Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas yra susilaukę dviejų vaikų V. D. ir B. D.. Santuoka su atsakovu sudalyta nebuvo, tačiau ieškovė su atsakovu kartu gyveno iki 2023 metų gegužės mėnesio vidurio ir pagal galimybes abu išlaikė vaikus. Nuo 2023 m. gegužės mėnesio vidurio atsakovui atsidūrus įkalinimo įstaigoje atsakovas nustojo vykdyti vaikų išlaikymo prievolę, ieškovė ne kartą minėjo atsakovui, kad vaikams reikalingas reguliarus išlaikymas. V. D. išlaidoms apytiksliai reikėtų 508,33 Eur. B. D. išlaidoms apytiksliai reikėtų 508,33 Eur. Nurodytos vaikams reikiamos sumos ieškovė yra nepajėgi skirti, todėl ypač dažnai tenka atsisakyti vaikų poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į nurodytus paskaičiavimus, bei į tai, kad šiuo metu atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, mano, kad vaikų poreikių patenkinimui iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis šiuo metu bus pakankamas išlaikymas siekiant patenkinti vaikų būtinus vystymosi poreikius maistui, aprangai, medikamentams, higienos, ugdymo priemonėms, žaislams, gyvenamajai patalpai išlaikyti bei kitoms reikmėms. Dalis vaikų poreikių yra dengiami iš valstybės skiriamos išmokos, t.y. kiekvienas vaikas gauna po 107,73 eur, o likusią vidutiniškai 400 eur turi dalintis abu tėvai, t.y. po 200 eur. Be to, pažymėtina, kad atsakovas dėl savo kaltų veiksmų neturi galimybės ir neprisideda prie vaikų priežiūros, visą vaikų priežiūros naštą vykdo tik ieškovė. Atsakovas yra sveikas, gali dirbti net ir įkalinimo įstaigoje ir turėti pajamas, vaikų priežiūros nevykdo. Ieškovės šeimos mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro 540 Eur, t.y. 215,46 eur valstybės skiriama išmoka vaikams ir 328,13 eur socialinė pašalpa. Iš šių pajamų ieškovė turi išlaikyti vaikus, išsilaikyti pati bei dengti esamas skolas. Atsakovas net ir būdamas įkalinimo įstaigoje turi dėti maksimalias pastangas prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo reikiama suma. Atsakovas privalo dėti maksimalias pastangas ir prisidėti prie vaikų išlaikymo kas mėnesį kiekvienam vaikui skirdamas po 200 Eur nuo reguliaraus išlaikymo nutraukimo momento, t.y. 2023 m. gegužės mėnesio 15 dienos, iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prisidės likusia savo vaikams būtina išlaikyti suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2023 m. gegužės mėn. 15 dienos neteikia reguliaraus ir reikiamo dydžio išlaikymo, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidaro už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės mėn. 15 dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. iki 2023 m. gruodžio mėn. (už 6.5 mėnesius). Išlaikymo įsiskolinimas taip pat turi būti paskaičiuotas po 200 Eur per mėnesį. Tokiu atveju išlaikymo įsiskolinimas sudarytų (200 Eur x 6,5 mėnesiai) x 2= viso 2600 Eur. Atsakovo įsiskolinimas abiem vaikams sudaro 2600 Eur, vieno vaiko išlaikymo tvarką. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, kadangi tik ji gali vaikams įsiskolinimas sudaro 1300 eur. Teismo priteistos išmokos vaikų išlaikymui turi būti pervedamos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovė sutinka su tuo, kad atsakovo ir vaiko bendravimas būtų neribotas. Ieškovė nurodo, kad esant atsakovo norui bendrauti su vaiku šį klausimą bus galima išspręsti be konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, todėl mano, kad nėra būtinybės nustatinėti konkrečią bendravimo užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai juos auklėti, skirti jiems pakankamai laiko, prižiūrėti bei mokyti ir tik tokiu būdu bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos šalių nepilnamečiams vaikams. Vaikai labiau yra prisirišę prie ieškovės, be to, vaikų tėvas šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Kadangi nuo 2023 m. gegužės mėn. vidurio vaikai gyvena tik su ieškove, taip ieškovės ir vaikų yra susiformavęs stiprus tarpusavio ryšys, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad gauna vaiko pinigus, apie 260 Eur, socialinę pašalpą. Stovi darbo biržoje.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su visais ieškinio reikalavimais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančio gimimo įrašo matyti, kad šalys yra nepilnamečių vaikų B. D. ir V. D. tėvai (b. l. 11-12). Ieškovė pateikė duomenis apie užimtumą (b. l. 13-15, 16), pajamas (b. l. 16, 17), turtinę padėtį (b. l. 20), skolas (b. l. 22-25), vaiko sveikatos būklę. Patikrinta šalių turtinė padėtis.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina (CK 3.174 str. 1 d.). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, vaikai gyvena su mama, atsakovas jokių ginčų dėl to nekelia. Esant tokiai situacijai vaikų interesus geriausiai ir atitinka tolimesnis jų gyvenimas su mama. Be to, tėvas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Byloje ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra, todėl atsakovui nustatytina neribota bendravimo su vaikais tvarka, kuri turi būti vykdoma atsižvelgiant į geriausių vaikų interesų tenkinimą.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo vaikams priteisti po 200 Eur išlaikymą kiekvienam per mėnesį.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, sutinka tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, nedirba. Ieškovė gauna vaiko pinigus – apie 260,00 Eur, 328,13 Eur socialinę pašalpą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi seną transporto priemonę, kuri yra areštuota. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovės turtinė padėtis bloga. Atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė, kol kas atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad šiuo metu greičiausiai visa vaikų išlaikymo našta teks ieškovei, tačiau atsakovui kaupsis išlaikymo skola, kurią atsakovas galės padengti, atlikęs bausmę.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaikų poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia bent 500-600 Eur, o neretai ir žymiai daugiau. Atsižvelgiant į pastaruoju metu kilusį infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais galima visiškai sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 200-250 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, ugdymo/mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti palyginus nedidelę sumą, kadangi pagal praktiką šiuo metu priteisiamos sumos gali siekti ir 350 Eur.

Savaime suprantamų vaikų poreikių išsamiau analizuoti nėra reikalo, tačiau iš esmės vertintina, kad ieškovė išlaidas, reikalingas vaikams, iš esmės nurodė pagrįsto dydžio. Dėl nurodytų išlaidų vertintina, kad jos nėra kažkuo išskirtinės, vaikai turi daug įvairiausių poreikių. Šiuo metu tarp tėvų apskritai laikoma normalia praktika mokėti vaikui bent 250 Eur išlaikymą, atsižvelgiant į infliaciją, o dažnai išlaikymas siekia ir 300-350 Eur. Taigi, ieškovė nereikalauja kažkokios nerealios, per daug didelės išlaikymo sumos.

Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis, situacija, kai tenka atlikti laisvės atėmimo bausmę, savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2024 metų MMA dydis sudaro 924 Eur. Tokia statistika rodo brangstantį pragyvenimo lygį šalyje, kuris tiesiogiai siejasi ir su dabar jaučiama didele infliacija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į vaikų amžių, sveikatos būklę, infliacijos lygį, ieškovės ir atsakovo faktinę turtinę padėtį ir galimybes užsidirbti, yra pagrindas iš atsakovo priteisti 200 Eur periodinį išlaikymą kiekvienam vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, kiekvienam po 1300 Eur, kadangi atsakovas, pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę, vaikų neišlaikė. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė įsiskolinimo aplinkybes, atsakovas jų neginčijo, todėl yra pagrindas priteisti prašomą išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, todėl jis turėtų būti priteisiamas iš atsakovo. Taip pat patirtos pašto išlaidos, valstybės išlaidos ieškovės advokatui.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovas neginčijo ieškinio, procesas buvo operatyvus ir nesudėtingas. Be to, atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, privalo mokėti išlaikymą vaikams. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti vaikų V. D. ir B. D. gyvenamąją vietą su mama S. Č..

Priteisti iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikams V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2023-12-07 iki tol, kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. D. vaikams V. D. ir B. D. kiekvienam po 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Vaikų išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas turi būti pervedami į ieškovės S. Č. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad vaikams skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jų motina S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovui A. D. neribotą bendravimo su vaikais V. D. ir B. D. tvarką, kuri turi būti vykdoma atsižvelgiant į geriausių vaikų interesų tenkinimą.

Iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.