Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.1.8; 2.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2

2024 m. vasario 5 d.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012 m. vasario 7 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 5 mėnesiams; 2) 2012 m. kovo 28 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta viešieji darbai 7 mėnesiams, 2012 m. kovo 28 d. nutartimi paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmė pakeista į 21 MGL dydžio baudą; 3) 2013 m. spalio 9 d. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 66 MGL bauda, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta ir 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi pakeista bausme ir galutinė bausmė paskirta 81 MGL bauda; 4) 2021 m. gruodžio 15 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 40 parų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimą, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, 2023 m. liepos 31 d. apie 01.25 val., Druskininkų sav., Leipalingio sen., Gailiūnų k., šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. V. priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 3,75 promilių neblaivumas.

Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, 2022 m. sausio 5 d. įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. priimtam nuosprendžiui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones (termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. rugpjūčio 4 d.), vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2023 m. liepos 31 d. apie 01.25 val. Druskininkų sav., Leipalingio sen., Gailiūnų k., šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo A. V. priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis A. K. teismo posėdyje kaltu prisipažino, nurodydamas, jog prisiima kaltę, ir paaiškino, kad 2023 m. liepos 30 d. vakare pas jį į namus su A. V. automobiliu „VW Transporter“ atvažiavo A. V. su draugu. Automobilį pastatė kieme prie namo. Pas jį namuose su A. V. gėrė degtinę ir dėl išgerto alkoholio, kas vyko toliau neatsimena, todėl paaiškinti negali. Atsimena, kad su A. V. buvo Gailiūnuose kažkokiame kieme, atvažiavo policijos pareigūnai, tuo metu sėdėjo A. V. automobilio šone, kaip ten atsidūrė, neatsimena. Policijos pareigūnai jam nustatė 3,75 promilių girtumą. 2021 m. gruodžio 15 d. buvo nuteistas, už tai, kad vairavo motorolerį neblaivus, jam buvo uždrausta trejus metus vairuoti transporto priemones. Žinojo, kad yra uždrausta vairuoti transporto priemones, laikėsi šio draudimo, nes norėjo susigrąžinti teisę vairuoti. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę vairavus motorinę transporto priemonę būnant neblaiviam bei vengus atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Transporto priemonės savininkas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad jam priklauso automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo 2023 m. liepos 30 d. vakare jo draugas atvežė pas kaltinamąjį į namus. Automobilį paliko prie kaltinamojo namo ir su kaltinamuoju, kaltinamojo namuose gėrė degtinę. Dėl išgerto alkoholio, kas vyko toliau neatsimena, atsimena, kad su kaltinamuoju važiavo, tuo metu jis miegojo automobilio gale ir atsikėlė tik kai policijos pareigūnai pabeldė į automobilio duris. Kai atsikėlė automobilis buvo Gailiūnuose, kur buvo kaltinamasis, neatsimena, tačiau kaltinamasis galėjo pasiimti ir važiuoti automobiliu, nes anksčiau visada jam leisdavo naudotis savo automobiliu.

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, A. K. teismo posėdyje parodė, kad 2023 m. vasaros pabaigoje kartu su pareigūnu M. K. patruliavo nuo Snaigupės kaimo link Gailiūnų kaimo. Važiuojant netoli Gailiūnų kaimo pastebėjo sankryžoje įtratinai lėtai apsisukantį mikroautobusą „VW Transporter“, kuris apsisukęs važiavo link Druskininkų. Važiuodami iš paskos pradėjo stabdyti šį mikroautobusą, mikroautobusas įsuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir sustojo. Su pareigūnu M. K. sparčiu žingsniu nuėjo link mikroautobuso, jis nuėjo prie mikroautobuso vairuotojo durelių, o pareigūnas M. K. – prie mikroautobuso keleivio durelių. Einant link mikroautobuso pamatė, kaip vairuotojas persėdo į mikroautobuso priekinę keleivio sėdynę, o priėjęs prie mikroautobuso pamatė, kad vairuotojas persėdęs į keleivio sėdynę buvo A. K.. Mikroautobuse gale miegojo mikroautobuso savininkas, kuris pabudęs, klausinėjo, kas čia vyksta. Kaltinamajam, kuris vairavo automobilį, buvo nustatytas virš 3 promilių neblaivumas.

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, M. K. teismo posėdyje davė parodymus, analogiškus liudytojo A. K. parodymams.

Liudytoja, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) specialistė, G. S. teismo posėdyje parodė, kad įtraukus A. K. į Probacijos tarnybos duomenų registrą jo priežiūra vykdė kolegė. Iš asmens byloje esančios informacijos matosi, kad kolegė 2022 m. sausio 14 d. telefonu kaltinamąjį supažindino su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, atsakomybe už teismo paskirtos poveikio priemonės nevykdymą. Kaltinamasis nežinojo kada gali atvykti į Probacijos tarnybą, todėl susitarė, kad kaltinamasis 2022 m. sausio 17 d. telefonu susisieks su Probacijos tarnyba dėl jo atvykimo datos, tačiau kaltinamasis su Probacijos tarnyba nesusisekė, į Probacijos tarnybą neatvyko. Nuo 2022 m. gegužės 27 d. perėmusi vykdyti kaltinamojo priežiūrą, 2022 m. liepos 8 d. kaltinamajam išsiuntė paštu pranešimą apie baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų išaiškinimą, kuriuo kaltinamasis pakartotinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka bei buvo kviečiamas susisiekti su Probacijos tarnyba. Kaltinamasis registruotą laišką atsiėmė 2022 m. liepos 14 d., tačiau su Probacijos tarnyba nesusisiekė ir į ją neatvyko.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2023 m. liepos 31 d. 2.45 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatui pranešta apie Druskininkų sav., Leipalingio sen., Gailiūnų k., (duomenys neskelbtini), 01.25 val. sustabdytą automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui A. K. nustatytas 3,75 promilių girtumas (1 t., b. l. 15-16).

Įvykio vietos protokole bei nuotraukose užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią Druskininkų sav., Leipalingio sen., Gailiūnų k., (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog kieme stovi policijos pareigūnų patikrinimui sustabdytas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinės pusės priekinės ir galinės keleivio durelės ir įlenktos, ant automobilio bagažinės dangčio matosi įlenkimai. Automobilio viduje ant priekinės keleivio sėdynės padėti du 0,5 l degtinės buteliai, kurių vienas atsuktu kamšteliu. Prie priekinės keleivio sėdynės ant grindų guli trys užvedimo rakteliai. Apžiūrų metu paimtas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trys automobilio užvedimo rakteliai, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-33), po apžiūros automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir trys automobilio užvedimo rakteliai perduoti saugoti į automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 34), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta prie bylos voke Nr. 1.

Iš kitų objektų apžiūros protokolų (1 t., b. l. 17-21) bei teismo posėdyje peržiūrėto į bylą pateiktame DVD diske įrašyto policijos tarnybinio automobilio priekine kamera 2023 m. liepos 31 d. užfiksuoto vaizdo įrašo ir policijos pareigūno „Body“ kameros 2023 m. liepos 31 d. užfiksuoto vaizdo įrašo nustatyta, kad 2023 m. liepos 31 d. 01.20 val. policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiuoja link Snaigupės kaimo pusės, vėliau apsisuka ir sankryžoje pasukę į dešinę važiuoja Gailiūnų kaime Gailiūnų gatve link Druskininkų. 01.26 val. Gailiūnų gatve link Druskininkų priekyje policijos tarnybinio automobilio važiuoja automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį policijos tarnybinis automobilis stabdo įjungtais garsiniais mėlynos raudonos spalvos švyturėliais. Automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į Gailiūnų gatvės gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kiemą ir sustoja. Policijos tarnybinis automobilis sustoja paskui ir du policijos pareigūnai greitu žingsniu nueina prie automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš abiejų šonų. Policijos pareigūnas A. K. nueina prie sustojusio automobilio priekinių vairuotojo pusės durelių, pareigūnas M. K. – prie automobilio priekinių keleivio pusės durelių ir abu pareigūnai atidaro abi priekines dureles. Automobilio priekyje keleivio pusės vietoje sėdi A. K., kurio policijos pareigūnas paprašo pateikti dokumentus, tačiau A. K. kažką nerišliai atsako ir policijos pareigūnui A. K. paprašius išlipa iš automobilio. Policijos pareigūnui bendraujant su kaltinamuoju, iš automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus pasigirsta vyriškas balsas, policijos pareigūnui M. K. žibintuvėliu pašvietus į automobilio vidų matosi, jog automobilio gale yra A. V.. 1.33 val. policijos pareigūnas nuo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės link tarnybinio automobilio nuveda A. K., kuriam nustato 3,95 promilių girtumą, taip pat nuo šio automobilio svirduliuodamas prie policijos tarnybinio automobilio ateina A. V..

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2023 m. liepos 31 d. iš A. K. burnos sklinda alkoholio kvapas, jo elgsena neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, jam alkotesteriu pirmu tikrinimu (01.34 val.) nustatytas 3,95 promilių neblaivumas, antru tikrinimu (01.56 val.) – 3,75 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 38).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad 2023 m. liepos 31 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. K. sprendimu transporto priemonė „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę įtarus, kad ją vairavo neblaivus vairuotojas (1 t., b. l. 34).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra A. V. (1 t., b. l. 35).

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendis patvirtina, kad šiuo nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtas areštas 40 parų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (1 t., b. l. 75-80).

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad kaltinamasis A. K. 2022 m. sausio 11 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymo bei nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 10 d. atlikinėjo arešto bausmę (1 t., b. l. 143-153).

Probacijos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 11 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad A. K., kuris Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų areštu bei kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d., 2022 m. sausio 11 d. įrašytas į Probacijos tarnybos registrą. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 10 d. A. K. 2022 m. sausio 14 d. telefonu buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą bei informuotas 2022 m. sausio 17 d. susisiekti su Probacijos tarnyba bei susitarti dėl atvykimo datos, tačiau kaltinamasis su Probacijos tarnyba nesusisiekė, daugiau į skambučius neatsiliepė. Kaltinamajam 2022 m. liepos 8 d. išsiųsta pranešimas Nr. 7S-6171 dėl baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų išaiškinimo ir supažindinimo, kuriuo kaltinamasis buvo pakartotinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka bei kviečiamas susisiekti su Probacijos tarnyba, šis pranešimas paimtas 2022 m. liepos 14 d. tačiau kaltinamasis į Probacijos tarnyba neatvyko ir susisiekti nebandė (1 t., b. l. 65-66).

Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. 7DN-2155 (1 t., b. l. 67-74) bei siuntos informacija (1 t., b. l. 73-74) patvirtina, kad kaltinamasis 2022 m. sausio 14 d. telefonu supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams – vykdymo laikotarpiu, jos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, kurios sąlygas kaltinamasis įsipareigojo laikytis. Taip pat kaltinamajam 2022 m. liepos 14 d. įteiktas paštu išsiųstas pranešimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės supažindinimo ir išaiškinimo.

Teismas įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami konstatuoti, jog kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvus, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybės pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, jog neblaivus vairavo automobilį (1 t., b. l. 100-101, 109-110), teismo posėdyje savo kaltę pripažino, nurodydamas, jog prisiima kaltę, nes dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neatsimena. Nors kaltinamasis teismo posėdyje teigė, kad dėl išgerto alkoholio kiekio neatsimena kaip vairavo automobilį ir atsimena tik kaip sėdėjo sustabdyto automobilio keleivio sėdynėje, tačiau aplinkybę, jog būtent kaltinamasis vairavo automobilį patvirtina į bylą pateikti policijos tarnybinio automobilio bei policijos pareigūno „Body“ kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, liudytojų A. K. bei M. K. parodymai bei transporto priemonės savininko A. V. paaiškinimai. Nurodytose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai, pradėjus stabdyti važiuojantį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam iš paskos nepertraukiamai važiavo visą laiką iki kol minėtas automobilis sustojo. Sustojus šiam automobiliui policijos pareigūnai iš karto priėjo prie šio automobilio iš abiejų pusių, kol policijos pareigūnai priėjo prie automobilio, iš sustabdyto automobilio niekas neišlipo, o patikrinus automobilio vidų jame buvo kaltinamasis, kuris policijos pareigūnams atidarius duri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje bei automobilio savininkas A. V., kuris miegojo automobilio gale ir prabudo tik po to, kai policijos pareigūnai aiškinosi aplinkybes su kaltinamuoju. Liudytojai A. K. bei M. K. teismo posėdyje parodė, kad eidami link sustabdyto automobilio matė, kaip vairuotojas pasislinko į keleivio priekinę sėdynę, o atidarius automobilio duris keleivio sėdynėje sėdėjo kaltinamasis, kuris ir vairavo automobilį. Transporto priemonės savininkas A. V. patvirtino, kad jis automobilio nevairavo, o miegojo automobilio gale. Šie policijos pareigūnų bei transporto priemonės savininko parodymai sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, atitinka vaizdo įrašuose užfiksuotą vaizdą ir kitą bylos medžiagą bei sudaro logišką įvykių sekos grandinę, duomenų, kad policijos pareigūnai ar transporto priemonės savininkas siektų apkalbėti kaltinamąjį, nėra, todėl jais teismas netikėti neturi pagrindo.

Nurodytų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai – paties kaltinamojo parodymai, transporto priemonės savininko A. V. paaiškinimai, liudytojų A. K. bei M. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, nuotraukos, policijos tarnybinio automobilio kameros bei policijos pareigūno „Body“ kameros užfiksuoti vaizdo įrašai, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas – įvertinus jų visetą, patvirtina, jog kaltinamasis A. K. tyčia vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,75 promilių neblaivumas, t. y. daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėti yra formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį, kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Pažymėtina, kad teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, net ir nesant sistemiškumo, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-616-579/2020, Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosios bylose Nr. 1A-200-354/2019, Nr. 1A-238-744/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 40 parų, paskiriant vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (1 t., b. l. 43-49). Liudytojos G. S. parodymai teismo posėdyje, bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. 7DN-2155 užfiksuoti duomenys, patvirtina, kad kaltinamasis 2022 m. sausio 14 d. telefonu bei 2022 m. liepos 14 d. jam asmeniškai įteiktu pranešimu buvo supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu, jos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (1 t., b. l. 67-74). Nors kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, jog jis nebuvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinius ir juos atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems ir aukščiau aptartiems įrodymams, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdyje pripažino, jog žinojo, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam yra uždrausta naudoti teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir iki šio nusikaltimo nevairavo transporto priemonės, laikėsi, nes norėjo vėl atgauti teisę vairuoti, kas tik patvirtina, kad kaltinamajam buvo žinoma jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jos pobūdis, sukeliami apribojimai, suvaržymai bei padariniai už jos nevykdymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai įrodyta, jog A. K., žinodamas, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto trejiems metams, 2023 m. liepos 31 d. apie 01.25 val. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,75 promilių neblaivumas.

Kaltinamajam nustatytas 3,75 promilių neblaivumas žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta 1,51 promilių neblaivumo ribą, kas vertintina kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Byloje, objektyvių priežasčių ar kliūčių, kurioms esant kaltinamasis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nenustatyta. Nurodytu motyvų pagrindu, konstatuotina, kad kaltinamojo A. K. veiksmuose yra visi baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai.

Bausmės, baudžiamosios poveikio priemonių skyrimo ir kiti klausimai

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą sankcijoje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas.

Skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) bei vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 112 straipsnis, 243 straipsnis), kurie sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-72-976/2022), nusikalstamomis veikomis reali žala nepadaryta, tačiau jis transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip kėlė didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, savo bei kartu su juo važiavusio keleivio sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Nors kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad pripažįsta padaręs nuskalstamas veikas ir dėl to gailisi, tačiau teismo vertinimu, toks kaltinamojo prisipažinimas bei gailėjimasis nebuvo savanoriškas, o tik dėl byloje surinktų įrodymų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė padaręs nusikalstamas veikas, pirmo teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tačiau kitame teismo posėdyje aiškino, kad prisiima kaltę, nes neatsimena, jog vairavo automobilį, jis už vairo nesėdėjo, ikiteisminis tyrimas atliktas nepilnai, o policijos pareigūnai jį kaltina nepagrįstai. Be to, kaltinamasis nurodė, jog gailisi, nes tokiu būdu būtų sumažinta bausmė, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamojo gailestis yra deklaratyvus ir jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas teisme nulėmė ne jo nuoširdus gailėjimasis dėl savo elgesio, ne jo kritiškas vertinimas, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Tuo pagrindu aplinkybė, kad kaltinamasis teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi, nepripažintina jo atsakomybe lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. K. anksčiau teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 145-153), yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 166-170), psichiatro paslaugos dėl psichikos sutrikimų jam neteiktos (1 t., b. l. 174), nedirba (1 t., b. l. 175), kaltinamojo teigimu augina nepilnametę dukrą, kuri gyvena tiek pas jį, tiek pas motiną, nori vykti dirbti į Vokietiją.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą (kaltinamasis išgėręs alkoholio, sąmoningai, suprasdamas ir žinodamas, jog vairuoti automobilį neturint teisės bei neblaiviam ne tik yra draudžiama, bet ir pavojinga, ignoruodamas Kelių eismo taisykles bei jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę nusprendė važiuoti, automobilį vairavo, kai jam buvo nustatytas 3,75 promilių neblaivumas, jo tolimesnį vairavimą nutraukė policijos pareigūnai, kas rodo, kad policijos pareigūnams laiku nesustabdžius kaltinamojo, kaltinamasis galėjo toliau tęsti kelionę, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų už administracinius nusižengimus nesumokėjęs, nedirba, yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų), siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos arešto bausmės, kurių trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimą padaro antrą kartą, byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nustatytinos artimos maksimaliai trukmei (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės yra proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam arešto bausmė skiriama ne pirmą kartą, BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos.

Kaltinamasis nuo 2023 m. liepos 31 d. 01.30 val. iki 2023 m. liepos 31 d. 11.54 val. (viena para) buvo laikinai sulaikytas (b. l. 1 t., b. l. 117-123), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikaltimą, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,75 promilių girtumas, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogišką nusikaltimą, kai jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau kaltinamasis savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, todėl siekiant užtikrinti valstybės siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 68 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nepaisydamas draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviam, automobilį vairavo iš karto po alkoholio vartojimo, šią nusikalstamą veiką padarė kai jam buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas penkeriems metams (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 68 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2023 m. liepos 31 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 124-125). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės neturi, gali būti taikoma ne anksčiau kaip įsitesėjus nuosprendžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022). Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – buvo paskirta kaltinamajam, kuris tokios teisės neturėjo ir ja Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu kaltinamajam uždrausta naudotis iki 2024 m. rugsėjo 10 d. (1 t., b. l. 65), atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad pagal BK 68 straipsnio 4 dalį uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas su areštu, taikomas visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto atlikimo.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl minėtas automobilis laikytinas šio nusikaltimo padarymo priemone. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje, nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. V.. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Sprendžiant, ar turto savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas turi įvertinti turto perdavimo aplinkybes. Turėjimas ar galėjimas žinoti, kad perduotas turtas gali būti panaudotas darant nusikaltimą, pasireiškia neatsargumu (neapdairumu), todėl būtina nustatyti, ar turtą perduodantis asmuo turėjo pareigą bei realią galimybę žinoti, kad šis turtas galės būti panaudotas darant nusikaltimą. Pažymėtina, kad turto savininkui tenka pareiga užtikrinti, kad jo turtas nebūtų naudojamas priešingai visuomenės interesams, ir asmuo, veikdamas reikiamai aktyviai bei rūpestingai, domėdamasis savo turto panaudojimo aplinkybėmis, turi galimybę užkirsti jo naudojimą draudžiamai veikai daryti. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamajam darant nusikaltimą, t. y. vairuojant automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaiviam, transporto priemonės savininkas A. V. važiavo kartu. Teismo posėdyje transporto priemonės savininkas nurodė, kad įvykio dieną kartu su kaltinamuoju, pas kaltinamąjį namuose vartojo alkoholį, automobilis buvo pastatytas prie kaltinamojo namų, kur buvo rakteliai, neatsimena. Kai reikdavo visada kaltinamajam duodavo automobilį naudotis, todėl kaltinamasis galėjo laisvai pasiimti automobilį bei juo važiuoti ir šiuo atveju neprieštaravo, kad kaltinamasis vairuotų, automobiliu važiavo kartu ir jame miegojo. Teismo vertinimu šios transporto priemonės savininko nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, nes šiuo atveju transporto priemonės savininkas sudarydamas galimybes neblaiviam kaltinamajam laisvai naudotis automobiliu, tam neprieštaraudamas, netgi vykdamas kartu, nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas bei nesiėmė jokių priemonių, kad pašalintų galimą nusikaltimą. Pažymėtina, kad transporto priemonių savininkai, leisdami naudotis automobiliu kitiems asmenims, ar sudarydami tokias galimybes prisiima riziką, kad automobilis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, todėl vien aplinkybė, jog transporto priemonės savininkas įvykio dieną buvo neblaivus ir neatsimena visų aplinkybių, neužkerta kelio taikyti automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo. Nurodytų motyvų pagrindu, pripažintina, kad šiuo atveju transporto priemonės savininkas nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas bei nesiėmė jokių priemonių, kad pašalinti galimą nusikaltimą, todėl yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti kitam fiziniam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumą, siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį ir taip bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti, panaikintina, kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1, 3 dalis).

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimti trys transporto priemonės užvedimo rakteliai, saugomi kartu su transporto priemone automobilių saugojimo aikštelėje, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. Y 051175 ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 102-0134820, saugomi prie bylos voke Nr. 1, perduotini transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai, DVD diskas su vaizdo įrašais, saugomas prie bylos voke Nr. 1, – paliktinas saugoti prie bylos, DVD diskas, kuris yra be įrašų, saugomas prie bylos voke Nr. 2, kaip menkavertis daiktas, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 3, 4 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 80 parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį areštu 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 31 d. 01.30 val. iki 2023 m. liepos 31 d. 11.54 val. (viena para), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2) konfiskuoti transporto priemonę – „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini).

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti, kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris transporto priemonės užvedimo raktelius, saugomus kartu su transporto priemone automobilių saugojimo aikštelėje, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. Y 051175 ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. 102-0134820, saugomus prie bylos voke Nr. 1, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai, DVD diską su vaizdo įrašais, saugomą prie bylos voke Nr. 1, – palikti saugoti prie bylos, DVD diską, kuris yra be įrašų, saugomą prie bylos voke Nr. 2, sunaikinti.

Išaiškinti A. K., kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Ulonų g. 8A, Alytus) atlikti arešto bausmės. Jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas: apn@apn.lt, tel. +370 315 52001) apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.