- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-844-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00134-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Suinteresuotas asmuo
- S. N. R., G. B. B. E. R.
- Pareiškėjas
- S. N. R., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. N. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. R. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys G. B. B. E. R., S. N. R. ir antstolis D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2024 m. sausio 29 d. teisme priimtas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja) prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartimi patenkintas pareiškėjos pareiškimas ir nustatyta, kad skolininkei G. B. B. E. R. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio S. N. R. pensijos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus nuo 2023 m. lapkričio 15 d. antstolio D. J. turto arešto akto priėmimo dienos.
3. 2024 m. birželio 6 d. teisme gautas suinteresuoto asmens S. N. R. atstovės prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2024 m. vasario 5 d. nutarties, kuris motyvuojama tuo, kad terminas atskirajam skundui pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių – S. N. R. neturi teisinių žinių tokiam procesiniam dokumentui parengti, o valstybės garantuojama teisinė pagalba jam suteikta 2024 m. gegužės 27 d. Kartu pateiktas atskirasis skundas, kuriame prašoma panaikinti 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens S. N. R. prašymą dėl atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo ir atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5048-1211/2024. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
2.1. Nurodė, kad CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Įstatyme nustatyta, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
2.2. Pažymėjo, kad CPK 307 straipsnio 3 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, t. y. šioje normoje nustatytas naikinamasis procesinis terminas apeliacijos teisei įgyvendinti, kuriam pasibaigus, negalima spręsti klausimo dėl praleisto termino atnaujinimo. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
2.3. Akcentavo, kad prašymą atnaujinti terminą ir atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 5 d. nutarties apeliantas pateikė 2024 m. birželio 6 d., tai yra praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo nutarties paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis), todėl yra praleistas įstatyme nustatytas naikinamasis terminas teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir CPK 307 straipsnio 3 dalis neleidžia teismui spręsti klausimo dėl praleisto termino atnaujinimo. Todėl apelianto prašymą dėl termino atnaujinimo ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.
2.4. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs naikinamasis terminas prašymui atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą paduoti, kadangi praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo nutarties paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis, 308 straipsnis), apeliantui išaiškino, jog jis turi teisę, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises, pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, vadovaudamasis CPK 365–374 straipsniuose nustatyta tvarka, nurodyti pagrindą, kuriuo yra grindžiamas proceso atnaujinimo būtinumas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-326-730/2018).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas prašo: 1) priimti atskirąjį skundą ir pripažinti teises į teisingą gynybą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį; 2) teismas pripažintų teises į teisingą gynybą pažeidimą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį; 3) būtų imtasi visų reikalingų priemonių, kad procesinės teisės būtų gerbiamos ateityje šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nurodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą gavo tik 2024 m. birželio 12 d. Teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartyje nurodo, kad šis dokumentas išsiųstas el. paštu 2024 m. sausio 29 d., tačiau tai nėra tiesa, kadangi sekretorė rekomendavo naudotis 7-Zip kompiuterine programa. Apeliantas informavo sekretorę, kad jis to negali padaryti, kadangi nemoka lietuvių kalbos, sekretorė turėjo šį dokumentą išsiųsti paštu, bet to nepadarė. Pažymi, kad 2024 m. birželio 12 d. advokatė jam atsiuntė šiuos procesinius dokumentus.
5.2. Akcentuoja, kad teismo nesugebėjimas pateikti pagrindinių procesinių dokumentų yra procesinių teisių pažeidimas. Neperduodant Valstybinės mokesčių inspekcijos skundo ir pranešimo apie šį procesą, teisėjas pažeidė teisę būti informuotam apie visus kaltinimus ir pasiruošti tinkamai gynybai, kas yra esminė teisingo proceso dalis. Šis pažeidimas yra akivaizdus Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio pažeidimas.
5.3. Šis aplaidumas sutrukdė tinkamai pasiruošti gynybai ir taip pažeidė teisingumo principus vykstančiame teisminiame procese. Dėl to pagrindinės teisės kaip proceso dalyvio buvo pažeistos, atitinkamai tai yra priežastis dėl terminų praleidimo.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nurodo, kad CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. CPK 307 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
6.2. Atsižvelgiant į tai, kad S. N. R. atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 5 d. nutarties ir prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikė 2024 m. birželio 6 d. t. y. praleidus 3 mėn. naikinamąjį terminą, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. birželio 10 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą ir prašymą dėl atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atskirąjį skundą su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl patikslinto atskirojo skundo
10. Teisme 2024 m. spalio 2 d. gautas apelianto patikslintas atskirasis skundas, kuriuo prašoma pripažinti CPK 142 straipsnio 1 dalies pažeidimą, panaikinti ankstesnę procedūrą bei pridėti papildomus įrodymus.
11. CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Remiantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši taisyklė taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patikslintas atskirasis skundas turėjo būti pateiktas tam teismui, kurio nutartis yra skundžiama, taip pat į tai, jog patikslintas atskirasis skundas buvo pateiktas pasibaigus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytam apskundimo terminui, apelianto patikslintą atskirąjį skundą atsisako priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 335 straipsnio, reglamentuojančio atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo tvarką ir terminus, 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
14. Tam, kad proceso dalyviai galėtų tinkamai pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti jiems nepalankius teismų procesinius sprendimus, jie privalo žinoti ir būti tinkamai informuoti apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas).
15. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis). CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 32 punktas).
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 5 d. priimta Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-5048-1211/2024, kuria nustatyta, kad skolininkei G.B. B. E. R., priklauso 1/2 dalis sutuoktinio S. N. R. pensijos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, nuo 2023 m. lapkričio 15 d. antstolio D. J. turto arešto akto priėmimo dienos. Kaip matyti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartis suinteresuotam asmeniui įteikta – 2024 m. vasario 10 d. Teisme 2024 m. vasario 20 d. gautas suinteresuoto asmens S. N. R. atskirasis skundas, kuris Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi laikytinas prašymu išversti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį į prancūzų kalbą. Minėta nutartimi teismas šį prašymą tenkino ir išvertė Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5048-1211/2024 į prancūzų kalbą, išversta nutartis suinteresuotam asmeniui įteikta 2024 m. kovo 7 d., o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – Liteko) pastabose ties 2024 m. kovo 15 d. įvykiu pažymėta – įsiteisėjo. Teisme 2024 m. kovo 29 d. gautas suinteresuoto asmens G. B. B. E. R. atskirasis skundas, kuris Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi laikytas nepaduotu, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pašalinti teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatyti trūkumai – pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą skundo vertimą į lietuvių kalbą arba pateikti skundą valstybine kalba bei pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo. Be kita ko nustatyta, kad teisme 2024 m. balandžio 18 d. pakartotinai gautas suinteresuoto asmens G. B. B. E. R. atskirasis skundas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų apie šio atskirojo skundo išsprendimą / (ne)priėmimą, kadangi šie duomenys Liteko sistemoje nėra pateikti / suvesti. Teisme 2024 m. gegužės 30 d. gautas advokatės D. I. V. prašymas dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo, kuriam Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti. 2024 m. birželio 6 d. teisme gautas prašymas atnaujinti suinteresuotam asmeniui S. N. R. terminą atskirajam skundui dėl teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties panaikinimo pateikti. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi nuspręsta atskirąjį skundą su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo atsisakyti priimti.
17. CPK 78 straipsnio 1 dalis, numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012; 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015, 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470-241/2016).
18. Apelianto teigimu, jam siųsti teismo procesiniai dokumentai buvo nesuprantami, kadangi jis nemoka valstybinės lietuvių kalbos, dėl šių priežasčių buvo pažeistos jo teisės ir atitinkamai apeliantas negalėjo pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kad 2024 m. vasario 5 d. nutartis skolininkei (suinteresuoto asmens S. N. R. sutuoktinei) įteikta per EPP 2024 m. vasario 7 d., o suinteresuotam asmeniui S. N. R. nutartis išsiųsta paštu ir įteikta 2024 m. vasario 10 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat nutartyje nurodė, kad 2024 m. kovo 7 d. suinteresuotam asmeniui S. N. R. įteikta į prancūzų kalbą išversta 2024 m. vasario 5 d. nutarties kopija. Taigi, šiuo atveju matyti, kad nors pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta 2024 m. vasario 5 d., tačiau su vertimu į prancūzų kalbą apeliantui išsiųsta tik 2024 m. kovo 1 d., ir įteikta tik 2024 m. kovo 7 d.
19. Apeliantas atskirajame skunde taip pat akcentuoja, kad jam nebuvo įteiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas, kadangi sekretorė rekomendavo naudotis 7-Zip kompiuterine programa, tačiau apeliantas informavo sekretorę, kad jis to negali padaryti, kadangi nemoka lietuvių kalbos, sekretorė turėjo šį dokumentą išsiųsti paštu, bet to nepadarė. Kaip matyti, Liteko pastabose ties 2024 m. vasario 1 d. įvykiu pažymėta, kad gautas S. N. R. patvirtinimas apie dokumentų gavimą, tačiau iš prisegto elektroninio laiško iš esmės nėra galimybės nustatyti, ar tai yra patvirtinimas apie gautus procesinius dokumentus, kadangi šis elektroninis laiškas nėra išverstas į lietuvių kalbą (apelianto elektroninis laiškas pateiktas prancūzų kalba), todėl savo ruožtu apeliacinės instancijos negali vertinti ne valstybine kalba pateiktų įrodymų / duomenų, tačiau turi pagrindo abejoti, ir pritarti apeliantui, kad iš esmės procesinių dokumentų tinkamas neįteikimas (neišvertus į suprantamą kalbą) galėjo nulemti priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas pasinaudoti apeliacijos galimybe.
20. CPK nuostatos įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, bendradarbiauti su teismu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis). Šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) (CPK 42 straipsnio 1 ir 5 dalys).
21. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys), nagrinėjant civilines bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti.
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?368-687/2018 ir joje nurodytą teismų praktiką).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, bylos proceso eigą pirmosios instancijos teisme, vertina, kad iš esamų šios bylos duomenų nėra pakankamo pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai praleido atskirojo skundo pateikimo terminą, siekdamas vilkinti bylos procesą ar juo piktnaudžiauti. Teisė į apeliaciją yra viena iš pagrindinių šalims įstatyme numatomų procesinių teisių. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad termino atnaujinimas, esant nurodytoms bylos aplinkybėms, prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams, lyginant su pasekmėmis, kurias suinteresuotas asmuo patirtų termino neatnaujinus (parastų galimybę apeliacine tvarka patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą). Priešinga išvada, grįsta formaliu pagrindu, nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys).
24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas suinteresuoto asmens atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį ir atnaujinti terminą suinteresuotam asmeniui S.N. R. atskirajam skundui paduoti. Atskirojo skundo priėmimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija pagal CPK 334 straipsnio 2 dalį, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti šį procesinį klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti suinteresuotam asmeniui S. N. R. terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties paduoti.
Suinteresuoto asmens S. N. R. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.