Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko ir nuteistojo K. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 11 (vienuolikai) metų bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

K. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam K. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – konfiskuojant K. K. turtą – pinigus – 920 svarų (1 013 Eur).

J. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą priteisimo netenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 10 d. 21.05 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išvežė į Waterville parką, Blančardstaune, Dublinas 15, Airijoje, ir iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. 16.15 val. parko teritorijoje, žaliojoje zonoje, laikė paslėptus 2 stiklainius, kuriuose buvo 4 plastikiniai maišeliai su 297,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 151,389 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Airijos policijos pareigūnai.

2. J. R. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: veikdama bendrininkų grupe su K. K., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą – kokainą, nuo nenustatytos dienos iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., tiksli data nenustatyta, Plungės mieste, sutarė Airijoje įsigyti narkotinę medžiagą. Tuo tikslu susitarė, jog J. R., būdama Lietuvoje, rašys trumpuosius tekstinius pranešimus narkotinių medžiagų tiekėjui iš Airijos dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, o K. K. vyks į Dubliną, Airijoje susitikti su narkotinių medžiagų tiekėjo atsiųstu asmeniu, turėdamas tikslą įgyti narkotinę medžiagą. K. K. 2020 m. rugpjūčio 3 d. išskridus iš Lietuvos į Dubliną, J. R., vykdydama susitarimą su K. K., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d., rašydama trumpuosius tekstinius pranešimus narkotinių medžiagų tiekėjui, susitarė, jog 2020 m. rugpjūčio 10 d. Dubline, sutartoje vietoje, K. K. bus perduotos narkotinės medžiagos. K. K., gavęs iš J. R. informaciją dėl narkotinių medžiagų įgijimo, 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 19.40 val., Dubline, Airijoje, tiksli vieta nenustatyta, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 297,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 151,389 g narkotinės medžiagos – kokaino. Tą pačią dieną, apie 20.15 val., K. K. narkotinę medžiagą, supakuotą į 4 plastikinius maišelius ir sudėtą į 2 stiklainius, išvežė ir paslėpė Waterville parko, esančio Blančardstaune, Dubline 15, Airijoje, žaliojoje zonoje, ir, veikdamas bendrai su J. R., laikė iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., kol apie 16.15 val. narkotinę medžiagą rado ir paėmė Airijos policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir jos kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės yra pagrįstos byloje ištirtų įrodymų visuma, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo požymius.

7. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo išvadai, kad vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, ar šioje byloje išvados būtų grindžiamos neleistinais ar nepatikimais įrodymais, jie būtų vertinti šališkai, neišsamiai, ar byloje būtų ignoruojamos reikšmingos bylai išspręsti teisingai aplinkybes. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo, jų neatitikties įstatymų reikalavimams, baudžiamojo įstatymo pažeidimų, kvalifikuojant nuteistojo veiką ar nustatant jurisdikciją vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai, dėl ko sprendžia, kad byloje nenustatyta esminių pažeidimų, sukliudžiusių teismui nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, remdamasis ir nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingų išvadų ir panaikinti skundžiamo nuosprendžio.

Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo K. K. pripažįstant kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatytos remiantis leistinais įrodymais – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, kurie gretintini su byloje esančiais liudytojų, be kita ko, ir paties nuteistojo parodymais, bei pagal teisinės pagalbos prašymą gauta medžiaga, tarp kurių apžiūrų protokolai, specialisto išvados, ir kitais rašytiniais įrodymais. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nuteistajam inkriminuotas faktines bylos aplinkybes patvirtina byloje surinktų netiesioginių įrodymų visuma, kurie tarpusavyje yra sutampantys, neprieštaringi, atitinkantys įrodymų leistinumo ir sąsajumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti byloje apžiūrėta Waterville parko, esančio Airijoje, planu – schema, kuri nėra ir vieninteliu įrodymų šaltiniu nagrinėjamoje byloje. Byloje nustatytas aplinkybes patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai, kuriuose užfiksuoti nuteistojo K. K. pokalbiai, kuriuose užmaskuotai, be kita ko, pasitelkiant slapyvardžius, kalbama apie narkotinių medžiagų laikymą bei gabenimą, šiuos atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymai, apžiūrų protokolai bei specialisto išvados. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi apeliacinio skundo argumentai neatitinka bylos duomenų – skunde pateikiami byloje esančių duomenų fragmentai, klaidingai perteikiant jų turinį, sąmoningai ignoruojami nuteistajam nepalankūs duomenys. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

13. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų nepakankamumo ar pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų prieštaringumo neatitinka skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, prieštarauja bylos duomenims, taigi atmestini. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apygardos teismas išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė teisiamojo posėdžio metu ištirtais liudytojų – ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymais, kratos ir daiktų apžiūros protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, kuriuos sugretinus tarpusavyje, be kita ko, su nuteistojo K. K. apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais, matyti, kad jie neprieštarauja tarpusavyje, papildo vienas kitą, kartu yra pakankami kategoriškoms išvadoms dėl nuteistojo kaltės daryti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo K. K. kaltės, išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, išvadas grįsdamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos vertindamas tiek atskirai, tiek susiedamas į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl paminėtų įrodymų įrodomosios reikšmės, jų tarpusavio ryšio, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodytumo, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistąjį teisinančius – jo paties parodymus. Taigi, teismas laikėsi BPK 20, 301 straipsnių nuostatų, įrodymus vertino nepažeisdamas in dubio pro reo principo.

14. Analizuojant nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ginčijamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų prieštaringumą, teisėjų kolegija pabrėžia, jog BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veiksmų padarymo, dėl ko narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo ar gabenimo veikai inkriminuoti įtakos neturi tai, kad kaltininkui nėra inkriminuotas neteisėtas šių medžiagų įgijimas, kadangi pagal BK 260 straipsnį tai yra alternatyvūs byloje įrodinėtini nusikalstamos veikos požymiai (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2008, 2K-228-511/2017).‏‏‎ Tokiu būdu, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nuteistajam K. K. inkriminuoto alternatyvaus požymio – 151,389 g narkotinės medžiagos – kokaino – įgijimo pašalinimas iš kaltinimo šiuo atveju savaime nepagrindžia kaltinimo prieštaringumo ar pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstumo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog nuteistasis šias narkotinės medžiagas gabeno iš buto, esančio Airijoje, bei laikė Airijos Waterville parke, tačiau byloje neįrodyta, kokiomis aplinkybėmis šios konkrečios narkotinės medžiagos – kokainas, buvo įgytos. Taigi, įgijimo požymio pašalinimas savaime nereiškia, jog nuteistasis nedisponavo narkotinėmis medžiagomis, t. y., kaltinime nurodytu laiku ir būdais laikė ir gabeno narkotines medžiagas.

16. Atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai dėl nuteistajam pareikšto kaltinimo trūkumo. Priešingai nei nurodoma skunde, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aprašymas atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatas ir nepažeidžia kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, teisės į gynybą. Inkriminuotų veikų aprašymas atitinka BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją, kaltinime detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami nuteistojo veiksmai – narkotinių medžiagų gabenimas ir laikymas, atskleidžiant jų turinį ir konkrečius nuteistojo veiksmus, nurodyta veikos padarymo vieta, laikas, būdas, t. y. išdėstytos visos reikšmingos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos požymiams nustatyti faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės tiek, kiek jas patvirtina byloje esantys įrodymai.

18. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis buvo leista atlikti nuteistojo K. K. ir išteisintosios J. R. telefoninių pokalbių kontrolę (t. 1, b. l. 83-84, 125-126, 164-165). Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo skunde, iš byloje esančių pokalbių suvestinėse užfiksuotų K. K. ir J. R., A. P. pokalbių turinio, sugretinus šių pokalbių turinį su byloje esančiais liudytojų, be kita ko, ir paties nuteistojo K. K. parodymais, kratų bei apžiūrų protokolais, galima pagrįstai spręsti, jog K. K. 2020 m. rugpjūčio 10 d., suvokdamas, kad yra sekamas Airijos policijos pareigūnų, iš buto, esančio Airijoje, paslėpdamas 2 stiklainius su narkotine medžiaga – kokainu, savo marškiniuose, narkotines medžiagas išvežė į Airijos Waterville parką, kur paslėpęs iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. 16.15 val. laikė 2 stiklainius, kuriuose buvo labai didelis kiekis – 151,389 g narkotinės medžiagos – kokaino.

20. Vertinant baudžiamojoje byloje iš karto po nusikalstamos veikos padarymo surinktus pirminius duomenis, matyti, jog elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti sekantys telefoniniai pokalbiai, kurių turinys rodo tai, jog nuteistasis, suvokdamas, kad yra sekamas Airijos teisėsaugos pareigūnų, prašo išteisintosios J. R., kad pastarosios sūnus E. R. „sutvarkytų“ K. K. butą: paimtų bute likusią narkotinių medžiagų dalį, kurios dalį jis buvo paslėpęs Waterville parke, turėdamas omenyje būtent narkotines medžiagas, o ne posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nurodytus grynuosius pinigus, kadangi bute laikomų piniginių lėšų paėmimas, jų paslėpimas buvo alternatyvus nuteistojo prašymas, J. R. priekaištaujant dėl galimo jos sūnaus sulaikymo, jai nesutikus su nuteistojo prašymu. Pokalbių turinys rodo tai, kad K. K. pokalbio metu priekaištaudamas nurodė J. R., kad, nesutikus sutvarkyti jo būtą, išnešant ar sunaikinant narkotines medžiagas, E. R. galėtų bent paimti bute esančius pinigus: 2020 m. rugpjūčio 11 d. pokalbių išklotinėse užfiksuota, jog 00.32 val. J. R. skambina K. K. ir pokalbio metu prašo, kad E. R. nuvyktų į jo namus ir pasakytų: „kokia situacija yra“. 00.46 val. J. R. skambina K. K. ir pokalbio metu praneša, kad jį seka. Nurodo J. R.: „Reik ka iš namų paimtų“, J. R. teiraujasi: „ką“, K. K. atsako: „nu kon paėmiau šiandien“, J. R. teiraujasi: „ar numuos laiką?“, K. K. atsako: „nedaug tėra, aš viskon išvežiau“, po ko J. R. priekaištauja, kodėl jis siunčia E. R.. K. K. sako, jog nežino, ką daryti, mato, kad jį seka, o E. R.: „<…> nueis, išmes į klozetą į visks“, J. R. nurodo vykti K. K., kad nesulaikytų E. R.: „lek tu, paims ano patį“. K. K. priekaištauja, jog jam atvykus pareigūnai su juo kartu įeis į namus. J. R. teiraujasi, ar K. K. turi su savimi ko nors, K. K. nurodo, jog yra „tuščias“, tačiau teigia, jog: „yra namie“, ir jis nurodytų, kad E. R. tuo atsikratytų: „pasakyčiau kur yr, paimt viskon, išmest arba išnešti <…>“. Pokalbio metu K. K. nurodo, jog pastebėjęs, kad jį seka, jis bėgo į mišką, prašo, kad E. R. liktų prie jo namų, pažiūrėtų kokia situacija. K. K. pakarotinai klausia, ar E. R. negali nuvykti į jo namus, J. R. priekaištauja, teigdama, kad K. K. „pakiš“ E. R.. K. K. atsako: „nu tai į gerą, batai man bus <…> galėsi nagus griaužti paskiau“ (t. 1, b. l. 103-104). 01.14 val. K. K. pakartotinai skambina J. R. ir pokalbio metu taip pat priekaištauja, kad E. R. galėtų viską „sutvarkyti“ sako: „<…> galėtų įeit, sutvarkyt, <..> būt ramiau ant širdies <...>“. 01.29 val. K. K. pokalbio metu toliau priekaištauja, nurodo, kad E. R. galėtų bent pinigus paimti: „<...> uns nors pinigus galėtų įeit paimt, J.“, J. R. atkerta: „nu, jis gal eis, į visko bus“ (t. 1, b. l. 104-108). 2020 m. rugpjūčio 12 d. pokalbių išklotinėse taip pat užfiksuota, jog E. R. nesutikus, narkotines medžiagas „sutvarkė“ nenustatytas asmuo pravarde „M.“ – K. K. pranešė J. R., jog: „<…> M. atėji, į sutvarkė viskon, žiną“, J. R. atsako: „ai, nu, nu <…>“ (t. 1, b. l. 116-117).

35.2. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą reglamentuojančių įstatymų – Baudžiamojo proceso kodekso, Kriminalinės žvalgybos, Policijos veiklos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Prokuratūros, Advokatūros ir kitų teisėsaugos institucijų organizaciją ir veiklą reglamentuojančių įstatymų – nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-895/2020). Vadovaujantis BPK 20 straipsniu, įrodymais pripažįstami ir duomenys, gauti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų sutarčių nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-942/2018).‏‏‎

35.4. Be to, turint duomenų apie daromą labai sunkų nusikaltimą – narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimą Airijoje ir Šiaurės Airijoje, disponuojant socialinio tinklo paskyros prisijungimo duomenimis, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo kreiptis dėl duomenų išreikalavimo bendrovės vidaus tvarkos taisyklėmis nustatyta tvarka, priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėjui sankcionavus slaptų tyrimo veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimą, o būtent: keturis kartus prisijungti prie socialinio tinklo „Facebook“ K. K. sukurtos vartotojo paskyros (t. 2 b. l. 63-64), individo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą buvo suvaržyta įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Remiantis minėtomis nuostatomis, nėra teisinio pagrindo aptartus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus laikyti neteisėtais, todėl šiais veiksmais gauti duomenys pripažinti leistinais įrodymais byloje.

36. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teisme pakartotinai sugretinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad K. K. 2020 m. rugpjūčio 10 d. 21.05 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), gabeno, t. y. išvežė į Waterville parką, Blančardstaune, Dublinas 15, Airijoje, ir iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. 16.15 val. parko teritorijoje, žaliojoje zonoje, laikė paslėptus 2 stiklainius, kuriuose buvo 297,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 151,389 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Airijos policijos pareigūnai. Pokalbių išklotinėse užfiksuotų K. K. telefoninių pokalbių su A. P. turinys, jog prieš gabendamas narkotines medžiagas nuteistasis šias „sutvarkė“, sudėjo į 2 stiklines : „<…> aš kap viskon susitvarkiau, 2 slovikus užsikišau už pilvo ir išėjau be maišiuko, be nieko“ (t. 1, b. l. 174-177), rodo tai, kad nuteistasis žinojo, kokį kiekį bei kokią narkotinę medžiagą šis gabeno, taigi veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad gabena bei laiko narkotines medžiagas, bendrais bruožais žinojo jų kiekį. Taigi, nuteistojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai, dėl ko teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nuteistasis K. K. pagrįstai nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

Dėl jurisdikcijos vykdyti baudžiamąjį persekiojimą

38. Nuteistojo gynėjo vertinimu, sprendžiant dėl K. K. kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą dėl Airijos Respublikos teritorijoje padaryto nusikaltimo, kurio požymiai aprašyti BK 260 straipsnio 3 dalyje, turėjo būti vadovaujamasi BK 5 straipsniu, atsižvelgiant į BK 8 straipsnyje nustatytas baudžiamosios atsakomybės už tokio pobūdžio nusikaltimus taikymo sąlygas. ‏‏‎ ‏‏

40. Nepaisant to, konstatuotina ir tai, kad visų būtinų sąlygų BK 5 straipsnyje įtvirtintam pilietybės principui taikyti nustatymas neeliminuoja BK 7 straipsnyje įtvirtinto universaliojo principo taikymo teisėtumo, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai vadovavosi ir BK 7 straipsnyje įtvirtintu universaliuoju principu. Apelianto vertinimu, baudžiamosios jurisdikcijos principai turi savo hierarchiją, remiantis kuria universalus principas (BK 7 straipsnis) negali būti taikomas vietoje personalinio principo (BK 5 straipsnis). Šie apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami moksline išvada dėl baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo baudžiamojoje byloje (t. 11, b. l. 107-122). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teisės mokslininko pateikta specialisto išvada nėra BPK 90 straipsnyje nurodytas procesinis dokumentas, turintis įrodomąją reikšmę byloje, t. y. nėra įrodymas BPK 20 straipsnio prasme, nes neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Tokia teisės mokslininko išvada, kurioje pateikiama teisės normų aiškinimas, ryšys su tarptautiniais teisės aktais, aiškinamas normos turinys, negali būti laikomas įrodymų šaltiniu, nes tokio pobūdžio išvada prilygsta teisės aiškinimui, o tai yra tiesioginė teismo pareiga nagrinėjant konkrečią baudžiamąją bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2017).

41. Taigi, tiek aptarta mokslinė išvada, tiek ir su šiuo klausimu susiję apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip teisinė nuomonė, kuri laikytina nepagrįsta – neteisinga BK 5-8 straipsnių interpretacija dėl teisės aiškinimo ir taikymo, kadangi pateiktas baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimas prieštarauja tiek BK 7 straipsnio nuostatoms, tiek kasacinės instancijos teismo praktikai, remiantis kuria už nusikaltimus, už kuriuos atsakomybė yra nustatyta tarptautinių sutarčių pagrindu, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas taikomas nepriklausomai nuo to, kokia yra asmenų pilietybė, gyvenamoji vieta, ir tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, 2K-117-689/2019, 2K-7-39-1073/2022).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje turėtų būti vadovaujamasi BK 7 straipsnyje numatyta taisykle, kad už tam tikrus nusikaltimus, padarytus užsienyje, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas taikomas, nepriklausomai nuo to, kokia asmenų pilietybė, gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta ir tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus. Nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, priklauso tokių nusikaltimų grupei (BK 7 straipsnio 12 punktas). Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, jog K. K. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, kuris patenka į I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašo 5 poziciją. Disponavimas į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktomis medžiagomis visada yra neteisėtas, todėl, taikant BK 7 straipsnio nuostatas, asmenys atsako atitinkamai pagal BK 259 ar 260 straipsnius, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-689/2019).

43. Kita vertus, šioje dalyje teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio prieštaringumo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti tai, jog K. K. yra pripažintas kaltu dėl užsienyje padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai neatsispindi nuteistojo veikos kvalifikavime, t. y., nurodžius, jog kaltininkas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už užsienyje padarytą nusikaltimą, tiek pagal BK 5 straipsnį, tiek pagal BK 7 straipsnį, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokiu pagrindu jis traukimas baudžiamojon atsakomybėn už Airijos Respublikoje padarytą nusikaltimą. Taigi, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nebuvo pateikęs tinkamos nuorodos į baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už užsienyje padarytus nusikaltimus, tačiau nenustačius esminių pažeidimų, susijusių su baudžiamojo įstatymo taikymu, šis netikslumas taisytinas, nuteistojo veiką kvalifikuojant su atitinkama nuoroda – pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo J. R. išteisinant iš jai pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir alternatyvaus labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo požymio pašalinimo iš K. K. pareikšto kaltinimo

45. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, jog byloje nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kada ir kokiomis aplinkybėmis K. K. įsigijo miltelius su narkotine medžiaga – kokainu, todėl kaltinimo dalis, kuria jis kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 19.40 val. Dublino m. Airijoje, tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, 297,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 151,389 g narkotinės medžiagos – kokaino įsigijimą, turint tikslą jį platinti, buvo pašalinta.

46. Be to, apygardos teismas konstatavo, jog byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys neabejotinai nepatvirtina J. R. susitarimo su K. K. bendrai daryti nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir suvokimo, kad ji veikia bendrininkų grupe, dėl ko, nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių dėl tiesioginio J. R. dalyvavimo, ji išteisinta neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

47. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo, jų neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo išvadai, kad vertinant įrodymus buvo padaryta klaidų dėl jų turinio, ar šioje byloje įrodymai būtų vertinti šališkai, neišsamiai, ar ignoruojant reikšmingas bylai išspręsti teisingai aplinkybes. Priešingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismo sprendimas priimtas įvertinus visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, išvadas grindžiant patikimais įrodymais, kurie nagrinėjamoje byloje nesudaro pakankamo pagrindo daryti kategoriškoms išvadoms dėl konkrečių narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių ir J. R. indėlio K. K. disponuojant kaltinime nurodytomis narkotinėmis medžiagomis.

48. Nuteistasis K. K. buvo kaltinamas neteisėtai įgijęs narkotines medžiagas, narkotinių medžiagų įgijimo požymį aprašant taip: „2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 19.40 val. Dublino mieste Airijoje, tiksli vieta tyrimu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 297,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 151,389 g narkotinės medžiagos – kokaino“. Apeliaciniame skunde šios faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės iš esmės yra grindžiamos telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotų K. K. pokalbių su J. R. ar A. P. turiniu. Vis dėlto, analizuojant nuteistajam kaltinime inkriminuotą alternatyvų narkotinių medžiagų įgijimo požymi, matyti tai, jog šiuo aspektu pokalbių išklotinėse užfiksuotų K. K. telefoninių pokalbių turinys neatskleidžia nei konkretaus narkotinių medžiagų įgijimo šaltinio, būdo ar laiko, nei vietos, ar kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Remiantis aptartų pokalbių turiniu neginčytinai nustatyta tik tai, jog K. K. dalį narkotinių medžiagų gabeno būtent iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), į Waterville parką, kurios buvo rastos, kitą nenustatytą dalį – išvežė ar kitokių būdu sunaikino nenustatytas asmuo pravarde „M.“ (t. 1, b. l. 116-117). Šiuo aspektu aktualu tai, jog byloje nebuvo nustatytas nei konkretus bute laikytų narkotinių medžiagų kiekis, nei konkretus bute laikomų narkotinių medžiagų įgijimo faktas, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių narkotinės medžiagos kokaino – įsigijimo fakto, o vien narkotinių medžiagų suradimo Waterville parke, Blančardstaune, Airijoje, faktas neleidžia preziumuoti šio įgijimo požymio buvimo nuteistajam inkriminuojamoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

49. Prokuroras narkotinės medžiagos įsigijimo faktą sieja su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotais 2020 m. rugpjūčio 11 – 12 d. K. K. ir J. R. pokalbiais, tačiau šių pokalbių turinys, o būtent: K. K., nuogąstaudamas, jog pareigūnai bute gali atlikti kratą ir surasti pinigus bei draudžiamas medžiagas, intensyviai prašo J. R., kad jos sūnus E. R. išvalytų butą, o J. R. prieštarauja, nesutinka siųsti sūnaus į butą (t. 1, b. l. 103–104), neįrodo bute laikomų narkotinių medžiagų įsigijimo fakto. Kaip minėta, pokalbių suvestinėse užfiksuota, jog J. R. paklausus, ką reikia sutvarkyti jų namuose, K. K. atsako, jog reikia sutvarkyti likusią įgytų narkotinių medžiagų dalį, kurią jis neišvežė (t. 1, b. l. 103-104), t. y., šių pokalbių turinys neatskleidžia nei konkretaus bute laikytų narkotinių medžiagų kiekio, kadangi šiuo atveju byloje liko nepaneigta nuteistajam palanki abejonė, ar dalis šių narkotinių medžiagų nebuvo įgyta anksčiau ir laikoma bute (past. – ši byla išskirta iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09646-18, kuriame tiriami ir kiti tiek K. K., tiek J. R. galimai padaryti nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 1–3 dalyse (t. 1, b. l. 21–23)), nei konkrečių jų įgijimo aplinkybių – šio pokalbio turinys leidžia tik preziumuoti, kad nenustatyta narkotinių medžiagų dalis buvo įgyta pokalbio dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 10 d. (past. – pokalbis fiksuojamas 2020 m. rugpjūčio 11 d. 00.46 val.).

50. Byloje nepašalinus abejonių dėl konkrečių narkotinių medžiagų, be kita ko, konkretaus jų kiekio įgijimo aplinkybių, nėra pagrindo vadovautis ir skunde nurodomais pokalbių suvestinėse užfiksuotais K. K. pokalbiais su J. R. ar A. P., kuriuose aptariamas K. K. susitikimas su nenustatytais asmenimis, kurio metu šis įgijo neidentifikuotas narkotines medžiagas, po ko išvyko į savo butą, iš kurio, sekamas Airijos policijos pareigūnų, dalį narkotinių medžiagų paslėpė Airijos Waterville parke.

51. Telefoninių pokalbių metu K. K., analizuodamas jo sekimo aplinkybes, nurodo J. R.: „<…> viskas nuo chatos prasidėjo <…> mieste apsišviečiau ko gero <…> Nu gerą, aš pasiiminėjau, ane tep. Jeigu anėj prieš tai, aš siuntinį dėjau prėš tai, ane? Pasiėmiau žmogų, nuvežiau į oro uostą, nuvažiavau į kažkur ten, kap grįžau į tada prasidėjo vis judesys“ (t. 1, b. l. 108-110). Kito pokalbio metu J. R. skambina K. K. ir pokalbio metu nurodo: „Atsukom visas kameras <…> 19:57 aš grįžau <…> aš uodegą pasiėmiau nuo to <...> (t. 1, b. l. 115, 116). K. K. jo sekimo aplinkybes aptarė ir su A. P., be kita ko, aptardamas ir asmenis, su kuriais jis susitiko bylai reikšmingu laikotarpiu, iš kurių galimai įgijo narkotines medžiagas. Telefoninių pokalbių metu K. K. nurodė A. P.: „<…> bet anėj <...> turėjo oro uoste sužaist“; „airis <...> rašo, kad <…> nuo mūsų negalėjo, nes nėra šansų <…> uns monęs paklausė kur <…> tu pasiėmei. Pasakiau, kad „(duomenys neskelbtini)“ žiną. Aš toj pačioj vietoj kur ir tu <…> bet žiną <…> mon viens dalyks į sukėlė – a tau su nauju „Passatu“ atvežė, a su tuo senesiu?“, A. P. atsako: „<…> nemačiau tų galinių lėmpų <…> man rodos ka naujas <...>“, K. K. sako: „<…> bet <…> atvažiuodavo toks kūds, mažiūlėlis, ane?“, A. P. sako: „nu“, K. K. sako: „o daba buvo toks aukštoks <…> a buvo iš mašinos išlipęs?“, A. P. atsako: „ne <…>“, K. K. sako: „nu, mon irgi nebuvo. Bet aš žinau, būdavo toks vaks jauns, o dabar <…> buvo toks aukštesnis <…>“, A. P. sako: „gal, bet pas mumis buvo tas aukštesnis. Nebuvo išlipęs, per longą padavė“, K. K. sako: „nu, mon irgi per longą“. Pokalbio metu K. K. taip pat nurodė: „ <…> bet, „P.“, kas įdomiausia, kad aš įdėjau siuntinį penktą valandą <…> tai jeigu anėj monin sekė, skaityk nuo ryto <...> būt neišleidę išvažiouti <…> aš išvažiavau, įdaviau siuntinį ir išvažiavau, paėmiau ton, ir aš ton norėjau įsodinti pusę aštuonių. Aš <…> po septynių penkiolika buvau oro uoste <…> paleidau, septynios keturiasdešimt aš susitikau, pasiėmiau <…> 19:57 aš jau buvau namuose <…> 19:57 aš jau buvau parvažiavęs su viskou <…> aš trukau kokius 20 minučių, nu apie 15 minučių trukau viskon sutvarkyt ir išvažiavau <…>“ (t. 1, b. l. 174-177).

52. Aptartų telefoninių pokalbių analizė rodo tai, jog K. K. 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo nuvykęs į ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta vietą Airijos Respublikoje, įvardijama – „(duomenys neskelbtini)“, kur iš nenustatytų asmenų, įvardijamų slapyvardžiais „airiai“, preliminariai 19.40 val., susitikimo metu (past. – laikas nustatytas iš K. K. telefoninių pokalbių metu nurodytų aplinkybių, nuteistajam peržiūrėjus buto name įrengtas vaizdo kameras ir tokiu būdu nuteistajam nustačius savo galimą grįžimo į butą laiką po aptariamo susitikimo), šiems per nenustatyto automobilio langą padavus narkotines medžiagas, K. K. įgijo narkotinių medžiagų, kurias nugabeno į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurių dalį nuteistasis vėliau išvežė į Waterville parką. Vis dėlto, byloje nenustatyta, jog apartomis aplinkybėmis buvo įgytos būtent narkotinės medžiagos, kurios nurodytos kaip nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Šiuo aspektu svarbu tai, jog nei konkreti įgytos narkotinės medžiagos rūšis, nei konkretus įgytos narkotinės medžiagos kiekis nebuvo nustatytas, o, šias įgijęs, nuteistasis išvyko į savo namus. Šiame kontekste reikšminga ir byloje esanti vėlesnio pokalbio dalis, remiantis kuria K. K. ir anksčiau buvo įgijęs narkotinių medžiagų mišinio, kurias taip pat buvo parsigabenęs, tikėtina, į savo butą – K. K., siekdamas nustatyti galimą jo sekimo laikotarpį, pokalbio metu su A. P. taip pat nurodė: „aš praeitą ketvirtadienį pasiėmiau miksą <…> pasiėmiau tokiam <...> rajone miksą, parsivežiau miksą, sutvarkiau“; „išvežiau, sudėliojau miksą <…> nieks monęs nesekė <…>“ (t. 1, b. l. 174-177).

53. Aptartos aplinkybes rodo tai, jog Waterville parke rastos narkotinės medžiagos – kokainas, kurios buvo atgabentos iš nuteistojo buto, kur jos buvo „sutvarkytos“ nuteistojo K. K.: „<…> aš trukau kokius 20 minučių, nu apie 15 minučių trukau viskon sutvarkyt ir išvažiavau <…>“ (t. 1, b. l. 174-177), o ne aptariamos įgijimo vietos, galėjo būti įgytos ir kitomis aplinkybėmis, kadangi byloje nėra galimybės nustatyti minimalaus įgytų narkotinių medžiagų kiekio aukščiau nurodytomis aplinkybėmis – byloje nepaneigta aplinkybė, jog nuteistasis bute galėjo laikyti ir kitu metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytų narkotinių medžiagų, dėl ko byloje nesant kitų įrodymų, objektyviai pagrindžiančių bylai reikšmingas narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad kaltinime nurodytos Waterville parke rastos narkotinės medžiagos buvo įgytos būtent kaltinamame akte nurodytu laiku ir vietoje. Kaip minėta, šios aplinkybės apeliaciniame skunde grindžiamos selektyviu K. K. bei A. P. ir J. R. telefoninių pokalbių vertinimu, be kita ko, ignoruojant kitas nuteistojo pokalbio metu nurodytas aplinkybes, kitų duomenų – narkotinės medžiagos nebuvo identifikuotos jų įgijimo metu, jų įgijimo metu nuteistasis nebuvo sekamas ar kitaip kontroliuojamas, pagrindžiančių šią kaltinimo dalį byloje nėra. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į byloje esančių įrodymų prieštaringumą: Airijos pareigūnas M. M., slapta sekęs nuteistąjį K. K., apklausų metu tvirtino, jog K. K. nuo stebėjimo pradžios, t. y., nuo 18 val. iki 21 val., nebuvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos, o išvykęs važiavo tiesiai į Waterville parką. Sugretinus šio liudytojo parodymus su aptartu pokalbių turiniu matyti tai, jog nuteistasis K. K. klaidingai interpretuodamas vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, susijusias su jo grįžimo laiku, galėjo pokalbių metu nurodyti klaidingą jo susitikimo bei grįžimo į butą laiką. Aptartos aplinkybes iliustruoja tai, jog šiuo atveju nėra pagrindo nuteistojo kaltę grįsti išskirtinai aptartų telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis.

57. Šių pokalbių analizė rodo tai, jog 2020 m. rugpjūčio 5 – 7 d. K. K. susitikimai su nenustatytais asmenimis neįvyko, kadangi šie asmenys su juo nesusisiekdavo. 2020 m. rugpjūčio 8 d. pokalbių turinys rodo tai, jog K. K. informavo J. R., kad vyksta „susitvarkyti“, tačiau jokių kitų konkrečių duomenų byloje nėra, o nustatytas pokalbio laikas – 2020 m. rugpjūčio 8 d. nėra susijęs su šioje byloje nagrinėjamomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis, įvykusiomis 2020 m. rugpjūčio 10 d. 2020 m. rugpjūčio 9 d. K. K. prašo J. R. susisiekti su nenustatytais asmenimis „airiais“, nurodydamas: „terorizuok būtinai <...> šiandien susitvarkyt turi“, į ką J. R. atsako: „juk atsiuntė tun tau <…> dėl vaiko kur parašyt“ (t. 1, b. l. 144). Šių pokalbių turinys, o būtent: J. R. atsakymas į K. K. paklausimą, nesuteikia pagrindo išvadai, jog šiuo metu buvo kalbama apie galimą narkotinių medžiagų įsigijimą. Remiantis J. R. parodymais, J. R. kartu su K. K. augina mažamečius vaikus, dėl ko šiuo atveju nėra objektyvių duomenų, paneigiančių abejonę, jog šio pokalbio turinys buvo susijęs su vaikų priežiūra susijusiais klausimais – „dėl vaiko kur parašyt“.

58. Analizuojant vėlesnius telefoninius pokalbius, ne kartą aptartus aukščiau, matyti ir tai, jog 2020 m. rugpjūčio 11 – 12 d. K. K. ir J. R. pokalbių metu neužfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės dėl K. K. bute laikomų narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių. Telefoninių pokalbių suvestinių turinys rodo tai, jog J. R. tik post factum buvo informuota K. K., jog jis paslėpė nenustatytą kiekį narkotines medžiagos, kuri buvo laikoma jo bute, Waterville parke, aiškiu tikslu – K. K. prašant J. R., kad jos sūnus „sutvarkytų“, t. y., paslėptų ar sunaikintu bute laikomas likusias narkotines medžiagas. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių kaltinimo dalį, kad J. R., laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d., tarėsi dėl kokaino perdavimo K. K., tuo metu aplinkybes, susijusias su K. K. narkotinių medžiagų gabenimu bei laikymu, išteisintoji sužino ne dėl galimo bendrininkų susitarimo veikti bendrai, o dėl to, kad nuteistasis K. K. per J. R. bandė susisiekti su jos sūnumi, tikslu paslėpti jo namuose likusią narkotinių medžiagų dalį. Tokiu būdu, byloje nėra duomenų, atskleidžiančių dviejų asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, jų veikos bei tyčios bendrumą. Taigi, byloje nenustatyta ir bendrininkavimo požymių, o išteisintosios J. R., K. K. sugyventinės, suvokimas apie K. K. daromą nusikaltimą, šiam disponuojant narkotinėmis medžiagomis, neleidžia prieiti prie išvados apie išteisintosios prisidėjimą prie konkrečios kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos.

59. Prokuroro apeliaciniame skunde J. R. bei K. K. pareikštas kaltinimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo bei J. R. veiksmų padarant nusikaltimą, grindžiamas ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnų T. Ž. ir R. J. parodymais. Šių liudytojų parodymų analizė rodo tai, jog policijos pareigūnų parodymai dėl bylai reikšmingų aplinkybių yra išvestiniai – analitinio pobūdžio, kadangi apklausų metų pareigūnai R. J. (t. 9, b. l. 75-78), T. Ž. (t. 7, b. l. 96-98) pripažino, jog iš telefoninių pokalbių turinio susidarė nuomonę apie tai, kad K. K. vadovavo organizuotai grupei, kurios nariu buvo ir J. R.. Liudytojai iš K. K. ir J. R. pokalbių telefonu susidarė nuomonę, kad J. R. per interneto pokalbių programėles rašydavo kitiems asmenims K. K. nurodytus pranešimus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Kaip nurodoma ir prokuroro skunde, šie liudytojai iš gautų duomenų visumos padarė išvadą apie K. K. ir J. R. santykį su narkotinėmis medžiagomis. Taigi, pareigūnų parodymuose nėra užfiksuota jokių bylai turinčių reikšmės faktinių aplinkybių, kurias šie liudytojai galėtų patvirtinti, o yra perteikta byloje aptartų telefoninių pokalbių santrauka, kurių pagrindu daromos išvados dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo, t. y. iš esmės yra pateikiamas subjektyvus byloje esančių duomenų vertinimas. Aptartos aplinkybės rodo tai, jog šių liudytojų parodymai negali būti laikomi nei netiesioginiais, nei išvestiniais įrodymais, neturinčiais savarankiško įrodymų statuso, kadangi šie liudytojai iš esmės pateikė byloje esančių įrodymų – pokalbių išklotinėse užfiksuotų duomenų, vertinimą. Tokiu būdu šių liudytojų parodymai, tiek kiek jie nėra susiję su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo aplinkybių, nelaikytini savarankišku įrodymu šaltiniu, galinčių patvirtinti ar paneigti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl šių liudytojų parodymais teismo nuosprendis negali būti grindžiamas.

60. Analizuojant prokuroro apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pakartotinai pabrėžia, jog teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Taigi, siekiant asmenį patraukti baudžiamojo atsakomybėn dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo bei gabenimo, turi būti neginčijamai nustatytos konkrečios šių alternatyvių požymių padarymo aplinkybes.

61. Prokuroro teigimu, J. R. žinojimą apie K. K. nusikalstamą veiką ir jos bendrininkavimą padedant pastarajam įsigyti narkotinių medžiagų, patvirtina J. R. parodymai, kurie buvo duoti kitoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir prijungti prie nagrinėjamos bylos. Šiuose parodymuose J. R. nurodo, kad 2015 m. – 2016 m. K. K., A. P., A. N. ir G. V. verslas yra susijęs su prekyba narkotikais. J. R., K. K. prašymu, iš savo telefono rašė žinutes anglų kalba K. K. nurodytam adresatui. J. R. nurodė, kad iš žinučių turinio suprato, jog rašo dėl naujos narkotikų partijos įsigijimo (t. 3, b. 1. 10-14). Nagrinėjamoje byloje apklausta išteisintoji J. R. kalta neprisipažino ir parodė, kad nesitarė su K. K. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir nerašė jokių pranešimų narkotinių medžiagų tiekėjams. Aptartų J. R. parodymų analizė rodo tai, kad išteisintoji niekada nepripažino jai šioje byloje inkriminuotų aplinkybių – viso baudžiamojo proceso metu neigė dalyvavusi 2020 m. rugpjūčio 10 d. – 28 d. nusikalstamos veikos padaryme, disponuojant 151,389 g – narkotinių medžiagų – kokaino. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčo, jog nuteistojo K. K. sugyventinė J. R. žinojo apie jo daromą nusikaltimą, be kita ko, ir apie 2015 m. – 2016 m. K. K. galimai daromus nusikaltimus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių konkretų jos indėlį šioje byloje inkriminuojamos veikos padaryme.

62. Nuteistosios J. R. kaltės nepagrindžia ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, jog K. K. turėjo labai dideles pinigų sumas, kurias parsivežė į Lietuvą, dalį jų investavo, nusipirko butus. Nurodė, jog žino, kad Airijoje K. K. pardavinėjo narkotikus, juos gaudavo dideliais kiekiais. K. K. gaudavo narkotikus dideliais kiekiais, o J. R. ir jos motina juos fasuodavo į mažesnes dozes, kad galėtų prekiauti (t. 8, b. l. 9-10). Šis liudytojas dėl galimos grėsmės atskleisti jo anonimiškumą ne tik negalėjo nurodyti turimos informacijos šaltinių, dėl ko šio liudytojo parodymai teismo posėdyje negalėjo būti patikrinti BPK 20 straipsnio tvarka, tačiau ir jo parodymų turinys yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių dėl disponavimo laibai dideliu kiekiu – 151,389 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d.

63. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog byloje nėra konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad J. R., veikdama bendrininkų grupe neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Atitinkamai kaip pagrįsta prielaidomis vertintina ir K. K. pareikšta kaltinimo dalis dėl narkotinių medžiagų įgijimo, kuri pirmosios instancijos teismo pagrįstai pašalinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje kaltinimas grindžiamas daugiausia prielaidomis, neleidžiančiomis daryti kategoriškų išvadų, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. J. R. ir K. K. viso proceso metu kategoriškai neigiant kaltę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, byloje nėra pagrįstų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamajame akte inkriminuotų narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybių, be kita ko, byloje iš esmės nėra nustatytas nė vienas veiksmas, kuriuo J. R. prisidėjo prie K. K. nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, byloje neįrodžius visų reikšmingų nusikalstamos veikos sudėties požymių, teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko ir nuteistojo K. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, ir šią dalį išdėstyti taip:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.