Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo K. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. K. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, o būtent: K. K., veikdamas bendrininkų grupėje su J. R., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą - kokainą, iki 2020-08-03, tiksli data ir laikas tyrimu nenustatyti, Plungės mieste, sutarė įsigyti paminėtą narkotinę medžiagą Airijoje. Tuo tikslu susitarė, jog J. R., būdama Lietuvoje rašys trumpuosius tekstinius pranešimus narkotinių medžiagų tiekėjui iš Airijos dėl jų įsigijimo, o K. K. vyks į Airiją, į Dublino miestą, susitikti su narkotinių medžiagų tiekėjo atsiųstu asmeniu, tikslu įgyti narkotines medžiagas. Susitarus su J. R., jis – K. K. 2020-08-03 iš Lietuvos išskrido į Airiją, į Dublino miestą. J. R., vykdydama susitarimą su K. K., laikotarpyje nuo 2020-08-05 iki 2020-08-09 rašydama trumpuosius tekstinius pranešimus narkotinių medžiagų tiekėjui, susitarė, jog narkotinės medžiagos K. K. bus perduotos 2020-08-10 sutartoje vietoje Dublino mieste. K. K., gavęs iš J. R. informaciją dėl narkotinių medžiagų įgijimo, 2020- 08- 10 apie 19.40 val. Dublino mieste Airijoje, tiksli vieta tyrimu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 297,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 151,389 g narkotinės medžiagos-kokaino. Tą pačią dieną paminėtą narkotinę medžiagą, supakuotą į 4 plastikinius maišelius ir sudėtą į 2 stiklainius, apie 20.15 val. išvežė ir paslėpė parko „Waterville Park“, Blančardstaune, Dubline 15, Airijoje, žaliojoje zonoje bei veikdamas bendrai su J. R., laikė ten iki 2020-08-28, kol apie 16.15 val. minėtame parke du stiklainius, kuriuose buvo 4 plastikiniai maišeliai, kuriuose bendrai buvo 297,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 151,389 g narkotinės medžiagos-kokaino, rado ir paėmė Airijos policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais K. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis K. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam K. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 27 d. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyti suėmimo taikymo pagrindai.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo K. K. gynėjas advokatas Simonas Slapšinskas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį, skirti kaltinamajam K. K. bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą ir kaltinamąjį K. K. iš suėmimo paleisti.

4.1. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais, patvirtinančiais tolimesnės kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo pagrindų ir sąlygų egzistavimą.

4.2. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas, iš esmės remdamasis aplinkybe, kad K. K. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta griežta, tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė, taip pat aplinkybe, kad ši nusikalstama veika galimai padaryta užsienio valstybėje. Apelianto manymu, tokia teismo nutartis, nenurodant jokių konkrečių duomenų, pagrįstų byloje surinkta konkrečia medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja pagrindas manyti, jog K. K. gali iš tiesų bėgti ar slėptis, remiantis vien tik kaltinimo sunkumu ir pagrįstumu, kas savaime yra būtinoji sąlyga kardomosios priemonės taikymui, laikytina prieštaraujančia paties BPK 122 straipsnio 2 dalies reikalavimams bei nuosekliai šiuo klausimu suformuotai Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

4.3. Taip pat nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys bei juos pagrindžiantys dokumentai, jog K. K. turi du nepilnamečius vaikus, su vaikų motina J. R. ketina susituokti, Lietuvoje jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, taip pat turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį – buvo UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Apeliantas pateikė duomenis, pagrindžiančius apelianto pastovias pajamas UAB (duomenys neskelbtini) bei šios įmonės darbuotojų pasirašytą prašymą, kuriame nurodoma bendrovės sunki finansinė padėtis po to, kai K. K. buvo suimtas ir nebegalėjo vadovauti bendrovei. Bet to, pateikė pažymą, jog K. K. yra teigiamai charakterizuojamas Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus. Taip pat pateikė UAB „Plungės sveikatos centras“ pranešimą, kuriame nurodoma, jog K. K. dukros D. K. emocinė būklė paprastėjo bei rekomenduojama, esant galimybei, sudaryti sąlygas dažniau nepilnametei dukrai bendrauti su tėvu K. K.. Apelianto vertinimu, šios išvardintos aplinkybės akivaizdžiai rodo ypač stiprų K. K. socialinį bei ekonominį ryšį su Lietuva ir paneigia bet kokius spėjimus, jog K. K. galėtų bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuroro ar teismo.

4.4. Atkreipia dėmesį, kad nors teismas išvadas dėl BK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo grindžia liudytojų M. M., T. Ž. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai apie K. K. turimus ryšius užsienyje, tačiau jie nesudaro pagrindo asmeniui taikyti ir ypač ilgą laiko tarpą tęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Pažymi, kad liudytojas M. M., būdamas Airijos policijos pareigūnu, o ne K. K. artimu asmeniu, taip pat ir liudytojas T. Ž. bei liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, negali duoti reikšmingų parodymų apie K. K. ryšius užsienyje ar K. K. asmenines savybes, leidžiančius spręsti, ar pastarasis galėtų pažeisti kardomųjų priemonių sąlygas bei bandyti pabėgti ir pasislėpti nuo teismo. Kol baudžiamojoje byloje nėra tinkamai apklausti šie liudytojai, nėra ištirti jų parodymai, nėra pagrindo jais vadovautis kaip patikimais ir neginčytinais.

4.5. Pažymi, kad aplinkybė, kad kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika galimai buvo daroma užsienio valstybėje, negali būti laikoma pagrindu teigti, jog dėl to K. K. privalo būti pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė. Taip pat nurodo, kad K. K., kaip ir dauguma žmonių, turi ryšių užsienio valstybėse, tačiau jo ryšiai, jam ten nesilankant, silpnėja ir nėra tokie, jog jis galėtų pabėgti ar pasislėpti nuo teismo, juo labiau pat K. K. neplanuoja to daryti, nes yra tvirtai susaistytas socialiniai bei ekonominiais ryšiais su Lietuva. Grėsmė, jog K. K. gali išvykti į užsienį, lengvai gali būti pašalinta K. K. taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones, pavyzdžiui, asmens dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kitu atveju, tai reikštų, jog įstatymas įpareigoja suėmimą taikyti visiems asmenims, kurie nors kartą buvo išvykę gyventi ar poilsiauti į užsienio šalis bei gali ten pabėgti ir pasislėpti.

4.6. Be to, nurodo, kad nors K. K. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau vadovaujantis EŽTT praktika, ypač griežtos kardomosios priemonės skyrimas ar jos pratęsimas negali būti grindžiamas tik nusikalstamos veikos sunkumu, nesant kitų laisvės suvaržymą pagrindžiančių aplinkybių. Tuo tarpu aplinkybė, kad K. K. turi procesinį statusą ir kituose baudžiamuosiuose procesuose, nesant įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, kuriais K. K. būtų pripažintas kaltu, ne tik negali būti pagrindu daryti išvadą, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, bet tokie teismo nutarties teiginiai laikyti pažeidžiančiais K. K. nekaltumo prezumpciją.

4.7. Apelianto vertinimu, kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra arba dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti užtikrintų visišką K. K. kontrolę, užkardytų jį nuo bet kokių galimybių atlikti naujas nusikalstamas veikas ar galimybės pabėgti ir pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo institucijų, prokurorų ar teismo. Šių kardomųjų priemonių ar jų komplekso taikymas eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam procesui bei užtikrintų, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai. Visgi, skundžiamoje nutartyje teismas nei žodžiu nepasisakė bei nevertino galimybės K. K. taikyti švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę ar jų kompleksą, kas savaime daro šią nutartį nepagrįsta.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo K. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria K. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

8. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga daroma išvada, kad surinktų duomenų pakanka manyti, jog K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamosios J. R., liudytojų M. M. (M. M.), K. K. (K. K.), T. Ž., R. J., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausų, slaptų (neviešų) tyrimo veiksmų, kratų ir apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie galimą inkriminuojamos veikos padarymą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

9. Klaipėdos apygardos teismas K. K. pratęsė suėmimo terminą įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas.

10. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. Kaip jau minėta, K. K. yra kaltinamas padaręs vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą gresia laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytais teiginiais, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kaltinamojo K. K. socialinių ryšių, turimų ryšių užsienio valstybėse, jo asmenybės ir kitų bylos aplinkybių kontekste, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad grindžiant suėmimo termino pratęsimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, apygardos teismas išimtinį dėmesį skyrė inkriminuojamo nusikaltimo sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui.

12. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. anksčiau teistas Lenkijoje ir Airijoje, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. kaltinamasis dažnai lankydavosi Airijoje. Be to, pirmosios instancijos teisme kaltinamasis pats nurodė, kad nuo 2004 m. buvo išvykęs iš Lietuvos, gyveno Airijoje. Taip pat kaltinamasis K. K. galimai nusikalstamą veiką padarė veikdamas ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje – nustatyta, kad galimai padarytas nusikaltimas yra tarptautinio pobūdžio, narkotinės medžiagos galimai buvo įgytos ir laikomos Airijoje, kol narkotines medžiagas rado ir paėmė Airijos policijos pareigūnai.

13. Taip pat kaltinamojo turimus ryšius Airijoje patvirtino ir liudytojai M. M., T. Ž., liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas. Analizuojant šių liudytojų parodymus kaltinamojo K. K. turimų ryšių užsienyje kontekste, nustatyta, jog apklausiamas liudytojas M. M. nurodė, kad jie vykdė K. K. sekimą Airijoje, liudytojas žinojo, kuriame name, kai atvažiuodavo į Airiją, gyveno K. K.. Liudytojas T. Ž. nurodė, jog Klaipėdos AVPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl K. K. suburtos ir vadovaujamos grupės asmenų, kurie vykdė nusikalstamas veikas Lietuvoje, Airijoje ir Šiaurės Airijoje. Narkotinės medžiagos būdavo gaunamos iš tiekėjo Airijoje. Savaitę ar dvi iki sulaikymo K. K. buvo išvykęs į Airiją. K. K. ir J. R. Airijoje gyveno name. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, nurodė, kad K. K. Airijoje pardavinėjo narkotikus, šią aplinkybę jam patvirtino ir D. K.. Teisėjų kolegija, priešingai, nei teigiama skunde, neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais bei vertinti juos kaip nepatikimus ir ginčytinus. Be to, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad šie asmenys nėra K. K. artimi, todėl negali duoti reikšmingų parodymų apie K. K. ryšius užsienyje ar jo asmenines savybes, kadangi iš liudytojų parodymų matyti, jog jie nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes apie tai, jog K. K. lankydavosi, gyveno, vykdė veiklą užsienyje, kuriomis vadovaudamasis teismas padarė išvadą apie galimus K. K. ryšius užsienio valstybėse. Be to, apelianto nurodyti teiginiai, kad K. K. nesilankant užsienyje, jo užsienyje turimi ryšiai silpnėja ir nėra tokie, jog jis galėtų pabėgti ar pasislėpti nuo teismo, laikytini deklaratyviais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje bei leidžia objektyviai įžvelgti galimą kaltinamojo pasislėpimo riziką.

14. Teisėjų kolegija sutinka, jog kaltinamasis yra saistomas tam tikrais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika. Kaltinamojo teigimu, jis turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, su vaikų motina ketina susituokti, turi nekilnojamojo turto Lietuvoje. Sodros duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis iki 2021 m. kovo 23 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Visgi, kaip jau minėta ir ankstesnėse teismų nutartyse, šiame kontekste svarbu ir tai, jog kaltinamojo sugyventinė taip pat yra kaltinamoji šioje baudžiamojoje byloje. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nustatyti K. K. socialiniai ryšiai savaime neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išsaugoti turimus socialinius ryšius, nebandys pasislėpti ir nevengs baudžiamojo proceso. Teismo vertinimu, skunde akcentuojami kaltinamojo ryšiai su šeimos nariais, vykdyta darbinė veikla, turimas nekilnojamas turtas Lietuvoje, vadovavimas įsteigtam juridiniam asmeniui, egzistavo ir anksčiau, tačiau K. K. galimai nesulaikė nuo šioje byloje inkriminuojamo ir itin pavojingo nusikaltimo padarymo, aiškiai suvokiant galimas tokio elgesio teisines pasekmes. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės, nors ir leidžia įžvelgti tam tikrus kaltinamojo ryšius Lietuvos Respublikoje, visgi neeliminuoja jo pasislėpimo rizikos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis K. K., siekdamas išvengti gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės, pasinaudodamas savo ryšiais, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

15. Kaltinamojo suėmimas nagrinėjamu atveju grindžiamas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu suėmimo pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

16. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

17. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. K. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Taigi ši nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sąrašą, dėl ko gali būti paskirtas suėmimas. K. K. pareikšto kaltinimo esmė sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis galimai inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė neatsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Nusikalstamą veiką galimai įvykdė iš savanaudiškų tikslų, siekdamas neteisėtu būdu, susijusiu su narkotinių medžiagų disponavimu, užsidirbti pajamų, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei. Nusikalstamą veiką galimai padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nustatyta, kad K. K. anksčiau yra baustas administracine tvarka, Lietuvoje neteistas, tačiau teistas Lenkijoje ir Airijoje. Be to, nustatyta ir tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, kuriame K. K. įtariamas dalyvavęs nusikalstamame susivienijime, prekyba žmonėmis ir neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos - heroino. Taip pat Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. K. kaltinamas apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu (baudžiamoji byla Nr. 1-59-363/2022), Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. K. kaltinamas nusikalstamų viekų, numatytų 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu (baudžiamoji byla Nr. 1-157-651/2022).

18. Gynėjas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas, spręsdamas ar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas, negali vadovautis tuo, kad kaltinamasis turi procesinį statusą kitose baudžiamuosiuose procesuose tol, kol nėra įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, kuriais jis būtų pripažintas kaltu. Į šį kaltinamojo gynėjo argumentą Lietuvos apeliacinis teismas jau buvo atsakęs 2022 m. birželio 23 d., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyse, nurodydamas, jog nors šie duomenys negali būti betarpiškai vertinami šioje baudžiamojoje byloje, kurioje K. K. dėl minėtų veikų nėra kaltinamas, tačiau jie apibūdina K. K. asmenybę, jo pavojingumą. Be to, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas, atsižvelgta ne tik į kaltinamojo atžvilgiu vykdytus ar šiuo metu tebevykstančius baudžiamuosius procesus, tačiau į byloje esančių duomenų visumą – galimai padaryto nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo ankstesnius teistumus užsienyje, jo atžvilgiu tebevykstančius baudžiamuosius procesus. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad K. K. linkęs nusikalsti ir gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

19. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Aptariamu atveju K. K. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų, o suėmimas jam taikomas nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog bendras K. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pažeistų įstatyme imperatyviai numatytą maksimalų suėmimo terminą.

20. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2022 m. vasario 15 d., baudžiamoji byla yra tarptautinio pobūdžio, byloje buvo suplanuota 14 teismo posėdžių, iš kurių dalis neįvyko dėl kaltinamosios ar advokatų nedalyvavimo, šiuo metu teismas yra išėjęs į pasitarimų kambarį priimti galutinio sprendimo, 2022 m. gruodžio 28 d. baudžiamojoje byloje numatytas nutarties ar nuosprendžio paskelbimas). Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

21. Taip pat sutiktina su skundo argumentu, kad apygardos teismas neaptarė kiekvienos iš procesiniame įstatyme numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės ir tik formaliai nurodė, jog šiuo atveju nėra galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jo turimus ryšius užsienyje bei kitus bylos duomenimis, sutinka su apygardos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo skirti K. K. švelnesnę kardomąją priemonę, nes nei gynėjo nurodytos kardomosios priemonės (intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas), nei jų kompleksas negali eliminuoti galimos kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) ir naujų nusikaltimų darymo rizikos. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati K. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taigi, yra ir formalioji suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje.

22. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais K. K. gynėjo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam K. K. pratęstą kardomosios priemonės - suėmimo terminą 3 mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.