiek išteisintieji, tiek jų gynėjai apeliacinės instancijos teisme kėlė klausimą dėl Muitinės laboratorijos teisės atlikti tabako tyrimus, akcentuodami, jog konkretūs tyrimai gali būti atliekami tik turint akreditaciją atlikti tokius tyrimo veiksmus (Akreditacija yra nepriklausomas atitikties vertinimo įstaigų (bandymų, kalibravimo ir medicinos laboratorijų, kontrolės bei sertifikavimo įstaigų) įvertinimas pagal jų veiklai taikomus pripažintus standartus, kurio metu įsitikinama atitikties vertinimo įstaigų kompetencija, nešališkumu ir veiklos vientisumu (https://nab.lrv.lt/lt/apie-akreditacija/)). Kaip nurodė apklausiama Muitinės laboratorijos direktorė Ramutė Neniškienė, tabako tyrimo Muitinės laboratorija nėra akreditavusi, tačiau tai nereiškia, jog tokio pobūdžio tyrimų Muitinės laboratorija atlikti negali. Ramutė Neniškienė paaiškino, jog specialistų kompetencija atlikti konkrečius tyrimus yra atitinkamai patikrinama ir įvertinama, specialistai taip pat dalyvauja tarplaboratoriniuose patikrinimuose, kurie organizuojami Europos Sąjungos mastu. Kaip nurodyta Muitinės laboratorijos 2021 m. sausio 20 d. rašte, Rolandas Jurtautas turi universitetinį cheminį išsilavinimą, Muitinės laboratorijoje dirba daugiau kaip 18 metų, yra atsakingas taip pat ir už tabako ir tabako gaminių tyrimus bei tarifinį klasifikavimą (2 t., b. l. 22). BPK 89 straipsnio 1 dalyje pateikiamas specialisto apibūdinimas – specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Pažymėtina tai, kad, skirtingai nei ekspertui, įstatymas nekelia specialistui kaip baudžiamojo proceso veiklos subjektui apibendrinančių kvalifikacijos reikalavimų (mokslo cenzo, specialių egzaminų laikymo ir pan.). Svarbu, kad asmuo, kuriam pavedamos specialisto funkcijos, būtų asmuo, gerai išmanantis tam tikrą klausimą ir turintis specialių žinių. Taip pat tokiam asmeniui taikoma speciali įspėjimo dėl tinkamo pareigų vykdymo bei teisingos išvados davimo procedūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-1073/2018, 2K-142-648/2023).‏‏‎ Visi minėti reikalavimai specialistui nagrinėjamoje byloje buvo įvykdyti – Rolando Jurtauto kvalifikacija ir kompetencija atitiko bylos situaciją (turėjo tinkamą išsilavinimą, ilgametę darbo patirtį Muitinės laboratorijoje, be kita ko, atliekant ir tabako tyrimus), šis asmuo buvo reikiama tvarka įspėtas dėl baudžiamosios ir procesinės atsakomybės už netinkamą pareigų vykdymą, kaip to reikalauja BPK 89 straipsnio nuostatos. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis specialios žinios apibrėžiamos, kaip išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertiniam tyrimui atlikti. Nėra abejonių, kad Rolandas Jurtautas tokių žinių turėjo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl specialisto Rolando Jurtauto kompetencijos atliekant tokio pobūdžio tyrimus, kokie buvo atlikti šioje baudžiamojoje byloje.

49. UAB „T. “ naudojamose patalpose buvo rastos medžiagos (tabakas), dalis kurių buvo sudėta į kartonines dėžes, kitos gi supakuotos į juodus plastikinius maišus ir paruoštos išvežimui (dalis tokių maišų jau netgi buvo sukrauti į prie sandėlio stovėjusį mikroautobusą). Specialistas, ištyręs juoduose maišuose rastą tabaką, kuris buvo paruoštas išvežimui, nustatė, jog tai rūkomasis tabakas – akcizinė prekė (2018 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. 18MLC0022, tabakas maišelyje Nr. IB1407494, 2 t., b. l. 3, 4; 2018 m. spalio 15 d. specialisto išvada Nr. 18MLC0023, tabakas maišelyje Nr. HB1766535, 2 t., b. l. 17, 18; 2018 m. rugsėjo 24 d. tyrimo protokolas Nr. 18MLT1501, tabakas maišelyje Nr. IB1977314, 5 t., b. l. 102, 103). Kaip matyti iš specialisto išvadų, tyrimui buvo pateikti rudos spalvos aptrupėję tabako lapai, iš kurių iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos, taigi tiriamas tabakas laikytinas „supjaustytu“ ar „kitaip susmulkintu“, kaip tai numatyta Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir šią nuostatą aiškinančioje ESTT praktikoje. Specialistas, atlikęs analizę dujų chromatografu, mėginiuose identifikavo tabakui būdingą alkaloidą (nikotino smailę) ir glicerolį, kuris, kaip patvirtino apklausti specialistai, yra skirtas drėgmei tabako gaminyje palaikyti ir kuris, kaip teigiama ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendime, yra vienas iš kriterijų priskiriant gaminį prie rūkomojo tabako kategorijos. Kaip patvirtina Muitinės laboratorijos 2018 m. rugsėjo 27 d. tyrimo protokolas Nr. 18MLT1530 (2 t., b. l. 9) bei tyrimo protokolas Nr. 18MLT1531 (2 t., b. l. 12), UAB „T. “ naudojamame sandėlyje taip pat buvo rastos kvapiosios medžiagos bei kalio sorbatas, kurie, kaip paaiškino specialistė Ramutė Neniškienė, atitinkamai suteikia aromatą tabakui bei apsaugo jį nuo pelėsio. Tokio pobūdžio apdorojimo procesai, kurie buvo atliekami su tabako žaliava UAB „T. “ sandėlyje (žaliavos drėkinimas, jos maišymas su gliceroliu, kvapiosiomis medžiagomis ir nuo pelėsio apsaugančiu kalio sorbatu), teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą „pramoninį apdorojimą“ (tai yra žaliavų perdirbimą į gaminius, kuris paprastai yra didelio masto ir atliekamas pagal standartizuotą procedūrą) ir šią sąvoką aiškinančią ESTT praktiką, aptartą anksčiau nuosprendyje (46.2 pastraipa).

50. Galimybė rūkyti tabaką, kaip ji nurodoma Direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punkte, šiuo atveju buvo nustatyta atlikus tabako ir tabako gaminių rūkymo bandymą, aprašytą Europos Sąjungos kombinuotos nomenklatūros paaiškinimų 2016/C 121/05 A priede. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek išteisintųjų gynėjai apeliacinės instancijos teisme laikėsi pozicijos, jog minėtas rūkymo bandymas buvo atliktas nesilaikant šiam bandymui nustatytų reikalavimų – draudimo pateiktą mėginį kaip nors pjaustyti, laužyti, traiškyti, malti ar kitaip smulkinti, be to, buvo atliktas nenaudojant rūkymo įrenginio.

50.1. Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų 2016/C 121/05 A priede, aprašant tabako ir tabako gaminių rūkymo bandymą, prie reikalingos įrangos, tarp kitų, išties nurodomas rūkymo įrenginys, atitinkantis standarto ISO 3308 reikalavimus. Kaip nurodė apklausiami specialistai Rolandas Jurtautas ir Ramutė Neniškienė, tokio įrenginio Muitinės laboratorija neturi, taigi atliekant rūkymo bandymą minėtas įrenginys iš tiesų naudojamas nebuvo. Rolandas Jurtautas, pats pripildęs cigaretės tūtelę tabaku, šią cigaretę surūkė ir padarė išvadą, jog tam tikras UAB „T. “ sandėlyje rastas tabakas yra rūkomasis. Teisėjų kolegija pažymi, jog rūkymo bandymas, aprašytas minėtuose kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimuose, gali būti atliekamas keliais būdais – susukant tabaką į rūkomąjį popierių suktinei cigaretei padaryti, prikemšant cigaretės tūtelę arba prikemšant pypkę. Prie rūkymo bandymui reikalingos įrangos atitinkamai nurodytos kelios priemonės, vienos kurių naudojamos kaip bandymo būdą pasirinkus suktinę cigaretę (pavyzdžiui, rūkomasis popierius), kitos gi, kuomet prikemšama cigaretės tūtelė (cigarečių kimštuvas, cigarečių tūtelės, šepetėlis cigarečių kimštuvui valyti) ar bandymas atliekamas naudojant pypkę (pypkė, pypkės kimštukas, įrankiai pypkei valyti). Kaip matyti, reikalinga įranga priklauso nuo pasirinkto rūkymo bandymo būdo. Todėl negalima daryti išvados, kad įranga, nurodyta Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų 2016/C 121/05 A priede, atliekant tyrimą yra reikalinga visa apimtimi. Nors rūkymo įrenginys ir galėtų būti naudojamas tiriant tabaką, kuriuo buvo prikimšta cigaretės tūtelė, tokio įrenginio naudojimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra sietinas ne su tyrimo atlikimo kokybe (teisingumu, patikimumu), o tik su bandymą atliekančio specialisto sveikatos apsauga, ir nėra būtinas, kuomet tyrimą atliekantis specialistas pats prisiima mėginio kenksmingo poveikio riziką. Galimas mėginio kenksmingumas sveikatai yra akcentuojamas ir pačiuose kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimuose 2016/C 121/05, kur nurodyta, jog bandymas gali būti pavojingas, jei mėginys yra užkrėstas pelėsiais. Tokios rizikos dėl mėginio pavojaus sveikatai apskritai nebūtų, jei rūkymo įrenginys, nurodytas paaiškinimuose, būtų būtinas visais atvejais.

50.2. Aplinkybė, jog UAB „T. “ naudojamame sandėlyje rastas tabakas specialisto Rolando Jurtauto buvo susmulkintas, taip pat nepaneigia atlikto tyrimo išvadų ir jų teisingumo. Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų 2016/C 121/05 A priede numatyta nuostata, jog mėginio negalima pjaustyti, turi būti vertinama kartu su anksčiau aptartu ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu ir jame teismo padarytomis išvadomis. Kaip minėta, paprasto tabako paruošimo (susmulkinimo ar supjaustymo ranka, kas šiuo atveju Rolando Jurtauto ir buvo padaryta), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime nelaikė kliūtimi, siekiant pripažinti tabaką rūkomuoju. Taigi aplinkybė, jog UAB „T. “ naudojamame sandėlyje rastą tabaką specialistas iš pradžių susmulkino (atliko veiksmus, kuriuos galėtų atlikti bet kuris vidutinis rūkantysis), teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia specialisto padarytų išvadų dėl maišuose rasto tabako priskyrimo rūkomajam.

50.3. Specialistas Rolandas Jurtautas, vadovaudamasis ne tik atitinkamais kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais, bet ir ESTT praktika, laikėsi ir tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatų, kuriuose įtvirtinta, kad muitinės nomenklatūros kodas nustatomas vadovaujantis ne tik kombinuotąja nomenklatūra, jos paaiškinimais, bet ir ESTT sprendimais (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664 patvirtintų Tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatų 2.1. punktas).

50.4. Išteisintųjų gynėjai apeliacinės instancijos teisme akcentavo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje C-638/15 buvo priimtas kitomis aplinkybėmis – šioje byloje tabakas buvo skirtas galutiniam vartotojui, kuomet pirkėjams netgi buvo siūloma galimybė tabako lapams paruošti naudoti ant parduotuvės prekystalio esantį pjaustymo reikmenį (generalinio advokato išvada byloje C-638/15), kas UAB „T. “ veiklos atveju nustatyta nebuvo (tabakas, kaip teigė A. K., buvo parduodamas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsikūrusioms įmonėms). Teisėjų kolegija pažymi, jog produkto paskirtis (skirta būtent galutiniam vartotojui), pateikiant rūkomojo tabako apibrėžimą, nėra išskirta nei Direktyvoje 2011/64, nei Akcizų įstatyme. ESTT praktikoje produkto paskirtis (skirtas jis ar ne galutiniam vartotojui) taip pat neišskiriama kaip lemiamas kriterijus sprendžiant dėl tabako priskyrimo rūkomajam. Kaip yra nurodęs teismas, lemiamas kriterijus, leidžiantis priskirti produktą prie KN 2403 (perdirbtas tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai), o ne prie KN 2401 pozicijos (neperdirbtas tabakas, tabako liekanos), yra tai, ar lapai apdoroti tiek, kad tai yra perdirbtas tabakas, kurį galima vartoti be tolesnio pramoninio apdorojimo. Dar daugiau, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kitame, 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendime, byloje C-409/14, sutiko su nacionalinių teismų padaryta išvada, jog prie tinkamo rūkyti tabako, tai yra, prie KN 2403 pozicijos, pagrįstai priskirtas ir nefasuotas tabakas, suspaustas, supakuotas į kartono dėžes, kurių vidus padengtas plėvele, vienos kartoninės dėžės grynasis svoris 30 kg.

51. Šiuo gi atveju UAB „T. “ naudojamame sandėlyje rastas tabakas, paruoštas pardavimui, buvo supakuotas į plastikinius maišus po 20 kg. Kaip minėta anksčiau, tabakas buvo apdorotas – iš aptrupėjusių tabako lapų buvo iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos, tabakas buvo drėkinamas – jame rasta tabako drėgmei išlaikyti skirta medžiaga (glicerolis), Bendrovės patalpose taip pat rastos kvapiosios medžiagos, kalio sorbatas (skirtas apsaugoti tabaką nuo pelėsio). Specialistas, atlikęs rūkymo bandymą, taip pat padarė išvadą, jog rastas tabakas, prieš tai tabako lapus paprastai paruošiant (susmulkinant arba supjaustant ranka), yra tinkamas rūkyti. Taigi rastas tabakas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka rūkomojo tabako apibrėžimą, pateiktą Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punkte bei Akcizų įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 1 punkte. Tokia išvada atitinka ir Direktyvos 2011/64 prasmę bei tikslą – apmokestinti akcizu produktus, kurie, nors nėra skirti rūkyti, bet juos galima rūkyti, ir taip neleisti apeiti mokesčių įstatymų ar Europos Sąjungos teisės, užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, aukštą vartotojų apsaugos lygį. Taigi, tiek iš Direktyvos 2011/64, tiek iš aptartų ESTT sprendimų akivaizdu, jog, siekiant garantuoti vienodą cigarečių apmokestinimą, negali susidaryti tokia situacija, kad rūkomojo tabako gamintojas išvengtų tokiam tabakui taikomo didesnio apmokestinimo vien dėl to, kad atsisakoma paskutiniojo gamybos etapo ir vartotojui paliekama galimybė pačiam pasigaminti produktą, visiškai identišką cigaretei.

52. Nors išteisintieji bei jų gynėjai, bandydami paneigti tokią išvadą, apeliacinės instancijos teisme akcentavo, jog specialistas nenustatė glicerolio procento tabake, be to, tabako drėgmė buvo per didelė (kas neva patvirtina, kad rastas tabakas nebuvo rūkomasis), su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, jog nei Direktyvoje 2011/64, nei Akcizų įstatyme, nei aktualiuose ESTT sprendimuose konkretus glicerolio kiekis procentais, būtinas pripažinti tabaką rūkomuoju, išskirtas nėra. UAB „T. “ naudojamose patalpose rasto apdoroto tabako drėgmė, kaip patvirtino ir specialistas J. S., išties buvo didesnė, nei galutinio produkto (tabako drėgmę, kaip nurodė specialistas, reikėjo sumažinti nuo 22 iki 13 procentų), tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti aktuali sprendžiant dėl rūkomojo tabako kokybės, o ne dėl šios medžiagos (ne)priskyrimo rūkomajam tabakui. Kaip nurodė specialistė Ramutė Neniškienė, net ir nekokybiškas rūkomasis tabakas klasifikavimo požiūriu yra rūkomasis tabakas.

53. Šiuo gi atveju rūkomojo tabako aukšta kokybė, teisėjų kolegijos vertinimu, visgi nebuvo pagrindinis UAB „T. “ veiklos tikslas. Kaip patvirtino specialistas J. S., UAB „T. “ naudojamose patalpose buvusi įranga buvo tinkama tabako drėkinimui, tabako pjaustymo įrangos patalpose nebuvo. Šis specialistas nurodė ir tai, kad toks tabako drėkinimo procesas nėra naudojamas legalių cigarečių gamintojų, pastarieji drėkinimą ir pjaustymą atlieka vieno proceso metu, kadangi yra didelė rizika, jog tabakas po drėkinimo iki pjaustymo proceso supelys. Tuo tarpu nelegalūs gamintojai vienoje vietoje atlieka drėkinimą, kitose vykdo tabako smulkinimą (kaip buvo ir UAB „T. “ vykdytos veiklos atveju, Bendrovėje atliekant pirmąjį, drėkinimo procesą). Nelegalios veiklos pobūdį šiuo atveju patvirtina ir kitos aplinkybės apie šešėlinį kitų šalių įmonių veiklos pobūdį (žiūrėti 27-36 pastraipas).

54. Tabako gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas. Licencijos gali būti išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, taip pat fiziniams asmenims (Tabako gaminių kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Parduoti ir laikyti tabako gaminius neturint tokios licencijos, taip pat be tabako gaminių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, draudžiama (Tabako gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo gi atveju UAB „T. “ naudojamose patalpose pramoniniu būdu stambiu mastu buvo gaminamas produktas – rūkomasis tabakas, kuris, vadovaujantis Akcizų įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi yra priskiriamas apdoroto tabako kategorijai, o apdorotas tabakas atitinkamai laikomas akcizine preke (Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu galiojusi įstatymo redakcija). Nei licencijos verstis tabako gaminių gamyba, nei licencijos užsiimti tokių gaminių didmenine prekyba UAB „T. “ neturėjo.

55. Nors A. K. tvirtino, jog prieš pradedant UAB „T. “ veiklą buvo siunčiamos užklausos atitinkamoms institucijoms dėl reikalingų licencijų, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, teikiamose užklausose nebuvo pateikta visa informacija apie UAB „T. “ planuojamą vykdyti veiklą. 2015 m. vasario 15 d. laiške teiraujamasi, ar reikalinga licencija, kuomet „bus atliekamas neperdirbtų tabako lapų džiovinimas arba drėkinimas vandeniu, neperdirbti lapai bus mirkomi su tikslu suteikti aromatą“ (9 t., b. l. 57). Kitoje užklausoje veikla apibūdinama taip: „Ūkininkas turi leidimą auginti tabako lapus. Ketina juos parduoti po 2 metų perdirbimui. Tam kad parduoti po 2 metų, būtina juos džiovinti arba drėkinti. Šias paslaugas teiks kitas juridinis asmuo. Ar šiam juridiniam asmeniui reikia licencijos, teikiant tabako lapų saugojimo/drėkinimo paslaugas?“; „<...> ar tokia veikla – neperdirbtų tabako lapų paruošimas perdirbimui, palaikant 18-24 proc. drėgmę – priskiriama prie licencijuojamų veiklų?“ (9 t., b. l. 58). Kaip matyti, tiksli UAB „T. “ vykdyta veikla (tabako žaliavos drėkinimas, maišymas su gliceroliu, kvapiosiomis medžiagomis, kalio sorbatu), kurios metu, kaip nustatyta, buvo gaminama akcizinė prekė (rūkomasis tabakas), atitinkamoms institucijoms nurodoma nebuvo. Priešingai, iš pateiktų užklausų turinio matyti, jog svarbūs duomenys buvo nutylimi, taip, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant gauti atitinkamą atsakymą – jog tokiai veiklai vykdyti licencija nereikalinga. Pažymėtina, jog ir Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas, atsakydamas į pateiktą užklausą, akcentavo, jog informacijos apie vykdomą veiklą nėra pateikta pakankamai, todėl ir teikiamas atsakymas nebuvo konkretus („Jeigu manot, kad Jūsų veikla atitinka nors vieną licencijuojamą rūšį, tai licencijos reikia“, 9 t., b. l. 59). Atsižvelgiant į tai, pagrindo pripažinti minėtas užklausas kaip paneigiančias asmenų kaltę dėl padarytų nusikaltimų šiuo atveju nėra.

56. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog A. K. suvokė, kad neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis – apdorotu tabaku, suprato šios veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti, todėl šį nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Nors A. K. teigia nežinojęs apie ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą byloje C‑638/15, visgi jis patvirtino domėjęsis kokie teisės aktai ir kaip reglamentuoja šią veiklą. Šiame kontekste pažymėtina, kad išteisintojo sutuoktinė, dirbusi UAB „T. “ darbo saugos inžiniere – L. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, teigė žinojusi ne tik apie ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą, bet ir apie kitus reikšmingus veiklai vykdyti ESTT sprendimus, buvo su jais susipažinusi, kadangi tokie sprendimai buvo svarbūs UAB „T. “ veiklai vystyti. Dar daugiau, ji nurodė, kad Bendrovė (kuriai vadovavo ir ją atstovavo išteisintasis) stebėjo tokius teismų procesus. Nėra abejonių, kad tokį L. M. susidomėjimą nulėmė ne asmeninis, o Bendrovės verslo interesas, siekis ieškoti būdų išvengti teisėsaugos institucijų susidomėjimo, mokesčių sumokėjimo. Tokią išvadą sustiprina ir UAB „T. “ veiklos pobūdis – tabako tiekimas nelegaliai rinkai (kaip matyti iš specialisto J. S. parodymų, atsiskaitymo būdo – grynaisiais pinigais, užsienio įmonių, pirkusių tabaką, pobūdžio)). A. K. suvokimą, kad UAB „T. “ paruošta išvežimui ir 20 kg plastikiniuose maišuose laikyta produkcija tinkama rūkyti patvirtina ir šio išteisintojo teiginys, kad jeigu rastas (paruoštas išvežimui) tabakas būtų supakuotas ne į 20 kg maišus, o į 50 gramų maišelius, taip paruošiant jį pardavimui, šis tabakas būtų laikomas akcizine preke (taigi kartu ir tinkamu rūkyti). Be to, kaip nurodė pats išteisintasis, jis išmano tabako gamybos technologiją, kadangi dirbo tabako fabrike Baltarusijos Respublikoje, dalyvaudavo parodose.

57. Įvertinusi aptartus duomenis ir paneigusi neteisingas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl specialisto išvadų vertinimo, aktualių teisės aktų nuostatų aiškinimo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog A. K., suvokdamas, jog UAB „T. “ gaminama medžiaga yra rūkomasis tabakas, tai yra, akcizinė prekė, o tokios produkcijos gamybai ir prekybai, vadovaujantis aptartomis Tabako gaminių kontrolės įstatymo nuostatomis, yra reikalinga licencija, stambiu mastu (vien 2018 m. rugsėjo 24 d. apžiūros metu UAB „T. “ naudojamame sandėlyje rasta rūkomojo tabako, kurio muitinė vertė – 874 694 Eur, daugiau kaip 17 000 MGL), neturėdamas atitinkamos licencijos, ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, gamino ir laikė akcizais apmokestinamas prekes (rūkomąjį tabaką) ir taip padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje (iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) ir 202 straipsnio 1 dalyje.

58. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, ir tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujamas pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui ar priimti sprendimus jo vardu arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir šis fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Veikimas juridinio asmens naudai nustatomas, kai kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiama turtinės naudos, o interesų užtikrinimas – kai įgyvendinami kiti (nebūtinai turtiniai) juridinio asmens siekiai. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio prasme, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015, 2K-7-30-788/2017, 2K-7-28-303/2017, 2K-122-511/2017). Nustatant ryšį tarp juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės – ir nusikalstamos veikos, padarytos fizinio asmens, atitinkančio BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius, be kitų aplinkybių, gali būti atsižvelgiama ir į tai, ar akcininkai žinojo, skatino, toleravo vadovo nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-25/2012, 2K-9-303/2015, 2K-7-30-788/2017, 2K-7-28-303/2017).

59. Tiek už BK 199² straipsnio 1 dalyje, tiek už BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas atsakomybė nustatyta ir juridiniams asmenims. A. K. buvo ir yra UAB „T. “ direktorius, jo sutuoktinė L. M. iki 2017 m. pabaigos buvo vienintelė Bendrovės akcininkė, nuo 2018 m. pradžios – viena iš trijų akcininkų (4 t., b. l. 97). Taigi A. K. turėjo teisę tiek atstovauti juridiniam asmeniui, tiek priimti sprendimus juridinio asmens vardu, tiek kontroliuoti juridinio asmens veiklą. UAB „T. “ gaminant akcizinę prekę (rūkomąjį tabaką) ir deklaruojant tokią prekę kaip neakcizinę, uždaroji akcinė bendrovė nemokėjo akcizo mokesčio, kuris, kaip matyti iš Kauno teritorinė muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pateiktų duomenų, buvo pakankamai didelis – rūkomajam tabakui, klasifikuojamam 2403 19 90 00 kodu, taikomas 60,24 Eur už kilogramą produkto akcizų tarifas (5 t., b. l. 3). Deklaruojant tokią prekę kaip neakcizinę, rūkomasis tabakas pirkėjams galėjo būti parduodamas žymiai mažesne kaina (lyginant šią kainą su oficialių prekės gamintojų kaina, kuri dėl akcizo mokesčio, akivaizdu, yra žymiai didesnė). Tokie sutaupyti (nesumokėtų mokesčių pavidalu) pinigai galėtų būti naudojami UAB „T. “ ūkinėje veikloje, šiais pinigais galimai būtų palaikoma ir netgi plečiama Bendrovės finansinė apyvarta, veikla. Taigi A. K., pasirinkdamas tokį neteisėtą uždarosios akcinės bendrovės veikimo modelį, veikė išimtinai Bendrovės naudai ir interesais. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatyta UAB „T. “ veikla (neteisėta akcizinių prekių gamyba ir didmeninė prekyba jomis) buvo iš esmės vienintelė Bendrovės vykdyta veikla, taigi galima daryti išvadą, jog faktiškai UAB „T. “ ir buvo įsteigta vykdyti šiai (neteisėtai) veiklai. Tokią aplinkybę patvirtina ir minėtos užklausos atitinkamoms institucijoms, teiktos dar prieš UAB „T. “ įsteigimą, kuriose, kaip teisėjų kolegija akcentavo anksčiau nuosprendyje, buvo tendencingai teikiama ne visa aktuali informacija dėl planuojamos vykdyti veiklos, taip siekiant gauti atitinkamų institucijų patvirtinimą, neva tokiai veiklai nereikalinga licencija. Apie Bendrovės vykdytą veiklą, kaip pati pripažino, žinojo bei ją toleravo ir L. M., viena iš UAB „T. “ akcininkių. Nustačius tokį ryšį tarp padarytų nusikalstamų veikų ir šioms veikoms įsteigto juridinio asmens, taip pat esant kitoms BK 20 straipsnyje numatytoms juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, UAB „T. “ pripažintina kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje (iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) ir 202 straipsnio 1 dalyje.

60. BPK 219 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra numatytos BK 20 straipsnyje, todėl kvalifikuojant juridinio asmens nusikalstamą veiką kaltinamajame akte, be BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių baudžiamąją atsakomybę už padarytą veiką, turi būti nurodytas ir BK 20 straipsnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-689/2018). Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nenurodyta, jog veikos, kurių padarymu kaltinama UAB ,,T. “, kvalifikuojamos pagal BK 20 straipsnį, tačiau aprašant šiam juridiniam asmeniui inkriminuojamus veiksmus, juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra nurodytos – jog UAB „T. “ buvo atstovaujama direktoriaus A. K., turėjusio teisę priimti sprendimus Bendrovės vardu bei kontroliuoti Bendrovės veiklą, veikusio Bendrovės naudai ir interesais. UAB „T. “ atstovas šio kaltinamojo akto trūkumo taip pat nenurodė kaip aplinkybės, sukliudžiusios gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog kaltinamajame akte nėra nurodytas BK 20 straipsnis, nors ir laikytina BPK 219 straipsnio pažeidimu, nepripažintina esminiu kaltinamojo akto trūkumu, suvaržiusiu UAB „T. “ teisę į gynybą.

61. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog A. K. ir UAB „T. “ inkriminuojamos nusikalstamos veikos nėra įrodytos visa apimtimi. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo, jiems inkriminuojamas neteisėtas 8 300 kg rūkomojo tabako laikymas laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (kuomet UAB „T. “ sandėlyje buvo atlikta krata), 134 600 kg rūkomojo tabako pagaminimas ir realizavimas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., taip pat neteisėtas 10 900 kg rūkomojo tabako pagaminimas ir laikymas iki 2018 m. rugsėjo 24 d., kuomet UAB „T. “ naudojamame sandėlyje buvo atlikta apžiūra. 8 300 kg rūkomojo tabako buvo rasta UAB „T. “ sandėlyje 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusios kratos metu, 10 900 kg rūkomojo tabako rasta minėtos apžiūros metu, tuo tarpu kitas rūkomojo tabako kiekis (134 600 kg) buvo nustatytas pagal minėto laikotarpio PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias tabako užsienio valstybėse įsikūrusioms įmonėms pardavimą (2 t., b. l. 76–84).

61.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežtas tabakas, kuris PVM sąskaitose faktūrose buvo įvardinamas kaip „neapdorotas“, ikiteisminio tyrimo metu ištirtas nebuvo. Muitinės laboratorija, priešingai nei tabako, rasto Bendrovės sandėlyje 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d., kitoms įmonėms parduoto tabako netyrė, išvadų dėl šio tabako neteikė.

61.2. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad UAB „T. “ veikla buvo tikrinta ir anksčiau, dar prieš šioje byloje inkriminuojamų veiksmų atlikimą. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai UAB „T. “ patikrinimą atliko 2018 m. kovo 2 d. (5 t., b. l. 120–125), jo metu paimti mėginiai taip pat tirti Muitinės laboratorijoje, tačiau šių tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai: nors tam tikri mėginiai buvo paimti iš kartoninių dėžių (mėginiai Nr. 331284 ir Nr. 1, 5 t., b. l. 122), dėl vieno iš mėginių Muitinės laboratorija nustatė, jog tai rūkomasis tabakas (5 t., b. l. 132), dėl kito gi padarė išvadą, jog tai neperdirbtas tabakas (tabako žaliava) (5 t., b. l. 134). Toks tyrimo rezultatų prieštaringumas sustiprina teismo abejonę ir dėl tabako, kurį UAB „T. “ pardavė kitose valstybėse įsikūrusioms įmonėms ir kuris nebuvo ištirtas Muitinės laboratorijoje, rūšies.

62. Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje kaltė nėra preziumuojama. Joje galioja nekaltumo prezumpcija, o pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Nagrinėjamu atveju nesant atliktų specialių tyrimų (specialisto išvados, ekspertizės akto), į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežtas tabakas, kuris PVM sąskaitose faktūrose buvo įvardinamas kaip „neapdorotas“, negali būti laikomas „apdorotu tabaku“ vien tik iš to, kad jau minėtas, rastas UAB „T. “ sandėlyje 2018 m. rugsėjo 24 d., paruoštas išvežimui maišuose buvęs tabakas buvo priskirtas prie akcizinės prekės „apdoroto tabako“.

63. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat vadovaudamasi in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo nuostatomis, negali daryti vienareikšmės išvados, jog visa laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. UAB „T. “ realizuota medžiaga buvo būtent rūkomasis tabakas. Todėl iš nusikalstamų veikų aprašymo šalinamos aplinkybės, susijusios su 134 600 kg tabako pagaminimu ir realizavimu laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Atitinkamai iki 874 694 Eur mažinama ir akcizais apmokestinamų prekių vertė, tai yra, iki rūkomojo tabako, kuris faktiškai rastas UAB „T. “ sandėlyje 2018 m. rugsėjo 24 d., vertės (5 t., b. l. 3).

64. Kita nusikalstamų veikų aprašyme tikslintina aplinkybė yra susijusi su nurodytu Komisijos reglamentu, remiantis kuriuo klasifikuojama UAB „T. “ sandėlyje rasta medžiaga, rūkomasis tabakas. Kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, rūkomasis tabakas klasifikuojamus KN kodu 2403 19 90 00 ir šis klasifikavimas yra atliktas remiantis Europos Bendrijos kombinuotąja nomenklatūra, patvirtinta 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003. Teisėjų kolegija pažymi, jog prekės klasifikuojamos vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 2658/87). Reglamento Nr. 2658/87 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Kombinuotoji nomenklatūra pateikiama I priede. Reglamento Nr. 2658/87 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienais metais Komisija priima reglamentą, kuriame pateikiama tiksli Kombinuotosios nomenklatūros redakcija, kartu su muito normomis pagal 1 straipsnį, nustatytomis pagal Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Minėtas reglamentas ne vėliau kaip spalio 31 d. paskelbiamas Europos Bendrijų oficialiame leidinyje ir taikomas nuo kitų metų sausio 1 d. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojo 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas. Būtent šiame reglamente KN kodu 2403 19 90 buvo apibrėžtas „kitas rūkomasis tabakas“, tuo tarpu nusikalstamų veikų aprašyme nurodytame 2003 m. rugsėjo 11 d. reglamente KN kodas 2403 19 90 net nebuvo įtvirtintas. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad Muitinės laboratorijos specialisto išvadose kaip aktualus taip pat nurodomas 2017 m. spalio 12 d. reglamentas (5 t., b. l. 3, 4, 17, 18). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija tikslina nusikalstamų veikų aprašyme nurodytą Komisijos reglamentą ir nustato, jog UAB „T. “ sandėlyje rastas rūkomasis tabakas klasifikuojamas KN kodu 2403 19 90 00 pagal 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas.

65. E. B.-L. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „T. “ vadybininke, veikdama kartu su A. K., pastarajam nurodžius, jai pačiai vadovaujant neteisėtam perdirbimui, neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, gamino, laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes – rūkomąjį tabaką. Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, jog E. B.-L. nebuvo tik biuro darbuotoja. Visam procesui apdorojant tabaką bei jį realizuojant, valstybinio kaltintojo teigimu, vadovavo būtent ji, taip pat pasirašydavo PVM sąskaitas faktūras, kuriose prekė buvo įvardijama kaip neapdorotas tabakas, nors suprato, kad tabakas yra apdorotas. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, baudžiamojoje teisėje kaltė nėra preziumuojama, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms.

66. Nei pati E. B.-L. , nei A. K. neneigia, jog išteisintoji dirbo UAB „T. “ naudojamame sandėlyje. Kaip nurodė pati E. B.-L. , ji aptarnaudavo klientus, tvarkydavo prekių išdavimui reikalingus dokumentus, išrašydavo kelionės lapus, taip pat duodavo sandėlio darbuotojams nurodymus dėl konkretiems klientams išduotino tabako kiekio. Nurodė mačiusi, jog visuose dokumentuose tabakas buvo nurodomas kaip neapdorotas. Teisėjų kolegija pažymi, jog E. B.-L. pareigos UAB „T. “ išties buvo daugiau administracinės (dokumentų tvarkymas, užsakymų išdavimo reguliavimas, apmokėjimo už prekes priėmimas). Tačiau nors išteisintoji ir būdavo UAB „T. “ naudojamame sandėlyje, duodavo nurodymus sandėlyje dirbusiems asmenims, duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog jai buvo žinomos aplinkybės apie uždarosios akcinės bendrovės veiklai reikalingą licenciją, ar tai, kad UAB „T. “ šios licencijos neturėjo, šioje byloje nėra. Kaip nėra ir duomenų, kad išteisintoji bent bendrais bruožais suprato, jog Bendrovėje apdorotas ir paruoštas išvežti (supakuotas į plastikinius maišus) tabakas turi būti laikomas „apdorotu tabaku“ ir yra akcizinė prekė. Kuo pasireiškė išteisintajai E. B.-L. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties subjektyvusis požymis – kaltė, savo apeliaciniame skunde nenurodė ir prokuroras. Kaip patvirtino A. K., tiek UAB „T. “, tiek ir visam gamybos procesui vadovavo būtent jis. Tokių Bendrovės direktoriaus parodymų nepaneigia jokie kiti bylos duomenys, jie sutampa ir su išteisintosios E. B.-L. nurodytomis aplinkybėmis dėl jos darbo pobūdžio UAB „T. “. Bendravusi būtent su Bendrovės direktoriumi, o ne su kitais asmenimis (ar konkrečiai su E. B. L.), patvirtino ir liudytoja L. L., tvarkiusi UAB „T. “ buhalterinę apskaitą. Pačios E. B.-L. buvimas UAB „T. “ naudojamame sandėlyje fiksuotas tomis pačiomis dienomis, kaip ir A. K. (2 t., b. l. 27–55, 70, 71), taigi vaizdo įrašai šiuo atveju taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog E. B.-L. vadovavo, kaip nurodyta pateiktame kaltinime, neteisėtam tabako apdirbimui. Juolab žinojo ar suvokė, kad apdirbtas tabakas laikomas tokiu tabaku, kuriam taikomas akcizo mokestis. Neįrodžius, jog E. B. L. dalyvavo padarant jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jos atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis paliekamas galioti, šiuo atveju pakeičiant tik išteisinimo pagrindą į BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą.

Dėl bausmių A. K. ir UAB „T. “

67. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus A. K. ir UAB „T. “ kaltais padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiamas jiems skiriamų bausmių klausimas.

68. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018).‏‏‎

69. A. K. padarė vieną sunkų (numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir vieną apysunkį nusikaltimą (numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje). Abu nusikaltimai tyčiniai, baigti. A. K. neteistas (7 t., b. l. 16), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kelis kartus baustas už nusižengimus, susijusius su UAB „T. “ veikla (7 t., b. l. 2–14). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Abu nusikaltimai ekonominio pobūdžio, nukreipti prieš valstybės finansų sistemą, taip pat pažeidžiantys verslo tvarką – A. K. gamino ir laikė akcizines prekes, akcizo mokesčio už šias prekes nemokėdamas, vadovavo uždarajai akcinei bendrovei, kuri neturėjo atitinkamų licencijų tokiai veiklai vykdyti. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kitas nurodytas aplinkybes, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 4 dalis), skiriamos straipsnių sankcijose numatytos bausmių rūšys – baudos. Už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 4 000 MGL, už sunkų nusikaltimą – bauda nuo 150 iki 6 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktai). Baudų dydžiai nustatomi įvertinus aptartas A. K. ir jo padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes – už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriama 600 MGL dydžio bauda, o už BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriama 300 MGL dydžio bauda. Paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis taikant bausmių apėmimo principą ir A. K. skiriama 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į baudos dydį ir aplinkybę, jog neteisėta UAB „T. “ veikla buvo vienintelis A. K. pajamų šaltinis, nustatomas 2 (dvejų) metų baudos sumokėjimo terminas.

70. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas arba juridinio asmens likvidavimas. UAB „T. “, kaip ir A. K., padarė du tyčinius nusikaltimus (vieną sunkų ir vieną apysunkį), abu nusikaltimai baigti. Juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaip teisėjų kolegija pažymėjo anksčiau nuosprendyje (59 pastraipa), UAB „T. “ buvo įsteigta naudota neteisėtai veiklai vykdyti – gaminti akcizais apmokestinamas prekes (rūkomąjį tabaką), deklaruojant tokią veiklą kaip tabako žaliavos apdirbimą, kuriam neva nereikalinga licencija. Kaip nurodė specialistas J. S., toks tabako gamybos proceso išskaidymas, koks buvo nustatytas nagrinėjamu atveju (vienoje vietoje atliekant tabako drėkinimą, kitose vykdant jo smulkinimą) yra būdingas nelegaliems tabako gamintojams. Nelegalų veiklos pobūdį patvirtina ir kiti byloje ištirti ir anksčiau nuosprendyje aptarti įrodymai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia jog šiam juridiniam asmeniui turi būti skiriama griežčiausia numatyta bausmė – juridinio asmens likvidavimas. Vadovaujantis BK 53 straipsnio nuostatomis, UAB „T. “ įpareigojama per 6 (šešis) mėnesius nutraukti visą ūkinę-komercinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.

Dėl BK 72 straipsnio, BPK 94 straipsnio nuostatų taikymo, proceso išlaidų išieškojimo

71. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti daiktus, turėjusius reikšmės nusikaltimams tirti ir nagrinėti. Kokių konkrečiai daiktų atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 72 straipsnio nuostatos, valstybinis kaltintojas nenurodo.

72. Prie daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, kaltinamajame akte nurodomi šie:

72.1. tabako perdirbimo įrenginys, išgyslinimo įrenginys ir metalinė talpykla su skysčiu, sulaikytų prekių perdavimo saugoti aktu perduoti saugoti UAB „T. “ direktoriui A. K. ir saugomi sandėlyje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 172);

72.2. kubinė talpa su skysčiu (apie 300 litrų) ir balta biri medžiaga (148,200 kg), 2018 m. spalio 12 d. sulaikytų prekių perdavimo aktu perduota saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomi adresu Ramygalos g. 151, Panevėžys (1 t., b. l. 173, 174);

72.3. tabako žaliava dėžėse (84 260,13 kg), 2018 m. spalio 12 d. sulaikytų prekių perdavimo aktu perduota saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomi adresu Ramygalos g. 151, Panevėžys (1 t., b. l. 175, 176);

72.4. dėžė su kvapiosios medžiagos (buteliukas), kalio sorbato granulių (maišelis) ir glicerolio (buteliukas) mėginiais iš UAB „T. “, 2019 m. spalio 16 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktu perduota saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomi adresu Ramygalos g. 151, Panevėžys (1 t., b. l. 179);

72.5. dėžė su tabako mėginiais iš UAB „T. “ (gauta su prijungta medžiaga iš ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00016-18), 2019 m. vasario 13 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktu perduota saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomi adresu Ramygalos g. 151, Panevėžys (1 t., b. l. 177);

72.6. CMR ir 2018 m. rugsėjo 24 d. sąskaita faktūra Nr. 803, saugomi atskirame voke prie bylos medžiagos;

72.7. vaizdo stebėjimų kamerų įrašymo įrenginys „Hikvision“ (2018 m. spalio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas), 2019 m. vasario 13 d. perduotas saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomas adresu Ramygalos g. 151, Panevėžys (1 t., b. l. 178).

73. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). UAB „T. “ naudojamame sandėlyje rasta tabako žaliava pripažintina nusikalstamos veikos priemone, o pagamintas rūkomasis tabakas – nusikalstamos veikos rezultatu, todėl šios medžiagos, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, iš UAB „T. “ turi būti konfiskuotos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors UAB „T. “ jau pradėjus ikiteisminį tyrimą – 2018 m. gruodžio 20 d., pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitas faktūras, kurios neva patvirtina 80 000 kg neperdirbto tabako pardavimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotai įmonei „A.“ (2 t., b. l. 96, 3 t., b. l. 53, 55), taigi ir šio neperdirbto tabako priklausomybę kitam juridiniam asmeniui, šiomis sąskaitomis faktūromis teismas nesivadovauja. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje ištirtų kitų Bendrovės pateiktų dokumentų, tabako pardavimo PVM sąskaitos faktūros įprastai būdavo išrašomos tą pačią dieną, kaip ir CMR važtaraštis dėl šių prekių išvežimo (2 t., b. l. 107–140, 147–200, 3 t., b. l. 1–30, 32–52), nustatyti tik keli atvejai, kuomet PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos vieną dieną, o CMR važtaraštis dėl šių prekių išvežimo kitą dieną (2 t., b. l. 141–146, 3 t., b. l. 30, 31). Taigi prekių pardavimo ir jų gabenimo dokumentai paprastai buvo išrašomi tą pačią dieną (išskyrus kelis pavienius atvejus, kai tokie dokumentai buvo išrašyti kitą dieną). Nors viena PVM sąskaita faktūra dėl 40 000 kg tabako pardavimo įmonei „A.“ buvo išrašyta dar 2018 m. rugsėjo 21 d., nei šią, nei kitą dieną (iki pat 2018 m. rugsėjo 24 d.) toks medžiagų kiekis iš įmonės naudojamo sandėlio išvežtas nebuvo. 2018 m. rugsėjo 24 d., kai buvo išrašyta kita šioje pastraipoje anksčiau paminėta PVM sąskaita faktūra, atlikus UAB „T. “ naudojamo sandėlio apžiūrą, išvežimui buvo paruoštas tik rūkomasis tabakas, jokių požymių, jog tą pačią dieną buvo planuojama išvežti ir 40 000 kg tabako (kuris buvo laikomas dėžėse), apžiūros metu nenustatyta. Atvirkščiai, kaip galima spręsti iš byloje ištirtų įrodymų – E. B.-L. , A. K. parodymų, visas gaunamas tabakas būdavo drėkinamas, apdirbamas antiseptikais, o po to parduodamas („buvo gaunamas džiovintas tabakas. Įmonės užduotis, kai gaudavo tabaką, buvo sumaišyti skirtingų rūšių tabaką, užtikrinti, kad nesupelytų, paskui supakuoti ir parduoti“, „direktorius klausdavo, ar yra pagaminta, kiek pagaminta, kad galima parduoti“). Taigi, 2018 m. rugsėjo 24 d. UAB „T. “ naudojamose patalpose rastas neapdorotas tabakas buvo paruošas apdorojimui, tai yra pavertimui akcizine preke. Tokią išvadą patvirtina ir UAB „T. “ teritorijos bei patalpų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – dalis dėžių su neapdorotu tabaku buvo paruoštos drėkinti – jos buvo praplėštos (be viršutinės dalies), sustatytos prie garo generatoriaus. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog visa tabako žaliava (84 260,13 kg), rasta UAB „T. “ sandėlyje, priklauso Bendrovei ir turi būti konfiskuojama kaip nusikalstamos veiklos priemonė.

75. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu tenkinama nors viena sąlyga, įtvirtinta BK 72 straipsnio 4 dalyje. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, jei perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veiklai daryti. Į baudžiamąją bylą buvo pateikti dokumentai, jog UAB „T. “ sandėlyje rasti tabako perdirbimo įrenginys, išgyslinimo įrenginys ir metalinė talpa su skysčiu, taip pat glicerolis ir kalio sorbatas priklauso ne UAB „T. “, o kitai uždarajai akcinei bendrovei „T. f.“ (4 t., b. l. 62, 63, 71, 72), kuri turi licenciją verstis tabako gaminių gamyba. Duomenų, jog šios bendrovės direktorius T. K. žinojo ar galėjo žinoti apie neteisėtą UAB „T. “ veiklą, šioje byloje nėra surinkta. Valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai ne tik nepateikė jokių įrodymų apie šio asmens žinojimą ar bent galėjimą (turėjimą) žinoti apie išnuomoto turto naudojimą nusikalstamai veiklai daryti, bet netgi neįtraukė (neprašė įtraukti) T. K., kaip UAB „T. f.“ direktoriaus ir turto savininko atstovo, į suinteresuotų ir turinčių dalyvauti byloje asmenų sąrašą, neprašė jo apklausti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra tenkinama nei viena iš BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo sąlygų, minėtas turtas grąžinamas UAB „T. f.“.

76. Dėl kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis: vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrenginys „Hikvision“, kuris nebuvo nei veikos padarymo priemonė, nei įrankis, nei šios veikos rezultatas, grąžinamas UAB „T. “ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), dėžės su paimtais mėginiais sunaikinamos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), CMR ir 2018 m. rugsėjo 24 d. sąskaita faktūra (esantys voke) paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

77. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. rašte pateikiami duomenys dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugojimo, transportavimo, sunaikinimo išlaidų (5 t., b. l. 9), šie duomenys buvo nurodyti ir kaltinamajame akte. Atsižvelgdama į tai, kad prašymo išieškoti tokias daiktų saugojimo išlaidas valstybės naudai prokuroro apeliaciniame skunde nėra, taip pat įvertinusi baudžiamojo proceso principą tantum devolutum quantum appellatum (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą), teisėjų kolegija proceso išlaidų išieškojimo iš A. K. ir UAB „T. “ nenagrinėja.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendį dalyje dėl A. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „T. “ išteisinimo ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

Pripažinti A. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti jam 600 MGL (30 000 Eur) dydžio baudą.

Pripažinti A. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo principą, tai yra griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti A. K. subendrintą 600 MGL (30 000 Eur) dydžio baudą, baudą įpareigojant sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Pripažinti uždarąją akcinę bendrovę „T. “ kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti jai juridinio asmens likvidavimo bausmę.

Pripažinti uždarąją akcinę bendrovę „T. “ kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai juridinio asmens likvidavimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti uždarajai akcinei bendrovei „T. “ juridinio asmens likvidavimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 53 straipsniu, įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „T. “ per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos nutraukti visą ūkinę-komercinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.

Apie paskirtą juridinio asmens likvidavimo bausmę informuoti juridinių asmenų registro tvarkytoją – VĮ „Registrų centras“.

Tabako žaliavą dėžėse (84 260,13 kg), 2018 m. spalio 12 d. sulaikytų prekių perdavimo aktu perduotą saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomą adresu Ramygalos g. 151, Panevėžys, konfiskuoti.

Tabako perdirbimo įrenginį, išgyslinimo įrenginį ir metalinę talpyklą su skysčiu, sulaikytų prekių perdavimo saugoti aktu perduotus saugoti uždarosios akcinės bendrovės „T. “ direktoriui A. K. ir saugomus sandėlyje (duomenys neskelbtini); kubinę talpą su skysčiu (apie 300 litrų) ir baltą birią medžiagą (148,200 kg), 2018 m. spalio 12 d. sulaikytų prekių perdavimo aktu perduotą saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomą adresu Ramygalos g. 151, Panevėžys, grąžinti jų savininkui – uždarajai akcinei bendrovei „T. f.“.

Vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrenginį „Hikvision“, kuris pateiktas 2018 m. spalio 5 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2019 m. vasario 13 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktu perduotą saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomą adresu Ramygalos g. 151, Panevėžys, grąžinti savininkui – uždarajai akcinei bendrovei „T. “.

Dėžę su kvapiosios medžiagos (buteliukas), kalio sorbato granulių (maišelis) ir glicerolio (buteliukas) mėginiais iš UAB „T. “, 2019 m. spalio 16 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktu perduotą saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomą adresu Ramygalos g. 151, Panevėžys; dėžę su tabako mėginiais iš UAB „T. “ (gautą su prijungta medžiaga iš ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00016-18), 2019 m. vasario 13 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktu perduotą saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomą adresu Ramygalos g. 151, Panevėžys, sunaikinti.

CMR ir 2018 m. rugsėjo 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. 803, saugomą atskirame voke, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendį nurodant, jog E. B.-L. išteisinama dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį, kadangi neįrodyta, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.