- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- AN2-40-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03260-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Institucija
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal VĮ „Registrų centras“ (toliau – Institucija) atstovės Jurgitos Cukanovienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-10 nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutraukta nesant jos veikoje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadove (direktore) ir atsakingu asmeniu už įmonės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2019-06-01 nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, bei iki 2020-06-01 nepateikė Registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, pagal kuriuos juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-10 nutarimu administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veikoje ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad J. M. nusižengimo padarymo metu nebuvo UAB „S.“ vadove, todėl negali būti atsakinga už duomenų – metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Juridinių asmenų registrui. Nesutikdama su priimtu nutarimu Institucijos atstovė pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-10 nutarimą ir priimti naują nutarimą – patraukti J. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
3.1. Atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, neįsigilino į teisės aktų nuostatas, finansinių ataskaitų teikimo tvarką ir į bylą pateiktus įrodymus. Nurodo, kad Registro tvarkytojas surašydamas asmenims protokolus už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 223 straipsnio 2 dalyje, vadovaujasi viešais pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro – duomenimis ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens į protokolo surašymą nekviečia.
3.2. Atstovė nesutinka su teismo išvadomis, jog J. M. nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. Pažymi, kad pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „S.“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019-06-01, o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020-06-01, o jie buvo pateikti tik 2020-11-26 UAB „S.“ buhalterės I. D.. Atstovė atkreipia dėmesį, kad nors J. M. apylinkės teismui pateikė dokumentus, jog nuo 2017-04-14 nėra UAB „S.“ direktorė, tačiau finansinių ataskaitų rinkinius už 2018 ir 2019 metus pasirašė būtent ji.
3.3. Nurodo, kad vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt., už netinkamą pareigų vykdymą jam gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė. Pažymi, kad iš aktualaus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog, vadovaujantis pagrindinio valstybės registro duomenimis, J. M. nuo 2014-02-03 iki dabar yra UAB „S.“ direktorė, taigi pagal savo pareigas privalėjo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė.
3.4. Atstovė remiasi ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nurodo, kad apie bendrovės vadovo pasikeitimus Juridinių asmenų registrui pranešta nebuvo nei per įstatyme numatytą 5 dienų terminą, nei vėliau, todėl faktas, kad J. M. iki dabar yra UAB „S.“ direktorė yra nepaneigtas ir nenuginčytas. Pažymi, kad Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl J. M. turėjo galimybes teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad Juridinių asmenų registre būtų išregistruoti duomenys apie ją kaip bendrovės vadovę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar J. M. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kadangi pagal šio straipsnio dispoziciją administracine tvarka gali atsakyti juridinių asmenų vadovai ar kiti įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodyti asmenys. Institucijos teigimu, apie UAB „S.“ vadovo pasikeitimus Juridinių asmenų registrui pranešta nebuvo, todėl faktas, kad J. M. nuo 2014-02-03 iki dabar yra UAB „S.“ direktorė yra nepaneigtas ir nenuginčytas, todėl ji kaip įmonės vadovė turėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Institucijos apeliacinį skundą, apylinkės teismo nutarimą ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškintos visos J. M. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės ir surinkti visi duomenys, svarbūs bylos baigčiai, kurie leistų daryti pagrįstas išvadas, kad ji negali būti pripažįstama ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-10 nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas.
7. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniu nusižengimu gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai ar susilaikymas nuo jų, kuriuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Pripažįstant asmens veiką administraciniu nusižengimu būtina šių elementų visuma. Nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „S.“ per CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose nustatytą laikotarpį Registro tvarkytojui nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Vis dėlto, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti ne tik tai, ar apskritai buvo padarytas administracinis nusižengimas, bet ir tai, ar konkretus asmuo gali būti laikomas atsakingu už minėto pažeidimo padarymą.
9. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad J. M. nuo 2014-02-03 iki dabar yra įregistruota UAB „S.“ direktore, jos atleidimo ir naujo bendrovės vadovo paskyrimo duomenys nėra įregistruoti, vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, esant kitų byloje surinktų įrodymų visumai, akivaizdžiai paneigiančių tokius įrašų atitikimą esamai situacijai, negali būti laikoma pakankamu pagrindu traukti asmenį administracinėn atsakomybėn.
10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio J. M. 2020-11-25 paaiškinimo matyti, kad ji nuo 2017-04-14 UAB „S.“ nedirba (b. l. 18), iš 2017-04-14 akcininko protokolo turinio taip pat matyti, kad A. J., kaip vienintelė UAB „S.“ akcininkė, nuo 2017-04-14 atleido J. M. iš centro direktorės pareigų ir nuo į direktorės pareigas priėmė I. L. (b. l. 27). Tikrinant šiuos J. M. pateiktus duomenis teismas patikrino SODROS duomenis apie J. M. darbovietes už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31. Pažymoje apie J. M. draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nurodoma, kad UAB „S.“ draudimo įmokas už J. M. mokėjo iki 2017-04-14 (b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, nėra paneigta J. M. keliama versija, jog minėtu laikotarpiu, nuo 2017-04-14 iki 2019-06-01 ji bendrovėje nedirbo ir pareigos pateikti finansines ataskaitas už 2018-2019 metus neturėjo.
11. Institucija apeliaciniame skunde pažymi, kad Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie UAB „S.“ vadovo pasikeitimą, todėl, atstovės vertinimu, nenustačius naujo vadovo atsakingu asmeniu laikytina J. M.. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, taikant administracinę atsakomybę asmeniui vien atsižvelgiant į viešų registrų duomenis nepaisant kitų byloje surinktų ir jiems prieštaraujančių įrodymų, būtų formuojama ydinga teisės taikymo praktika, pagal kurią asmeniui teisinio poveikio priemonės būtų taikomos formaliai. Byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad 2018-2019 metų laikotarpiu, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, įmonei vadovavo kitas asmuo, galimai I. L., todėl vien tai, kad registruose bendrovės direktore yra išlikusi J. M. negali būti laikoma pakankamu pagrindu ją traukti administracinėn atsakomybėn.
12. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną J. M. atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Pažymėtina, kad pagal ANK 39 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgdama į minėtus senaties terminus, Institucija turi galimybę spręsti klausimą dėl tinkamo asmens patraukimo atsakomybėn.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
VĮ „Registrų centras“ atstovės Jurgitos Cukanovienės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.