Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo K. K. gynėjo advokato Mindaugo Šato skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. R., neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos: K. K. ir J. R., veikdami bendrininkų grupe, ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., Plungėje, sutarė Airijoje įsigyti narkotinę medžiagą – kokainą, t. y. susitarė, jog J. R. rašys trumpuosius tekstinius pranešimus narkotinių medžiagų tiekėjui iš Airijos, o K. K. vyks į Dublino miestą, Airijoje susitikti su narkotinių medžiagų tiekėjo atsiųstu asmeniu, tam, kad įgytų narkotinę medžiagą. 2020 m. rugpjūčio 3 d. K. K. išskrido į Dublino miestą, Airijoje. J. R., vykdydama susitarimą su K. K., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. rašydama trumpuosius tekstinius pranešimus narkotinių medžiagų tiekėjui, susitarė, jog narkotinė medžiaga K. K. bus perduota 2020 m. rugpjūčio 10 d. sutartoje vietoje Dublino mieste. K. K., gavęs iš J. R. informaciją dėl narkotinių medžiagų įgijimo, 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.40 val., Dublino mieste, Airijoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, įsigijo ne mažiau kaip 297,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis ‑ 151,389 g narkotinės medžiagos kokaino. Tą pačią dieną apie 20.15 val. narkotinę medžiagą, supakuotą į keturis plastikinius maišelius ir sudėtą į du stiklainius, K. K. išvežė ir paslėpė parko (duomenys neskelbtini), Airijoje, žaliojoje zonoje, ir, veikdamas bendrai su J. R., laikė iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., 16.15 val., kol stiklainius su narkotine medžiaga ‑ kokainu rado ir paėmė Airijos policijos pareigūnai.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. K. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi K. K. buvo paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas. Vėlesnėmis to paties teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas K. K. buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo K. K. gynėjas advokatas M. Šatas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį.

4.1. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kad K. K. ruoštųsi ar būtų ruošęsis bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, čia gyvena visa jo šeima, giminaičiai, tame tarpe ir du mažamečiai vaikai. Pasak gynėjo, teismo teiginys, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje, nes yra ten gyvenęs, neleidžia daryti išvados, jog tie ryšiai padėtų pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vadovaujantis prielaida, kad kiekvienas užsienyje dirbęs asmuo gali pasislėpti, suėmimą reikėtų taikyti beveik kiekvienam įtariamajam. K. K. turi tvirtus socialinius ryšius Lietuvoje, šeimą su mažamečiais vaikais, yra įkūręs ir vadovauja įmonei, anksčiau neteistas. BPK 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, šis nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apie tai pasisakė tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, ne kartą konstatavę, kad abejonės aiškinamos kaitinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

4.3. Anot gynėjo, šioms nuostatoms iš esmės prieštarauja nutartyje dėl suėmimo termino pratęsimo išsakoma pozicija, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog K. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, kadangi jo atžvilgiu teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla ir atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Baudžiamoji byla Nr. 1-88-795/2022, kurioje skundžiamas suėmimo termino pratęsimas, išskirta iš baudžiamosios bylos, kurioje ikiteisminis tyrimas atliekamas Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje ir kurioje įstatymas nebeleido taikyti suėmimo K. K. atžvilgiu, o pati galimai nusikalstama veika padaryta užsienyje ‑ Airijoje. Gynėjo manymu, ikiteisminio tyrimo atskyrimas dėl vienos nusikalstamos veikos galimo padarymo siekiant formaliai išlaikyti galimybę taikyti kardomąją priemonę suėmimą yra grubus asmens teisių pažeidimas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normų kontekste. Gynėjas nurodo, kad teismas jau ilgą laiką nagrinėja šią bylą, tačiau negali niekaip jos užbaigti ne nuo K. K. priklausančių aplinkybių. Pasak gynėjo, toks ilgalaikis nagrinėjimas negali būti pateisinamas ir tuo labiau negalima pateisinti perteklinį kardomosios priemonės taikymą tokį ilgą laiką.

4.4. BPK 127 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylose, kuriose nusikalstamų veikų padarymu įtariami ar kaltinami bendrininkų grupės, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariai, arba kai asmenys suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių. Viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Išskyrus ikiteisminį tyrimą dėl Airijoje galimai padarytos nusikalstamos veikos, pažeidžiant BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimus, K. K. suėmimas ikiteisminiame tyrime truko daugiau nei aštuoniolika mėnesių, todėl, pasak gynėjo, netenka prasmės teismo argumentas, kad kardomosios priemonės termino pratęsimas iki 21 mėnesio neprieštarauja BPK 127 straipsnio 2 ir 11 dalių nuostatoms.

4.5. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 punkte nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, jau pats savaime plečiamai aiškina įstatymą ir nukrypsta nuo Europos žmogaus teisių teismo praktikos (EŽTT), kas pažymėta ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto išvadose dėl sulaikymo ir suėmimo reglamentavimo ir taikymo Lietuvoje. Šiose išvadose nurodyta, kad teismai, skiriantys suėmimą, praktikoje šį aiškinimą dažnai taiko dar šiek tiek pakeitę, priešingai nei nurodo EŽTT, ir griežta už nusikalstamą veiką numatyta sankcija savaime tampa pagrindu paskirti ar pratęsti suėmimą, o tai yra ydinga. Tose pačiose išvadose nurodoma ir tai, kad Lietuvos teismai linkę iš viso per dažnai skirti suėmimą kaip kardomąją priemonę, nepakankamai taikant jos alternatyvas, ją padarant pagrindine, o, ne kaip numatyta tiek BPK, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) bei suformuota EŽTT praktikoje, išimtine, kai nėra galimybės reikiamų tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, taikoma tada, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti asmens dalyvavimo procese bei kitų įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimo. Taikant bet kurią kardomąją priemonę, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, bet ir nurodyti konkretūs duomenys, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės ‑ teisės į laisvę ‑ suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename savo sprendime yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Milder prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą, siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat formuoja praktiką, jog ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais (pvz., nutartis byloje Nr. 1S-4-165/2018).

4.6. Gynėjo nuomone, K. K. dalyvavimas procese gali būti užtikrintas kitomis kardomosiomis priemonėmis arba jų kompleksu: asmens dokumento paėmimu, periodine registracija policijos įstaigoje, intensyvia priežiūra, namų areštu, užstatu ir kitomis. Toks kardomųjų priemonių parinkimas ne tik užtikrintų jo dalyvavimą procese, bet ir pašalintų galimybę bendrauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro apibrėžtu asmenų ratu bei daryti jiems bet kokią įtaką. Į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą yra įmokėta 50 000 eurų užstatui už K. K. sumokėti, kas jau savaime būtų garantas, kad nustatyti apribojimai nebus pažeidinėjami.

5. Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo K. K. gynėjo advokato M. Šato skundas atmetamas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti įtariamosios J. R., liudytojų M. M. (M. M.), K. K. (K. K.), T. Ž., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausų, slaptų (neviešų) tyrimo veiksmų, kratų ir apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo K. K., BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Šioje proceso stadijoje negalima kalbėti apie in dubio pro reo principo pažeidimą, nes šis yra sietinas su įrodymų vertinimu, sprendžiant asmens kaltės klausimą. Tuomet įstatymas įpareigoja teismą daryti neginčijamas išvadas dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo, šalinti visas abejones dėl asmens kaltės, o nepavykus to padaryti, jas aiškinti kaltinamojo naudai. Šiuo metu, tęsiantis bylos nagrinėjimui, teismas negali pilna apimtimi vadovautis gynėjo minimu principu, tad atitinkamai negali ir jo pažeisti. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo, priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti K. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią ‑ suėmimą. Nagrinėjamu atveju ikiteisminių tyrimų atskyrimas nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

8. Klaipėdos apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam K. K. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

9. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

11. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. K. K. kaltinamas padaręs bendrininkų grupėje tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kuris priskiriamas sunkaus nusikaltimo kategorijai, ir kuris pateka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už K. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

12. Kaltinamojo K. K. galimai padarytas nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, buvo ne atsitiktinis, bet iš anksto suplanuotas, galimai padarytas, veikiant bendrininkų grupe, kelių valstybių teritorijoje, dėl savanaudiškų paskatų, turint tikslą neteisėtai pasipelnyti. Skunde nurodoma, kad kaltinamojo K. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, čia gyvena visa jo šeima ir giminaičiai, tame tarpe ir du mažamečiai vaikai, K. K. Lietuvoje taip pat yra įkūręs ir vadovauja įmonei. Tai rodo, kad K. K. nors yra saistomas tam tikrais socialiniais (šeimyniniais), ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, tačiau nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius, ekonominius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo tikimybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. K. sugyventinė ir vaikų motina J. R. kaltinama padariusi nusikaltimą veikdama bendrininkų grupe kartu su juo (K. K.). Iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų matyti, kad prekiauti narkotinėmis medžiagomis K. K. padėjo ir jo sugyventinės J. R. motina. Liudytojas taip pat nurodė, kad į autoservisą, kaip ir kitą nekilnojamąjį turtą, K. K. investavo iš narkotinių medžiagų pardavimo uždirbtus pinigus (t. 2, b. l. 184-185). Todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad skunde nurodyti K. K. socialiniai ryšiai jam turės teigiamos įtakos, nes ne tik nesulaikė jo nuo galimo nusikaltimo padarymo, bet ir prisidėjo prie to.

13. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš įtariamosios J. R., liudytojų M. M., T. Ž., taip pat liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų matyti, kad K. K. turi ryšių Airijoje, ten yra ilgą laiką gyvenęs ir galimai padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Iš duomenų apie K. K. Lietuvos Respublikos sienos kirtimą matyti, kad K. K. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. labai dažnai keliavo į Airiją, Dublino miestą (t. 2, b. l. 178-183). Iš bylos duomenų matyti, kad K. K. anksčiau teistas Lenkijoje ir Airijoje (t. 3, b. l. 168-173, 175-177). Atsižvelgiant į tai, manytina, jog K. K. turi ryšių ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose užsienio valstybėse. Priešingai, negu nurodoma skunde, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Taip pat skunde neteisingai nurodoma, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti apie tokius K. K. veiksmus. Iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų matyti, kad K. K. priklausančio autoserviso buhalterė už jo pinigus per advokatus bando rasti priėjimą prie teisėsaugos institucijų atstovų, be to, buhalterės dėka K. K. sulaikymo metu buvo parūpintas mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo jis slapta bendravo su sau artima aplinka duodamas nurodymus tam, jog jis būtų paleistas į laisvę, taip pat, kad paleistas į laisvę K. K. iš karto pabėgs, greičiausiai, į Airiją arba Angliją, nes ten turi ryšių (t. 2, b. l. 184-185). Šių visų duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad K. K. pasinaudodamas ryšiais užsienyje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

14. Nors K. K. Lietuvoje neteistas, tačiau buvo teistas Lenkijoje ir Airijoje, tame tarpe ir už vagystę (t. 3, b. l. 168-173, 175-177), Lietuvoje baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 178-180). Taip pat byloje yra duomenų, kad K. K. atskirtame ikiteisminiame tyrime (Nr. 01-1-09646-18) yra įtariamas trijų labai sunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymu – dalyvavimu nusikalstamame susivienijime, prekyba žmonėmis, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas (BK 147 straipsnio 2 dalis, 249 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis, 216 straipsnio 1 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, netgi iki gyvos galvos. K. K. galimi nusikalstami veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti ir nevienkartiniai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. K. kaltinamas apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Nors šie duomenys negali būti betarpiškai vertinami šioje baudžiamojoje byloje, kurioje K. K. dėl minėtų veikų nėra kaltinamas, tačiau jie apibūdina K. K. asmenybę, jo pavojingumą. Liudytojas T. Ž. K. K. vaidmenį galimų nusikaltimų padaryme apibūdino kaip pagrindinį, jis buvo nusikalstamos grupuotės lyderis, ją sukūrė ir jai vadovavo (t. 2, b. l. 187-189). Iš pareikštų įtarimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų. Nors K. K. turi įmonę, tačiau įvertinus tai, kad K. K. šioje byloje galimai padarė savanaudiško pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su turtinės naudos siekimu, kitoje ikiteisminio tyrimo byloje taip pat įtariamas savanaudiškų nusikaltimų darymu, taip pat įvertinus įtariamosios J. R. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, manytina kad lėšos gautos iš nusikaltimų darymo ‑ iš prekybos narkotinėmis medžiagomis buvo vienas iš pagrindinių kaltinamojo K. K. pragyvenimo šaltinių. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, nurodė ir tai, kad paleistas į laisvę K. K. toliau prekiaus narkotinėmis medžiagomis (t. 2, b. l. 184-185). Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo K. K. asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti.

15. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis K. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.

16. Skunde taip pat nurodoma, kad K. K. suėmimo termino pratęsimas pažeidžia BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes jo trukmė ikiteisminio tyrimo, iš kurio atskirta baudžiamoji byla, šiuo metu viršija aštuoniolika mėnesių. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu, kadangi K. K. suėmimo terminas pratęstas ne ikiteisminiame tyrime, o teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padarytas BPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamajam K. K. suėmimas taikomas apie 22 mėnesius (nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Nagrinėjamu atveju byla apygardos teismo nėra vilkinama, byla teisme gauta 2022 m. vasario 15 d., byloje jau buvo 4 teisiamieji posėdžiai, iš kurių 3 neįvyko dėl kaltinamosios J. R. ir jos gynėjo advokato nedalyvavimo, dar 4 teisiamieji posėdžiai suderinti iki 2022 m. rugsėjo mėn.

17. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

18. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, K. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, mastą, sunkumą, darytina išvada, kad šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą K. K. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyto dydžio užstatą ir / ar kitas kardomąsias priemones), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užkirsti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant K. K. griežčiausią kardomąją priemonę. Todėl kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau K. K. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo K. K. gynėjo advokato Mindaugo Šato skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi kaltinamajam K. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 27 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.