Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo K. K. gynėjo advokato Mindaugo Šato skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, K. K. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. R. neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos: K. K. ir J. R. veikdami bendrininkų grupe ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. Plungėje susitarė Airijoje įsigyti narkotinę medžiagą – kokainą, t. y. susitarė, kad J. R. rašys trumpuosius tekstinius pranešimus narkotinių medžiagų tiekėjui iš Airijos, o K. K. vyks į Dublino miestą, Airijoje susitikti su narkotinių medžiagų tiekėjo atsiųstu asmeniu, tam, kad įgytų narkotinę medžiagą. 2020 m. rugpjūčio 3 d. K. K. išskrido į Dublino miestą, Airijoje. J. R. vykdydama susitarimą su K. K. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. rašydama trumpuosius tekstinius pranešimus narkotinių medžiagų tiekėjui susitarė, kad narkotinė medžiaga K. K. bus perduota 2020 m. rugpjūčio 10 d. sutartoje vietoje Dublino mieste. K. K., gavęs iš J. R. informaciją dėl narkotinių medžiagų įgijimo, 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.40 val., Dublino mieste, Airijoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo ne mažiau kaip 297,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 151,389 g, narkotinės medžiagos – kokaino. Tą pačią dieną, apie 20.15 val., narkotinę medžiagą, supakuotą į keturis plastikinius maišelius ir sudėtą į du stiklainius, K. K. išvežė ir paslėpė parko Waterville Park, Blančardstaune, Dubline 15, Airijoje, žaliojoje zonoje ir, veikdamas bendrai su J. R. laikė iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. 16.15 val., kol stiklainius su narkotine medžiaga – kokainu, rado ir paėmė Airijos policijos pareigūnai.

2. K. K. laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi K. K. paskirtas suėmimas. Kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 27 d. Teismas nustatė, kad suėmimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, neišnyko, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo K. K. gynėjo advokato M. Šato skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo K. K. gynėjo skundą, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis, kuria K. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

6. Pirmiausia pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, terminas gali būti tęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo vertinimu, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokie duomenys užfiksuoti įtariamosios J. R., liudytojų M. M. (M. M.), K. Ko. (K. Ko.), T. Ž., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausų, slaptų (neviešų) tyrimo veiksmų, kratų ir apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje ir kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl tęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

7. Suėmimo terminui tęsti taip pat būtina nustatyti suėmimo skyrimo sąlygas, numatytas BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vieną iš suėmimo pagrindų, nustatytų BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

8. Nagrinėjamoje byloje K. K. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga.

9. Apygardos teismas kaltinamojo K. K. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad K. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, negu teigiama skunde, apygardos teismas pagrįstai nustatė nurodytus suėmimo pagrindus, jie neišnykę.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), suėmimo terminas tęsiamas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). K. K. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato vienintelę ir itin griežtą laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmę. Sutiktina su skundo argumentu, kad nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pažymėtina, jog jos pakanka manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų tai pagrindžiančių duomenų. Iš įtariamosios J. R., liudytojų M. M., T. Ž., taip pat liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų matyti, kad K. K. turi ryšių Airijoje, ten yra gyvenęs ir galimai padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Priešingai, negu pateikiama skunde, baudžiamojo proceso įstatyme pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), nėra siejamas tik su tam skirtais parengiamaisiais veiksmais. Suėmimo terminas tęsiamas atsižvelgiant ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Be to, kaltinamojo K. K. gynėjas neteisus teigdamas, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti apie tokius K. K. veiksmus. Iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų matyti, kad K. K. priklausančio autoserviso buhalterė už jo pinigus per advokatus bando rasti priėjimą prie teisėsaugos institucijų atstovų, be to, buhalterės dėka K. K. sulaikymo metu buvo parūpintas mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo jis slapta bendravo su sau artima aplinka duodamas nurodymus tam, jog jis būtų paleistas į laisvę, taip pat, kad paleistas į laisvę K. K. iš karto pabėgs, greičiausiai, į Airiją arba Angliją, nes ten turi ryšių. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad K. K. pasinaudodamas ryšiais užsienyje gali bėgti (slėptis) nuo teismo siekdamas išvengti jam gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo sustiprina tai, kad K. K. yra įtariamas ir kitų labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje, 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas taip pat be alternatyvų numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, netgi iki gyvos galvos.

11. Nors skunde pabrėžiama, kad kaltinamojo K. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, čia gyvena visi jo giminės, šeima, tame tarpe ir du mažamečiai vaikai, K. K. Lietuvoje taip pat yra įkūręs ir vadovauja įmonei, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti K. K. ryšiai nėra tokie, kurie sulaikytų jį nuo galimybės bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad K. K. sugyventinė ir vaikų motina J. R. kaltinama padariusi nusikaltimą veikdama bendrininkų grupe su juo. Iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų matyti, kad prekiauti narkotinėmis medžiagomis K. K. padėjo ir J. R. motina. Liudytojas taip pat nurodė, kad į autoservisą, kaip ir kitą nekilnojamąjį turtą, K. K. investavo iš narkotinių medžiagų pardavimo uždirbtus pinigus. Todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad skunde nurodyti K. K. socialiniai ryšiai jam turės teigiamos įtakos, nes ne tik nesulaikė jo nuo galimo nusikaltimo padarymo, bet ir prisidėjo prie to. Be to, nors K. K. turi įmonę, tačiau iš įtariamosios J. R. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų matyti, kad lėšų pragyvenimui K. K. gaudavo iš prekybos narkotinėmis medžiagomis. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija mano, kad skunde nurodytos aplinkybės nešalina K. K. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo rizikos.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis K. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimo terminas gali būti tęsiamas, be kita ko, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių ar sunkių nusikaltimų (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Tai gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys. Apygardos teismas, vertindamas, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis K. K. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog jam inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, galimai padarytas veikiant bendrininkų grupe, kelių valstybių teritorijoje, dėl savanaudiškų paskatų. Be to, K. K. įtarimas ir kitų labai sunkių nusikaltimų padarymu – dalyvavimu nusikalstamame susivienijime, prekyba žmonėmis ir neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. K. K. galimi nusikalstami veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti ir nevienkartiniai. Visa tai leidžia manyti, kad K. K. yra linkęs nusikalsti. Iš įtariamosios J. R. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų matyti, kad K. K. iš to gaudavo lėšų pragyvenimui. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, nurodė ir tai, kad paleistas į laisvę K. K. toliau prekiaus narkotinėmis medžiagomis. Be to, svarbu ir tai, kad apklausiamas liudytojas T. Ž. K. K. vaidmenį galimų nusikaltimų padaryme apibūdino kaip pagrindinį.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis K. K. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priešingai, negu teigiama skunde, tai neprieštarauja nekaltumo prezumpcijai, nes dėl to nėra daroma neginčijama išvada. Įstatymas nereikalauja, kad taikant šį pagrindą kiekvienu atveju būtų nustatytas asmens rengimasis padaryti nusikaltimą. Be to, atkreiptinas kaltinamojo K. K. gynėjo dėmesys, kad šioje proceso stadijoje negalima kalbėti apie in dubio pro reo principo pažeidimą, nes šis yra sietinas su įrodymų vertinimu, sprendžiant asmens kaltės klausimą. Tuomet įstatymas įpareigoja teismą daryti neginčijamas išvadas dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo, šalinti visas abejones dėl asmens kaltės, o nepavykus to padaryti, jas aiškinti kaltinamojo naudai. Šiuo metu, tęsiantis bylos nagrinėjimui, teismas negali pilna apimtimi vadovautis gynėjo minimu principu, tad atitinkamai negali ir jo pažeisti.

15. Kaltinamojo K. K. gynėjas taip pat nurodė, kad K. K. suėmimo termino pratęsimas pažeidžia BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes jo trukmė ikiteisminio tyrimo, iš kurio atskirta baudžiamoji byla, metu viršija aštuoniolika mėnesių. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu, kadangi K. K. suėmimo terminas pratęstas ne ikiteisminiame tyrime, o teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje. Todėl išvadai dėl BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo nėra pagrindo.

16. Sutiktina, kad kaltinamojo K. K. suėmimas trunka jau ilgą laiką, tačiau klausimą, kiek ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda reikalingumą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, gresiančios bausmės griežtumą, taip pat atsižvelgiant į kardomosios priemonės taikymu siekiamus tikslus, nėra pagrindo teigti, kad K. K. teisės ir interesai yra suvaržyti, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimus, dėl kurių kaltinamasis turėtų būti paleistas iš suėmimo, paskiriant jam kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija pastebi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laiką yra būtinas, nes to reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. K. K. suėmimo terminas yra pagrįstas jam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdžiu, jo ryšiais užsienyje, jam gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme ir siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą, taip pat pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. K. K. suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatyto maksimalaus šios kardomosios priemonės taikymo termino. Svarbu ir tai, kad baudžiamoji byla teisme nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką, siekiant, jog procesas vyktų kuo sparčiau ir byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad K. K. turi būti paleistas iš suėmimo, paskiriant kitas švelnesnes skunde nurodytas kardomąsias priemones, nes jomis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo K. K. gynėjo advokato Mindaugo Šato skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi trims mėnesiams pratęstą kaltinamojo K. K. suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.