- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-637-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00134-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. N. R., G. B. B. E. R.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. N. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5048-1211/2024 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys G. B. B. E. R., S. N. R. ir antstolis Darius Jonaitis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkei G. B. B. E. R. (toliau – ir skolininkė), bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. N. R., priklauso ½ dalis skolininko sutuoktinio gaunamos pensijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą patenkino. Nustatė, kad skolininkei G. B. B. E. R. priklauso ½ dalis sutuoktinio S. N. R. pensijos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus nuo 2023 m. lapkričio 15 d. antstolio Dariaus Jonaičio turto arešto akto priėmimo dienos.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2023 m. liepos 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-112495 dėl 115 Eur skolos išieškojimo pareiškėjai iš skolininkės G. B. B. E. R.. 2023 m. lapkričio 15 d. turto arešto aktu Nr. S-23-117-43732 areštuota ½ dalis skolininkės sutuoktinio gaunamos pensijos, areštuota suma – 110,78 Eur. 2023 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. S-23-117-43758 skolininkei ir jos sutuoktiniui pasiūlyta per 20 d. nuo patvarkymo surašymo dienos pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Sutuoktiniams nepateikus sutikimo dėl turto dalies nustatymo, antstolis 2023 m. gruodžio 27 d. patvarkymu S-23-117-49419 pasiūlė pareiškėjai iki 2024 m. sausio 27 d. kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.
4. Įvertinęs Vedybų sutarčių registro duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkė su sutuoktiniu nebuvo sudarę vedybų, turto padalijimo sutarčių bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, konstatavo, kad skolininkės sutuoktinio pensija yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios (CK 3.117 straipsnis 1 dalis). Teismas nenustatė įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant reikėtų nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl konstatavo, kad skolininkės ir jos sutuoktinio bendro turto dalys yra lygios bei nustatė, kad skolininkei nuo 2023 m. lapkričio 15 d. antstolio turto arešto akto priėmimo dienos priklauso ½ dalis sutuoktinio pensijos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis, 3.118 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantas) S. N. R. prašo panaikinti 2024 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5.1. Nurodo, kad S. N. R. nėra gavęs visos eilės bylos procesinių dokumentų (tame tarpe ir prašymo dėl turto dalių nustatymo), o gautieji nebuvo išversti į jam suprantamą prancūzų kalbą, todėl jis negalėjo tinkamai susipažinti su bylos medžiaga ir pilnavertiškai dalyvauti bylos nagrinėjime.
5.2. Teigia, kad suinteresuotas asmuo yra Prancūzijos pilietis ir nemoka lietuvių kalbos, bylos nagrinėjimo metu neturėjo advokato, todėl negalėjo suprasti 2024 m. vasario 5 d. nutarties. Teismas, tinkamai nepateikdamas jam bylos procesinių dokumentų, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį. Taip pat teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 2 punktą, numatantį absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą tuo atveju, kai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės.
Atsiliepimas
6. Antstolis Darius Jonaitis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti skolininko S. N. R. atskirąjį skundą ir palikti galioti 2024 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį. Nurodo, kad vykdymas iš skolininkės vyko pagal įstatymo nuostatas – skolininkei bei skolininkės sutuoktiniui buvo tinkamai pateikta informacija apie antstolio vykdomą skolos išieškojimą ir nebuvo pateikta informacija, kad skolininkė ar jos sutuoktinis nesupranta pateiktų dokumentų.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:
7.1. S. N. R. atstovauja advokatė D. I. Vinklerytė, kuriai suteikta prieiga prie elektroninės bylos Nr. e2VP-5048-1211/2024, vadinasi ir prie šios bylos dokumentų. Apeliantas nenurodo, kokie dokumentai nebuvo išversti į jam suprantamą prancūzų kalbą. S. N. R., be jo nuomone padarytų procesinių pažeidimų, neteikia teismui naujų įrodymų ir prieštaravimų dėl to, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartimi nustatė, kad skolininkei G. B. B. E. R. priklauso ½ dalis sutuoktinio S. N. R. pensijos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus nuo 2023 m. lapkričio 15 d. antstolio Dariaus Jonaičio turto arešto akto priėmimo dienos.
7.2. Teigia, kad vien formalus skundžiamos nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti pirmai instancijai iš naujo neatitiktų civilinio proceso tikslų bei principų, sudarytų prielaidas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. B. B. E. R. prašo tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti 2024 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5048-1211/2024 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8.1. Suinteresuotas asmuo patvirtina atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kad sutuoktinis S. N. R. iš tiesų negavo procesinių dokumentų, dėl ko negalėjo pateikti savo argumentų. S. N. R. pavėluotai gavęs procesinius dokumentus taip pat negalėjo tinkamai į juos atsiliepti, nes dokumentai buvo lietuvių kalba, o kadangi jos sutuoktinis S. N. R. nemoka lietuvių kalbos, jis negalėjo jų suprasti.
8.2. Pritaria argumentui, kad teismas neįteikdamas procesinių dokumentų jos sutuoktiniui S. N. R. padarė pažeidimą, numatytą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje ir mano, kad dėl tokių pažeidimų byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos nutarties ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl papildomo atsiliepimo į atskirąjį skundą
11. Panevėžio apygardos teisme 2024 m. gruodžio 2 d. gautas suinteresuoto asmens G. B. B. E. R. atsiliepimas į atskirąjį skundą, persiųstas iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų, kuris tos pačios dienos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo rezoliucija priimtas.
12. CPK 335 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Remiantis CPK 318 straipsnio 3 dalimi, atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus įstatymo nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas, ši taisyklė taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo jau yra pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą, o papildomas atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo pateiktas pasibaigus CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytam atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo terminui, suinteresuoto asmens G. B. B. E. R. papildomas atsiliepimas į atskirąjį skundas, priimtas pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija, nevertintinas kartu su kitais byloje esančiais procesiniais dokumentais.
Dėl proceso kalbos taisyklių pažeidimo
14. CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas atvejis, kai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagal CPK 11 straipsnį teismo procesas turi vykti valstybine lietuvių kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga pateikti asmeniui, nesuprantančiam valstybinės kalbos, į jam suprantamą kalbą išverstus dokumentus, nesaisto šalių tuo atveju, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati. Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Tačiau kartu teismų praktikoje yra nurodyta, kad nei CPK 118 straipsnio 1 dalyje išdėstytas reglamentavimas, pagal kurį procesiniai dokumentai yra įteikiami atstovui, nei pirmiau nurodyti išaiškinimai, nepaneigia byloje dalyvaujančio asmens teisės pirminius dokumentus, kuriuose išdėstytas bylos (ieškinio) dalykas ir pagrindas bei apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, gauti jam suprantama kalba (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-298-330/2022). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato ar ne, jis turi teisę pats susipažinti tiek su jam pareikštu ieškiniu, tiek ir kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais, todėl ieškovė (o nagrinėjamu atveju – pareiškėja) privalo laikytis CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pateikti teismui procesinio dokumento ir jo priedų vertimus į priešingai šaliai suprantamą kalbą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-224-516/2022).
16. Įvertinus pirmiau išdėstytus išaiškinimus, matyti, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog bent jau pradinis byloje pateiktas procesinis dokumentas – ieškinys ir jo priedai – turi būti pateiktas dalyvaujantiems byloje asmenims jiems suprantama kalba. Tokie reikalavimai yra susiję su asmens teise būti informuotam apie jo atžvilgiu pradedamą procesą ir jo teise pateikti savo poziciją dėl ginčo esmės. Ieškinio trūkumai, kurie neleidžia teismui įgyvendinti informavimo pareigos, yra esminiai, kliudantys vykti bylos procesui ir priimti joje sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2021).
17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jam procesinių dokumentų jam suprantama (prancūzų) kalba, taip pažeidė civilinio proceso taisykles bei jo teises.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus pateikė lietuvių kalba, teismo procesiniai dokumentai nebuvo verčiami į prancūzų kalbą. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) pastabose ties 2024 m. vasario 1 d. įvykiu pažymėta, kad gautas S. N. R. patvirtinimas apie dokumentų gavimą, prisegtas laiškas surašytas ne valstybine lietuvių kalba, todėl iš jo nėra galimybės nustatyti šio dokumento turinio, tačiau tokia aplinkybė turėjo suponuoti teismui išvadą, kad proceso dalyvis gali nesuprasti teismo jam siunčiamų procesinių dokumentų esmės dėl kalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog S. N. R. nesupranta lietuvių kalbos, pirmosios instancijos teismas pripažino S. N. R. prašymu išversdamas teismo jau priimtą skundžiamą nutartį į apeliantui suprantamą, t. y. į prancūzų, kalbą.
19. Nagrinėjamu atveju, apeliantas, galimai neturėdamas tinkamo lietuvių kalbos supratimo, galėjo būti eliminuotas iš teisinio proceso dėl neišversto pareiškimo ir priedų turinio, nes jam nesuteiktos galimybės susipažinti su bylos esme ir pateikti savo atsikirtimus. Kaip nurodo Lietuvos apeliacinis teismas (nutartys bylose Nr. e2-298-330/2022 ir Nr. e2-224-516/2022), pradiniai procesiniai dokumentai, kurie apibrėžia ginčo ribas (ieškinys ir jo priedai), turi būti pateikiami atsakovui suprantama kalba, netgi nepriklausomai nuo to, ar jis turi atstovą.
20. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas teismo proceso metu neturėjo advokato. Nors Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad apeliantas turi atstovą, tačiau LITEKO duomenys patvirtina, kad antrinė teisinė pagalba apeliantui buvo suteikta tik 2024 m. gegužės 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu, tai yra tik apeliaciniam procesui, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią procesiniai dokumentai siunčiami advokatui neprivalo būti verčiami į užsienio kalbą.
21. Nors antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantas ar skolininkė nenurodė, kad jis nesupranta lietuvių kalbos, tokia aplinkybė savaime, byloje nesant kitų duomenų, kad apeliantas supranta lietuvių kalbą ir, kad jam buvo suprantamas lietuvių kalba parengtų procesinių dokumentų turinys, nesudaro pagrindo spręsti, kad apelianto teisės nebuvo pažeistos. Nesant procesinių dokumentų vertimo, konstatuotina, kad apeliantui buvo apribota galimybė tinkamai įgyvendinti savo procesines teises bei, kad jis dėl kalbos barjero negalėjo veiksmingai, realiai įgyvendinti savo procesinių teisių ar buvo pakankamai įtrauktas į su juo susijusių sprendimų priėmimo procesą.
22. Teismas, neužtikrindamas dokumentų išvertimo į proceso dalyviui suprantamą kalbą, pažeidė ne tik nacionalinius teisės aktus, bet ir tarptautinius įsipareigojimus. Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Tai apima ne tik galimybę dalyvauti procese, bet ir suprasti, kas procese vyksta, bei efektyviai gintis. Šiuo atveju dokumentų neišvertimas į apelianto suprantamą kalbą paneigė jo galimybę efektyviai dalyvauti procese, pakenkė ne tik apelianto teisėms, bet ir pažeidė teisingo bylos nagrinėjimo principus.
23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neatlikus procesinių dokumentų vertimo į apeliantui suprantamą kalbą, o apeliantui savo atskirąjį skundą grindžiant šia aplinkybe, konstatuotinas CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas. Pripažinus byloje esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir bylą byla perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.