Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo K. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. K. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, o būtent: K. K., veikdamas bendrininkų grupėje su J. R., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą - kokainą, iki 2020-08-03, tiksli data ir laikas tyrimu nenustatyti, Plungės mieste, sutarė įsigyti paminėtą narkotinę medžiagą Airijoje. Tuo tikslu susitarė, jog J. R., būdama Lietuvoje rašys trumpuosius tekstinius pranešimus narkotinių medžiagų tiekėjui iš Airijos dėl jų įsigijimo, o K. K. vyks į Airiją, į Dublino miestą, susitikti su narkotinių medžiagų tiekėjo atsiųstu asmeniu, tikslu įgyti narkotines medžiagas. Susitarus su J. R., jis – K. K. 2020-08-03 iš Lietuvos išskrido į Airiją, į Dublino miestą. J. R., vykdydama susitarimą su K. K., laikotarpyje nuo 2020-08-05 iki 2020-08-09 rašydama trumpuosius tekstinius pranešimus narkotinių medžiagų tiekėjui, susitarė, jog narkotinės medžiagos K. K. bus perduotos 2020-08-10 sutartoje vietoje Dublino mieste. K. K., gavęs iš J. R. informaciją dėl narkotinių medžiagų įgijimo, 2020-08-10 apie 19.40 val. Dublino mieste Airijoje, tiksli vieta tyrimu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 297,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 151,389 g narkotinės medžiagos-kokaino. Tą pačią dieną paminėtą narkotinę medžiagą, supakuotą į 4 plastikinius maišelius ir sudėtą į 2 stiklainius, apie 20.15 val. išvežė ir paslėpė parko „Waterville Park“, Blančardstaune, Dubline 15, Airijoje, žaliojoje zonoje bei veikdamas bendrai su J. R., laikė ten iki 2020-08-28, kol apie 16.15 val. minėtame parke 2 stiklainius, kuriuose buvo 4 plastikiniai maišeliai, kuriuose bendrai buvo 297,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 151,389 g narkotinės medžiagos-kokaino, rado ir paėmė Airijos policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais K. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis K. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi kaltinamajam K. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyti suėmimo taikymo pagrindai.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo K. K. gynėjas advokatas Simonas Slapšinskas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir skirti kaltinamajam K. K. užstatą ir esant būtinumui kitas suderinamas kardomąsias priemones.

4.1. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra formali ir deklaratyvi. Apygardos teismas nutartyje visiškai nevertino daugelio veiksnių, kurie rodo, kad siekiant užtikrinti kaltinamojo K. K. dalyvavimą procese ir operatyvų baudžiamosios bylos nagrinėjimą nėra būtina taikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Nutartyje išdėstyti motyvai nėra pakankami, kad pagrįstų pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą kaltinamajam, baudžiamosios bylos duomenys neleidžia daryti išvados apie skundžiamoje nutartyje nurodytų suėmimo taikymo pagrindų egzistavimą, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina. Teismas skundžiamoje nutartyje atkartojo tuos pačius teiginius, kaip ir ankstesnėse nutartyse, kuriomis buvo pratęsiamas suėmimo terminas. Apeliantas pažymi, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pratęsiant kaltinamajam K. K. suėmimo taikymą jau iki 2 metų 3 mėnesių, nebuvo laikomasi imperatyvių reikalavimų, išplėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, buvo pažeistas proporcingumo principas. Skunde cituojama nacionalinė ir tarptautinė teismų praktika, susijusi su kardomosios priemonės – suėmimo skyrimu ir pratęsimu.

4.2. Be to, nurodo, kad teismas ignoravo BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą, kai dirbtinai atskyrus ikiteisminį tyrimą dėl Airijoje galimai padarytos nusikalstamos veikos, K. K. suėmimas ikiteisminio tyrimo metu truko ilgiau nei 18 mėnesių.

4.3. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje, grindžiant suėmimo termino pratęsimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, išimtinis dėmesys skiriamas inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui. Įstatymo normoje (BPK 122 straipsnio 2 dalis) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, tuo tarpu, sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes, t.y. į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą galima spręsti ar egzistuoja pagrindas manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai tokią išvadą patvirtina ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės. Suėmimo (juolab ilgalaikio suėmimo) negalima pagrįsti remiantis vien galimos bausmės griežtumu. Nagrinėdamas šį klausimą apygardos teismas tinkamai nesivadovavo EŽTT praktika.

4.4. Nurodo, jog teismo motyvai, jog kaltinamojo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl trijų labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 249 straipsnio 3 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, bei sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, jog už šių nusikalstamų veikų padarymą yra numatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. K. kaltinamas apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu, pažeidžia imperatyvias baudžiamojo proceso įstatymo normas, nes konkrečioje baudžiamojoje byloje priimami teismo procesiniai sprendimai gali būti grindžiami tik tais duomenimis, kurie yra tos bylos duomenys, ir su kuriais betarpiškai susipažino teismas. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nėra ir negali būti susipažinęs su kito ikiteisminio tyrimo ir kitos baudžiamosios bylos medžiaga, nežino ir negali žinoti, kokie konkretūs įtarimai ir kaltinimai yra pateikti konkretiems asmenims, ar pateikti įtarimai ir kaltinimai yra grindžiami bent minimaliai patikimais duomenimis. Be to, kitas ikiteisminis tyrimas bei kita baudžiamoji byla niekaip nepagrindžia to, kad kaltinamasis K. K. paleistas iš suėmimo darys naujus nusikaltimus. Nutartyje akcentuojami baudžiamieji procesai trunka jau eilę metų, tačiau iki šiol nėra užbaigti galutiniu teismo sprendimu.

4.5. Apeliantas nurodo, kad teismo prielaidos, jog K. K. gali turėti ryšių su užsienio valstybių piliečiais, kurių pagalba galėtų bandyti bėgti bei slėptis, yra visiškai nepagrįstos. Kaltinimai, kad jis veikė bendrininkų grupės bendrininkavimo forma, kad inkriminuotas nusikaltimas yra tarptautinio pobūdžio, nepagrindžia fakto, jog K. K. gali turėti ryšių su užsienio valstybių piliečiais, kurių pagalba galėtų bandyti bėgti bei slėptis. Nors K. K. turi ryšių Airijoje, kadangi ten kurį laiką gyveno, tačiau pabrėžtina, kad minėtų ryšių negalima prilyginti nusikalstamiems ryšiams. Šios aplinkybės kaltinamasis neslėpė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, o akivaizdu, jog baimindamasis suėmimo termino pratęsimo, K. K. nebūtų atvirai deklaravęs savo turimų ryšių užsienio valstybėse. Tokių ryšių šiuolaikiniame pasaulyje turi beveik visi visuomenės nariai, tačiau vieno ar kito pažįstamo asmens užsienyje turėjimas nėra pagrindas taikyti suėmimą. Be to, teismas nenurodė nei vieno pagrįsto motyvo, kodėl K. K. turėtų norėti išvykti iš Lietuvos ir slapstytis. Asmenys, kuriems šioje baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai, gyvena būtent Lietuvos Respublikoje, o ne užsienio valstybėse. K. K. savo kaltės nepripažįsta ir siekia įrodyti, jog yra kaltinamas nepagrįstai, tą jis gali padaryti tik betarpiškai dalyvaudamas baudžiamajame procese. Nusikalstamų ryšių užsienyje nepagrindžia ir tai, jog kaltinamasis K. K. praeityje buvo teistas Lenkijos Respublikoje ir Airijoje. Be to, vien ryšių turėjimas užsienio valstybėse negali būti motyvas laikyti asmenį suimtą.

4.6. Pažymi, kad nutarties išvada, jog K. K. socialiniai (šeiminiai), ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra ypatingai tvirti, neatitinka tikrovės, nes teismas ignoravo visus faktus, rodančius, kad K. K. su Lietuvos Respublika yra susaistytas stipriais pozityviais socialiniais (šeiminiais) bei ekonominiais ryšiais. K. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi išlaikytinių mažamečių vaikų, yra įkūręs ir vadovauja įmonei, t.y. vykdo darbinę veiklą, iš kurios gauna teisėtas pajamas, kurias deklaruoja bei nuo jų sumoka nustatyto dydžio mokesčius valstybės biudžetui. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis su Lietuvos Respublika yra saistomas iš esmės visais įmanomais, itin tvirtais, ilgalaikiais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, todėl nėra pagrindo išvadai, jog K. K. bandys bėgti ar slėptis nuo teismo. Teismo abejingumas nurodytų aplinkybių kontekste tik parodo, kad šioje byloje yra suabsoliutinama viena aplinkybė - kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas, kuriai suteikiamas prioritetas visų kitų aplinkybių atžvilgiu. Įvertinus K. K. socialinių, šeiminių ryšių stiprumą bei kitomis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip intensyvi priežiūra, galimus taikyti suvaržymus, šie socialiniai, šeiminiai ryšiai yra pilnai pakankami tam, kad užtikrinti, jog K. K. nesislėps (nebėgs) nuo teismo bei kitais būdais netrukdys proceso eigos.

4.7. Pažymi, jog vien tai, kad prokuroro manymu, veiką reikia kvalifikuoti kaip padarytą bendrininkų grupe, nereiškia, kad konkretus kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Baudžiamoji byla nėra išnagrinėta teisme, nėra nustatyta, ar inkriminuojama veika apskritai buvo padaryta, jei taip - tai kokia bendrininkavimo forma, todėl šie teismo motyvai yra visiškai nepagrįsti.

4.8. Nurodo, kad K. K. anksčiau Lietuvoje teistas nebuvo, ir nors buvo teistas užsienyje, tačiau yra pilnai atlikęs paskirtas bausmes. Asmens nuteisimas praeityje, kaip faktas, nekinta visą likusį teisto žmogaus gyvenimą, netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia šias aplinkybes nuolat akcentuoti sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar pratęsimo. Teiginiai, kad K. K. nusikalstamą veiką galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti nelegalių pajamų, yra visiškai nepagrįsti. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad K. K. gaudavo lėšų pragyvenimui iš kažkokių nelegalių veiklų. K. K. yra dirbantis ir teisėtas pajamas gaunantis asmuo, o remiantis vien asmeniui pareikštų kaltinimų pobūdžiu, negalima konstatuoti asmens tariamo pavojingumo bei polinkio daryti naujas nusikalstamas veikas siekiant finansinės naudos. Nurodo, kad jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad K. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, baudžiamosios bylos medžiagoje tiesiog nėra.

4.9. Apeliantas pažymi, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas net nesvarstė galimybės taikyti kaltinamajam K. K. kitas kardomąsias priemones, t.y. tik formaliai pratęsė ir taip neproporcingai ilgą laiką taikomo suėmimo terminą. Skundžiamoje nutartyje nepateikta jokių faktinių aplinkybių ir išsamesnių motyvų, kurie patvirtintų, jog kaltinamajam K. K. šiuo metu negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tai, jog teismas neįvykdė įpareigojimo ilgą laiką tęsiant suėmimo terminą kiekvieną kartą vis atidžiau nagrinėti suėmimo pagrindų realumą, įrodo aplinkybė, jog nors už K. K. buvo sumokėtas 50 000 Eur užstatas, tačiau teismas užstato įmokėjimo fakto skundžiamoje nutartyje net nepaminėjo, šios aplinkybės visiškai nevertino ir nenurodė jokių motyvų, dėl kurių užstatas nebūtų tinkama ir pakankama kardomoji priemonė. Už K. K. sumokėta užstato suma, atsižvelgiant į jo ir jo šeimos narių turtinę padėtį, yra didelė pinigų suma, kuri yra pakankama tam, kad užtikrintų netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą tolesniame procese. Kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita itin efektyvi kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurią teismai sėkmingai taiko ir kitose analogiškose bylose. Ši kardomoji priemonė itin reikšmingai apriboja kaltinamojo laisvę ir leidžia realiu laiku pilnai kontroliuoti jo judėjimą bei buvimo vietą, todėl taikant šią priemonę neabejotinai būtų užtikrinta ne tik tai, kad būdamas laisvėje K. K. negalės bėgti (slėptis) nuo teismo, bet ir jokiais kitais būdais netrukdys vykstančiam procesui. Ši priemonė, nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, būtų adekvati kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui, bei nevaržytų jo teisių labiau, nei tai yra būtina siekiant įstatyme numatytų proceso tikslų. Nurodo, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones.

4.10. Pažymi, kad įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, kardomoji priemonė - suėmimas K. K. būtų taikoma jau 2 metus ir 3 mėnesius. Nepaisant K. K. pareikšto kaltinimo pobūdžio, inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumo, gresiančios bausmės griežtumo, inkriminuojamo veikimo bendrininkų grupėje, pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminui pasiekus tokią ribą, minėtos aplinkybės nebegali pateisinti asmens laisvės suvaržymo griežčiausiomis sąlygomis. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas vienas nusikalstamos veikos epizodas, bylą sudaro vos 4 tomai bylos medžiagos, kaltinimai yra pareikšti dviem asmenims, todėl priešingai, nei nurodyta nutartyje, tokia baudžiamoji byla objektyviai negali būti laikoma nei sudėtinga, nei didelės apimties, ir toks bylos sudėtingumas bei apimtis negali pateisinti neproporcingai ilgo asmens teisių ir laisvių suvaržymo. Nuolat pratęsiant ilgalaikį suėmimo taikymą vien formaliais pagrindais ir tokio procesinio sprendimo tinkamai nemotyvuojant, yra nepagrįstai ir neproporcingai varžomos kaltinamojo teisės.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas ir kaltinamasis prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo K. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria K. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

8. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga daroma išvada, kad surinktų duomenų pakanka manyti, jog K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamosios J. R., liudytojų M. M. (M. M.), K. K. (K. K.), T. Ž., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausų, slaptų (neviešų) tyrimo veiksmų, kratų ir apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Svarbu ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo, jos termino pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, t. y. duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas spręsti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jokiu būdu nesprendžiama, ar jie bus pripažinti įrodymais, ar jais bus grindžiamas nuosprendis ir panašiai. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK neįpareigoja teismo nutartyje detalizuoti tokių duomenų turinio, tačiau teismui, priimant sprendimą, tokių duomenų turi būti užtektinai. Gynėjas posėdžio metu iškėlė duomenų pakankamumo klausimą, teigdamas, kad skundžiamoje nutartyje nurodytų liudytojų parodymuose neužfiksuotos aplinkybės, leidžiančios daryti prielaidą, kad K. K. galėjo įvykdyti jam inkriminuojamą veiką. Su tokiais gynėjo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad liudytojo M. M. parodymuose užfiksuota aplinkybė, jog K. K. liudytojo buvo tiesiogiai pastebėtas einantis ir grįžtantis iš parko, kuriame, panaudojus tyrimo metu gautą žemėlapį su informacija apie narkotinių medžiagų buvimo vietą, ir buvo rastos narkotinės medžiagos. Liudytojo K. K. parodymuose užfiksuotos narkotinių medžiagų radimo aplinkybės, liudytojo, policijos pareigūno T. Ž. parodymuose atskleista informacija, kurios pagrindu pareigūnas, vykdęs kriminalinės žvalgybos veiksmus, padarė išvadą dėl K. K. galimo vadovavimo nusikalstamai grupuotei, susivienijimui. Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymuose pateikta informacija, kad K. K. kartu su savo sugyventine ir šios motina galimai disponavo ir platino didelius kiekius narkotinės medžiagos.

9. Klaipėdos apygardos teismas K. K. pratęsė suėmimo terminą įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas.

10. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog K. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagrįstą manymą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo gali patvirtinti informacija apie gresiančią bausmę, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę. K. K. yra kaltinamas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo, kuris yra labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), padarymu, už kurį numatytas tik laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Sutiktina su skundo argumentu, kad gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Aplinkybę, kad K. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrindžia ir kiti byloje esantys duomenys. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad grindžiant suėmimo termino pratęsimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, apygardos teismas išimtinį dėmesį skyrė inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas sprendė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas remdamasis byloje esančių duomenų visuma – padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, gresiančios bausmės griežtumu, kaltinamojo turimais ryšiais užsienio valstybėje bei Lietuvoje ir kt.

12. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys apie K. K. turimus ryšius užsienyje – t. y. bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. anksčiau teistas Lenkijoje ir Airijoje, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. kaltinamasis dažnai lankydavosi Airijoje. Taip pat kaltinamasis K. K. galimai nusikalstamą veiką padarė veikdamas ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje – nustatyta, kad galimai padarytas nusikaltimas yra tarptautinio pobūdžio, narkotinės medžiagos galimai buvo įgytos ir laikomos Airijoje, kol narkotines medžiagas rado ir paėmė Airijos policijos pareigūnai. Be to, kaltinamojo turimus ryšius Airijoje patvirtino ir liudytojai M. M., T. Ž., liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje bei leidžia objektyviai įžvelgti galimą kaltinamojo pasislėpimo riziką.

13. Minėtų kaltinamojo socialinių ryšių užsienyje kontekste teismas pažymi, jog priešingai, nei teigiama skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis nėra saistomas stipriais socialiniais, ekonominiais, šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Kaltinamojo teigimu, jo šeima gyvena Lietuvoje, jis Lietuvoje augina du mažamečius vaikus. Sodros duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis iki 2021 m. kovo 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės be jokios abejonės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto realiai egzistuojančio suėmimo pagrindo, juolab, kad šios aplinkybės neatsirado staiga, jos kaltinamajam buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo galimo padarymo, kas rodo ir K. K. atsainų požiūrį į šeimą, todėl ir šiuo metu jos nelaikytinos esminėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą švelnesnės kardomosios priemonės taikymui. Be to, svarbu ir tai, jog kaltinamojo sugyventinė taip pat yra kaltinamoji šioje baudžiamojoje byloje. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti apie tai, jog K. K., neturėdamas stiprių šeiminių-ekonominių-socialinių ryšių Lietuvoje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

14. Be to, teismas vertina, kad egzistuoja ir Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas, t.y. yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad nesuimtas kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

15. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. K. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Taigi ši nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sąrašą, dėl ko gali būti paskirtas suėmimas. K. K. pareikšto kaltinimo esmė sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis galimai inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė neatsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Nusikalstamą veiką galimai įvykdė iš savanaudiškų tikslų, siekdamas neteisėtu būdu, susijusiu su narkotinių medžiagų disponavimu, užsidirbti pajamų, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei. Nusikalstamą veiką galimai padarė veikdamas bendrininkų grupėje. K. K. anksčiau yra baustas administracine tvarka, teistas Lenkijoje ir Airijoje. Be to, nustatyta ir tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, kuriame K. K. įtariamas dalyvavęs nusikalstamame susivienijime, prekyba žmonėmis ir neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos - heroino. Taip pat Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. K. kaltinamas apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

16. Gynėjas skunde nepagrįstai teigia, kad vertinant aplinkybes, susijusias su kita kaltinamojo atžvilgiu vykdoma baudžiamąja byla ir ikiteisminiu tyrimu, pažeidžiamos imperatyvios baudžiamojo proceso įstatymo normos. Į analogišką gynėjo argumentą jau buvo atsakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartyje, nurodydamas, jog nors šie duomenys negali būti betarpiškai vertinami šioje baudžiamojoje byloje, kurioje K. K. dėl minėtų veikų nėra kaltinamas, tačiau jie apibūdina K. K. asmenybę, jo pavojingumą. Be to, gynėjas nurodo, jog sprendžiant kardomųjų priemonių skyrimo ar pratęsimo klausimą, draudžiama nuolat akcentuoti asmens ankstesnį teistumą. Visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaisant to, kad gynėjo teigimu K. K. yra atlikęs bausmes už ankstesnius nusikaltimus, tačiau ankstesni kaltinamojo teistumai gali būti įvertinami, teismui siekiant susidaryti kuo visapusiškesnę nuomonę apie kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybę, į kitus kaltinamojo atžvilgiu vykdytus ar šiuo metu tebevykstančius baudžiamuosius procesus atsižvelgė pagrįstai. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad vien kaltinamojo atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas bei kita baudžiamoji byla nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamais K. K. paleistas iš suėmimo darys naujus nusikaltimus, tačiau anksčiau nurodytų aplinkybių visuma – galimai padaryto nusikaltimo sunkumas, kaltinamojo asmenybė, kaltinamojo atžvilgiu vykdyti ir tebevykstantys baudžiamieji procesai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei leidžia spręsti, jog K. K. linkęs nusikalsti ir gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

17. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Aptariamu atveju K. K. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų, o suėmimas jam taikomas nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog bendras K. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pažeistų įstatyme imperatyviai numatytą maksimalų suėmimo terminą.

18. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo argumentu, jog šiuo atveju yra nagrinėjamas vienas nusikalstamos veikos epizodas, baudžiamąją bylą sudaro vos 4 tomai bylos medžiagos, kaltinimai yra pareikšti dviem asmenims, todėl toks bylos sudėtingumas bei apimtis negali pateisinti neproporcingai ilgo asmens teisių ir laisvių suvaržymo. Nustatyta, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje baudžiamoji byla sudaro 9 tomus, baudžiamoji byla yra tarptautinio pobūdžio, bylos nagrinėjimas apygardos teisme nėra vilkinamas, byla teisme gauta 2022 m. vasario 15 d., byloje jau buvo 7 teisiamieji posėdžiai, iš kurių dalis neįvyko dėl kaltinamosios J. R. ir jos gynėjo advokato nedalyvavimo, teisiamajame posėdyje įgyvendinant teisinės pagalbos prašymą apklaustas liudytojas iš Airijos, be to, iki 2022 m. spalio 5 d. suderinti dar 4 teisiamieji posėdžiai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog bendras K. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas būtų laikytinas neproporcingu.

19. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad teismas ignoravo BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą, kai dirbtinai atskyrus ikiteisminį tyrimą dėl Airijoje galimai padarytos nusikalstamos veikos, K. K. suėmimas ikiteisminio tyrimo metu truko ilgiau nei 18 mėnesių. Pažymėtina, jog šiuo atveju teismas sprendžia dėl teismo nutarties, kuria kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje buvo pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo. Šia nutartimi buvo pratęstas K. K. suėmimo terminas ne ikiteisminiame tyrime, o teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padarytas BPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

20. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau netaikant griežčiausios kardomosios priemonės šiuo atveju neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

21. Nors skundžiamoje nutartyje detaliai neaptartos kiekvienos iš procesiniame įstatyme numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau, kaip matyti, pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Svarstydama galimybę kaltinamajam taikyti gynėjo skunde prašomas švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą (gynėjas nurodė, jog už K. K. buvo sumokėtas 50 000 Eur užstatas), intensyvią priežiūrą ar kitas kardomąsias priemones, įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jo turimus ryšius užsienyje bei kitus bylos duomenimis, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo skirti K. K. švelnesnę kardomąją priemonę, nes nei gynėjo nurodyta kardomoji priemonė, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese bei naujų nusikalstamų veikų nedarymą. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati K. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taigi yra ir formalioji suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje.

22. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais K. K. gynėjo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi kaltinamajam K. K. pratęstą kardomosios priemonės - suėmimo terminą 3 mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.