Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui E. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovės A. U. ieškinys: nustatyta nepilnamečio R. G. gyvenamoji vieta su motina A. U., priteistas iš atsakovo E. G. išlaikymas nepilnamečiam sūnui R. G. po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 12 d. iki jo pilnametystės, jo išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirta A. U.. Taip pat iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą ir valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti.Atsakovas 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nors ieškovei ir teismui buvo žinomi jo gyvenamosios vietos ir darbovietės adresai, tačiau nė vienu iš minėtų adresų jam teismo šaukimai nebuvo įteikti. Jis neturi interneto, juo nesinaudoja, jo gyvenamojoje vietoje yra blogas interneto ryšys, todėl neturėjo galimybės sužinoti apie viešai paskelbtus teismo pranešimus. Taip pat nurodo, kad kadangi jam minėtas teismo sprendimas įteiktas tik 2017 m. lapkričio 2 d., mano, kad nepraleido termino apeliaciniam skundui paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto atsakovo E. G. apeliacinį skundą ir jį su priedais grąžino apeliantui.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas paduoti apeliacinį skundą teismui turėjo teisę iki 2017 m. spalio 25 d. Atsakovas praleido šį terminą – pateikė apeliacinį skundą 2017 m. lapkričio 23 d. Atsakovas apie bylą žinojo, jam (t. y. jo sugyventinei A. U.) įteiktas patikslintas ieškinys, šaukimas į teismo posėdį įteiktas jam asmeniškai, todėl atsakovo argumentas, kad jam nebuvo įteiktas teismo šaukimas, yra nepagrįstas. Žinodamas apie įvyksiantį teismo posėdį, apeliantas nesidomėjo jo eiga, priimtais procesiniais sprendimais. Kadangi apeliantas pateikė apeliacinį skundą praleidęs įstatymo tam nustatytą terminą ir neprašo jo atnaujinti, atsisakyta skundą priimti ir jis su priedais grąžintas apeliantui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti apeliantui terminą apeliaciniam skundui pateikti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 315 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai nebuvo taikyta CPK 307 straipsnio 2 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, praleidus įstatymo nustatytą sprendimo apskundimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi motyvuodamas, jog terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas, apeliantui apie procesą pranešta tinkamai, apeliantas termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinti neprašo, atsisakė priimti apeliacinį skundą. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą netinkamai taikė CPK 315 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai netaikė CPK 307 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą ir turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (straipsnio 1 dalis); paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (straipsnio 3 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (straipsnio 4 dalis).Pagal CPK 307 straipsnį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 1–3 dalys). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkino. Apeliantas 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo. Nors apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog sprendimo kopija jam buvo įteikta tik 2017 m. lapkričio 2 d., terminas apeliaciniam skundui pateikti nėra praleistas, pagrindo sutikti su apeliantu nėra, kadangi CPK 307 straipsnis imperatyviai nurodo, jog apeliacinio skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, apeliacinį skundą apeliantas turėjo pateikti iki 2017 m. spalio 25 d. imtinai. Esant tokioms aplinkybėms, nustatyta, kad apeliacinis skundas pateiktas pirmosios instancijos teismui 28 dienomis praleidus sprendimo apskundimo terminą. Apelianto argumentai, jog jam nebuvo žinoma apie prasidėjusį procesą, jam neįteiktas šaukimas į teismo posėdį, nepagrįsti, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šaukimas į 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, apeliantui įteiktas asmeniškai (b. l. 42).Nesutiktina su apeliantu, jog šiuo atveju, esant praleistam terminui apeliaciniam skundui pateikti, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 307 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra savo iniciatyva atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti arba pasiūlyti apeliantui pateikti prašymą apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, savo iniciatyva atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo turi teisę tik apeliacinės instancijos teismas, kai jam vadovaujantis CPK 317 straipsnio 2 dalimi yra išsiunčiama byla. Šiuo atveju apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendė pirmosios instancijos teismas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė CPK 307 straipsnio 2 dalies spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Taip pat nesutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Pažymėtina, jog apeliacinio skundo trūkumai nustatomi, kai skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Minėti straipsniai nereglamentuoja apeliacinio skundo padavimo termino, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatęs, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ir apeliantas neprašo jo atnaujinti, nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, įpareigoti apeliantą pateikti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, apeliantui neprašant atnaujinti praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti, atsisakė priimti apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl nesutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi šiuo atveju yra suėjęs naikinamasis terminas prašymui atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą paduoti, nes praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis), apeliantui išaiškintina, jog jis turi teisę, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises, pateikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, vadovaudamasis CPK 365–374 straipsniuose nustatyta tvarka, nurodyti pagrindą, kuriuo yra grindžiamas proceso atnaujinimo būtinumas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimą, padarė pagrįstą išvadą, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas, todėl pagrįstai atsisakė skundą priimti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį.