Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) Registrų centras apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena dėl O. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. O. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „E.“ direktore per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės 2018 ir 2019 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, kur nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Tokiais savo veiksmais O. V. buvo kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena dėl O. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Teismas vertino, kad įstatymų spraga, iš esmės neužkertanti kelio atsistatydinus / atleidus / atšaukus / buvusį vadovą neskirti naujo, neturėtų būtu vertinama O. V. kaip buvusios bendrovės direktorės, nenaudai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybės įmonė „Registrų centras“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti O. V. kalta padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą bei skirti baudą, ne mažesnę nei numato ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribos.

3.1. Apeliantės teigimu, bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.

3.2. Nurodoma, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis). Tai yra imperatyvi įstatymo norma, nes nesant nurodytų organų juridiniai asmenys negalėtų įgyti civilinių teisių, prisiimti civilinių pareigų ir jų įgyvendinti, t. y. įgyvendinti juridinio asmens teisnumo (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).

3.3. Apeliantė nurodo, kad VĮ „Registrų centras” surašydamas protokolą negalėjo ir negali nesivadovauti pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro – duomenimis. Juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo VĮ „Registrų centras” pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo ir už tai atsakingi duomenų teikėjai, bet ne VĮ „Registrų centras“. Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl asmuo, o ypač galimai buvęs įmonės vadovas, be to, dar ir būdamas vieninteliu bendrovės akcininku kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis turi galimybes teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad Juridinių asmenų registre būtų išregistruoti VĮ „Registrų centras” apie jį kaip bendrovės vadovą. Be to, nors O. V. kaip vienintelės akcininkės 2017 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 17-61 UAB „E.“ direktorė O. V. atleista iš pareigų, O. V. nepateikė duomenų apie vienintelės akcininkės sprendimą priimti į bendrovės direktoriaus pareigas kitą asmenį.

3.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vadovaujantis VĮ „Registrų centras” duomenimis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. V. nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki dabar yra vienintelė UAB „E.“ akcininkė, įrašo apie akcininkų pasikeitimą VĮ „Registrų centras” nėra, taip pat nėra įrašo apie bendrovės naujo vadovo paskyrimą.

3.5. Institucija argumentuoja, kad O. V. de facto perėmė bendrovės valdymo teises ir pareigas, nes kito asmens įmonės vadovu nepaskyrė. Kaip bendrovės vienintelė akcininkė O. V. atsistatydindama iš bendrovės vadovės pareigų ir neskirdama kito vadovo iš esmės prisiėmė vykdyti visas įmonės vadovo pareigas. Nevykdydama ABĮ nustatytos pareigos VĮ „Registrų centras” pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius O. V. ignoruoja savo kaip akcininkės nesant paskirto vadovo įsipareigojimus bendrovei ir siekia išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas O. V., vienintelę įmonės akcininkę, traktuoti subjektu, kuriam taikomos ANK 223 straipsnio 2 dalies nuostatos.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būdama vienintele bendrovės akcininke O. V. privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Nors į bylą pateiktas O. V. 2017 m. birželio 28 d. prašymas nuo 2017 m. birželio 30 d. atleisti ją iš UAB „E.“ direktorės pareigų bei O. V. kaip vienintelės akcininkės 2017 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 17-61, kuriame nurodyta, jog UAB „E.“ direktorė O. V. atleidžiama iš pareigų, pažymėtina, kad registro tvarkytojui pateiktas 2021 m. vasario 5 d. Vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo bendrovės vienintelė akcininkė O. V., be kita ko, nusprendė nutraukti juridinio asmens veiklą, t. y. likviduoti bendrovę bei atšaukti iš vadovo pareigų O. V.. Taigi, nors buvo priimtas vienintelės akcininkės 2017 m. birželio 30 d. sprendimas atleisti O. V. iš direktorės pareigų, apie šį sprendimą registro tvarkytojui nebuvo pranešta per ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nustatytą 5 dienų terminą. Dar daugiau – vadovaujantis VĮ „Registrų centras” pateiktas ir įregistruotais viešame VĮ „Registrų centras” duomenimis, O. V. iš bendrovės direktorės pareigų buvo atleista tik 2021 m. vasario 5 d. Atsižvelgiant į tai kyla visiškai pagrįstas ir logiškas klausimas, jeigu O. V. iš bendrovės direktorės pareigų buvo galimai atleista 2017 m. birželio 30 d. sprendimu, kokiu tikslu buvo priimtas 2021 m. vasario 5 d. Vienintelio akcininko sprendimas atšaukti iš vadovo pareigų O. V. pateikiant jį VĮ „Registrų centras” šįkart jau nepraleidus įstatyme numatyto 5 dienų termino. Tokiu būdu O. V. pati pripažįsta, kad iki 2021 m. vasario 5 d. ji nebuvo atšaukta iš bendrovės vadovės pareigų (ką patvirtina ir aktualūs VĮ „Registrų centras” duomenys). Priešingu atveju nesuprantama, kokiu tikslu 2021 m. vasario 5 d. priimtas Vienintelio akcininko sprendimas atšaukti O. V. iš Bendrovės vadovo pareigų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras” tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Todėl tuo atveju, jeigu bendrovė būtų likviduota, ši aplinkybė nepašalintų O. V. atsakomybės už bendrovės 2018 ir 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą VĮ „Registrų centras”.

3.7. Pastebėjo, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog bendrovė sustabdė savo veiklą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. ir apie tokį sprendimą buvo informuota VMI, pažymėtina, kad analogiškais atvejais teismai ne kartą yra išaiškinę, jog kai apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą informuojama VMI ir VMI duoda leidimą neteikti jai finansinių deklaracijų, toks VMI sprendimas laikinai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaravimo apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. VĮ „Registrų centras” tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas.

3.8. Apeliaciniame skunde nurodė, jog tai, kad nei 2018, nei 2019 metais bendrovė veiklos nevykdė, pinigų srautų nebuvo, sandoriai, kurių pagrindu įmonė būtų įgijusi turto ir (ar) prievolių, nebuvo sudaryti, nesudaro pagrindo įmonės vadovei nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas VĮ „Registrų centras”. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Pažymėjo, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas VĮ „Registrų centras” laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.

3.9. Pažymėjo, kad vadovui, kuris dar yra ir vienintelis bendrovės akcininkas, keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu (atleidimu) bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl O. V. būdama UAB „E.“ vienintele akcininke ir vadove, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsti ne tik bendrovės vadovės atšaukimo / atleidimo / atsistatydinimo, bet ir metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo VĮ „Registrų centras” klausimus teisės aktų nustatyta tvarka.

2. 2021 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautu atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. V. atstovas advokatas Pranas Makauskas prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimą ir VĮ „Registrų centras“ apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su O. V. kaip akcininkės veiksmais (neveikimu). Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nebuvo.

4.2. Akcentuojama, kad administracinio nusižengimo bylos pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžė VĮ „Registrų centras“ 2020 m. lapkričio 26 d. surašytas protokolas. Pažymėtina, kad protokole nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiama UAB „E.“ buvusi direktorė O. V., o ne bendrovės akcininkė O. V..

4.3. Pažymėjo, kad VĮ „Registrų centras“ administracinio nusižengimo protokolą surašė O. V. kaip bendrovės direktorei. Protokole aprašyta padaryto pažeidimo esmė, nustatytos aplinkybės ir visame dokumento turinyje O. V. minima kaip UAB „E.“ vadovė.

4.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ apeliaciniu skundu siekia pakeisti, papildyti protokole nurodytus duomenis remdamasis teismų praktika, kurioje nagrinėjamos kitokios teisinės situacijos nei susiklostė šioje administracinio nusižengimo byloje. VĮ „Registrų centras“ nepagrįstai po pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo, kuriame pasisakyta, jog O. V. kaip bendrovės vadovės nuo 2017 m. birželio 30 d. su bendrove nebesiejo teisiniai santykiai, siekia kitu būdu įrodyti O. V. kaltę. VĮ „Registrų centras“, siekdama administracinėn atsakomybėn patraukti kitą subjektą, t. y. O. V. kaip bendrovės akcininkę, ne kaip bendrovės vadovę, pažeidžia ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisės normas. Vertinant tai VĮ „Registrų centras“ naujai nurodomi argumentai dėl atsakomybės O. V. kaip bendrovės akcininkei taikymo atmestini.

4.5. Nurodė, kad O. V. 2017 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą sustabdyti įmonės veiklą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. Apie UAB „E.“ veiklos sustabdymą buvo pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugsėjo 4 d. pranešimu O. V. buvo informuota, kad faktas apie įmonės veiklos stabdymą yra registruotas.

4.6. Atstovas pažymėjo, kad O. V., priėmusi sprendimą dėl įmonės veiklos sustabdymo, 2017 m. birželio 28 d. priėmė papildomą sprendimą – nutraukti darbo sutartį. O. V. kaip bendrovės direktorės darbo sutarties nutraukimas buvo registruotas Valstybinėje socialinio draudimo fondo valdyboje. Taigi bendrovės akcininkė ne tik priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį, tačiau ABĮ nustatyta tvarka priėmė sprendimą dėl direktorės atleidimo (atšaukimo). Nedelsiant po minėtų sprendimo priėmimo O. V. susisiekė su VĮ „Registrų centras“ atsakingu darbuotoju siekdama išsiaiškinti, ar ji turi informuoti VĮ „Registrų centras“ apie įmonės valdyme įvykusius pasikeitimus, ar turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. O. V. buvo atsakyta, kad dokumentus reikia pateikti tik tuo atveju, jei keičiamas juridinio asmens vadovas. Jokios kitos procedūros VĮ „Registrų centras“ nenurodė. Šios aplinkybės detaliau aptartos O. V. 2021 m. vasario 1 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose.

4.7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipė dėmesį į tai, kad O. V. siekdama administracinio nusižengimo byloje pagrįsti aplinkybes, kurias jai 2017 m. birželio 30 d. nurodė VĮ „Registrų centras“ darbuotoja, pakartotinai 2021 m. sausio 18 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ raštu prašydama pakeisti duomenis VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre nurodant, kad O. V. nebėra UAB „E.“ vadovė. Gautu pranešimu O. V. buvo informuota apie nustatytus prašymo trūkumus. VĮ „Registrų centras“ pranešime nurodė, kad „registro tvarkytojui nepateiktas dokumentas, patvirtinantis sprendimą dėl naujo bendrovės vadovo paskyrimo. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų 139 punktu pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės vadovo duomenims Registro tvarkytojui turi būti pateiktas duomenų pakeitimą patvirtinusio bendrovės organo sprendimas dėl vadovo atleidimo ir naujo paskyrimo“.

4.8. Atstovo nuomone, vertinant Juridinių asmenų registro nuostatų 139 punkto papunkčius lingvistiškai nei vienas iš 139 punkto papunkčių nereglamentuoja atvejo, numatančio privalomumą pateikti bendrovės vadovui, siekiančiam informuoti registro tvarkytoją apie valdymo pabaigą, duomenis apie naujo vadovo paskyrimą.

4.9. Atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžė, kad VĮ „Registrų centras“ nurodoma teisės norma neatitinka paaiškinimo, kurį pateikė VĮ „Registrų centras“ atsakyme į O. V. 2021 m. sausio 18 d. prašymą. O. V. būdama atsakinga ir rūpestinga UAB „E.“ akcininkė bei iki 2017 m. birželio 30 d. vadovė siekė išsiaiškinti visus būtinas procedūras, kurias turėjo atlikti sustabdant bendrovės veiklą. Tačiau nei VĮ „Registrų centras“, nei Juridinių asmenų registro nuostatai, su kuriais ir anksčiau susipažino O. V., nenurodo aiškios tvarkos, kuri, kaip teigia VĮ „Registrų centras“, turėjo būti įgyvendinta.

4.10. Teigė, kad administracinio nusižengimo bylą pradėjus nagrinėti teisme O. V., įvertinusi VĮ „Registrų centras“ veiksmus, ir tai, kad apeliantė kaip valstybinė institucija siekė ne padėti juridinio asmens vadovui, o, priešingai, paskatinti imtis kitokių nei buvo planuojama sprendimų (nuo 2023 m. tęsti bendrovės veiklą), norėdama užbaigti besitęsiančius nesusipratimus su VĮ „Registrų centras“ kreipėsi į įmonių likvidavimą vykdančią įmonę dėl UAB „E.“ likvidavimo.

4.11. Atstovas argumentavo, kad tam, jog pradėti likvidavimo procedūrą, būtina VĮ „Registrų centras“ pateikti prašymą dėl direktoriaus atleidimo ir likvidatoriaus paskyrimo. Atsižvelgiant į tai bendrovės akcininkė buvo priversta formaliai pateikti prašymą dėl direktorės išregistravimo iš viešo registro, nors vidiniai ir išoriniai santykiai, susiklostę tarp bendrovės ir bendrovės direktorės, pasibaigę jau nuo 2017 m. birželio mėn. pabaigos.

4.12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad juridinio asmens likvidavimo procedūros iniciavimas negali būti vertinamas kaip patvirtinimas, jog iki 2021 m. vasario 5 d. O. V. buvo UAB „E.“ vadovė. Pastebėtina, kad visi byloje pateikti ir pirmosios instancijos teismo vertinti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad O. V. kaip bendrovės vadovės santykiai su bendrove buvo pasibaigę dar 2017 metais.

4.13. Pažymėjo, kad O. V. būdama UAB „E.“ akcininke 2017 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą dėl bendrovės veiklos sustabdymo bei sprendimą nutraukti su O. V. darbo sutartį. Anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad O. V. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos apie vadovą pakeitimo, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė O. V. išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Šiuo konkrečiu atveju VĮ „Registrų centras“ atsisakymas išregistruoti O. V. Juridinių asmenų registre kaip UAB „E.“ direktorę neatitinka nei viešojo intereso, kad valstybės viešajame registre skelbiama informacija būtų objektyvi ir neklaidinanti, nei paties Juridinių asmenų registro paskirties, nei O. V. teisėtų interesų. Kitaip tariant VĮ „Registrų centras“ O. V. kreipusis dėl duomenų apie vadovą pakeitimo tapo žinoma, kad O. V. nebėra UAB „E.“ vadovė ir kad informacija VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre yra neteisinga. VĮ „Registrų centras“ nepagrįstai nesudarydamas galimybės pakeisti duomenis viešame registre pažeidė viešo registro tvarkytojui keliamus reikalavimus neužtikrindamas viešo registro duomenų teisingumo ir aktualumo. Nuostatų 58 punktas nustato registro tvarkytojui pareigą pagal pateiktus dokumentus patikrinti duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Tokia pareiga patikrinti duomenų tikrumą reiškia pakankamai plačią Registro tvarkytojo diskreciją tokiais atvejais, kurie nenumatyti Nuostatuose. Tačiau jų tikrumas gali būti įvertintas kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų duomenų pagrindu, ypač atsižvelgiant į viešojo valstybės registro paskirtį ir su tuo susijusią būtinybę, kad viešai skelbiama informacija būtų objektyvi ir neklaidinanti. Registro duomenų tikrumas ir aktualumas yra sietinas su vadovo kaip fizinio asmens teisėtų interesų apsauga. Pasibaigus asmens darbo teisiniams santykiams su bendrove teisės aktai nenumato vadovui tokių įpareigojimų, susijusių įmonės valdymu, dėl kurių turėtų būti paliekamas ginčytinas įrašas viešajame registre. Kitaip tariant pasibaigus darbo teisiniams santykiams VĮ „Registrų centras“ duomenys turi būti pakeisti nepaisant to, ar yra skiriamas naujas bendrovės vadovas, ar ne. Priešingu atveju toks įrašas ne tik klaidina suinteresuotus asmenis, bet ir pačiam pareiškėjui tampa neproporcinga našta kiekvienu atveju įrodinėti, kad viešajame registre esantys duomenys yra neobjektyvūs, neatitinkantys faktinės situacijos.

4.14. Darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 2021 m. vasario 18 d. nutarimą pagrįstai konstatavo, jog praktikoje tikrai gali susiklostyti situacija, kai pasibaigus buvusio vadovo įgaliojimams nėra paskiriamas naujas, o buvusiam vadovui lieka tik pareiga apie jo įgaliojimų pasibaigimą pačiam pranešti Registro tvarkytojui. Vien aplinkybė, kad iki įrodinėjamo pažeidimo viešame registre O. V. nurodyta kaip bendrovės direktorė, neįrodo, jog ji iš tikrųjų tuo metu ėjo bendrovės direktorės pareigas, iš kurių kyla šiai bylai aktuali pareiga registro tvarkytojui pateikti metinius finansinius ataskaitų rinkinius.

4.15. Nurodė, kad dėl teisinių spragų, kurios sudaro situacijas, kai iš pareigų atleistas vadovas nepaisant pasibaigusių darbo santykių turi vykdyti įstatyme vadovui nustatytas pareigas, neteisinga asmeniui taikyti teisinio poveikio priemonės, kurios atitinka tik formalius administracinio nusižengimo sudėties požymius.

3. 2021 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teisme gautu atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. V. atstovas advokatas Pranas Makauskas prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimą ir VĮ „Registrų centras“ apeliacinio skundo netenkinti, taip pat prašo priteisti iš VĮ „Registrų centras“ O. V. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie patys nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvai, kokie buvo nurodyti ir 2021 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautame atsiliepime, tačiau papildomai argumentuojama dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5.2. Pareiškėjos atstovas teigia, kad O. V. dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo patyrė 1 064,80 Eur išlaidų advokato, advokato padėjėjos pagalbai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apmokėti bei papildomas išlaidas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje (bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki numatyto teismo posėdžio). O. V. šias išlaidas patyrė nepagrįstai. Patirtų bylinėjimosi išlaidų priežastis – VĮ „Registrų centras“ nepagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka. Atsižvelgdamas į tai atsiliepimu į skundą prašo teismo iš VĮ „Registrų centras“ priteisti O. V. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

4. 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. V. atstovo advokato Prano Makausko 2021 m. kovo 29 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma O. V. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1 783,53 Eur) pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidomis ir priteisti iš VĮ Registrų centras O. V. naudai 1 785,53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad O. V. patyrė 718,74 Eur išlaidų advokato pagalbai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybės įmonės „Registrų centras“ apeliacinis skundas atmetamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena dėl O. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas.

6. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

7. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

8. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžiama, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018).

9. ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Bendrovės vadovas, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai.

10. Teismų praktikoje, kuomet yra sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, pasisakyta, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, tai yra įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-813/2020). Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su O. V. kaip UAB „E.“ darbuotojos pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.

11. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, - patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad šių nuostatų buvo iš dalies paisoma.

14.1. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, O. V. kaip įmonės direktorės valstybinis socialinis draudimas pasibaigė 2017 m. birželio 30 d. (b. l. 32) (pasibaigė „vidiniai“ santykiai), tačiau nuo 2017 m. birželio 30 d. pasibaigė ir O. V. „išoriniai“ santykiai, nes ji iš direktorės pareigų buvo atleista bendrovės vienintelės akcininkės sprendimu. Apygardos teismas pažymi, kad teismai šios kategorijos bylose iš esmės formuoja tokią praktiką, kad įvykdžius ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatytus įmonės vadovo atsistatydinimui keliamus reikalavimus šis asmuo nebeturi pareigos pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-843/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-468/2021). Nors šiuose teismų sprendimuose nebuvo sprendžiamos situacijos, kai po atsistatydinimo nepaskiriamas kitas vadovas, o terminas pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius baigėsi, tačiau sprendžiant iš ABĮ 37 straipsnio ir kitų šio įstatymo nuostatų, o būtent, kad juose nėra sureguliuota situacija dėl naujo vadovo paskyrimo tvarkos ir terminų (šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų nenurodė ir apeliantė), negalima daryti išvados, kad tokiu atveju atsako atsistatydinęs bendrovės vadovas.

14.2. Byloje nėra rašytinių duomenų, kad buvo pranešta Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie vadovo atšaukimą per ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nustatytą 5 dienų terminą. Atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškinamos nepranešimo priežastys. Nurodoma, kad nedelsiant po minėtų sprendimo priėmimo O. V. susisiekė su VĮ „Registrų centras“ atsakingu darbuotoju siekdama išsiaiškinti, ar ji turi informuoti VĮ „Registrų centras“ apie įmonės valdyme įvykusius pasikeitimus, ar turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. O. V. buvo atsakyta, kad dokumentus reikia pateikti tik tuo atveju, jei keičiamas juridinio asmens vadovas. Jokios kitos procedūros VĮ „Registrų centras“ nenurodė. Apeliaciniame skunde VĮ „Registrų centras“ neginčija šios faktinės aplinkybės, jog O. V. taip buvo paaiškinta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors duomenys apie O. V. kaip UAB „E.“ vadovės atleidimą nuo 2017 m. birželio 30 d. Juridinių asmenų registre nebuvo įregistruoti, vien ši aplinkybė, esant aplinkybei, galimai paneigiančiai tokio įrašo atitikimą esamai situacijai (ji pateikė pareiškimą dėl atsistatydinimo iš direktorės pareigų įstatymo nustatyta tvarka ir dėl to priimtas sprendimas), turint omenyje ir tai, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, negali būti laikoma pakankamu pagrindu traukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Taikant administracinę atsakomybę asmeniui vien atsižvelgiant į viešų registrų duomenis nepaisant kitų byloje surinktų ir jiems prieštaraujančių įrodymų būtų formuojama ydinga teisės taikymo praktika, pagal kurią asmeniui teisinio poveikio priemonės būtų taikomos labai formaliai.

13. VĮ “Registrų centras” apeliaciniame skunde pateikė argumentą, kad nesuprantama, jog jeigu O. V. iš bendrovės direktorės pareigų buvo galimai atleista 2017 m. birželio 30 d. sprendimu, tai kokiu tikslu buvo priimtas 2021 m. vasario 5 d. Vienintelio akcininko sprendimas atšaukti iš vadovo pareigų O. V. pateikiant jį VĮ „Registrų centras” šįkart jau nepraleidus įstatyme numatyto 5 dienų termino. Apygardos teismas pažymi, kad nėra pagrindo abejoti 2017 m. birželio 30 d. sprendimo tikrumu, o pakartotinio 2021 m. vasario 5 d. sprendimo priėmimo priežastis paaiškino O. V. atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą. Nurodė, kad tam, jog pradėti likvidavimo procedūrą, būtina VĮ „Registrų centras“ pateikti prašymą dėl direktoriaus atleidimo ir likvidatoriaus paskyrimo. Atsižvelgiant į tai bendrovės akcininkė buvo priversta formaliai pateikti prašymą dėl direktorės išregistravimo iš viešo registro, nors vidiniai ir išoriniai santykiai, susiklostę tarp bendrovės ir bendrovės direktorės, pasibaigę jau nuo 2017 m. birželio mėn. pabaigos.

14. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir vadovaujantis įregistruotais VĮ „Registrų centras“ duomenimis bei teismui pateiktais dokumentais galima konstatuoti, kad 2017 m. birželio 30 d. buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas atleisti O. V. iš UAB „E.“ direktorės pareigų. Todėl šiuo konkrečiu atveju sprendžiama, kad O. V. neturėjo pareigos pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2018 ir 2019 metus. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad ji yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

15. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis šiomis teisės normomis bei remiantis tuo, kas pasakyta, apeliacinis skundas yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. V. atstovas advokatas Pranas Makauskas taip pat prašo priteisti iš VĮ „Registrų centras“ O. V. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 783,53 Eur išlaidų advokato, advokato padėjėjos pagalbai bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti.

18.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme O. V. atstovavo advokato padėjėjos Akvilė Povilanksaitė, Agnė Aleksejevaitė, teisinių paslaugų sutartis sudaryta su Advokatų profesine bendrija „Makauskas ir Gečaitė MONERE LEGE“ (b. l. 34-36, 92). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme O. V. atstovavo tos pačios advokatų profesinės bendrijos advokatas Pranas Makauskas.

18.2. Byloje yra 2021 m. sausio 2 d. PVM sąskaita faktūra ML Nr. 410-0140, kurioje nurodyta, kad 385 Eur kainavo 2020 m. gruodžio 27 d. / 28 d. susipažinimas su dokumentais, rašytinių paaiškinimų Vilniaus miesto apylinkės teismui parengimas. PVM 21 proc. sudaro 80,85 Eur. Viso mokėtina suma 465,85 Eur (b. l. 40). O. V. sumokėjo 465,85 Eur Advokatų profesinei bendrijai „Makauskas ir Gečaitė MONERE LEGE“ (b. l. 41).

18.3. Taip pat byloje yra 2021 m. vasario 2 d. PVM sąskaita faktūra ML Nr. 435-0140, kurioje nurodyta, kad 55 Eur kainavo 2021 m. sausio 29 d. pranešimo dėl buhalterės paaiškinimų parengimas, 440 Eur kainavo 2021 m. sausio 29 d. papildomų rašytinių paaiškinimų atsikertant į VĮ Registrų centras pateiktus teismui argumentus parengimas bei papildomų dokumentų pateikimas teismui. PVM 21 proc. sudaro 103,95 Eur. Viso mokėtina suma 598,95 Eur (b. l. 99). O. V. sumokėjo 598,95 Eur Advokatų profesinei bendrijai „Makauskas ir Gečaitė MONERE LEGE“ (b. l. 98).

18.4. Be to, 2021 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra ML Nr. 492-0140, kurioje nurodyta, kad 594 Eur kainavo 2021 m. vasario 2 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas ir pateikimas teismui, 2021 m. kovo 22 d. susipažinimas su VĮ Registrų centras apeliaciniu skundu bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui ir kiti susiję procesiniai prašymai. PVM 21 proc. sudaro 124,74 Eur. Viso mokėtina suma 718,74 Eur. O. V. sumokėjo 718,74 Eur Advokatų profesinei bendrijai „Makauskas ir Gečaitė MONERE LEGE“ (b. l. 98).

18.5. Taigi iš viso prašoma priteisti suma, kurią pagrindžia byloje esantys dokumentai, sudaro 1 783,54 Eur (465,85 Eur + 598,95 Eur + 718,74 Eur).

17. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ nutarė: 1) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Todėl teismas šioje byloje vadovaujasi minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu ir Konstitucijos nuostatomis, kurios buvo išaiškintos minėtame nutarime ir sprendžia, kad klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti išspręstas, nepaisant aplinkybės, jog tai nėra tinkamai teisės aktais reguliuojama.

18. Prašoma priteisti 1 783,54 Eur dydžio išlaidų advokato ir advokato padėjėjų pagalbai apmokėti suma susidarė administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena dėl O. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Šia nutartimi nutarimas paliekamas nepakeistas.

19. Teismas spręsdamas šių išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms vertina tai, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį rašytinio proceso tvarka (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme), advokato ir advokato padėjėjų parengti pagrindiniai procesiniai dokumentai nėra didelės apimties – rašytiniai paaiškinimai 5 ir 9 puslapiai, atsiliepimas į skundą 7 puslapiai, byla nėra didelės apimties ar sudėtinga.

20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl iš Valstybės įmonės Registrų centras priteisiama 1 000 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybės įmonės Registrų centras apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Iš Valstybės įmonės Registrų centras, juridinio asmens kodas 124110246, priteisti 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) dydžio išlaidas O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), naudai advokato ir advokato padėjėjų pagalbai apmokėti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.