- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-249-519/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38094-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- Ž. K., J. K.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
Ž. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Ž. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas E. J. atžvilgiu), ir paskirta 45 parų arešto bausmė.
Ž. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas K. M. atžvilgiu), ir paskirta 45 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. vasario 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gegužės 6 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas J. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Ž. K. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K., bendrais tyčiniais veiksmais apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. jis, 2019 m. rugpjūčio 31 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiojo E. D. už 280 eurų parduodamą žaidimų konsolę „Xbox One S 1 TB“,– iš neteisėtai turėto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mobiliojo ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino E. D. ir sutaręs dėl skelbime nurodytos žaidimų konsolės pirkimo sąlygų, tą pačią dieną apie 17 val. atsiuntė E. D. fiktyvaus pavedimo nuotrauką apie pervestus 290 eurus į nurodytą nukentėjusiojo draugės O. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodė išsiųsti žaidimų konsolę J. K., E. D. patikėjus atsiųstu fiktyviu pavedimu ir tą pačią dieną apie 18.30 val. pristačius žaidimų konsolę į UAB „(duomenys neskelbtini) autobusų parko“ (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyrių išsiuntimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyrių gavėjui (duomenys neskelbtini) J. K., jis susisiekė su J. K. ir nurodė tą apgaule išviliotą žaidimų konsolę „Xbox One S 1 TB“ paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntų skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 2d. 11.37 val. J. K. tą žaidimų konsolę atsiėmus, taip apgaule savo ir J. K. naudai įgijo svetimą, E. D. priklausantį turtą – žaidimų konsolę „Xbox One S 1 TB“, 280 eurų vertės.
2. Be to, Ž. K. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K., bendrais tyčiniais veiksmais apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, 2019 m. rugpjūčio 31 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiojo E. J. už 200 eurų parduodamą žaidimų konsolę „PlayStation 4“, iš neteisėtai turėto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mobiliojo ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino E. J. ir, sutaręs dėl skelbime nurodytos žaidimų konsolės pirkimo sąlygų bei nurodęs išsiųsti žaidimų konsolę J. K., E. J. pasitikėjus, kad pinigai jam į sąskaitą banke pervesti, ir 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 12 val. pristačius žaidimų konsolę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyrių išsiuntimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyrių gavėjui (duomenys neskelbtini) J. K., jis susisiekė su J. K. ir nurodė tą apgaule išviliotą žaidimų konsolę „PlayStation 4“ paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntų skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), o 2019 m. rugsėjo 2 d. 11.25 val. J. K. tą žaidimų konsolę atsiėmus, apgaule savo ir J. K. naudai įgijo nedidelės vertės svetimą, E. J. priklausantį turtą – žaidimų konsolę „PlayStation 4“, 200 eurų vertės.
3. Be to, Ž. K. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K., bendrais tyčiniais veiksmais apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio 31 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiosios K. M. už 200 eurų parduodamą žaidimų konsolę „Xbox One“,– iš neteisėtai turėto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mobiliojo ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino K. M. ir sutaręs dėl skelbime nurodytos žaidimų konsolės pirkimo sąlygų, tą pačią dieną iš elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini) atsiuntė K. M. fiktyvaus pavedimo nuotrauką apie pervestus 210 eurų į nurodytą nukentėjusiosios AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodė išsiųsti žaidimų konsolę J. K., K. M. patikėjus atsiųstu fiktyviu pavedimu ir 2019 m. rugsėjo 1 d. pristačius žaidimų konsolę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyrių išsiuntimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyrių gavėjui (duomenys neskelbtini) J. K., jis susisiekė su J. K. ir nurodė tą apgaule išviliotą žaidimų konsolę „Xbox One“ paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntų skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), o 2019 m. rugsėjo 2 d. 11.37 val. J. K. tą žaidimų konsolę atsiėmus, apgaule savo ir J. K. naudai įgijo nedidelės vertės svetimą, K. M. priklausantį turtą – žaidimų konsolę „Xbox One“, 200 eurų vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. K. iš dalies nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, nurodydamas, kad nesutinka su jam paskirta galutine subendrinta bausme. Teigia, kad teismas bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes taikė netinkamą bausmių bendrinimo būdą, į bausmės laiką neįskaitė jo atliktos bausmės nuo sulaikymo dienos bei ankstesniais nuosprendžiais paskirtas ir atliktas bausmes.
4.1. Nurodo, kad savo kaltės nepripažino nei bylą nagrinėjant teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, nes nesurinkti visi neabejotinai jo kaltę patvirtinantys įrodymai. Tačiau dabar jis savo kaltę pripažįsta ir yra pasiruošęs apeliacinės instancijos teismui papasakoti visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.
5. Teismo posėdyje nuteistasis Ž. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju, apeliantas Ž. K. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta galutine subendrinta bausme, nurodydamas, kad bendrinant bausmes parinktas netinkamas bendrinimo būdas ir nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitytos ankstesniais nuosprendžiais atliktos bausmės. Taip pat iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Ž. K. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl jo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi įrodymų tyrimą ir apklaususi nuteistąjį Ž. K. bei jo nurodytą asmenį A. K., įvertinusi (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos pateiktą informaciją, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai Ž. K. nuteisė už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K., bendrais tyčiniais veiksmais apgaule įgijo svetimą nukentėjusiesiems E. D., E. J. ir K. M. priklausantį turtą.
8. Nukentėjusieji E. D., E. J. ir K. M. tiek pateiktuose pareiškimuose, tiek ir duodami parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad įkėlus skelbimą į internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) apie parduodamas žaidimų konsoles, 2019 m. rugpjūčio 31 d. su jais susisiekė vyras, naudodamasis telefono numeriu (duomenys neskelbtini), su kuriuo sutarė dėl žaidimų konsolių pirkimo sąlygų. Nukentėjusieji patvirtino, kad gavę bankinių pavedimų kopijas, jog pinigai yra pervesti į jų nurodytas banko sąskaitas, išsiuntė žaidimų konsoles į Šiaulių autobusų stotį. Ant siuntos nukentėjusieji nurodė gavėją J. K., telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip tvirtino nukentėjusieji, pinigų už parduodamas žaidimų konsoles jie negavo. Tai, kad nukentėjusieji bendravo su vyru, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), patvirtina telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėse užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 66–68).
9. Nuteistasis J. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaltę neigė, nurodydamas, kad jam paskambinęs vyriškis, kuris prisistatė jo sūnumi, pasakė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), į autobusų stotį, paimti siuntinį. Koks tai buvo siuntinys, jis neklausė. Jis pasakė, kad neturi pinigų nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Tas vyriškis jam pasakė, jog atvažiuos prie namų (duomenys neskelbtini) taksi, kad jis išeitų į gatvę, o jį paims taksi. Kai nuvažiavo paimti daiktų į autobusų stotį, padavė pasą ir pasakė, kad yra siunta. Jis žinojo, kad bus viena, o jam autobusų stotyje pasakė, kad trys. Jis turėjo vieną parduoti ir sumokėti už vežimą, o kur kitos, nežino. Kad turi parduoti vieną konsolę jam pasakė tas, kuris skambino ir prisistatė sūnumi.
10. Nors nuteistasis J. K. neigė, kad telefonu jis bendravo su sūnumi Ž. K., kuris ir prašė paimti siuntas iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, tačiau šiuos jo parodymus paneigia liudytojų R. K. ir V. K. parodymai. Liudytoja R. K. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad paklausus J. K. iš kur pas jį kompiuteris, jis labai pasimetė, atrodė išsigandęs ir atsakė, kad sūnaus Ž. nurodymu paėmė konsolę. Būtent pats J. K. liudytojai nurodė, kad jo sūnus „sėdi“ „(duomenys neskelbtini)“, t. y. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Liudytoja taip pat parodė, kad pokalbio su J. K. metu labai intensyviai skambėjo J. K. turėtas mygtukinis mobiliojo ryšio telefonas. Ji matė, kad jam skambina nežinomas numeris, buvo neįvestas skambinančiojo vardas. Telefonui nenustojus skambėti, J. K. ėmė nervintis, pasakė jai, kad duotų atsiliepti. Ji paklausė jo, kas jam čia skambina. J. K. atsakė, kad skambina Ž. iš „(duomenys neskelbtini)“.
11. Tai, jog J. K. važiuodamas taksi automobiliu nuolat bendravo telefonu ir sakė, kad bendrauja su sūnumi, kuris tuo metu kalėjo, jog į (duomenys neskelbtini) važiuoja paprašytas sūnaus, patvirtino ir liudytojas V. K..
12. Šių liudytojų nurodytas aplinkybes, kad J. K. nuolat bendravo telefonu iki to laiko, kol jį sustabdė policijos pareigūnė, patvirtina telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėse užfiksuoti duomenys – 2019-09-02 laikotarpiu nuo 6.55 val. iki 8.58 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurį J. K. paaiškinime nurodė, kaip jo sūnaus Ž. K., skambinusio jam iš į (duomenys neskelbtini) pataisos namų ( 1 t., b. l. 170), skambino J. K. 8 kartus, pokalbiai truko nuo 26 sek. iki 244 sek. 9.03 val. J. K. pats skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 4 sek. Laikotarpiu nuo 9.03 val. iki 11.51 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino J. K. 14 kartų, iš jų į vieną skambutį neatsakyta, pokalbiai truko nuo 23 sek. iki 307 sek., 10.56 val. parašė 1 SMS žinutę. Taip pat iš minėto telefono išklotinių matyti, kad laikotarpiu nuo 12.07 val. iki 12.23 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino J. K. 12 kartų, tačiau į skambučius neatsakyta. Būtent tuo laiku, kai J. K. neatsiliepė į telefono skambučius, J. K. buvo sustabdžiusi liudytoja R. K..
13. Tai, kad J. K. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bendravo su sūnumi Ž. K., o ne su jam nepažįstamu ir jo sūnumi prisistačiusiu vyru, patvirtina pakankamai intensyvūs pokalbiai ir jų trukmė, bei išsiųstų SMS žinučių gausa – 2019-09-01 laikotarpiu nuo 12.45 val. iki 21.43 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) į J. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta 15 kartų, iš kurių į 2 skambučius neatsakyta, kiti pokalbiai truko nuo 54 sek. iki 616 sek.; 2019-09-02 laikotarpiu nuo 6.55 val. iki 8.58 val. J. K. skambinta 8 kartus, pokalbiai truko nuo 26 sek. iki 244 sek.; 9.03 val. J. K. pats skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 4 sek.; laikotarpiu nuo 9.03 val. iki 11.51 val. J. K. skambinta 14 kartų, iš jų į vieną skambutį neatsakyta, pokalbiai truko nuo 23 sek. iki 307 sek., 10.56 val. parašė 1 SMS žinutę; laikotarpiu nuo 12.07 val. iki 12.23 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino J. K. 12 kartų, tačiau į skambučius neatsakyta; nuo 12.30 val. ir 13.06 val. iš minėto telefono numerio vėl buvo skambinama J. K., pokalbiai truko 42 sek. ir 158 sek.; 13.43 val. J. K. pats skambino, pokalbis truko 199 sek.; 18.47 val. ir 18.48 val. vėl buvo skambinama J. K., pokalbiai truko 23 sek. ir 126 sek.; 20.41 val. J. K. parašė SMS žinutę; 2019-09-03 laikotarpiu nuo 10.31 val. iki 12.06 val. tarp J. K. ir minėto telefono numerio užfiksuoti 3 ryšiai, iš jų 2 pokalbiai ir 1 SMS žinutė, 2019-09-04 laikotarpiu nuo 02.28 val. iki 22.59 val. buvo susirašinėjama (11 SMS žinučių), 2019-09-05 laikotarpiu nuo 02.58 val. iki 12.49 val. J. K. parašė 4 SMS žinutes, 2019-09-06 laikotarpiu nuo 8.47 val. iki 11.58 val. J. K. gavo 13 SMS žinučių, 15.03 val. J. K. skambino, pokalbis truko 22 sek. (2 t., b. l. 66–68). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad SIM kortelė su minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) veikė bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, į kurią patenka ir (duomenys neskelbtini) pataisos namai, esantys (duomenys neskelbtini), kas patvirtina liudytojų R. K. ir V. K. nurodytas aplinkybes, kad J. K. jiems sakė, kad telefonu bendrauja su sūnumi Ž. K., kuris atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
14. Šie aptarti įrodymai paneigia ir nuteistojo Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad apie įtarime nurodytas aplinkybes jam tik pasakojo tėtis J. K., jog kažkas jo vardu nurodė tėvui važiuoti į (duomenys neskelbtini), jis tėvui J. K. neskambino ir neprašė paimti konsolių. O nuteistojo Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nurodytos versijos, kad jo užrašų knygutėje esančiais tėvo duomenimis galėjo pasinaudoti kas nors iš įkalinimo vietoje jo užrašų knygutę radusių asmenų, jog sukčiavimus galėjo įvykdyti D. E., skundžiamame nuosprendyje motyvuotai paneigtos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ž. K. prarastoje užrašų knygutėje J. K. telefono numerio (duomenys neskelbtini) negalėjo būti, nes J. K. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) pradėjo naudoti trys mėnesiai iki įvykio, jog iš Ž. K. parodymų matyti, kad J. K. ankščiau naudojosi ir kitais telefono numeriais, nes jis skambindavo tėvui kitais telefono numeriais. Taip pat teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas D. E. ne tik, kad negalėjo nurodyti ir paaiškinti konkrečių įvykio aplinkybių, bet ir 2019-08-31, 2019-09-02 – 2019-09-06 jis buvo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, o ne (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš kurių, kaip nustatyta iš telefoninių pokalbių išklotinių, J. K. skambinęs asmuo tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Pažymėtina ir tai, kad iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2019-09-02 9.38 val. skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o 9.42 val. skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra „(duomenys neskelbtini)“ taksi, kuriame dirbo V. K., telefono numeriai, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad taksi užsakė ir su taksi vairuotoju V. K. telefonu bendravo būtent Ž. K.. Taip pat iš minėto telefono išklotinių matyti, jog nukentėjusiesiems dėl kompiuterių konsolių pirkimo skambino būtent iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta anksčiau aptartų įrodymų visuma, įvykio metu naudojosi Ž. K..
15. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis Ž. K. pateikė dar vieną versiją, kad sukčiavimus su žaidimų konsolėmis įvykdė A. K., kuris jam inkriminuojamų nusikaltimų metu atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Nurodė, kad jis pripažįsta, jog skambino savo tėvui J. K. ir jo prašė nuvykti į stotį paimti siuntas bei nuvykti parduoti vieną kompiuterį, jog susimokėtų už taksi, tačiau tai padaryti jį įkalbėjo A. K.. Jeigu jis būtų suvokęs ar žinojęs, kad kompiuteriai įgyti sukčiavimo būdu, tikrai nebūtų savo tėvelio siuntęs jų paimti. Tuo metu, kai jis atlikinėjo bausmę dėl šio nusikaltimo, bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės, bijojo atskleisti tą asmenį, kuris ir padarė nusikaltimą. Dabar, kai jam nebegresia joks pavojus, nes bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, gyvena kamerų tipo patalpose, atskirai nuo kitų nuteistųjų, nusprendė nebeslėpti kas padarė nusikaltimą. Taip pat apeliantas parodė, kad A. K. įkalbėjo, o jis nesuvokė, jog kompiuteriai buvo įgyti sukčiavimo būdu. Su A. K. jie pradėjo bendrauti nesenai, nes jis buvo antrame būryje, o A. K. pirmame būryje. A. K. jam pasakė, kad tie kompiuteriniai žaidimai yra iš draugų ar iš kur ten atsiųsti. Pasiūlė atlygį, sakė galės paštu išsiųsti pinigus. Kadangi tuo metu finansiškai ne kaip laikėsi, sutiko su A. K. pasiūlymu ir paprašė tėvo paimti siuntas. Taip pat jo paprašė, kad tėvelis nuvyktų ir parduotų vieną kompiuterį, susimokėtų už taksi paslaugas. Klausė, kodėl A. K. pats negali jų parsiduoti, jam pasakė, kad nėra žmogaus kas galėtų parduoti. Neabejoja, kad A. K. dėl šių sukčiavimų prisipažins. A. K. buvo sakęs, kad pats prisipažintu, kadangi jo padarytas nusikaltimas. Jeigu būtų bent jau suvokęs, ar žinojęs, ar būtų pasakęs esmę, jog čia sukčiavimo būdu įgyti kompiuteriai, tikrai nebūtų tėvelio siuntęs.
16. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytoju A. K. parodė, kad su Ž. K. kartu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), buvo viename būryje, miegamajame. Tai buvo nuo 2019 m. iki 2020 m. Jų santykiai buvo normalūs, nesipyko. Laisvės atėmimo vietoje jis tuo metu nedirbo. Klausė Ž. K., ar šis turi kokį žmogų, kuris nuvažiuotų į autobusų stoties siuntų skyrių ir paimtų siuntinius. Ž. K. nurodė jam savo tėvo pavardę, vardą, ir jis buvo nusiuntęs kelis kompiuterius. Jis nepasakė Ž. K., kad kompiuteriai įgyti sukčiavimo būdu. Jis buvo suklaidinęs žmones, išsiuntęs jiems netikrus, suklastotus dokumentus, kurie išsiuntė jam kelis kompiuterius: „Xbox konsolę“, „Play Station“ į (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyrių. Ž. K. tėvas nuvažiavo ir paėmė kompiuterius, bet nespėjo jų parduoti, nes jį sulaikė policija. Tie įvykiai buvo gal 2019 m. Buvo 3 ar 4 kompiuteriai, buvo kažkoks „Play Station“, turėjo būti naujausias, o iš „Xboxų“, tai nežino: „Xbox One X“ ir Xbox One S“, buvo atsiradę geri. Atsiskaitoma už kompiuterius buvo pervedimu į sąskaitą. Realiai nebuvo sumokėti pinigai už tuos kompiuterius. Pavedimų kopijas jis pats padarė telefone, nes tai nesudėtinga. Tiksliai neatsimena, bet turėtų būti iš (duomenys neskelbtini) banko, tiesiog arba pilnas išrašas, arba tik mokėjimo nurodymo „(duomenys neskelbtini)“.Taip pat liudytojas parodė, kad jis skambino nukentėjusiems asmenims. Nepamena, iš kokio telefono numerio skambino. Neatsimena, ar kratų metu rastas tas telefonas, iš kurio buvo skambinta nukentėjusiesiems. Tiksliai nepamena, kompiuterių turėjo būti ne daugiau kaip penki. Nei už vieną kompiuterį nebuvo realiai atsiskaityta. Kai Ž. K. tėvas paėmė kompiuterius, važiavo su taksi, o jis pats kažkam buvo paskambinęs, atrodo, į kompiuterių taisyklą, tai jis vežė ten parduoti kompiuterius. Jam atrodo, tas taksi vairuotojas iškvietė policiją ir policija sulaikė Ž. K. tėvą. Nežino, kodėl Ž. K. prisiėmė kaltę, gal nenorėjo jo išduoti iš pradžių, ar iš pradžių nesuprato, jog daromas nusikaltimas. Naudos iš to negavo, nes kompiuteriai nerealizuoti. Jis negalvojo, kad žmonės rašys pareiškimus dėl 200-250 Eur, tai ne pinigai. Žino, kad Ž. K. tėvas gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) rajone. Kompiuterius reikėjo paimti iš (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad jis važiavo su taksi. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) 100 Eur nekainuoja taksi. Jis buvo suradęs kompiuterių taisyklą ar kažką panašiai, Ž. K. tėvas vežė ten parduoti. Būtų pardavęs ir sumokėjęs už taksi. Taisykla (duomenys neskelbtini), pavadinimo nepamena. Taisyklą surado per „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena kiek nukentėjusiųjų buvo, iki penkių, bet ten buvo ir daugiau išsiuntusių. Kompiuterius pardavinėjo per „(duomenys neskelbtini)“. Atrodo, nukentėję yra vyrai. Jis Ž. K. paklausė, ar penktadienį turėtų žmogų, kuris galėtų nuvažiuoti į siuntų skyrių. Jis pasakė, kad reikia paieškoti. Jis pasiūlė tėvą, užrašė jo vardą ir pavardę, kam siųsti. Laikotarpiui nuo penktadienio iki sekmadienio, kai žmonės išsiuntė kelis kompiuterius, pirmadienį Ž. K. tėvas nuvyko jų paimti. Su Ž. K. tėvu jis nebendravo, su juo bendravo pats Ž. K.. Jis nurodė, kur važiuoti. Tiksliai negali pasakyti iš kokio telefono numerio Ž. K. skambino savo tėvui, turbūt jis davė Ž. K. kitą telefoną, o gal jis turėjo savo telefoną. Numeris ne tas pats. Reikėjo tėvo vardo ir pavardės, o telefono numerį jis savo buvo nurodęs. Jis sakė, kad taksi apmokės, duos jam keletą eurų. Jis Ž. K. pasakė, kad nusipirks pigiau ir parduos brangiau, bet jam nesakė, jog kompiuteriai gauti nusikalstamu būdu. Taip pat liudytojas nurodė, kad su Ž. K. susitiko dabar, kai važiavo etapu. Anksčiau kartu buvo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jie sėdi atskirai, susitikti neįmanoma. Dabar, kai važiavo etapu, Ž. K. jam pasakė apie tai, o jis jam papasakojo, kaip viskas buvo.
17. Analizuojant nuteistojo Ž. K. ir liudytojo A. K. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus ir juos sugretinus su anksčiau aptartais įrodymais, teisėjų kolegija pažymi, kad jų nurodomos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Ž. K. susipažinęs su jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio turiniu ir suvokdamas, jog byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad jis skambino savo tėvui J. K., šias aplinkybes pripažino. Tačiau siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nuteistasis tvirtino, kad jis nenurodė asmens, kuris įvykdė nusikaltimus, nes jo bijojo, bijojo dėl savo saugumo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. K. tvirtino, kad jo santykiai su Ž. K. buvo normalūs, jie nesipyko. Ž. K. ir liudytojas A. K. bandė įtikinti teisėjų kolegiją, kad Ž. K. nežinojo, jog kompiuteriai įgyti apgaulės būdu, tačiau šias jų nurodytas aplinkybes paneigia anksčiau aptarti liudytojų R. K., V. K., nukentėjusiųjų parodymai, telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėse užfiksuoti duomenys bei kiti byloje esantys įrodymai. Nors A. K. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad jis skambino nukentėjusiesiems, jog apgaule buvo bandoma įgyti 3 ar 4, bet ne daugiau nei 5, kompiuterius, kad būtent jis suklaidino nukentėjusiuosius jiems išsiųsdamas netikrus, suklastotus dokumentus, nukentėję asmenys yra vyrai, jog Ž. K. davė kitą telefoną, su kitu numeriu, kad jis paskambintų savo tėvui, tačiau šios liudytojo nurodomos aplinkybės neatitinka byloje anksčiau aptartais įrodymais nustatytų aplinkybių. Byloje neginčijamai nustatyta, kad su nukentėjusiaisiais buvo bendraujama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), būtent iš minėto telefono numerio buvo skambinama į telefonų numerius (duomenys neskelbtini), kurie yra „(duomenys neskelbtini)“ taksi, kuriame dirbo V. K., buvo skambinama ir pačiam V. K.. Iš minėto telefono numerio buvo skambinama ir J. K.. Taip pat byloje nustatyta, kad apgaulės būdu buvo bandoma įgyti žaidimų konsoles iš trijų nukentėjusiųjų, tarp kurių viena nukentėjusioji moteris. Šios aplinkybės A. K. turėjo būti žinomas, nes kaip jis tvirtino, būtent jis pats skambino nukentėjusiesiems, jog jis jiems išsiuntė netikrus, suklastotus dokumentus, juose nurodydamas gavėją. Be to, kaip nurodė nukentėjusysis E. D., pirkėjas į elektroninį paštą atsiuntė banko pavedimo nuotrauką („(duomenys neskelbtini)“), kurioje matėsi, kad pinigai pervesti į jo draugės O. G. banko sąskaitą, o tai A. K., tvirtinančiam, jog jis klastojo mokėjimo pavedimus, turėjo būti žinoma. Liudytojas A. K. nors ir tvirtino, kad Ž. K. tėvas važiavo paimti kompiuterius su taksi, tačiau detalesnių J. K. vykimo aplinkybių nenurodė. Liudytojas tvirtino, kad laikotarpiu nuo penktadienio iki pirmadienio žmonės jam išsiuntė kompiuterius, tačiau kaip nustatyta byloje, nukentėjusiesiems dėl kompiuterių pirkimo buvo skambinama šeštadienį, t. y . 2019-08-31, ir tik po to jie buvo išsiųsti, kur juos 2019 m. rugsėjo 2 d. iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties paėmė J. K.. Kaip matyti iš liudytojo A. K. duotų parodymų apeliacinės instancijos teisme, jie nebuvo nuoseklūs, liudytojas nesugebėjo nurodyti ir paaiškinti esminių įvykio aplinkybių. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, liudytojo A. K. parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.
18. Be to, tiek nuteistojo Ž. K., tiek ir liudytojo A. K. nurodytas aplinkybes, kad sukčiavimus įvykdė A. K., paneigia ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos pateikti duomenys. Iš pateiktų duomenų matyti, kad byloje nagrinėjamų įvykių metų (nuo 2019-08-31 iki 2019-09-02) Ž. K. bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus (duomenys neskelbtini), o A. K. tuo pačiu laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 3–5). Taigi iš šių duomenų akivaizdžiai matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu Ž. K. ir A. K. bausmes atlikinėjo skirtinguose būriuose, gyveno skirtinguose korpusuose, jie susitikti ir bendrauti galėjo tik laisvu laiku, kai galimas bendravimas tarp to paties režimo nuteistųjų.
19. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad juo buvo pasinaudota, jog jis tik paprašė savo tėvo J. K. paimti siuntas iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties ir nežinojo, kad prisideda prie sukčiavimo, tačiau aukščiau aptartų įrodymų visuma šiuos nuteistojo teiginius paneigia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismas, neabejotinai patvirtina nuteistojo Ž. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo Ž. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl nuteistajam Ž. K. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytus nuteistajam Ž. K. paskirtų bausmių skyrimo motyvus – į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo Ž. K. asmenybę, į nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Ž. K. paskyrė už nesunkų ir du baudžiamuosius nusižengimus teisingas bausmes.
21. Patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmių bendrinimo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad šiuo atveju galutinė subendrinta bausmė jam paskirta neteisingai.
22. B K 64 straipsnis numato bausmių skyrimo taisykles tuo atveju, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Šio straipsnio1dalis numato, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatlikta bausmės dalis. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė, nei minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
23. Kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Ž. K. naujas veikas (inkriminuotas skundžiamu nuosprendžiu) padarė bausmės atlikimo metu, po Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo subendrintos taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas: prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo (2021-05-06) dienai pagal 2017-02-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos 2 metų 8 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta tik dalis – 10 mėnesių 5 dienos, iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes nuteistajam buvo parinktas palankesnis bausmių bendrinimo būdas. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas dėl netinkamai paskirtos galutinės subendrintos bausmės, kadangi nagrinėjamu atveju bausmių bendrinimo nuostatos nebuvo pažeistos. Taip pat pažymima, kad, bendrinant bausmes pagal kelis nuosprendžius BK 64 straipsnio pagrindu, atliktos bausmės laikas neįskaitomas į nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.
24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl šio nuteistojo apeliaciniame skunde keliamų klausimų paliktinas nepakeistu (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. rugsėjo 27 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-6494, kurioje prašoma priteisti valstybei iš Ž. K. 144,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Vandos Laukevičienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
28. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendį apskundė nuteistasis Ž. K.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis Ž. K. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatė Vanda Laukevičienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Ž. K. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 144,00 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą.
Išieškoti iš nuteistojo Ž. K. 144,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.