- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2-1422-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01041-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis (pirm.)
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- " Energijos skirstymo operatorius", UAB "Sergel", UAB "Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras"
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
nedalyvaujant tretiesiems asmenims – antstolei Marijai Gaivenei, antstoliui Giedriui Salickui, antstoliui Dariui Jonaičiui, uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ atstovui, uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ atstovui bei uždarosios akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. K., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės A. K. patikslintą priešieškinį ieškovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys – antstolis Giedrius Salickas, antstolė Marija Gaivenė, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, antstolis Darius Jonaitis, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir jo argumentai
1. Ieškovas A. B. ieškiniu prašo teismo: 1) nutraukti santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės A. K. kaltės;
2) po santuokos nutraukimo ieškovo asmeniniam naudojimui, valdymui ir disponavimui priteisti:
2.1) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 745,00 Eur.
2.2) ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 2 230,00 Eur;
- ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 75,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 18,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 6,00 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 43,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 42,00 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 28,00 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 83,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 123,00 Eur;
- ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 19,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 34,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 30,00 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 6,00 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 28,50 Eur;
- ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 38,00 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 11,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 10,00 Eur;
- ½ dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 17,00 Eur;
- ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 20,50 Eur, esančius (duomenys neskelbtini).
2.3) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 5 200,00 Eur.
3) Po santuokos nutraukimo A. K. asmeniniam naudojimui, valdymui ir disponavimui priteisti:
3.1) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 745,00 Eur .
3.2) ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 2 230,00 Eur;
- ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 75,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 18,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 6,00 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 43,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 42,00 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 28,00 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 83,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 123,00 Eur;
- ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 19,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 34,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 30,00 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 6,00 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 28,50 Eur;
- ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 38,00 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 11,50 Eur;
- ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 10,00 Eur;
- ½ dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 17,00 Eur;
- ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 20,50 Eur, esančius (duomenys neskelbtini);
3.3) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 5 200,00 Eur;
3.4) transporto priemonę – automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 1 534,00 Eur;
3.5) transporto priemonę – automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 765,00;
4) priteisti iš A. K. 1 149,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už A. K. atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį;
5) A. B. ir A. K. skolinį įsipareigojimą uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl 78,66 Eur skolos ir antstolio Giedriaus Salicko vykdymo išlaidų pripažinti solidaria A. B. ir A. K. prievole;
6) A. B. ir A. K. skolinį įsipareigojimą uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“ dėl skolos ir antstolės Marijos Gaivenės vykdymo išlaidų pripažinti solidaria A. B. ir A. K. prievole;
7) po santuokos nutraukimo A. B. palikti prigimtinę – B. –pavardę, A. K., ikisantuokinę – K. – pavardę.
8) priteisti iš A. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodė:
1.1. Su sutuoktine A. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovas reikalauja pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nesilaikė savo kaip sutuoktinės pareigų, nustatytų LR CK 3 knygoje bei suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, tinkamai nesirūpino savo vyru, nesielgė pagarbiai ir nuoširdžiai, nesiteikė jam padėti nei moraliai, nei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo bei šeimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindo, kūrimo, tik nuolatos įtarinėdavo ir priekaištaudavo dėl nebūtų dalykų, neva ieškovas nerodo jai pakankamai dėmesio. Atsakovė elgėsi taip lyg nekęstų savo sutuoktiniu, tokiu savo elgesiu įrodė, kad nebenori leisti su juo savo laisvalaikio, ją pradėjo erzinti bet koks ieškovo elgesys, manieros, pradėjo ieškoti bet kokių priežasčių konfliktams. Ieškovas suprato, kad negali bendrai gyventi su atsakove, nes jautėsi neišklausytas, visiškai negerbiamas, nemylimas, nepalaikomas morališkai, niekada nesulaukdavo rūpestingumo, paskutiniu bendro gyvenimo etapu buvo naudojamas psichologinis smurtas prieš ieškovą.
1.2. Santuokos metu šalys santuokoje įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonę – automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę – automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Viso santuokoje įgyto turto vidutinė rinkos vertė – 19 920 Eur. Ieškovas pageidauja, kad visas nekilnojamasis turtas būtų dalinamas lygiomis dalimis po ½ dalį priteisiant kiekvienos šalies nuosavybėn, o transporto priemones, kadangi jos yra registruotos atsakovės vardu, ieškovas jomis nesinaudoja – priteisti atsakovei, išmokant ieškovui 1149,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
1.3. VĮ „Registrų centro“ Turto arešto aktų registro išraše, Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ieškovo vardu areštuotas turtas (santuokos metu įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ reikalavimams įvykdyti, turto arešto mastas – 265,59 Eur. Skolą išieško antstolis Giedrius Salickas. Antstolis Giedrius Salickas, taip pat pateikė informaciją, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 78,66 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo, susidariusios 197,64 Eur dydžio vykdymo išlaidos antstoliui. VĮ „Registrų centro“ Turto arešto aktų registro išraše Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad atsakovės vardu areštuotas turtas (santuokos metu įgyti automobiliai, Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei santuokos metu įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Sergel“ reikalavimams įvykdyti, turto arešto mastas – 848,43 Eur. Skolą išieško anstolė Marija Gaivenė. Ieškovas prašo teismo šiuos skolinius įsipareigojimus kreditoriams ir priverstinį išieškojimą atliekantiems antstoliams, nutraukus šalių santuoką, pripažinti solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis.
Atsiliepimas
1.8. Ieškovas pateiktame atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, jog nesutinka su atsakovės priešieškiniu ir pateiktais argumentais. Ieškovas nurodo, kad jis iš esmės nepažeidė savo pareigų, t. y. į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) – išvyko norėdamas pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, kadangi 2012 m. kovo 19 d. ūkininko ūkyje, registruotame atsakovės vardu, įvyko gaisras, kurio metu sudegė medinis ūkinis pastatas, garažas, galvijai, šienas, namų apyvokos daiktai, sutuoktiniai privalėjo grąžinti paskolas, kurios buvo suteiktos Kredito unijos „Prienų taupa“, Kaišiadorių kredito unijos bei Nord/LB banko. Akivaizdu, kad kitaip, nei nurodo atsakovė, ieškovo tikslas nebuvo nutraukti šeiminius santykius su atsakove ir nepilnamečiu vaiku, sukurti naujus santykius su kitu asmeniu, atvirkščiai, ieškovas pasitaręs su sutuoktine, ryžosi išvykti dirbti į užsienio valstybę ir užtikrinti šeimos gerbūvį. Atsakovė, iš esmės, nurodo, kad ieškovas išvyko gyventi į kitą šalį taip palikdamas savo šeimą, dėl ko pripažintina, kad dėl ieškovo kaltės iširo santuoka, tačiau, kaip minėta buvo anksčiau, išvykimas buvo suderintas su pačia atsakove, ji tam neprieštaravo. Nors ieškovas ir sutinka, kad nuo 2013 m. sausio mėnesio yra išvykęs į (duomenys neskelbtini) dirbti, tačiau nesutinka, kad nesirūpino šeima ir kad šeiminiai santykiai faktiškai nutrūko nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. dėl ieškovo kaltės. Pabrėžtina, kad ieškovo išvykimas į užsienio valstybę buvo aptartas būtent su sutuoktine atsakove, kuri sutiko, kad tokiu būdu bus labiausiai užtikrintas šeimos gerbūvis. Ieškovas nurodo, kad vaiko išlaikymui siųsdavo pinigus, taip pat šalys buvo susitarę, kad atsakovė pajamų gaus iš ūkininko ūkio ir deklaruotų žemės plotų, pasėlių. Taip pat atsakovė gaudavo išmokas už deklaruotus žemės plotus, savo dalies ieškovas niekada nereikalavo ir laikė, kad būtent taip prisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, jog ieškovas daugiau nei vienerius metus materialiai neprisideda prie šeimos interesų užtikrinimo ir dėl to yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Jeigu teismas laikytų, jog toks šeimos poreikių užtikrinimas nėra laikytinas materialiniu prisidėjimu prie šeimos interesų užtikrinimo, ieškovas laikytųsi pozicijos, jog ir atsakovė neprisidėjo prie šeimos gerbūvio kūrimo, kadangi ji ilgą laiką nedirbo arba gaudavo ypač mažas pajamas, dėl ko išlaikyti šeimos, ypatingai auginant nepilnametį vaiką, buvo ir yra neįmanoma. Priešieškinyje nurodytas teiginys, jog su atsakove ieškovas skyriumi gyvena nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., kuomet ieškovas galutinai paliko šeimą ir ja nebesirūpino yra visiškai nepagrįstas, neatitinkantis realybės. Kitu atveju visiškai nesuvokiama, kodėl atsakovė, manydama, kad šeiminiai santykiai yra nutrūkę nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., atsakovė ieškovui nėra nurodžiusi, jog nori nutraukti santuoką, pati nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, nors santuoka neva yra nutrūkusi jau daugiau kaip šešerius metus. Būtent ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo supratęs, kad atsakovė jam nebejaučia pagarbos, visiškai nebesistengia prisidėti prie materialinio šeimos gerbūvio užtikrinimo, nuolatos žemina ieškovą, ieško priekabių, kaltina jį, neva jis turi kitą moterį, nors nepateikia tai patvirtinančių įrodymų teigdama, kad tai žino „iš kalbų“.
1.9. Šiuo atveju pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, ji netenka teisės prašyti taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 2 dalį ir dalinti tik tą turtą, kuris buvo bendrai įgytas iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Akivaizdu, kad net teismui netenkinus ieškovo prašymo pripažinti santuoką nutrūkusią dėl atsakovės kaltės ir nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. dėl abiejų šalių nepakantumo, lojalumo vienas kitam, pagarbos ir supratimo trūkumo, materialinio neprisidėjimo prie šeimos interesų užtikrinimo, atsakovė netenka teisė prašyti dalinti tik tą turtą, bendrai įgytą iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Vien tai, kad ieškovas dirba užsienyje, negali būti vertinama kaip bendro ūkio su atsakove nevedimu, kadangi ieškovas, kaip nurodoma aukščiau, užsienyje dirbo tik dėl tos priežasties, jog norėjo padėti savo šeimai, užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus. Atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. negavo jokių pajamų ar išmokų, 2015 m. – 2016 m. gaunamų pajamų ir išmokų dydis buvo itin mažas, t. y. siekė vos 464,32 Eur (2015 m.) ir 506,28 Eur (2016 m.), kaip galima suprasti, atsakovė ir šiuo metu niekur nedirba. Akivaizdu, kad iš tokio dydžio metinių pajamų nei vienas asmuo negalėtų tinkamai funkcionuoti, patenkinti net būtiniausių savo poreikių, akivaizdu, kad visą nurodytą laikotarpį atsakovė gyveno iš ūkininko ūkio gaunamų pajamų. Ieškovas prisidėjo tiek prie pastatų ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo, tiek prie ūkio įregistravimo, ūkyje dirbo, taip pat gyveno nurodytu adresu. Ieškovas teikė nuolatinį išlaikymą šeimai ne tik pervesdamas atitinkamas sumas atsakovei į atsiskaitomąją banko sąskaitą, tačiau ir prisidėdamas prie šeimos interesų užtikrinimo iš Ūkininko ūkio gaunamų pajamų. Akivaizdu, kad ieškovas bendrą ūkį su atsakove vedė iki pat šios dienos, todėl visas turtas, įgytas santuokos metu, turėtų būti dalinamas šioje santuokos nutraukimo byloje. Tai patvirtina ir pati atsakovė, kuri atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka, kad transporto priemonė AUDI A4, būtų priteista ieškovui, o atsakovei būtų išmokėta kompensacija. Automobilis AUDI A4 yra įgytas 2017 m. balandžio 25 d., kas pagrindžia ieškovo poziciją, jog iki pat šios dienos sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, jei atsakovė nebūtų su ieškovu bendravusi ir palaikiusi kitokių santykių, atsakovė nebūtų atsiliepime sutikusi dalinti nurodyto turto, prie kurio pirkimo ieškovas neva neprisidėjo. Be to, priešieškiniu atsakovė, taip pat prašo pripažinti solidariomis prievolėmis skolinius įsipareigojimus kreditoriams UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „Sergel“, nors nurodytos skolos kreditoriams susidarė po 2013 m. rugsėjo 30 d.
Šalies argumentai
1.10. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos ir priteisti atsakovei 96 proc. bendro turto, ieškovui priteisiant 4 procentus. Nors sodyba įregistruota atsakovės vardu, tačiau tai nereiškia, kad sodyba jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Iš pateiktų atsakovės dokumentų akivaizdu, kad ji niekada nebuvo išreiškusi valios įgyti sodybą, kaip asmeninę nuosavybę, sodybos pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodoma, jog turtas perkamas iš asmeninių atsakovės lėšų, bus naudojamas jos asmeniniams poreikiams. Iš esmės pati atsakovė nurodo, kad sodybos įsigijimas buvo abiejų sutuoktinių sprendimas. Įsigijus sodybą, šalys gyveno turte kartu ir vedė bendrą ūkį. Sodybą buvo įsigyta šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas nori pažymėti, kad atsakovės pateiktos faktinės aplinkybės apie sodybos įsigijimo aplinkybes, vis dėlto, yra netikslios ir neatitinkančios realybės. Atsakovė nurodo, neva sodyba buvo įgyta išimtinai tik iš atsakovės asmeninių lėšų, t. y. pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį būstą, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Ginčo šalys sodybą įsigijo anksčiau, nei atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį būstą. Nors atsakovė nurodo, neva gavusi paskolą iš fizinio asmens ir panaudojusi pinigus sodybos pirkimui, nei viename atsakovės pateiktame dokumente nėra nurodyta, jog paskola bus arba buvo panaudota sodybai įgyti. Ieškovui neaišku, kodėl atsakovė iš trečiojo asmens skolinosi netgi 27 000,00 Lt, jeigu nurodytas turtas buvo įsigytas vos už 10 000,00 Lt. Atsakovė nepateikia jokių duomenų, kur išleido pasiskolintų pinigų likutį. Pabrėžtina, kad ūkininko ūkio kūrimui sutuoktiniai ėmė paskolą, todėl akivaizdu, kad atsakovė paskolą iš fizinio asmens ėmė ne turto įsigijimui ir jo pagerinimui, bet galimai savo asmeninių interesų tenkinimui. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat, dar 1995 m. vasario 22 d. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nurodytų pinigų dalį, taip pat investavo į sodybos įsigijimą, todėl visiškai nepagrįstas atsakovės teiginys, neva ieškovas neprisidėjo prie sodybos įsigijimo. Atsakovė taip pat nenurodo, kokiu pagrindu prašo pripažinti ūkininko ūkį asmenine atsakovės nuosavybe. Atsakovė nekvestionuoja fakto, jog ieškovas prisidėjo prie ūkio kūrimo ir išlaikymo. Ieškovas nurodo, kad nors ūkis buvo registruotas atsakovės vardu, ūkis visada buvo laikomas šeimos pragyvenimo šaltiniu. Ieškovas aktyviais veiksmais prisidėjo prie ūkinių darbų, akivaizdu, jog ūkininko ūkis, taip pat pripažintinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turėtų būti dalintinas po ½ dalį. Atsakovė nurodo, kad ūkį vertina 1,00 Eur, kadangi ūkio padargų realiai nelikę, gaisro metu sudegė gyvuliai, ūkiui reikalingi padargai, ūkio turto neliko. Kaip buvo nurodyta anksčiau, 2013 m. pradžioje, t. y. po gaisro padarinių pašalinimo, ūkininko ūkyje buvo auginamos karvės ir prieauglius, kiaulės, taip pat buvo supirkta ir reikalinga technika – pieno šaldytuvai, karvių melžimo įranga, elektriniai piemenys, buvo įsigyta ir sunkiasvorė transporto priemonė GAZ 53. Akivaizdu, kad esamo turto vertė negali būti įkainojam tik 1 Eur, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog atsakovė iš ūkininko ūkio gauna pajamas ir išmokas.
1.11. Teismo posėdžio metu, ieškovas nurodė, jog santuokoje išgyveno iki 2013 m. sausio mėn. Santuokoje gimė vienas vaikas, kuris nuo 2014 m. yra pilnametis. Sudarius santuoką šalys iki 1997 metų gyveno (duomenys neskelbtini), atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys pirko sodybą (duomenys neskelbtini), kurioje ūkininkavo ir vedė bendrą ūkį. Iki 2000 m. ūkis buvo smulkus verslas veisė paršelius, kuriuos pardavinėdavo turguose, vėliau įsigijo karvių ir pardavinėdavo pieną, augino daržoves. Vėliau buvo įregistruotas atsakovės vardu. Šalys laikė gyvulius, karves. Sodyboje buvo šeši mediniai statiniai. Ieškovas nurodė, jog 2013 m. sausio 8-9 dieną, išvyko iš Lietuvos, uždarbiauti (duomenys neskelbtini). Ieškovas siuntė pinigus atsakovei nuo 2013 m. sausio vidurio iki 2013 m. spalio vidurio, į mėnesį po 400,00 – 600,00 dolerių, šeimos išlaikymui. Į Lietuvą ieškovas buvo atvykęs 2014 metais, tačiau su šeima susitikęs nebuvo, kadangi atsakovė jam neleido. Grįžęs gyveno atskirai, pas seserį. Nurodė, jog ieškinį perskaitė dieną prieš teismo posėdį. Ieškovas nesutinka su didesne dalimi priešieškinio. Paskola „Prienų taupoje“ buvo paimta metams. Ūkis buvo nedidelis pajamos buvo mažesnės, atsakovė ragino ieškoti darbo, neradus darbo, abu nutarė, jog ieškovas važiuos į užsienį. Butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 1995 metais už 900,00 dolerių. Sodas (duomenys neskelbtini)buvo pirktas bendrai. Sodas (duomenys neskelbtini) kainavo apie 500,00 dolerių. Ieškovas dirbo ūkio darbus. Atsakovei po 2013 metų spalio mėnesio pinigų ieškovei nesiuntė. Nurodė, jog yra mokėjęs už komunalinius mokesčius. Už (duomenys neskelbtini) iš pradžių mokėjo, vėliau susidarė skola, per darbo krūvį nebuvo kada nuvažiuoti į sodą susimokėti.
1.12. Ieškovo atstovė nurodė, jog turtą padalinus bendrai po ½ dalį, mano, jog prievolė kreditoriui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ turėtų būti solidari. Dėl skolinio įsipareigojimo UAB „Sergel“, nežinoma kokiu teisiniu pagrindu susidarė ši skola, tačiau jei lėšos nebuvo panaudotos asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiu atveju ieškovas pripažįsta ir šią prievolę solidaria. Dėl įsiskolinimo už elektrą, jei skola susidarė dėl elektros vartojimo dėl jų panaduojimo asmeniniam poreikiams, tokiu atveju ieškovas išsako savo abejonę, tačiau jei tai mokesčiai, kuriuos būtų privaloma mokėti net ir nenaudojant turto, tuomet ieškovas mano, jog tai būtų solidari prievolė. Dėl fakto, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ieškovas nesutinka, kadangi yra įsitikinęs, kad jis nėra kaltas dėl santuokos iširimo. 2009 metais po pradėto ikiteisminio tyrimo ir konflikto su atsakove, bendras gyvenimas buvo neįmanomas, tačiau bendras ūkio vedimas buvo ieškovo prievolė. Ieškovas visada buvo lojalus šeimai, visada dirbo atsakovės ūkyje, pardavinėjo pieną, veisė šunis, važinėjo į užsienį, atlikdavo ūkio darbus, bet tai nekėlė pagarbos iš atsakovės pusės. Atsakovė negerbė ieškovo, buvo nuolatiniai konfliktai, kaip ir 2009 metais buvęs konfliktas ir vėliau ieškovas neturėjo kitos išeities, kaip išvykti į užsienį. Būdamas užsienyje jis pervedė apie 20 000,00 Lt, tačiau pinigai buvo panaudojami baudoms mokėti, įvairioms kitoms problemos spręsti, tačiau pinigai nebuvo panaudojami išimtinai ūkio problemoms spręsti. Todėl vėliau, ieškovo pervedimai pasibaigė. Dėl to, ieškovas teigia kad santuoka baigėsi dėl atsakovės kaltės. Ieškovas dirbo kiek tik pajėgė, be laisvadienių, visą laiką, vykdė visus atsakovės paliepimus, prašymus, nurodymus. Visus pinigus kiek tik uždirbdavo atiduodavo atsakovei. Atsakovė neduodavo pinigų asmeniniams ieškovo poreikiams. Visi pinigai už parduotus ūkio produktus buvo atiduodami atsakovei. Atsakovė netinkamai tvarkė savo ūkį, netinkamai vedė apskaitą ir dėl tos priežasties. Ieškovas išvyko į užsienį, ne susitarimu, o atsakovės nurodymu, kadangi buvo reikalingos papildomos piniginės lėšos, tuo metu ieškovas neturėjo kito pasirinkimo. Ieškovas prašo padalinti turtą po ½ dalį, nenukrypstant nuo lygių dalių principo. Ūkyje buvo 25 karvės, tuo metu kai ieškovas išvyko į užsienį. Ūkyje buvo supirkta visa reikalinga technika – melžimo įranga. Atsakovė pardavė ūkio padargus, gyvulius, tačiau ieškovas nežino tų sumų. 1,86 ha žemės sklypas yra parduotas apie, tai nėra kalbama. Turtas yra įgytas santuokoje, 1998 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, turto pardavimo iš varžytiniu aktu 2017 m. gruodžio 12 d. turtas yra parduotas. Mano, jog šiais veiksmais ieškovo teisės yra pažeistos ir nemano, jog yra pagrindai nukrypti nuo lygių dalių principo ir su reikalaujamu asmeninėn nuosavybėn priteistinu turtu su reikalavimais ieškovas nesutinka. Ieškovas taip pat yra pardavęs nekilnojamąjį turtą, ieškovas dirbo kaip vergas atsakovės ūkyje ir apskritai viską ką reikėjo sukūrė savo lėšomis ir darbu. Atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), o vėliau tik vadovavo ir visus darbus dirbo ieškovas.
II. Atsakovės priešieškinio reikalavimai ir argumentai
2. Atsakovė A. K. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti A. B. ir A. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iširusią dėl ieškovo A. B. kaltės; 2) nustatyti kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 30 d.; 3) sutuoktinių teisėms ir pareigoms taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį bei CK 3.127 straipsnio 2 dalį ir dalinti tik turtą, bendrai įgytą iki tada, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi; 4) nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, padalinti turtą, įsigytą iki kol sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu ir atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. K. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti 0,0500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) atsakovei A. K. iš ieškovo A. B. priteisti 785,12 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; 6) prievolę sumokėti 265,59 Eur skolą kreditorei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir sumokėt vykdymo išlaidas antstoliui Giedriui Salickui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; 7) prievolę sumokėti 622,46 Eur skolą kreditorei UAB „Sergel“ ir sumokėti vykdymo išlaidas antstolei Marijai Gaivenei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; 8) prievolę sumokėti 3 681,98 Eur skolą kreditorei UAB „Energijos skirstymo operatorius“ ir sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui Dariui Jonaičiui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovės prievole; 6) priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
1.1. Atsakovė priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini) Gyvenant santuokoje 1996 m. rugsėjo 4 d. gimė sūnus S. B. Šalys iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini), atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute, (duomenys neskelbtini). Vėliau šalys nusprendė pradėti ūkininkauti, keltis gyventi į kaimą, nors sprendimas labiau buvo inicijuotas atsakovės. Panaudojus atsakovės asmenines lėšas buvo įsigyta sodyba – namas su ūkiniais pastatais ir žeme (duomenys neskelbtini). Ūkio plėtrai (pirkti gyvulius, ūkio padargams pirkti) buvo paėmę paskolą kredito unijoje „Prienų taupa“. Sodyboje gyveno, sutarė gražiai, augino sūnų. Visa tai tęsėsi iki tol, kol ištiko dideli sunkumai. 2012 metais sudegė tvartai, ūkiniai pastatai, gyvuliai. Tais pačiais metais 2012 m. vasario mėnesį buvo areštuotas šalių turtas, kreditoriaus Kredito unijos „Prienų taupa“ naudai už paskolą, kurią ėmė ūkio padargams įsigyti. Ieškovas nusprendė vykti padirbėti į (duomenys neskelbtini), sakėsi uždirbsiantis pinigų šeimai ir skoloms padengti. Ieškovas į (duomenys neskelbtini) išvyko 2013 m. sausio 10 d. Dar 2013 metais atsakovė gavo iš ieškovo pinigų šeimai ir skoloms padengti, tačiau po 2013 m. rugsėjo mėnesio ieškovas pareiškė, kad atsakovė ir sūnus yra „reketininkai“, ieškovas duonos su kiaušiniais nevalgys ir nuo to laiko dingo, šeima nebesirūpino, nepilnamečiu vaiku nesirūpino, materialinės pagalbos neteikė, nei šeimos, nei sūnaus neišlaikė, savo adreso (duomenys neskelbtini) nepaliko, telefonu neatsiliepdavo. Atsakovė toliau gyveno kaip išmanė, užaugino vaiką, skolą kreditoriui padengė su laiduotojo pagalba. Atsakovė laiko, jog santuoka nutrūko nuo 2013 metų rugsėjo 30 d. ieškovui palikus šeimą ir daugiau ja nebesirūpinus, palikus ją vieną su areštuotais namais, nepilnamečiu sūnumi. Ieškovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, nes jis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Atsakovė prašo taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį, 3.127 straipsnio 2 dalį ir dalinti tik turtą, bendrai įgytą iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi, t. y. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., atitinkamai paskirstyti kompensacijas. Šalių turto balansą sudaro turtas įsigytas iki 2013 m. rugsėjo 30 d., t. y.: žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 490,00 Eur; sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), kurią sudaro: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 16 131,00 Eur; A. K. vardu įregistruotas ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsakovės vertinamas 1,00 Eur. Taip asmeninis turtas, t. y.: asmeninis A. K. turtas –transporto priemonė AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 765,00 Eur ir transporto priemonė BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 534,00 Eur.
1.2. Atsakovė nurodo, jog sutuoktiniai turi solidariąsias sutuoktinių prievoles kreditoriams –UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (265,59 Eur skola ir vykdymo išlaidos antstoliui Giedriui Salickui) ir UAB „Sergel“ (622,46 Eur skola ir vykdymo išlaidos antstoliui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi asmeninę skolą kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (3 681,98 Eur skola kreditoriui AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir vykdymo išlaidos antstoliui Dariui Jonaičiui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
1.3. Atsakovė nurodo, kad dalijant turtą nukryptina nuo lygių dalių prezumpcijos ir atsakovei priteistina 96 procentai bendro turto, o ieškovui priteistina 4 procentai bendro turto dėl to, kad įsigyjant bendrą turtą buvo išimtinai panaudotos lėšos, gautos paradavus atsakovei iki santuokos turėtą asmeninės nuosavybės teise butą. Sodo (duomenys neskelbtini) pirkimui 1997 m. sausio 23 d. notarine sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovė pasiskolino iš paskolos davėjos J. G. 7 500 Lt. Šios paskolos grąžinimo užtikrinimui 1997 m. sausio 23 d. notarine sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įkeitė savo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1997 m. gruodžio 11 d. panaudojus pinigus, gautus pagal 1997 m. sausio 23 d. paskolą, buvo pirktas 0,0500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Paskolą atsakovė grąžino iš pinigų, gautų už pinigus, kuriuos ieškovė gavo už vaiką. Šią paskolą padėjo grąžinti vyresnysis sūnus, kuris jau dirbo, taip pat prisidėjo ir ieškovas. Ieškovė laiko, kad šį turtą įsigijo lygiomis dalimis. Sodybos pirkimui pinigų šalys neturėjo. 1998 m. gegužės 27 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė skolinosi iš A. G. 27 000,00 Lt. Paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas atsakovei asmeninės nuosavybės teise turėtas butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Panaudojus gautą paskolą 1998 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė pirko sodybą, pagal buvusį adresą buvusį (duomenys neskelbtini). Sodyba buvo nupirkta už 10 000,00 Lt. Už sodybą buvo pilnai atsiskaityta išimtinai panaudojus pasiskolintus pinigus. Paskola buvo pilnai grąžinta 1999 m. sausio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei pardavus savo iki santuokos turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi įsigyjant turtą – Sodybą – buvo išimtinai panaudotos jos asmenine nuosavybe turimos lėšos, gautos pardavus atsakovei asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, o ši sodyba sudaro 92 proc., tai dalijant turtą įsigytą iki faktinio gyvenimo skyrium, nukryptina nuo lygių dalių prezumpcijos ir atsakovei priteistina viso 96 procentai turto vertės.
1.4. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka visiškai. 2013 m. sausio 10 d. ieškovas išvyko iš Lietuvos. Iš pradžių ieškovas siuntė pinigus, tačiau nebuvo akcentuojama, jog pinigai skirti ūkiui, nes ūkis jau buvo praktiškai bankrutavęs. Nuo 2009 metų, po krizės, ūkis nebeatsigavo. 2012 m. kovo 19 d. įvykus gaisrui sudegė malkinė, garažas, įranga, telyčios. 2008 metais, „Prienų taupoje“ buvo paimta paskola. Kol šalims pavyko, paskola buvo grąžinama, tačiau prasidėjus krizei ir nesant pajamų, grąžinimas pradėjo strigti. Buvo areštuotas žemės sklypas, sodyba ir skolos jau buvo. Ieškovas niekada niekur nedirbo, neturėjo oficialių pajamų, todėl atsakovė savo vardu paėmė ieškovui telefoną. Ieškovas išvažiavo su tuo telefonu, žadėdamas, kad jis mokės, bet dingo tiek ieškovas, tiek pinigai, o skola liko atsakovės vardu, kuri mokama ir šiai dienai. Sumanymas išvykti buvo ieškovo, kadangi Lietuvoje jis neturėjo jokio darbo stažo. Atsakovė skatino ieškovą įsidarbinti, tačiau jo niekur nepriėmė. Ieškovo pagrindinis darbas buvo pardavinėti pieną iš šeimos ūkio. Šalys susituokę gyveno (duomenys neskelbtini), atsakovės bute. Atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2000 m. Atsakovė žinojo, kad ieškovas turėjo bendrabučio butą, bet, kad jis buvo ieškovo nuosavybė, atsakovė nežinojo ir kad už jį ieškovas būtų gavęs kažkokią pinigų sumą, atsakovė taip pat nežinojo. Ieškovas labai nesutarė su atsakovės ankstesniais vaikais, todėl atsakovė inicijavo išvykimą iš (duomenys neskelbtini). Atsakovė pradėjo ieškoti sodybos, radusi skelbimą, pas pusbrolį pasiskolino 2 000,00 Lt ir sumokėjo užstatą. Tai buvo atsakovės pasiskolinti pinigai ir ji juos sumokėjo. Ieškovas niekuo neprisidėjo, jis neturėjo pajamų. Atsakovei sumokėjus rankpinigius, nepavyko parduoti buto (duomenys neskelbtini), tada atsakovė paėmė paskolą ir įkeitė butą (duomenys neskelbtini). Įkeitus butą tapo dar sunkiau jį parduoti. 1998 m. liepos mėnesį, atsakovė nuperka sodybą, iš pasiskolintų pinigų. Atsakovė pasiskolino 27 000,00 Lt, už sodybą sumoka 10 000,00 Lt. Butą parduoti pavyksta 1999 m. sausio mėnesį, todėl užaugo paskolos delspinigiai. Atsakovei reikėjo grąžinti 54 000 Lt, o butą pardavė 42 000 Lt. Paskolos delspinigiai sudarė dar tiek pat, kiek ji pasiskolino, todėl grąžinus paskolą atsakovei liko dar apie 4 000 Lt. 2003 metais buvo įregistruotas ūkis. Ieškovas dirbo ūkyje kai kuriuos darbus, tačiau kito darbo nesusirado. Prie sodybos esantis 1,86 ha žemės sklypas buvo nupirktas kartu, prie sodybos, jis nebuvo nupirktas atskirai. Daugiau jokių sklypų neįsigijo. 1,86 ha žemės sklypas buvo parduotas iš varžytinių antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje. Minėti statiniai, kuriuos ieškovas prašo priteisti yra sugriuvę, praktiškai nieko nelikę. Yra likęs gyvenamasis namas, vienas ūkinis pastatas, rūsys ir dvi viralinės. Pastatuose niekas nebegyvena. Likusi žemė po pastatais, ir automobiliai. Automobilis BMW nupirktas šalių sūnaus. Automobilis Audi A4 stovi kieme, yra nevažiuojantis. Automobilis BMW buvo įsigytas ieškovui esant (duomenys neskelbtini). Visos skolos yra senos, nei viena skola neatsirado ieškovui išvykus ir ieškovas žinojo visas skolas išvykdamas, bet prie jų grąžinimo neprisidėjo. Atsakovė moka skolas „Sergel“, „Energijos skirstymo operatoriui“. Skola „Energijos skirstymo operatoriui“ yra asmeninė jos prievolė. Atsakovė nurodė, jog nusipirkus melžimo įrangą, buvo vienfazė elektra ir neužteko elektros energijos. Tada ieškovas padarė įvadą name, ir vogė elektrą. Elektros tinklai atvažiavę rado pajungimą nors niekas tuo metu realiai neveikė, niekas nebuvo naudojama, tačiau nubaudė ir paskaičiavo elektros kainą už tris metus. Dėl šio įvykio buvo parduotas žemės sklypas varžytinėse už 3 200 Eur. Nesutinka su lygiu turto padalijimu, mano, jog atsakovei turėtų būti priteista 96 procentai turto. Atsakovė norėjo išsaugoti šeimą, nemano, kad yra kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovas su ja sodyboje gyveno kartu beveik 15 metų. Per tą laiką ieškovas nugriovė nereikalingus pastatus, kartais šienaudavo sklypą. Sklypas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas 1997 metais, po santuokos sudarymo. 2013 metais ūkyje turėjo 8 karves, kurios duodavo po 6 litrus pieno. Melžimo įranga pirkta už atsakovės paimtą paskolą. Paskola buvo grąžinta 2014 m. Nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio atsakovė dar bendravo su ieškovu. Kur yra automobilis GAZ 53, atsakovė nežino. Skyrybų proceso pati neinicijavo, nes niekada neturėjo tam lėšų ir augino sūnų. Apie skyrybas negalvojo, kadangi tikėjosi, kad ateityje ieškovas grįš.
1.5. Atsakovės atstovė teismo posėdžio nurodė, jog sodyba (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta išimtinai atsakovės lėšomis ir tai yra įrodyta byloje esančia medžiaga (2 t, 52,54,55,56,58,60). 1998 m. gegužės 27 d. buvo pasiskolinta 27 000 Lt, tam reikalui buvo įkeistas atsakovės iki tol turėtas asmeninis butas (duomenys neskelbtini), paskola suteikta iki 1998 m. birželio 28 d. Iš karto po paskolos suteikimo 1998 m. liepos 27 d. buvo pirkta visa sodyba (duomenys neskelbtini), pastatas ir žemės sklypai už 10 000 Lt. Atsakovės asmeninis turtas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 1999 m. sausio 19 d., atsiskaityta su kreditoriumi pagal paskolos sutartį. Iš gautų pinigų buvo grąžinta paskola, už kurią buvo įsigyta sodyba (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, jog šalys turtą būtų pagerinę iš esmės ir tai yra svarbi aplinkybė. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo dalintino turto vertę – sodyba (16 131 Eur), sodas (duomenys neskelbtini) (1 490 Eur), viso turto vertė (17 621 Eur) ir kadangi, matyti, jog sodyba įsigyta už atsakovės parduotą asmeninį turtą gautas lėšas, iš viso turto masėje sodybos vertė sudaro 92 procentus. Likusieji 8 procentai yra turtas (duomenys neskelbtini) ir šis turtas yra dalinamas per pusę, todėl atitinkamai atsakovei tenkanti turto dalis sudaro 96 procentus. Sodas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas bendrai, kuriam buvo panaudotos įsigyti tiek ieškovo, tiek atsakovės lėšos. Šis turtas įsigytas už santuokines lėšas, todėl dalinamas bendrai. Prievolę kreditoriui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir antstoliui Giedriui Salickui, pripažinti solidaria, kadangi ši prievolė kilo iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise tvarkomo turto administravimo, nesumokėjimo už atliekų tvarkymą. Prievolę kreditoriui UAB „Sergel“ ir vykdymo išlaidų sumokėjimą antstolei Marijai Gaivenei pripažinti solidariomis prievolėmis. Prievolę kreditorei AB „Energijos skirstymo operatoriui“ pripažinti asmenine atsakovės prievole. Ieškovo kaltę patvirtina, pačio ieškovo sprendimas išvykti į užsienį, nuspręsti ten nuolat likti gyventi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų po išvykimo į (duomenys neskelbtini) šeimai būtų teikiama materialinė pagalba, išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Šeimos padėtis buvo sunki, buvo didžiuliai skoliniai įsipareigojimai. Atsakovei teko didelė finansinė našta, buvo paimta paskola „Prienų unijoje“, kreditoriai prisiteisinėjo skolas. Ieškovo elgesys nepateisinamas ir neatitinka lojalumo šeimai reikalavimų, vienas kito materialinio rėmimo reikalavimų. Turtas (duomenys neskelbtini) nebuvo pagerintas, nupirktas išimtinai iš atsakovės lėšų. Ieškovas neteikė jokių įrodymų, jog pagerinimai būtų buvę atlikti, liudytojas S. B. tokias aplinkybes paneigė.
III. Trečiojo asmens ir liudytojų paaiškinimai
3. Tretieji asmenys AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, antstolis Darius Jonaitis, antstolis Giedrius Salickas, antstolė Marija Gaivenė atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
1.1. Liudytoja L. L. teismo posėdžio metu parodė, jog pažįsta šalis nuo 1995-1996 metų. Ieškovas pardavė bendrabučio butą ir atidavė atsakovei pinigus – 900,00 Eur, tuo metu ieškovas metė darbą (duomenys neskelbtini) ir pradėjo gyventi kartu su atsakove. Ieškovas važinėjo į (duomenys neskelbtini) su liudytojos dėde, ten užsiimdavo prekyba, laisvu laiku dirbo taksistu. Po kiek laiko, šalys susituokė. Nusipirkus sodybą (duomenys neskelbtini), ieškovas labai stipriai dirbo ūkyje. Sakydavo, kad pirkdavo grūdus, pardavinėdavo pieną, bendrai su atsakove gyveno, veisė šunis. Visus pinigus atiduodavo atsakovei, kadangi ji turėjo du vaikus ir padėjo juos išlaikyti. Sodybą pirko dar nepardavę atsakovės buto (duomenys neskelbtini). Liudytoja parodė, jog ūkyje (duomenys neskelbtini) buvo vieną kartą. Aplinkybes žino iš ieškovo pasakojimų.
3.2. Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, jog šalys yra jo tėvai. Kuomet ieškovas išvykus į užsienį liudytojui buvo 14-15 metų. Asmeniškai piniginių lėšų iš ieškovo nėra gavęs. Nuo to momento, kai ieškovas išvyko, iki rugsėjo mėnesio atsakovei buvo siunčiami pinigai, vėliau ryšys nutrūko. Parodė, jog šias aplinkybes žino, kadangi gyveno kartu su atsakove. Nuo 2013 m. pabaigos šeimos nebebuvo ir jokie santykiai nebesiejo. Šeima turėjo skolų, ir tos skolos buvo iki ieškovui išvykstant į užsienį. Atsakovė stengėsi išlaikyti šeimą ir bandė kelis kartus su ieškovu kažkiek bendrauti. Kiek žinoma, ieškovas nebendravo dėl jo (liudytojo) kaltės, kadangi 16 metų jis turėjo administracinį nusižengimą, padarytą su atsakovės automobiliu ir buvo sulaikytas už vairavimą be teisių. Nuo to laiko, ieškovas visiškai nutraukė bendravimą. Liudytojas parodė, jog praėjus metams po administracinės nuobaudos prašė ieškovo pinigų „Regitros“ vairavimo egzaminui, tačiau ieškovas atsisakė ir pareiškė, jog jis (liudytojas) ir atsakovė jam yra „mirę“. Automobilį BMW liudytojas nupirko iš savo lėšų atsakovei, kadangi ji tuo metu neturėjo automobilio. Automobilis registruotas atsakovės vardu, todėl, kad būtų pigesnis draudimas. Ieškovas ūkyje dirbo buities darbus, įrengė aikštelę karvių melžimui. Esminiai sodybos ieškovui gyvenant pagerinimai nebuvo atlikti, sodybos pastatas stovi toks pats, kaip ir ieškovo išvažiavimo dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkinami iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl santuokos nutraukimo ir su juo susijusių klausimų.
4. Vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 1 dalimi, santuokos nutraukimas dėl kaltės yra galimas tik teismui pripažinus, jog santuoka yra iširusi. Santuokos iširimas nagrinėjamu atveju yra sietinas su keliomis reikšmingomis aplinkybėmis. Pirma, šalys negyvena kartu, neveda bendro ūkio, nebepalaiko šeimyninių santykių. Antra, santuokos iširimo faktą pripažino šalys teismine tvarka pareikšdamos reikalavimus dėl santuokos nutraukimo. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šalių (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudaryta santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), yra iširusi.
5. Pripažindamas santuoką iširusia ir ją nutraukdamas teismas įvardija santuokos iširimo priežastis. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011.
6. Taigi sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).
7. Ieškovas ieškinyje prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Vadovaujantis rungimosi principu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, tam tikras reikšmingas aplinkybes nurodanti šalis privalo įrodyti jas egzistavus (CPK 178 straipsnis). Be to, net šaliai ir pateikus į bylą įrodymų, jie privalo būti įvertinti tiek pagal pateikto įrodymo pobūdį, tiek ir atsižvelgiant į įrodymų visumą.
8. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo šalių paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
9. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, akcentavo atsakovės kaip sutuoktinės pareigų nesilaikymą, t. y. nurodė, jog atsakovė nesirūpino savo vyru, nesielgė pagarbiai ir nuoširdžiai, nesiteikė jam padėti nei moraliai, nei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, šeimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindo, kūrimo, atsakovė nuolat įtarinėdavo ir priekaištaudavo dėl nebūtų dalykų. Nagrinėjamu atveju ieškovas teikdamas, jog atsakovė nesilaikė sutuoktinės pareigų, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Nors ieškovas teigia, jog atsakovė, nesielgė pagarbiai ir nuoširdžiai, nesiteikė jam padėti nei moraliai, nei materialiai, tačiau jokių objektyvių įrodymų byloje patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė.
10. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi jis paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino daugiau nei metus. Byloje nustatyta, jog ieškovas A. B. 2013 m. sausio mėnesį išvyko į užsienį ir nuo to laiko gyvena (duomenys neskelbtini). Iki 2013 m. rugsėjo mėnesio ieškovas siuntė materialinį išlaikymą šeimai, tačiau nuo to laiko iki pat šios dienos pinigų šeimai nebesiuntė. Šias aplinkybes patvirtino tiek ieškovas, kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas iš pradžių siuntė pinigus atsakovei nuo 2013 m. sausio vidurio iki 2013 m. spalio vidurio, šeimos išlaikymui, tiek atsakovė, tiek ir byloje apklaustas liudytojas S. B., kuris nurodė, jog šeimai iš pradžių buvo siunčiami pinigai, tačiau vėliau tiek bendravimas, tiek ir piniginės perlaidos nutrūko. Nors ieškovas nurodo, jog į užsienį išvyko šeimos sprendimu, tačiau vien ta aplinkybė, jog nuo 2013 m. spalio mėn., atsakovas nebesirūpino šeima, nebeteikė jai materialinės pagalbos, nutraukė bendravimą, t. y. nusišalino nuo šeimos reikalų, sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas paliko šeimą ir nebesirūpino ja daugiau nei vienerius metus (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas – šalių sūnus S. B.
11. Teismas laiko, kad labiau tikėtina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės dėl to, jog nuo 2013 m. spalio mėn., ieškovas būdamas užsienyje visiškai nebeteikė materialinės paramos šeimai bei išlaikymo tuo metu nepilnamečiui šalių sūnui ir nutraukė bendravimą. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir į tai, kad šalys daugiau nei vienerius metus gyvena atskirai, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, teismas daro išvadą, kad šeima iširo galutinai. Atsakovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės atmestinas, kaip nepagrįstas.
12. Atsakovė po santuokos nutraukimo prašė atsakovei palikti turimą pavardę – K., ieškovas prašė po santuokos nutraukimo A. B. palikti prigimtinę – B. pavardę, A. K., iki santuokinę –K. pavardę. Vadovaujantis LR CK 3.69 straipsnio 1 dalimi sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Iš išdėstyto seka, kad šalių reikalavimai tenkintini ir ieškovui paliekama prigimtinė – B. pavardė, atsakovei iki santuokinė –K. pavardė.
13. Taip pat, atsakovė prašo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie pradėjo gyventi skyriumi, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. Pagal bendrąją taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Tačiau minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, jog teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Atsižvelgiant į tai, jog dėl santuokos iširimo, kaltu buvo pripažintas ieškovas, atsakovė įgijo teisę prašyti, jog teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Teismas pažymi, kad turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, taip pat ir dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.119 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).
14. Nors sutuoktiniai kartu negyvena jau nuo 2013 m. sausio mėnesio, tačiau atsižvelgiant į tai, jog iki 2013 m. spalio mėnesio, ieškovas dar siuntė pinigus į Lietuvą ir rūpinosi šeimos reikalais, darytina išvada, jog šalys skyriumi pradėjo gyventi nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., kuomet faktiškai nutrūko šalių bendravimas. Šią išvadą teismas daro remdamasis šalių ir liudytojo paaiškinimais. Tiek ieškovas, tiek atsakovė, nurodė, jog iki 2013 m. spalio mėnesio pradžios šalys bendravo, tačiau vėliau bendravimas nutrūko. Atsižvelgiant į tai, jog dėl santuokos nutraukimo kaltu buvo pripažintas ieškovas, atsižvelgiant į atsakovės prašymą santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2013 m. rugsėjo 30 d.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
15. Byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu įgijo: 1) 0,0500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 1997 m. gruodžio 11 d. pirkimo –pardavimo sutartis pagrindu (vidutinė rinkos vertė – 1 490,00 Eur) (2 t., e. b. l. 18, 38); 2) Sodybą: 0,8185 ha kitos paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti 1997 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (sodybos – žemės ir pastatų, vidutinė rinkos vertė 16 131,00 Eur) (2 t., e. b. l. 12–17, 19-37, 39); 3) transporto priemonę – AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota 2017 m. spalio 27 d. (vidutinė rinkos vertė – 1534,00 Eur) (2 t. e. b. l. 42); 4) transporto priemonę – BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)., VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota 2017 m. spalio 27 d. (vidutinė rinkos vertė – 1 534,00 Eur) (2 t. e. b. l. 43). Santuokos metu taip pat atsakovės A. K. vardu įregistruotas ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2003 m. sausio 28 d. (2 t., e. b. l. 40).
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 1997 m. sausio 23 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią J. G. atstovaujama įgaliotinio A. G., suteikė 7 500,00 Lt (2 027,34 Eur) paskolą atsakovei A. K., kurią A. K. įsipareigojo sugrąžinti iki 1997 m. balandžio 23 d. ir užtikrindama savalaikį paskolos grąžinimą, įkeitė jai privatinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 52). 1997 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią R. R. pardavė A. B. 0,05 ha dydžio žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 500,00 Lt (144,81 Eur) (2 t., e. b. l. 54–55). 1998 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią, A. G. paskolino A. K. 27 000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 1998 m. birželio 28 d. (2 t., b. l. 56). Iš 1998 m. liepos 27 d. privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties, matyti, jog atsakovė A. K., už 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) įsigijo žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 58-59). Iš pateiktos 1999 m. sausio 19 d. sutarties, matyti, kad atsakovė A. K. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 42 000,00 Lt (12 164,04 Eur) (2 t., e. b. l. 60–61). Byloje taip pat pateikta 1995 m. vasario 22 d. sutartis, pagal kurią ieškovas A. B. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur).
17. Atsakovė nurodė, jog 1998 m. gegužės 27 d. buvo pasiskolinta 27 000 Lt (7 819,74 Eur), tam reikalui buvo įkeistas atsakovės iki tol turėtas asmeninis butas (duomenys neskelbtini), paskola suteikta iki 1998 m. birželio 28 d. Iš karto po paskolos suteikimo 1998 m. liepos 27 d. buvo pirkta visa sodyba (duomenys neskelbtini), pastatas ir žemės sklypai už 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Atsakovės asmeninis turtas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 1999 m. sausio 19 d., atsiskaityta su kreditoriumi pagal paskolos sutartį. Iš gautų pinigų buvo grąžinta paskola, už kurią buvo įsigyta sodyba (duomenys neskelbtini). Taip pat, nurodė, jog žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas bendrai, kuriam buvo panaudotos įsigyti tiek ieškovo, tiek atsakovės lėšos. Ieškovas nesutinka su šiais atsakovės argumentais nurodydamas, jog ginčo šalys sodybą įsigijo anksčiau nei atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą. Nurodo, jog nei viename atsakovės pateiktame dokumente nėra nurodyta, jog paskola bus arba buvo panaudota sodybai įgyti, taip pat teigia, jog atsakovė paskolą iš fizinio asmens ėmė ne turto įsigijimui ir jo pagerinimui, bet galimai savo asmeninių interesų poreikių tenkinimui. Ieškovas pažymi, jog pardavęs jam nuosavybės teise priklausiusį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nurodytų pinigų dalį, taip pat investavo į sodybos įsigijimą. Teismo posėdžio metu, ieškovas nurodė, jog sudarius santuoką šalys iki 1997 metų gyveno (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys pirko sodybą (duomenys neskelbtini), kurioje ūkininkavo ir vedė bendrą ūkį. Ieškovas taip pat, pripažino, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas bendrai.
18. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą. Tačiau CK normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys. Visų pirma tokia išimtis nustatyta, CK 3.89 straipsnyje, reglamentuojančiame asmeninę sutuoktinių nuosavybę. Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pirmiausia turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Pagal CK 3.89 straipsnį, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Paneigus minėtą prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, šis turtas į dalytino turto masę neįtrauktinas.
19. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad šalys skyriumi pradėjo gyventi nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., kuomet faktiškai nutrūko šalių bendravimas. Teismui pripažinus, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2013 m. rugsėjo 30 d., transporto priemonės AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota 2017 m. spalio 27 d. ir transporto priemonę – BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)., VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota 2017 m. spalio 27 d., pripažintinos asmeninė atsakovės nuosavybe. Likęs turtas nurodytas ieškinyje ir priešieškinyje – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sodyba su visais pastatais, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu, todėl pagal prezumpciją yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
20. Atvejai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė tarp sutuoktinių dalijama nelygiai, nurodyti CK 3.117 straipsnyje. Nors šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes. Sutuoktinis gali rinktis vieną iš savo turtinių teisių gynimo būdą – prašyti priteisti kompensaciją arba gauti didesnę turto dalį. Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik pasekmėmis, bet ir sąlygomis, kurios būtinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti.
21. Ieškovas prašydamas padalinti turtą pageidauja, kad visas nekilnojamasis turtas būtų dalinamas lygiomis dalimis, laikantis prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o transporto priemones priteisti atsakovei, išmokant ieškovui 1 149,50 Eur kompensaciją. Byloje nustačius, jog transporto priemonės yra atsakovės asmeninė nuosavybė, spręstinas klausimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo jai 96 procentus viso dalintino turto, t. y. nukrypstant nuo lygių dalių padalijimo principo, priteisti ieškovei sodybą su pastatais, esančią (duomenys neskelbtini), A. K. ūkį ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) bei dalinti lygiomis dalimis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jį priteisiant atsakovui, o ieškovei priteisiant 785,12 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.
22. Atsakovė pažymi, jog jai priklauso didesnė santuokoje įgytos ir santuokos pabaigoje dalytino turto dalis, kadangi sodyba buvo įgyta išimtinai už atsakovės lėšas, kadangi sodybos pirkimui buvo pasinaudota paskola, kuri buvo padengta lėšomis, gautomis pardavus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesutinka su tokia atsakovės pozicija ir nurodo, jog sodyba buvo įgyta už abiejų sutuoktinių bendras lėšas. Atsakovė niekada nebuvo išreiškusi valios įgyti sodybą, kaip asmeninę nuosavybę, sodybos pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodoma, jog turtas perkamas iš asmeninių atsakovės lėšų, bus naudojamas jos asmeniniams poreikiams. Ieškovas taip pat teigia, jog sodybos įsigijimas buvo abiejų sutuoktinių sprendimas šeimos poreikiams tenkinti, kur įsigijus sodybą, šalys gyveno turte kartu ir vedė bendrą ūkį. Ieškovas nurodė, jog nei viename atsakovės pateiktame dokumente nėra nurodyta, jog paskola bus arba buvo panaudota sodybai įgyti.
23. Turtas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai turtas įgytas po santuokos sudarymo už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas) gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įsigijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė).
24. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškio sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, jog įsigijant sodybą su pastatais, esančią (duomenys neskelbtini), atsakovė išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Atsakovė apklausta teismo posėdžio metu, nurodė, jog ji inicijavo išvykimą iš (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas nesutarė su atsakovės vaikais. Atsakovė pradėjo ieškoti sodybos, radusi skelbimą, pas pusbrolį pasiskolino 2 000,00 Lt ir sumokėjo užstatą. Atsakovei sumokėjus rankpinigius, nepavyko parduoti buto (duomenys neskelbtini), tada atsakovė paėmė paskolą ir įkeitė butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo ruožtu nurodė, jog sodyba buvo perkama iš bendrų lėšų, argumentavo aplinkybe, jog nei viename atsakovės pateiktame dokumente nėra nurodyta, jog paskola bus arba buvo panaudota sodybai įgyti. Teismas vertindamas, šiuos šalių paaiškinimus, sutinka su ieškovo argumentais, jog 1998 m. gegužės 27 d. paskolos sutartyje, pagal kurią, A. G. paskolino atsakovei A. K. 27 000,00 Lt, nėra nurodyta, kam bus panaudoti pinigai. Visgi atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, apie tuometines šalių darbovietes, nesant pateiktų jokių įrodymų apie tai, jog šalys turėjo santaupų, bei atsižvelgiant į paskolos sutarties sudarymo laiką (1998 m. gegužės 27 d., faktinė paskolos gavimo data 1998 m. gegužės 27 d. (2 t. b. l. 57)) ir sodybos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datą (1998 m. liepos 27 d.), teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, jog būtent paskolos sutartimi gautomis piniginėmis lėšomis buvo nupirkta ginčijama sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat, pažymi, jog iš byloje esančių duomenų, negalima teigti, jog sodyba įgyta asmeninėn atsakovės nuosavybėn. Priešingai, nustačius, jog labiau tikėtina, jog paskolos metu gautos piniginės lėšos buvo panaudotos sodybos įsigijimui, tokios paskolos paskirtis yra šeimyninių poreikių tenkinimas – naujos nuolatinės šeimos gyvenamosios vietos įsigijimas. Šias aplinkybes patvirtina šalių paaiškinimai, jog šalys persikėlė gyventi į minėtą sodybą, ten gyveno kartu iki pat 2013 metų, taip pat į aplinkybę, jog atsakovė (1999 m.), pardavė iki tol turėtą bendrą su ieškovu, gyvenamąją patalpą. Kaip jau minėta turto prigimtis ir pobūdis bei pirkimo aplinkybės ir įsigijimo tikslas rodo, kad sodyba įsigyta šeimos poreikiams tenkinti.
26. Tačiau teismas, laiko pagrįstais atsakovės patikslinto priešieškinio argumentus, kad asmeninės atsakovės lėšos buvo panaudotos grąžinant paskolą, kuri buvo paimta įsigyti sodybą. Atsakovė savo turtines teises siekia ginti sodybą dalijant natūra ir nukrypstant nuo lygių dalių principo, priteisti visą sodybą atsakovei.
27. Sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo, neužtenka konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti atitinkamus interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
28. Šiuo atveju atsakovė iki santuokos su ieškovu asmeninės nuosavybės teise turėjo butą esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1999 m. sausio 19 d. pardavė už 42 000,00 Lt. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, jog 1998 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią, A. G. paskolino A. K. 27 000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 1998 m. birželio 28 d. Iš 1998 m. liepos 27 d. privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties, matyti, jog atsakovė A. K., už 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) įsigijo žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 58-59). Šių įrodymų visuma, bei šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog už atsakovės asmenines lėšas gautas pardavus, jai nuosavybės teisę priklausiusį butą buvo grąžinta prieš kiek daugiau nei pusmetį paimta paskola, kuri buvo panaudota ginčo sodybai įsigyti. Teismas daro išvada, jog atsakovės asmeninės lėšos gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą ir padengus paskolą, kuri, kaip nustatė teismas, labiau tikėtina, jog buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti, t. y. įsigyti ginčo sodybą, turi būti kompensuotinos paskiriant atsakovei didesnę dalį sodybos natūra. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog A. K. vardu įregistruotas ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo metu 2003 m. sausio 28 d., nurodytas kaip tuo metu esantis (duomenys neskelbtini), yra neatskiriama šios sodybos (ūkio) dalis, šis ūkis taip pat dalintinas priteisiant atsakovei didesnę ūkio dalį.
29. Kalbant apie kitą šalių turtą – žemės paskirties žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ginčo dėl šio turto padalijimo nėra, tačiau skiriasi kiekvienos iš šalių prašomas padalijimo būdas. Ieškovas ieškiniu prašė, kad kiekvienai iš šalių būtų priteista po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė minėtą 0,0500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn, atsakovei priteisiant iš ieškovo 785,12 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.
30. Kaip jau minėta, sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodė, jog sodo (duomenys neskelbtini) pirkimui buvo paimta paskola, kuri buvo patvirtinta 1997 m. sausio 23 d. notarine sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė paaiškino, jog laiko, jog šis turtas įgytas lygiomis dalimis. Ieškovas nurodė, jog sodas (duomenys neskelbtini) buvo pirktas bendrai. Taigi nesant ginčo dėl to, jog šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turėtų būti dalijamas lygiomis dalimis, spręstinas klausimas dėl padalijimo būdo. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl minėtas turtas turėtų būti dalijamas nukrypstant nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas tiek ieškovui, tiek atsakovei po ½ dalį natūra. Tuo pačiu atmestinas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui, atsakovei priteisiant iš ieškovo 785,12 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.
Dėl sutuoktinių turto dalių padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo.
31. Atsižvelgus į tai, jog atsakovės asmeninės lėšos gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą turi būti kompensuotinos paskiriant atsakovei didesnę dalį sodybos, spręstinas klausimas dėl to, kokia dalimi kiekvienam iš sutuoktinių natūra padalinti sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).
32. Kaip jau minėta, CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
33. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingums faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).
34. Nagrinėjamoje byloje nustatytas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę – atsakovės investuotos asmeninės lėšos gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, siekiant grąžinti paskolą, už kurią buvo įsigyta ginčo sodyba. Bylos duomenimis, ieškovė 1998 m. gegužės 27 d. gavo 27 000,00 Lt paskolą ir už 10 000,00 Lt įsigijo minėtą ginčo sodybą. Ieškovas teigia, jog taip pat prisidėjo prie sodybos pirkimo, kadangi 1995 m. buvo parduotas jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur). Duomenų, jog ginčo sodybos įsigijimo momentu ieškovas būtų gavęs su darbo santykiais susijusių pajamų, ar būtų turėjęs kitų santaupų, nepateikta. Visgi, kritiškai vertintinas argumentas, jog visos minėtos piniginės lėšos gautos dar 1995 metais, galėjo būti panaudotos sodybos įsigijimui, kadangi byloje taip pat nustatyta, jog 1997 m. sausio 23 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovei A. K. buvo suteikta 7 500,00 Lt paskola, o 1997 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią R. R. pardavė A. B. 0,05 ha dydžio žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 500,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys pripažino, jog žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), įgijo bendrai, o teismo posėdžio metu liudytoja L. L. parodė, kad ieškovas pardavė bendrabučio butą, atidavė atsakovei pinigus – 900,00 Eur, metė darbą Šiauliuose ir pradėjo gyventi kartu su atsakove, tikėtina, jog minėti pinigai buvo panaudoti šeimyniniams poreikiams tenkinti. Įvertinus tai, jog ieškovas nepateikė duomenų apie realias savo pajamas ir išlaidas 1995-1999 metų laikotarpiu, labiau tikėtina, jog nekilnojamasis turtas santuokoje buvo įgyjamas paskolų pagrindu. Visgi, negalima nuvertinti ieškovo indėlio į šeimos turtą, ginčo sodyboje kartu su sutuoktine gyvenant apie 14 metų. Byloje pateikti šalių ir liudytojų paaiškinimai pagrindžia aplinkybę, jog ieškovas rūpinosi minėta sodyba, nors neesminių pagerinimų neatliko, tačiau dirbo ūkyje buities darbus, įrengė aikštelę karvių melžimui. Tai, kad ieškovas dirbo ūkyje, patvirtino ir pati atsakovė.
35. Teismas atsižvelgdamas į byloje teisiškai reikšmingus faktus, į aplinkybes, jog ginčo sodyba įgyta paskolos pagrindu, kuri buvo panaudota išimtinai šeimos poreikiams tenkinti, tačiau grąžinta iš atsakovės asmeninių lėšų, gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgiant į tai, jog įsigyti sodybą buvo abiejų sutuoktinių šeimyninis sprendimas, į tai, jog ieškovas gyvendamas minėtoje sodyboje su atsakove apie 14 metų, rūpinosi minėta sodyba, teismas daro išvadą, jog ieškovei nustatomos 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalys nuosavybės teisės į sodybą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog A. K. vardu įregistruotas ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo metu 2003 m. sausio 28 d., nurodytas kaip tuo metu esantis (duomenys neskelbtini), yra neatskiriama šios sodybos (ūkio) dalis, šis ūkis taip pat dalintinas priteisiant atsakovei 2/3 dalis ūkio, o atsakovui 1/3 dalį ūkio. Atsižvelgiant į tokį turto padalijimo būdą, teismas ieškovo ieškinio ir atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) ir A. K. vardu įregistruoto ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), padalijimo tenkina iš dalies.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams
36. Ieškovas ieškiniu prašo ieškovo ir atsakovės skolinį įsipareigojimą uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl 78,66 Eur skolos ir antstolio Giedriaus Salicko vykdymo išlaidų bei ieškovo ir atsakovės skolinį įsipareigojimą UAB „Sergel“ dėl skolos ir antstolės Marijos Gaivenės vykdymo išlaidų pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Atsakovė patikslintu priešieškiniu taip pat, prašo minėtus įsipareigojimus UAB „Sergel“ ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui“ pripažinti solidariomis ieškovo ir atsakovo prievolėmis, o prievolę sumokėti 3 681,98 Eur skolą kreditoriui UAB „Energijos skirstymo operatorius“ ir sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui Dariui Jonaičiui vykdomojoje byloje Nr. ( pripažinti asmenine atsakovės prievole. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo tarp šalių dėl prievolių kreditoriams vykdymo nėra, tenkintini tiek ieškovo ieškinio, tiek atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl prievolių kreditoriams paskirstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
37. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovė nuo žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas sumokėjo 299,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį, tuo tarpu už atsakovės patikslintą priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 456,00 Eur (už turtinius priešieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 381,00 Eur (16 917,12 Eur*3 proc./100*0,75), už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis).
38. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo patenkintų jos priešieškinio reikalavimų daliai, nes atsakovė byloje yra pareiškusi priešieškinį. Ieškovas byloje reiškė tris reikalavimus – nutraukti santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą ir paskirstyti santuokoje įgytas prievoles. Vienas ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės netenkintas visiškai, reikalavimas dėl turto padalijimo (sodybos su ūkiu, transporto priemonių ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) tenkintas 55,6 procento, reikalavimas dėl prievolių kreditoriams paskirstymo tenkintas 100,00 procentų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovo patenkinti reikalavimai sudaro 51,86 proc., o atmesti – 48,14 proc. (0+55,6+100=155,6:300=0,5186x100= 51,86 proc.).
39. Ieškovas pagal pateiktus dokumentus patyrė 3 325 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 299,00 Eur žyminį mokestį. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 1 punktą, šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Ieškovas pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų detalizavo, kas sudaro 3 325,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų sumą – teisinės konsultacijos (3val.) – 300 Eur; ieškinio parengimas ir pateikimas teismui, priedų gavimas, pateikimas teismui, situacijos dėl VMI sistemoje neapskaityto žyminio mokesčio sprendimas, rašant prašymus teismui ir VMI (10 val.) – 1 000,00 Eur; atsiliepimo į priešieškinį parengimas ir pateikimas teismui, priedų gavimas, pateikimas teismui (10 val.) – 1 000,00 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje (1,5 val.) – 150,00 Eur; prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas teismui (0,25 val.) – 25,00 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje (1 val.) – 100,00 Eur; 2020 m. sausio 7 d. prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo parengimas ir pateikimas teismui (0,5 val.) – 50,00 Eur; 2020 m. sausio 17 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas teismui (0,25 val.) – 25,00 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdyje (1 val.) – 100,00 Eur; prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas teismui (0,25 val.) – 25 Eur; prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas teismui (0,25 val.) – 25 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdyje (2 val.) – 200,00 Eur; prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas teismui (0,25 val.) – 25 Eur; prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas teismui (0,25 val.) – 25 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2020 m. liepos 21 d. teismo posėdyje (3 val.) – 300,00 Eur. Teismas atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, į tai jog byla didelės apimties, trunkanti daugiau nei metus, daro išvada, jog ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra realios ir atitinkančios rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkinta 51,86 procentai ieškovo reikalavimų iš atsakovės priteistina 1 879,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 724,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 155,06 Eur žyminis mokestis.
40. Už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 456,00 Eur (už turtinius priešieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 381,00 Eur (16 917,12 Eur*3 proc./100*0,75), už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis). Taip pat, byloje pateikta 2020 m. rugpjūčio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų , kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. K. valstybė patyrė 379,85 Eur išlaidas. Atsakovė byloje priešieškiniu reiškė tris reikalavimus – nutraukti santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą ir paskirstyti santuokoje įgytas prievoles. Atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės tenkintas visiškai, reikalavimas dėl turto padalijimo (sodybos su ūkiu, transporto priemonių ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) tenkintas 68,8 procento, reikalavimas dėl prievolių kreditoriams paskirstymo tenkintas 100,00 procentų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovo patenkinti reikalavimai sudaro 89,6 proc., o atmesti – 11,4 proc. (100+68,8+100=268,8:300=0,896x100= 89,6 proc.).
41. Atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkinta 89,6 procento atsakovės reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 408,58 Eur žyminio mokesčio (456,00*89,6 proc./100) ir 340,45 Eur (379,85*89,6 proc./100) išlaidų valstybės garantuojamai pagalbai atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
42. Byloje valstybė patyrė 9,11 Eur pašto išlaidų. Atmetus 48,14 proc. ieškovo reikalavimų ir patenkinus 89,6 procento atsakovės reikalavimų, darytina išvada, jog atsakovė ginčą laimėjo 68,87 proc., todėl iš ieškovo valstybei priteistina 6,27 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis), iš atsakovės valstybei pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovo A. B. ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės A. K. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ieškovo A. B. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. B. palikti prigimtinę pavardę – B., atsakovei A. K. – prigimtinę pavardę – K.
Laikyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 30 d.
Pripažinti, santuokos metu įgytas ir atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotas transporto priemones – AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę – BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)., VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės asmenine nuosavybe.
Padalinti šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą sekančiai:
ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį A. K. ūkininko ūkio, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo Nr. ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
atsakovei A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalis A. K. ūkininko ūkio, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo Nr. ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pripažinti prievolę sumokėti 265,59 Eur skolą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir vykdymo išlaidas antstoliui Giedriui Salickui, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis.
Pripažinti prievolę sumokėti 622,46 Eur skolą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“ ir sumokėti vykdymo išlaidas antstolei Marijai Gaivenei, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis.
Pripažinti prievolę sumokėti 3 681,98 Eur skolą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir vykdymo išlaidas antstoliui Dariui Jonaičiui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovės prievole.
Kitoje dalyje ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 408,58 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų 58 ct) žyminio mokesčio dalį, 6,27 Eur (šešių eurų 27 ct) pašto išlaidas (šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660) ir 340,45 Eur (trijų šimtų keturiasdešimties eurų 45 ct) išlaidas valstybės garantuojamai pagalbai atlyginti (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).
Priteisti iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 879,41 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 724,35 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 35 ct) išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 155,06 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 06 ct) žyminis mokestis.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti ir valstybės įmonei Registrų centrui bei valstybės įmonei „Regitra“ turto padalijimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.