Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. T. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. P. 2022 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 10 – ANR_N-984-2022 panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. P. 2022 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 10 – ANR_N-984-2022 (toliau – ir Nutarimas) N. T. B. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad jis 2021 m. gruodžio 4 d. apie 22 val. 15 min., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Ford Focus, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET arba Kelių eismo taisyklės) 4, 5, 9 punktų reikalavimus, iš chuliganiškų paskatų aikštelėje, tyčia akseleruodamas ir užtraukdamas rankinį stabdį, privertė automobilio galinę dalį slysti, taip norėdamas parodyti savo išskirtinumą prieš kitus, dėl to sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemonę) 12 mėnesių.

Pareiškėjas N. T. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir administracinę teiseną N. T. B. atžvilgiu nutraukti, netenkinus šio prašymo, prašo perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį. Pareiškėjo vertinimu, Nutarimą priėmusi institucija nenustatė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė administracinio nusižengimo bylą, Nutarimo nepagrindė jokia objektyvia bylos medžiaga ir įrodymais, dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo iš chuliganiškų paskatų, visiškai neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo N. T. B. duotus parodymus, dėl ko pažeidė nekaltumo prezumpciją, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir teisingo proceso principus bei nesivadovavo suformuota teismų praktika. Institucija visiškai nepagrįstai darė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojo rankinį stabdį ir privertė automobilio galinę dalį slysti. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2021 m. gruodžio 4 d. apie 22 val. automobiliu Ford Focus, valst Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), link prekybos centras „O.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pakeliui važiuojant N. T. B. pajuto, jog automobilis pradėjo trūkčioti, kristi apsukos dėl ko nusprendė išsukti iš judrios (duomenys neskelbtini) į „S.“ automobilių stovėjimo aikštelę tam, kad įsitikintų, jog toliau tęsti kelionę yra saugu. Įvažiavęs į „S.“ automobilių stovėjimo aikštelę, su automobiliu važiavo ratu. Atsižvelgdamas į tai, jog iš dešinės pusės yra stovinčių automobilių N. T. B. automobilio vairą pasuko kairę, sukdamas į karę, atleido akceleratoriaus pedalą ir pajuto, kad automobilio galinė dalis pradėjo slysti. Siekdamas suvaldyti slystantį automobilį, paspaudė akceleratoriaus pedalą, dėl ko automobilis papuolė į „švytuoklę“. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio greitis buvo nedidelis, sukontroliavus slydimą ir ištiesinus automobilį, atliko posūkio manevrą į kairę ir nuvažiavo į aikštelės pabaigą, kur ketino skambinti pažįstamam automechanikui pasiteirauti dėl galimo automobilio gedimo. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai, kurie visiškai nieko nesiaiškindami, surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10 ANR_P-75809-2021 dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, Institucija ginčijamame Nutarime nenurodė, kokie duomenys byloje sudaro pagrindą daryti išvadą apie chuliganiškų paskatų buvimą N.T. B. veiksmuose, priimto Nutarimo nemotyvavo ir nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Iš karto po to, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas N. T. B. sustojo aikštelės pabaigoje, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie nieko nesiaiškindami surašė administracinio nusiengimo protokolą, motyvuodami tuo, jog prieš kelias minutes užfiksavo kaip N. T. B. pavojingai vairavo, nesuteikdami galimybės N. T. B. paaiškinti kaip viskas įvyko. Pažymėtina, jog N. T. B. dėl tos priežasties ir prašė žodinio bylos nagrinėjimo Institucijoje, kad galėtų pateikti paaiškinimą. Policijos pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą surašė neįsitikinę, ar N. T. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar buvo chuliganiškos paskatos. Policijos pareigūnai įvykio vietos neapžiūrėjo ir nenustatė, ar yra automobilio slydimo ir/ar stabdymo žymės, kas leistų daryti pagrįstą išvadą dėl galimo akceleravimo ir rankinio stabdžio naudojimo vienu metu. Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo protokolą surašę policijos pareigūnai neapžiūrėjo ar įvykio vietoje buvo automobilio stabdymo ir slydimo žymės, teigtina, jog Nutarimas grindžiamas prielaida, jog galimai N. T. B. akceleruodamas užtraukė rankinį stabdį ir galimai tai turėjo įtakos vairuojamo automobilio galinės dalies skydimui. Kokiais duomenimis remiantis Institucija darė išvadą, jog N. T. B. vairuojamas automobilis slydo iš chuliganiškų paskatų ar norėdamas save parodyti, apskritai nėra žinoma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad užfiksavus galimai padarytą teisės pažeidimą, policijos pareigūnai privalo imtis visų priemonių, jog būtų užfiksuoti visi reikšmingi galimai padaryto nusižengimo duomenys. Rankinio stovėjimo stabdžio panaudojimą gali patvirtinti automobilio ratų stabdymo ir slydimo žymės, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Kaip nurodyta aukščiau, automobilis slydo posūkyje į kairę atleidus akceleratoriaus pedalą. N. T. B. stengėsi suvaldyti slystantį automobilį paspausdamas akceleratoriaus pedalą, ko sekoje automobilio galas ant slidžios dangos buvo „sumėtytas“. Kaip ir nurodė Institucija Nutarime, N. T. B. teisę vairuoti transporto priemonę įgijo (duomenys neskelbtini), tai yra iki įvykio praėjus vos trims, mėnesiams, todėl nepatyrusio vairuotojo bandymą suvaldyti slystantį automobilį tokiu būdu, koks jam tuo metu atrodė geriausias pagal įgytas žinias, jokiu būdu negali būti laikomas chuliganiškomis paskatomis. Institucija, priimdama Nutarimą, visiškai neatsižvelgė į įvykio dieną buvusias klimato sąlygas bei į tai, kad aikštelės danga buvo padengta sniegu, danga su sniego provėžomis, kas taip pat turėjo įtakos automobilio slydimui bei važiavimo manevravimui, siekiant suvaldyti slystantį automobilį. Akivaizdu, jog Institucija visapusiškai ir objektyviai neįvertino visų įvykio aplinkybių, dėl ko neteisingai nustatė administracinio nusižengimo požymius ir nepagrįstai konstatavo N. T. B. veiksmuose buvus ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Institucija ginčijamame nutarime deklaratyviai nurodo, jog N. T. B. nesant jokio būtinumo, akivaizdžiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir šalia esančio žmogaus ir transporto priemonės valiuotojo saugumui, kas rodo, kad N. T. B. elgėsi pavojingai, iššaukiančiai, tokiu būdu parodydamas kitų eismo dalyvių negerbimą, norėjo parodyti savo pranašumą, kitų vairuotojų atžvilgiu. Su tokiu deklaratyviu ir subjektyviu Institucijos vertinimu, sutikti nėra jokio pagrindo. N. T. B. tik siekė suvaldyti slystantį automobilį, o ne tyčia privertė automobilio galinę dalį slysti, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog N.T. B. pažeidė Kelių eismo taisykles, o jo veiksmuose buvo chuliganiškos paskatos. Byloje nėra duomenų, jog N. T. B. veikė tiesiogine tyčia, iš to seka, kad neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė. Byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad N. T. B. aktyviais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir parodė aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, ar norėjo parodyti savo pranašumą. Jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad N. T. B. turėjo tikslą prieš ką nors pasirodyti ar save pademonstruoti aplinkiniams. Iš įvykio vietos vaizdo įrašo matyti, kad automobilio slydimo plote nebuvo žmonių susibūrimo ar kitų eismo dalyvių, dėl ko būtų galėjusi kilti grėsmė saugumui dėl N. T. B. vairuojamo automobilio, ar siekiama save pademonstruoti. Automobilio galinė dalis du kaltus slydo išvažiavusi iš posūkio, tai yra matomas automobilio slydimo momentinis suvaldymas, o posūkio manevro atlikimas, negali būti traktuojamas kaip siekis parodyti savo išskirtinumą prieš kitus. Pabrėžtina, jog aikštelės dalyje, kurioje buvo atliekami posūkio manevrai, nebuvo jokių transporto priemonių, o pasukimas į kairę, po to kai buvo suvaldytas slystantis automobilis, buvo atliekamas lėtai ir saugiau, dar iki įvažiuojant kitam automobiliui, kuriam nebuvo sudaryta jokia kliūtis ar pavojus. Vaizdo įrašo dešiniajame krašte matomas vienas judantis žmogaus siluetas, tačiau iš vaizdo įrašo nėra pagrindo išvadai, kad jis matė automobilio slydimą ir tai būtų jį sutrikdę ar jam sukėlę pavojų. Remiantis teismų praktika galima teigti, kad pavojaus sukėlimas paprastai konstatuojamas tuomet, kai vairuojama iš chuliganiškų paskatų ten, kur yra pakankamai intensyvus eismas, daugkartinio pobūdžio tyčiniai veiksmai, pavyzdžiui automobilis „išbandomas“ ant kelio dangos, su automobiliu piešiamos „saulės“ arba daromi šonaslydžiai, be tikslo sukami ratai ir pan. Be to, atsižvelgiama į paros metą, į oro ir kelio sąlygas. Vien pareigūnų prielaidomis pagrįstas vertinimas, kad automobilis galėjo slysti tik akceleruojant panaudojus rankinį stabdį, nesudaro pagrindo N. T. B. atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kilti, todėl administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju Institucija nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėji administracinio nusižengimo bylą, objektyviais duomenimis nepagrindė visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo. Pažymėtina, jog automobilis yra laikomas didesnio pavojaus šaltiniu, todėl Kelių eismo taisyklėse automobilių valdytojams yra nustatytas įpareigojimas elgtis pagarbiai ir atsargiai. Kiekvienas slydimo momentas yra daugiau ar mažiau pavojingas, sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui, tačiau automobiliui važiuojant slidžia kelio danga, nėra galimybės numatyti slydimo momento, todėl ne kiekvienas slydimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, ir ne kiekvienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas N. T. B. paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė - vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būti buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo sudėties požymiai nenustatyti, taip pat nenustatytas būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis - chuliganiškos paskatos. Pareiškėjas nurodė, kad tuo atveju, jei teismas vis dėl to spręstų, jog N. T. B. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punkte numatytų pareigų, prašo perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį, kadangi ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, nesilaikę Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pareiškėjas atsižvelgdamas į tai, jog byla vedama per Advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ advokato padėjėją E. K., prašo priteisti N. T. B. patirtas proceso išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti, nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir įrodytas vaizdo medžiaga, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kita medžiaga. Pareiškėjas vairuodamas automobilį akivaizdžiai pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, kas rodo, jog jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norą parodyti savo pranašumą kitų atžvilgiu, kas vertintina kaip chuliganiškas vairavimas.

Teisme pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Teisme pareiškėjas nurodė, kad važiavo vienas, aikštelėje, į kurią įvažiavo, buvo pastatytų automobilių, žmonių pareiškėjas nematė, automobiliai buvo tušti. Pareiškėjo tikslas buvo įvažiuoti į aikštelę, apsukti vieną ratą, jei automobilis nenustos trūkčioti, sustoti ir skambinti mechanikui, išsiaiškinti kas yra automobiliui. Aikštelė buvo slidi, buvo daug provėžų, jis ramiai nuvažiavo į aikštelės galą, nes automobilis vis trūkčiojo, apsisuko, bandė važiuoti dar vieną ratą, sukantis į kairę, pamatė automobilius po dešine, todėl nusprendė pasitraukti ir suko į kitą pusę. Kai padarė greitesnį posūkį, „užmetė“ automobilio galinę dalį, tuomet jis instinktyviai „davė per gazą“ ir automobilį permetė į kitą pusę, bet automobilį išsitiesinti pavyko. Tada pareiškėjas staigiai sustabdė ir riedėdamas suko į kairę, kai įvažiavo kitas automobilis, kuris matosi vaizdo įraše. Pareiškėjas nurodė, kad jokio rankinio stabdžio netraukė ir agresyvaus veiksmo nedarė. Pareiškėjui nuvažiavus ir sustojus aikštelės gale, prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie pasakė pateikti dokumentus ir surašė protokolą. Pareiškėjas policijos pareigūnams nepasakė, kad automobilis sugedęs, nes jo to neklausė. Pareiškėjas nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole pasirašė, nes policijos pareigūnai rekomendavo sutikti ir pasirašyti, pareiškėjas protokole nenurodė aplinkybių apie automobilio gedimą, nes nežinojo, kad gali toje skiltyje parašyti, jog automobilis buvo sugedęs.

Teismo posėdyje liudytoja B. B. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. jai priklausančiu automobiliu Ford Focus, valst Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi jos sūnus N. T. B., kuris grįžęs namo papasakojo, jog jam naudojantis minėtu automobiliu, „kirtinėjo“ automobilio apsukos, nebuvo traukos, todėl jis išsukęs iš gatvės į „S.“ arenos aikštelę, važiavo aikštele, mašina trūkčiojo, po to jo vairuojamą automobilį „užmetė“ ir prie jo privažiavo policija. Liudytoja nurodė, kad tuomet ji kitą dieną paskambino broliui, kuris po jos pasakojimo pasakė, kad viskas aišku, atvažiuos po savaitgalio ir sutvarkys automobilį. Liudytojos brolis neužsiima automobilių remontu, bet jis supranta apie juos. Liudytojos teigimu, jos brolis pirmadienį nustatė gedimą ir pakeitė detalę. Liudytoja nurodė, kad ji apmokėjo atstovavimo išlaidas už sūnaus atstovavimą teisme šioje byloje

Teismo posėdyje liudytojas P. S. nurodė, kad jis yra Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulis, paaiškino, jog jis rašė byloje esantį tarnybinį pranešimą, nurodė, kad ten yra zona, kurioje renkasi jaunimas ir daro nusikalstamas veikas, pvz. parūko „žolytę“ ir pan., todėl kartais ten policijos pareigūnai pravažiuoja patikrinti. Tą vakarą liudytojas matė, kad atvažiavo juodos spalvos „Ford Focus“ automobilis (valstybinių numerių liudytojas neatsimena), užtraukė rankinį stabdį, spausdamas akseleratorių, pradėjo „braižyti saulutes“ ir privertė automobilį slysti į šoną. Vairuotojas kėlė automobiliui apsukas, matėsi, jog tai buvo daroma specialiai užtraukus rankinį stabdį, sukinėjant vairą į vieną ir į kitą pusę, vienu metu, automobilis apsisuko net 180 laipsniu kampu. Matėsi, jog tai buvo daroma iš chuliganiškų paskatų. Liudytojas iš karto pradėjo tai filmuoti, nes rankose laikė telefoną. Tuo metu aikštelėje buvo keli automobiliai. Nufilmavę vaizdą, pareigūnai privažiavo prie minėto „Ford Focus“ automobilio, priėję prie vairuotojo, informavimo jį, kad bus surašytas protokolas už chuliganišką vairavimą, vairuotojui buvo surašytas protokolas už chuliganišką vairavimą su nurodymu dėl 225 eurų baudos ir vairuotojo pažymėjimo atėmimo vieneriems metams. Liudytojas nurodė, kad jis neatsimena, ar minėto automobilio vairuotojas aiškino ką jis darė aikštelėje. Liudytojas jo paklausė, ar jis sutinka su pažeidimu, jis pasakė, kad sutinka, parašė, kad sutinka ir pasirašė. Liudytojas nurodė, kad pažeidimas buvo užfiksuotas telefonu, įvykio vietos apžiūros protokolo policijos pareigūnai nedarė, žmonės, kurie buvo šalia, nebuvo apklausti, nes jų nereikia apklausinėti.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 420 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti, kad: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad nesaugus manevravimas, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019).

Nagrinėjamu atveju Nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę chuliganiškai, t. y. iš chuliganiškų paskatų aikštelėje, tyčia akseleruodamas ir užtraukdamas rankinį stabdį, privertė automobilio galinę dalį slysti, taip norėdamas parodyti savo išskirtinumą prieš kitus, dėl to sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui ir tokiais veiksmais pažeidė KET 4, 5, 9 punktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KET 4 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 5 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pareiškėjas teisme neigė pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip pat neigė turėjęs chuliganiškų paskatų bei nurodė, kad dėl įtariamo vairuojamo automobilio gedimo įsukęs į aikštelę, norėdamas įsitikinti automobilio saugumu, ramiai nuvažiavo į aikštelės galą, bandė važiuoti dar vieną ratą, sukdamas į kairę, dešinėje pamatė automobilius, todėl nusprendė pasitraukti ir suko į nuo jų kitą pusę, tačiau jam padarius greitesnį posūkį, „užmetė“ jo vairuojamo automobilio galinę dalį, tuomet jis instinktyviai „davė per gazą“ ir automobilį permetė į kitą pusę, bet automobilį pavyko išsitiesinti, tuomet pareiškėjas staigiai sustabdė ir riedėdamas suko į kairę pusę.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis P. S. 2021 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. apie 22. 15 val. (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje pastebėjo automobilį Ford Focus, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažiavęs į aikštelę akseleruodamas ir užtraukęs rankinį stabdį privertė automobilio galinę dalį slysti į šonus, taip norėdamas parodyti savo išskirtinumą prieš kitus, dėl ko sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui (vaizdas užfiksuotas tarnybiniu telefonu), privažiavus prie automobilio, paaiškėjo, kad jį vairavo N. T. B. (b. l. 16). Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas nurodė, kad praktiškai iš karto telefonu pradėjo filmuoti pareiškėjo automobilį. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad jame yra užfiksuota, jog, kaip buvo patvirtinta teisme, N. T. B. vairuojamas automobilis apsnigtoje aikštelėje važiuoja tiesiai, tuomet jo galinė dalis slysta į vieną šoną, automobilis staigiai sukamas į dešinę, automobilio galinė dalis šiek tiek slysta į kitą šoną, tuomet automobilis šiek tiek pavažiuoja pirmyn ir jam važiuojant tiesiai vėl daro staigų posūkį į kairę, apsisuka (šių veiksmų trukmė apie 12 sekundžių) ir važiuodamas tiesiai nuvažiuoja į aikštelės kitą pusę. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad pareiškėjo vairuojamam automobiliui apsisukus ir šiek tiek aikštele pavažiavus tiesiai, į aikštelę už pareiškėjo vairuojamo automobilio įsuko kitas automobilis.

Teismas, atsižvelgdamas į ANK 420 straipsnio 2 dalies dispoziciją, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei įvertinęs byloje nustatytų duomenų visumą, sprendžia, kad jog esamoje situacijoje duomenų, kad N. T. B. vairuodamas automobilį turėjo chuliganiškų paskatų nėra. Šiuo aspektu svarbu tai, kad byloje nenustatyta, kaip būtent pasireiškė norėjimas pademonstruoti ir parodyti savo išskirtinumą (pvz.: pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo ir kt.). Vien tai, kad jis vairuodamas automobilį jį nesaugiai manevravo, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu taip pat buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Byloje nepaneigti pareiškėjo teiginiai, kad jo automobilis slydo dėl slidžios kelio dangos. Todėl, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad jo tyčia buvo nukreipta į siekį parodyti nepagarbą visuomenei, priešpastatyti save aplinkiniams. Nutarime nurodoma, kad buvo sukeltas pavojus vairuotojui, aplinkiniams žmonėms bei eismo saugumui. Tačiau byloje nėra duomenų apie galimai pavojų patyrusius asmenis ar kitų transporto priemonių vairuotojus. Užfiksuotas pareiškėjo vairavimas vyko trumpą laiką (apie 12 sekundžių), santykinai nuošalioje aikštelėje, pakankamai vėliu paros metu. Be to, aplinkybę, kad pareiškėjas neturėjo chuliganiškų paskatų, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad į aikštelę įvažiavus kitai transporto priemonei, jis ramiai nuvažiavo į aikštelės galą ir jokių veiksmų neatliko.

Vis dėlto, teismo vertinimu, pareiškėjas 2021 m. gruodžio 4 d. apie 22 val. 15 min., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Ford Focus, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytų reikalavimų, tai yra, suprasdamas, kad aikštelės danga yra slidi, provėžuota, aikštelėje yra kitų transportų priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko vairavimo tokiu būdu, kad būtų užtikrintas saugus transporto priemonės manevravimas, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris du kartus slydo šonu ir laikinai tapo nevaldomas. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismas, įvertindamas tai, kad pareiškėjo kaltė dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta, tačiau jo veika atitinka ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, sprendžia, kad Nutarimas naikintinas ir paskirtina administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą – pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Minėtas straipsnis numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia vairuotojams baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Administracinių nusižengimų registro duomenimis jis nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, spręstina, kad jam skirtina nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjo atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 605 eurų bylinėjimosi išlaidų.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ nutarė: 1) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Todėl teismas šioje byloje vadovaujasi minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu ir Konstitucijos nuostatomis, kurios buvo išaiškintos minėtame nutarime ir sprendžia, kad klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti išspręstas, nepaisant aplinkybės, jog tai nėra tinkamai reguliuojama teisės aktais (tokios praktikos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo praktikoje, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-988/2021).

Kaip jau buvo minėta, Nutarimas yra naikintinas ir paskirtina administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą – pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Teismas spręsdamas prašomų priteisti išlaidų dydžio klausimą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, aplinkybę, kad byloje buvo parengtas ir pateiktas išsamus, nemažos apimties skundas, atstovė aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose. Atsižvelgtina ir į bylos rezultatą, skundžiamu Nutarimu pareiškėjui skirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės dydį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra laikytina proporcinga, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistina 605 eurų atstovavimo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. T. B. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. P. 2022 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 10 – ANR_N-984-2022 panaikinti, N. T. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 605 (šešis šimtus penkis) eurus išlaidų N. T. B. naudai advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.