- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-65-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01041-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. K., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės A. K. patikslintą priešieškinį ieškovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – antstolis Giedrius Salickas, antstolė Marija Gaivenė, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, antstolis Darius Jonaitis, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus:
1.1. nutraukti santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės A. K. kaltės;
1.2. po santuokos nutraukimo ieškovo asmeniniam naudojimui, valdymui ir disponavimui priteisti: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 745,00 Eur; ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 2 230,00 Eur; ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 75,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 18,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 6,00 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 43,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 42,00 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 28,00 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 83,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 123,00 Eur; ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 19,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 34,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 30,00 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 6,00 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 28,50 Eur; ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 38,00 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 11,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 10,00 Eur; ½ dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 17,00 Eur; ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 20,50 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 5 200,00 Eur.
1.3. Po santuokos nutraukimo A. K. asmeniniam naudojimui, valdymui ir disponavimui priteisti ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 745,00 Eur; ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 2 230,00 Eur; ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 75,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 18,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 6,00 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 43,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 42,00 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 28,00 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 83,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 123,00 Eur; ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 19,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 34,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 30,00 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 6,00 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 28,50 Eur; ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 38,00 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 11,50 Eur; ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 10,00 Eur; ½ dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 17,00 Eur; ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 20,50 Eur, esančius (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 5 200,00 Eur; transporto priemonę – automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 1 534,00 Eur; transporto priemonę – automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 765,00;
1.4. priteisti iš A. K. 1 149,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už A. K. atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį;
1.5. A. B. ir A. K. skolinį įsipareigojimą UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl 78,66 Eur skolos ir antstolio Giedriaus Salicko vykdymo išlaidų pripažinti solidaria A. B. ir A. K. prievole;
1.6. A. B. ir A. K. skolinį įsipareigojimą UAB „Sergel“ dėl skolos ir antstolės Marijos Gaivenės vykdymo išlaidų pripažinti solidaria A. B. ir A. K. prievole;
1.7. po santuokos nutraukimo A. B. palikti prigimtinę – B. –pavardę, A. K., ikisantuokinę – K. – pavardę.
1.8. priteisti iš A. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-8).
2. Nurodė, kad su sutuoktine A. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovas reikalauja pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nesilaikė savo kaip sutuoktinės pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose bei suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, tinkamai nesirūpino savo vyru, nesielgė pagarbiai ir nuoširdžiai, nesiteikė jam padėti nei moraliai, nei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo bei šeimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindo, kūrimo, tik nuolatos įtarinėdavo ir priekaištaudavo dėl nebūtų dalykų, neva ieškovas nerodo jai pakankamai dėmesio. Atsakovė elgėsi taip lyg nekęstų savo sutuoktinio, tokiu savo elgesiu įrodė, kad nebenori leisti su juo savo laisvalaikio, ją pradėjo erzinti bet koks ieškovo elgesys, manieros, pradėjo ieškoti bet kokių priežasčių konfliktams. Ieškovas suprato, kad negali bendrai gyventi su atsakove, nes jautėsi neišklausytas, visiškai negerbiamas, nemylimas, nepalaikomas morališkai, niekada nesulaukdavo rūpestingumo, paskutiniu bendro gyvenimo etapu buvo naudojamas psichologinis smurtas prieš ieškovą. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis, o transporto priemonės, registruotos atsakovės vardu, paliekamos atsakovei, nes ieškovas jomis nesinaudoja, tačiau ieškovui turi būti priteista už tai 1 149,50 Eur dydžio kompensacija, kad nebūtų pažeistas turto padalinimo lygiomis dalimis principas. Ieškovo ir atsakovės skolintiniai įsipareigojimai kreditoriams turėtų būti laikomi jų solidariomis prievolėmis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (1 t., e. b. l. 98-100). Atsakovės netenkina nekilnojamojo turto padalinimo tvarka, nes (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamasis turtas turėtų būti laikomas A. K. asmenine nuosavybe. Ieškovas 2013 metais įvyko gyventi į Didžiąją Britaniją, tikslu užsidirbti pinigų ir išlaikyti tuo metu nepilnametį sūnų S. B., nes 2012 metais sudegė šeimai priklausę ūkiniai pastatai ir gyvuliai, tačiau realiai jokių uždirbtų pinigų šeimos poreikiams tenkinti nesiuntė, sūnaus neišlaikė, atsakovė viena rūpinosi šeimos išlaikymu. Dėl šių priežasčių atsakovė negali būti laikoma kalta dėl santuokos iširimo.
4. Atsakovė A. K. pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriame suformulavo reikalavimus:
4.1. nutraukti A. B. ir A. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iširusią dėl ieškovo A. B. kaltės;
4.2. nustatyti kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 30 d.;
4.3. atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. K. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini);
4.4. ieškovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
4.5. atsakovei A. K. iš ieškovo A. B. priteisti 785,12 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį;
4.6. prievolę sumokėti 265,59 Eur skolą kreditorei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui Giedriui Salickui vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/00381 pripažinti solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis;
4.7. prievolę sumokėti 622,46 Eur skolą kreditorei UAB „Sergel“ ir sumokėti vykdymo išlaidas antstolei Marijai Gaivenei vykdomojoje byloje Nr. 0007/19/00601 pripažinti solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis;
4.8. prievolę sumokėti 3 681,98 Eur skolą kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui Dariui Jonaičiui vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/01246 pripažinti atsakovės prievole;
4.9. priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 1-7, 162-168).
5. Nurodė, kad su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje 1996 m. rugsėjo 4 d. gimė sūnus S. B.. Sutuoktiniai iš pradžių gyveno Kaune, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute, (duomenys neskelbtini). Vėliau, atsakovės iniciatyva, sutuoktiniai nusprendė pradėti ūkininkauti. Panaudojus atsakovės asmenines lėšas, t. y. pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą kad grąžinti gautą paskolą sodybos įsigijimui, įsigyta sodyba – namas su ūkiniais pastatais ir žeme (duomenys neskelbtini). Ūkio plėtrai (pirkti gyvulius, ūkio padargams pirkti) buvo paėmę paskolą kredito unijoje „Prienų taupa“. Sodyboje gyveno, sutarė gražiai, augino sūnų. Visa tai tęsėsi iki tol, kol ištiko dideli sunkumai. 2012 metais sudegė tvartai, ūkiniai pastatai, gyvuliai. Tais pačiais metais 2012 m. vasario mėnesį buvo areštuotas šalių turtas, kreditoriaus Kredito unijos „Prienų taupa“ naudai už paskolą, kurią ėmė ūkio padargams įsigyti. Ieškovas nusprendė vykti padirbėti į Jungtinę Karalystę tikslu užsidirbti pinigų šeimai ir skoloms padengti. Ieškovas į Jungtinę Karalystę išvyko 2013 m. sausio 10 d. Dar 2013 metais atsakovė gavo iš ieškovo pinigų šeimai ir skoloms padengti, tačiau po 2013 m. rugsėjo mėnesio ieškovas šeima nebesirūpino, nepilnamečiu vaiku nesirūpino, materialinės pagalbos neteikė, nei šeimos, nei sūnaus neišlaikė, savo adreso Jungtinėje Karalystėje nepaliko, telefonu neatsiliepdavo. Atsakovė šeimą išlaikė viena, užaugino vaiką, skolą kreditoriui padengė su laiduotojo pagalba. Atsakovė laiko, jog santuoka nutrūko nuo 2013 metų rugsėjo 30 d. ieškovui palikus šeimą ir daugiau ja nebesirūpinus, palikus ją vieną su areštuotais namais, nepilnamečiu sūnumi. Dėl šių priežasčių ieškovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, nes jis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Atsakovė prašo taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį, 3.127 straipsnio 2 dalį ir dalinti tik turtą, bendrai įgytą iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi, t. y. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., atitinkamai paskirstyti kompensacijas. Be to, dalijant turtą nukryptina nuo lygių dalių prezumpcijos ir atsakovei priteistina 96 procentai bendro turto, o ieškovui priteistina 4 procentai bendro turto dėl to, kad įsigyjant bendrą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo išimtinai panaudotos lėšos, gautos pardavus atsakovei iki santuokos turėtą asmeninės nuosavybės teise butą. Nurodytu adresu esantis turtas turėtų būti priteistas tik atsakovei nuosavybės teise. Solidariomis sutuoktinių prievolėmis laikytinos prievolės kreditorei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „Sergel“, prievolė AB „Energijos skirstymo operatorius“ laikytina atsakovės asmenine prievole.
Atsiliepimas
6. Ieškovas A. B. atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti (2 t., e. b. l. 108-121). Nurodė, kad į Jungtinę Karalystę išvyko abiems sutuoktiniams priėmus bendrą sprendimą, kad tokiu būdu bus užtikrintas šeimos gerbūvis. Ieškovas siekė bendrauti su šeima ir sūnumi, tačiau telefoniniai pokalbiai baigdavosi dėl atsakovės inicijuojamų konfliktų, kaltinimų nebūtais dalykais. Pati atsakovė neatsiliepdavo į jo skambučius, ignoravo ieškovo siekius bendrauti su sūnumi, sūnus buvo priešiškai nuteiktas ieškovo atžvilgiu. Ieškovas vaiko išlaikymui siųsdavo pinigus. Pažymėjo, kad išvykstant į Jungtinę Karalystę ūkyje buvo auginamos karvės, ir kiaulių prieauglis, nupirkta reikalinga technika – pieno šaldytuvai, karvių melžimo įranga, elektriniai piemenys, atsakovė gaudavo išmokas už deklaruotus žemės plotus. Savo dalies ieškovas niekada nereikalavo ir laikė, kad taip prisideda prie šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovė nesielgė pagarbiai su ieškovu, nuolat jį žemino, dėl ko jis jautėsi neišklausytas, prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas. Be to, atsakovė niekada nebuvo nurodžiusi jam, kad nori nutraukti santuoką dėl jo išvykimo į Jungtinę Karalystę ir tariamo nesirūpinimo šeima. Nesutiko su atsakovės nurodoma aplinkybe, kad santuoka faktiškai nutrūko 2013 m. rugsėjo mėn. Vien tai, kad ieškovas dirba užsienyje, negali būti vertinama kaip bendro ūkio su atsakove nevedimas, nes ieškovas į Jungtinę Karalystę išvyko atsakovės pritarimu tikslu pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos ir priteisti atsakovei 96 proc. bendro turto, ieškovui priteisiant 4 procentus. Nors sodyba įregistruota atsakovės vardu, tačiau tai nereiškia, kad sodyba jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Iš pateiktų atsakovės dokumentų akivaizdu, kad ji niekada nebuvo išreiškusi valios įgyti sodybą, kaip asmeninę nuosavybę, sodybos pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodoma, jog turtas perkamas iš asmeninių atsakovės lėšų, bus naudojamas jos asmeniniams poreikiams. Pati atsakovė nurodo, kad sodybos įsigijimas buvo abiejų sutuoktinių sprendimas. Įsigijus sodybą, šalys ten gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Sodybą buvo įsigyta šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė nurodo, neva sodyba buvo įgyta išimtinai tik iš atsakovės asmeninių lėšų, t. y. pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį būstą, tačiau ginčo šalys sodybą įsigijo anksčiau, nei atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį būstą. Nors atsakovė nurodo, neva gavusi paskolą iš fizinio asmens ir panaudojusi pinigus sodybos pirkimui, nei viename atsakovės pateiktame dokumente nėra nurodyta, jog paskola bus arba buvo panaudota sodybai įgyti. Ieškovui neaišku, kodėl atsakovė iš trečiojo asmens skolinosi netgi 27 000,00 Lt, jeigu nurodytas turtas buvo įsigytas vos už 10 000,00 Lt. Atsakovė nepateikia jokių duomenų, kur išleido pasiskolintų pinigų likutį. Pabrėžtina, kad ūkininko ūkio kūrimui sutuoktiniai ėmė paskolą, todėl akivaizdu, kad atsakovė paskolą iš fizinio asmens ėmė ne turto įsigijimui ir jo pagerinimui, bet galimai savo asmeninių interesų tenkinimui. Atsakovas taip pat, dar 1995 m. vasario 22 d. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodytų pinigų dalį, taip pat investavo į sodybos įsigijimą, todėl visiškai nepagrįstas atsakovės teiginys, neva ieškovas neprisidėjo prie sodybos įsigijimo. Atsakovė taip pat nenurodo, kokiu pagrindu prašo pripažinti ūkininko ūkį asmenine atsakovės nuosavybe. Atsakovė nekvestionuoja fakto, jog ieškovas prisidėjo prie ūkio kūrimo ir išlaikymo. Ieškovas nurodo, kad nors ūkis buvo registruotas atsakovės vardu, ūkis visada buvo laikomas šeimos pragyvenimo šaltiniu. Ieškovas aktyviais veiksmais prisidėjo prie ūkinių darbų, akivaizdu, jog ūkininko ūkis, taip pat pripažintinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turėtų būti dalintinas po ½ dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo A. B. ieškinį, iš dalies tenkino atsakovės A. K. patikslintą priešieškinį: 1) nutraukė ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ieškovo A. B. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui A. B. paliko prigimtinę pavardę – B., atsakovei A. K. – prigimtinę pavardę – K.; 3) laikė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 30 d.; 4) pripažino, santuokos metu įgytas ir atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotas transporto priemones – AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę – BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės asmenine nuosavybe; 5) padalino šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ieškovui A. B. paskiriant 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį A. K. ūkininko ūkio, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo Nr. ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. K. paskiriant 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalis A. K. ūkininko ūkio, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo Nr. ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) pripažino prievoles sumokėti 265,59 Eur skolą kreditorei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir vykdymo išlaidas antstoliui Giedriui Salickui vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/00381, 622,46 Eur skolą kreditorei UAB „Sergel“ ir sumokėti vykdymo išlaidas antstolei Marijai Gaivenei vykdomojoje byloje Nr. 0007/19/00601 solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; 7) pripažino prievolę sumokėti 3 681,98 Eur skolą kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir vykdymo išlaidas antstoliui Dariui Jonaičiui vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/01246 asmenine atsakovės prievole; kitoje dalyje ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas priteisdamas valstybei iš ieškovo A. B. 408,58 Eur žyminio mokesčio dalį, 6,27 Eur pašto išlaidas ir 340,45 Eur išlaidas valstybės garantuojamai pagalbai atlyginti, o iš atsakovės A. K. priteisė ieškovui A. B. 1 879,41 Eur bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 174-198).
8. Teismas konstatavo, jog šalių (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudaryta santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), yra iširusi. Teismas pažymėjo, kad pripažindamas santuoką iširusia ir ją nutraukdamas teismas įvardija santuokos iširimo priežastis. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011) Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nurodė atsakovės kaip sutuoktinės pareigų nesilaikymą, teigė, jog atsakovė nesirūpino savo vyru, nesielgė pagarbiai ir nuoširdžiai, nesiteikė jam padėti nei moraliai, nei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, šeimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindo, kūrimo, atsakovė nuolat įtarinėdavo ir priekaištaudavo dėl nebūtų dalykų, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Byloje nustatyta, jog ieškovas A. B. 2013 m. sausio mėnesį išvyko į užsienį ir nuo to laiko gyvena Jungtinėje Karalystėje. Iki 2013 m. rugsėjo mėnesio ieškovas siuntė materialinį išlaikymą šeimai, tačiau nuo to laiko iki pat šios dienos pinigų šeimai nebesiuntė. Šias aplinkybes patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek ir byloje apklaustas liudytojas S. B., kuris nurodė, jog šeimai iš pradžių buvo siunčiami pinigai, tačiau vėliau tiek bendravimas, tiek ir piniginės perlaidos nutrūko. Nors ieškovas nurodo, jog į užsienį išvyko šeimos sprendimu, tačiau teismo vertinimu vien ta aplinkybė, jog nuo 2013 m. spalio mėn., atsakovas nebesirūpino šeima, nebeteikė jai materialinės pagalbos, nutraukė bendravimą, t. y. nusišalino nuo šeimos reikalų, sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas paliko šeimą ir nebesirūpino ja daugiau nei vienerius metus (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes nuo 2013 m. spalio mėn., ieškovas, būdamas užsienyje, visiškai nebeteikė materialinės paramos šeimai bei išlaikymo tuo metu nepilnamečiui šalių sūnui ir nutraukė bendravimą. Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas ir atmetė ieškovo reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės kaip nepagrįstą.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog dėl santuokos iširimo kaltu buvo pripažintas ieškovas, pažymėjo, kad atsakovė įgijo teisę prašyti, jog teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė nustatytina nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., kuomet faktiškai nutrūko šalių bendravimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, taip pat ir dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.119 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).
11. Teismas nustatė, jog šalys santuokos metu įgijo: 1) 0,0500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 1997 m. gruodžio 11 d. pirkimo –pardavimo sutartis pagrindu (vidutinė rinkos vertė – 1 490,00 Eur) (2 t., e. b. l. 18, 38); 2) sodybą: 0,8185 ha kitos paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti 1997 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (sodybos – žemės ir pastatų, vidutinė rinkos vertė 16 131,00 Eur) (2 t., e. b. l. 12–17, 19-37, 39); 3) transporto priemonę – AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota 2017 m. spalio 27 d. (vidutinė rinkos vertė – 1 534,00 Eur) (2 t. e. b. l. 42); 4) transporto priemonę – BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota 2017 m. spalio 27 d. (vidutinė rinkos vertė – 1 534,00 Eur) (2 t. e. b. l. 43). Santuokos metu taip pat atsakovės A. K. vardu įregistruotas ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2003 m. sausio 28 d. (2 t., e. b. l. 40).
12. Teismas taip pat nustatė, jog 1997 m. sausio 23 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią J. G. atstovaujama įgaliotinio A. G., suteikė 7 500,00 Lt (2 027,34 Eur) paskolą atsakovei A. K., kurią A. K. įsipareigojo sugrąžinti iki 1997 m. balandžio 23 d. ir užtikrindama savalaikį paskolos grąžinimą, įkeitė jai privatinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 52). 1997 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią R. R. pardavė A. B. 0,05 ha dydžio žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 500,00 Lt (144,81 Eur) (2 t., e. b. l. 54–55). 1998 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią, A. G. paskolino A. K. 27 000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 1998 m. birželio 28 d. (2 t., b. l. 56). Iš 1998 m. liepos 27 d. privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties, matyti, jog atsakovė A. K., už 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) įsigijo žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 58-59). Iš pateiktos 1999 m. sausio 19 d. sutarties, matyti, kad atsakovė A. K. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 42 000,00 Lt (12 164,04 Eur) (2 t., e. b. l. 60–61). Byloje taip pat pateikta 1995 m. vasario 22 d. sutartis, pagal kurią ieškovas A. B. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur).
13. Teismas pripažinęs, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2013 m. rugsėjo 30 d., sprendė, kad transporto priemonės AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota 2017 m. spalio 27 d. ir transporto priemonę – BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota 2017 m. spalio 27 d., pripažintinos asmeninė atsakovės nuosavybe. Likęs turtas nurodytas ieškinyje ir priešieškinyje – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sodyba su visais pastatais, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu, todėl pagal prezumpciją yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
14. Teismas pažymėjo, kad atvejai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė tarp sutuoktinių dalijama nelygiai, nurodyti CK 3.117 straipsnyje. Nors šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.
15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kad įsigyjant sodybą su pastatais, esančią (duomenys neskelbtini), atsakovė išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas vertindamas šalių paaiškinimus, sutiko su ieškovo argumentais, jog 1998 m. gegužės 27 d. paskolos sutartyje, pagal kurią A. G. paskolino atsakovei A. K. 27 000,00 Lt, nėra nurodyta, kam bus panaudoti pinigai. Visgi atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, apie tuometines šalių darbovietes, nesant pateiktų jokių įrodymų apie tai, jog šalys turėjo santaupų, bei atsižvelgiant į paskolos sutarties sudarymo laiką (1998 m. gegužės 27 d., faktinė paskolos gavimo data 1998 m. gegužės 27 d. (2 t. b. l. 57)) ir sodybos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datą (1998 m. liepos 27 d.), teismas darė išvadą, jog labiau tikėtina, jog būtent paskolos sutartimi gautomis piniginėmis lėšomis buvo nupirkta ginčijama sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų, negalima teigti, jog sodyba įgyta asmeninėn atsakovės nuosavybėn. Priešingai, nustačius, jog labiau tikėtina, jog paskolos metu gautos piniginės lėšos buvo panaudotos sodybos įsigijimui, tokios paskolos paskirtis yra šeimyninių poreikių tenkinimas – naujos nuolatinės šeimos gyvenamosios vietos įsigijimas. Šias aplinkybes patvirtina šalių paaiškinimai, jog šalys persikėlė gyventi į minėtą sodybą, ten gyveno kartu iki pat 2013 metų, taip pat į aplinkybę, jog atsakovė (1999 m.), pardavė iki tol turėtą bendrą su ieškovu, gyvenamąją patalpą. Teismas sprendė, kad turto prigimtis ir pobūdis bei pirkimo aplinkybės ir įsigijimo tikslas rodo, kad sodyba įsigyta šeimos poreikiams tenkinti. Vis dėl to, teismas laikė pagrįstais atsakovės patikslinto priešieškinio argumentus, kad asmeninės atsakovės lėšos buvo panaudotos grąžinant paskolą, kuri buvo paimta įsigyti sodybą, nes atsakovė iki santuokos su ieškovu asmeninės nuosavybės teise turėjo butą esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1999 m. sausio 19 d. pardavė už 42 000,00 Lt ir grąžino paskolą. Teismas darė išvadą, jog atsakovės asmeninės lėšos gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą ir padengus paskolą, kuri, kaip nustatė teismas, labiau tikėtina, jog buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti, t. y. įsigyti ginčo sodybą, turi būti kompensuotinos paskiriant atsakovei didesnę dalį sodybos natūra. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog A. K. vardu įregistruotas ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo metu 2003 m. sausio 28 d., nurodytas kaip tuo metu esantis (duomenys neskelbtini), yra neatskiriama šios sodybos (ūkio) dalis, šis ūkis taip pat dalintinas priteisiant atsakovei didesnę ūkio dalį.
16. Teismas spręsdamas dėl kiekvienai iš šalių priteistinos minėto nekilnojamojo turto dalies, nurodė, kad nors nustatyta, jog nekilnojamasis turtas buvo įgytas iš atsakovės asmeninių lėšų, tačiau negalima nuvertinti ieškovo indėlio į šeimos turtą, ginčo sodyboje kartu su sutuoktine gyvenant apie 14 metų. Byloje pateikti šalių ir liudytojų paaiškinimai pagrindžia aplinkybę, jog ieškovas rūpinosi minėta sodyba, nors neesminių pagerinimų neatliko, tačiau dirbo ūkyje buities darbus, įrengė aikštelę karvių melžimui. Todėl teismas atsižvelgdamas į byloje teisiškai reikšmingus faktus, darė išvadą, jog ieškovei nustatomos 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalys nuosavybės teisės į sodybą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog A. K. vardu įregistruotas ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo metu 2003 m. sausio 28 d., nurodytas kaip tuo metu esantis (duomenys neskelbtini), yra neatskiriama šios sodybos (ūkio) dalis, teismas sprendė, kad šis ūkis taip pat dalintinas priteisiant atsakovei 2/3 dalis ūkio, o atsakovui 1/3 dalį ūkio.
17. Teismas dėl žemės paskirties žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo sprendė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas tiek ieškovui, tiek atsakovei po ½ dalį natūra, atsižvelgiant į tai, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Tuo pačiu teismas atmetė atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui, atsakovei priteisiant iš ieškovo 785,12 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.
18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ginčo tarp šalių dėl prievolių kreditoriams vykdymo nėra, tenkintino tiek ieškovo ieškinio, tiek atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl prievolių kreditoriams paskirstymo.
19. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo patenkintų jos priešieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas byloje reiškė tris reikalavimus – nutraukti santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą ir paskirstyti santuokoje įgytas prievoles. Vienas ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės netenkintas visiškai, reikalavimas dėl turto padalijimo (sodybos su ūkiu, transporto priemonių ir žemės sklypo Prienų rajone) tenkintas 55,6 procento, reikalavimas dėl prievolių kreditoriams paskirstymo tenkintas 100,00 procentų. Todėl teismas sprendė, jog ieškovo patenkinti reikalavimai sudaro 51,86 proc., o atmesti – 48,14 proc. (0+55,6+100=155,6:300=0,5186x100= 51,86 proc.). Atsakovė byloje priešieškiniu reiškė tris reikalavimus – nutraukti santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą ir paskirstyti santuokoje įgytas prievoles. Atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės tenkintas visiškai, reikalavimas dėl turto padalijimo (sodybos su ūkiu, transporto priemonių ir žemės sklypo Prienų rajone) tenkintas 68,8 procento, reikalavimas dėl prievolių kreditoriams paskirstymo tenkintas 100,00 procentų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog atsakovės patenkinti reikalavimai sudaro 89,6 proc., o atmesti – 11,4 proc. (100+68,8+100=268,8:300=0,896x100= 89,6 proc.). Pagal nustatytas proporcijas teismas paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Apeliaciniame skunde ieškovas A. B. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (4 t., e. b. l. 3-17). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės vadovavosi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, t. y. palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus, tačiau prezumpcija nėra absoliuti, o tai reiškia, kad kitas sutuoktinis turi teisę paneigti prezumpciją pateikdamas įrodymus, patvirtinančius, jog santuoka nutrūko dėl kitos priežasties. Tam, kad būtų pripažinta ieškovo kaltė remiantis šia prezumpcija, ieškovas ne tik turi nesirūpinti šeima daugiau nei vienerius metus, tačiau ir turi būti įrodoma aplinkybė, jog ieškovas šeimą paliko. Šiuo atveju ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad santuoka nutrūko dėl kitų priežasčių - būtent atsakovės aktyvių veiksmų. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad į užsienio valstybę išvyko dėl to, jog šeimos finansinė padėtis buvo ypatingai sunki, o būtent - 2012 m. kovo mėn. sudegė šalių ūkis, dėl ko ginčo šalys neteko pagrindinio pragyvenimo šaltinio, buvo privaloma grąžinti paskolas, kurios buvo suteiktos Kredito unijos „Prienų taupa“, Kaišiadorių kredito unijos bei Nord/LB banko. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skatino ieškovą įsidarbinti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad ieškovas išvyko į užsienio valstybę siekdamas uždirbti pinigų skoloms ir nuostoliams padengti bei sūnui išlaikyti.
20.2. Tai, jog šalys buvo suderinę ieškovo išvykimą į užsienio valstybę patvirtina ieškovo darytos piniginės perlaidos į atsakovės atskaitomąją banko sąskaitą. Akivaizdu, kad jeigu ieškovas būtų išvykęs į užsienį siekdamas nutraukti santuoką, ieškovas nebūtų pervedinėjęs tokio dydžio piniginių perlaidų atsakovei, kadangi piniginių perlaidų dydis (daugiau nei 14 000 Lt) buvo pakankamas ne tik nepilnamečio vaiko išlaikymui, tačiau ir padengti skolinius įsipareigojimus bei imtis tolesnių ūkininkavimo veiksmų, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog ieškovui išvykstant į užsienio valstybę, ūkyje buvo likę gyvulių ir technikos, dėl ko šalys buvo susitarę, jog iš atsakovo pervedamų piniginių lėšų ieškovė išlaikys sūnų, atstatinės ūkį, o gaunamas pajamas pasiliks sau ir sūnui. Kitaip, nei nurodo atsakovė, ieškovas, išvykdamas į užsienio valstybę, siekė pagerinti šeimos ūkį, kai tuo tarpu pati atsakovė jokiais veiksmais neprisidėjo prie šeimos materialinio išlaikymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė, ieškovui išvykus į užsienio valstybę dirbti, nesusirado jokio darbo, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. negavo jokių pajamų, dėl ko šeimą privalėjo išlaikyti išimtinai tik ieškovas (el. b. t. II, psl.70-80). Atsakovė jokių pajamų negavo, niekaip neprisidėjo prie šeimos finansinės padėties pagerinimo, ieškovo persiunčiame lėšas iššvaistė ir nepagerino ūkio padėties, o atvirkščiai - jį pablogino išparduodama ūkio techniką ir likusius gyvulius. Konstatavimas, jog ieškovas paliko šeimą, nors išvyko ne dėl asmeninių priežasčių, o siekdamas pagerinti šeimos finansinę padėtį, pažeistų protingumo ir teisingumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, neva ieškovas nutraukė bendravimą su šeima, tačiau tokia išvada nepagrįsta jokiais įrodymais. Liudytojo S. B. teismo posėdyje duoti parodymai yra nenuoseklūs, nes ieškovas niekaip negalėjo nustoti bendrauti su sūnumi, kai pastarajam buvo 16 metų, kadangi tuo metu (2012 m.) ieškovas vis dar gyveno Lietuvoje. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės teiginius neva ieškovas nustojo bendrauti su šeima, byloje pateikta nebuvo. Pati atsakovė dažnai inicijuodavo konfliktus, kaltindavo jį nebūtais dalykais, dažnai nurodydavo, kad ieškovas daugiau nebendrautų nei su atsakove, nei su jų sūnumi, kad jiems nėra reikalingi jo pinigai, dėl ko kildavo nauji konfliktai, bendravimas sumažėjo, tačiau niekada visai nenutrūko. Būtent atsakovė dažnai neatsiliepdavo į telefono skambučius, nuteikdavo sūnų prieš ieškovą, dėl ko ir pastarasis atsisakydavo bendrauti su ieškovu. Ieškovas tiek atsakovei, tiek sūnui rašydavo trumpąsias SMS žinutes. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, jis į Lietuvą buvo grįžęs ir 2014 m., tačiau tuo metu su šeima negalėjo bendrauti, nes to neleido pati atsakovė, kuri net neįsileido ieškovo į jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius namus. Atsakovė niekada nėra nurodžiusi, kad pageidautų, jog ieškovas grįžtų į Lietuvą, konfliktai dažnai kildavo būtent dėl tos priežasties, jog pati atsakovė neprisideda prie šeimos gerbūvio, t. y. netikslingai panaudojo ieškovo pervestas pinigines lėšas, nes pinigines lėšas naudojo baudoms mokėti ir kitoms asmeninėms problemoms spręsti, tačiau nenaudojo jų tuo tikslu, kuriuo ieškovas ir buvo išvykęs į užsienio valstybę - ūkio atgaivinimui.
20.4. Šiuo atveju akivaizdu, kad santuoka nutrūko ne dėl ieškovo kaltės, būtent jo išvykimo į užsienio valstybę ir nuo 2013 m. spalio mėn. neteikto tiesioginio materialinis išlaikymo. Atsakovė daugiau nei šešerius metus gyveno santuokoje su ieškovu, nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, visą laikotarpį bendravo su ieškovu. Akivaizdu, kad jeigu santuoka būtų nutraukiama dėl tos priežasties, jog ieškovas neprisideda materialiai prie šeimos gerbūvio užtikrinimo, atsakovė būtent nurodymu metu, t. y. 2013-2014 m. būtų kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tai, jog atsakovė nurodo tokią ieškovo kaltę praėjus daugiau nei šešeriems metams nuo neva kaltų atsakovo veiksmų atsiradimo momento tik patvirtina, kad santuoka nutrūko ne dėl ieškovo kaltės, o dėl kitų veiksnių. Atsakovės pozicija, jog nesikreipė į teismą tikslu nutraukti santuoką dėl piniginių lėšų stygiaus, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir laikytina tik gynybine versija, nes ir šiuo metu atsakovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
20.5. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas santuokos nutraukimo aplinkybes ir priimdamas sprendimą, taip pat turėjo teisę nuspręsti santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. teismas neturi pareigos tenkinti arba ieškovo, arba atsakovės reikalavimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau turi teisę priimti ir kitą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad labiau tikėtina, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, nors atsakovės veiksmų iš esmės netyrė, neatsižvelgė į tai, kad nors ieškovas 2013 m. spalio mėn. nustojo tiesiogiai skirti materialinį išlaikymą šeimai, tačiau toliau bendravo su atsakove, kuri prie šeimos finansinės būklės neprisidėjo visą laikotarpį, be to, nepagrindė, kur išleido ieškovo pervestas pinigines lėšas, kurių dydis buvo 14 000 Lt, kadangi, kaip pati nurodė, ginčo šalių ūkio neatgaivino, be to, po ieškovo išvykimo įgijo naujų skolinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas abiejų šalių veiksmus, turėjo teisę priimti kitą sprendimą, nei buvo reikalaujama kiekvienos iš ginčo šalių, ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškovo prašymo pripažinti santuoką nutrūkusią dėl atsakovės kaltės ir nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. dėl abiejų šalių nepakantumo, lojalumo vienas kitam, pagarbos ir supratimo trūkumo, materialinio neprisidėjimo prie šeimos interesų užtikrinimo, atsakovė netenka teisės prašyti dalinti tik tą turtą, bendrai įgytą iki 2013 m. rugsėjo 30 d.
Šalies argumentai
20.6. Ieškovas nesutinka, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., kadangi remiantis bylos duomenimis, akivaizdu, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės veiksmų, būtent dėl jos neprisidėjimo prie šeimos materialinio išlaikymo, nepagarbos ir atsiribojimo nuo ieškovo, dėl ko CK 3.67 straipsnio nuostata netaikoma. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo transporto priemonės, įgytos po 2013 m. rugsėjo 30 d. (automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei automobilis BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) pripažintos asmenine atsakovės nuosavybe, yra prieštaraujantis teisės normoms.
20.7. Vis dėlto, netgi laikant, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., teismas privalėjo nustatyti ne tik turtą, įgytą po 2013 m. rugsėjo 30 d., tačiau ir skolinius įsipareigojimus, įgytus po 2013 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas reikalavo skolinius įsipareigojimus UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl skolos ir antstolio Giedriaus Salicko vykdymo išlaidų bei UAB „Sergel“ dėl skolos ir antstolės Marijos Gaivenės vykdymo išlaidų pripažinti solidariomis šalių priemonėmis, kadangi ieškovas laikė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o ne nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą ir nustatydamas, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., privalėjo išsiaiškinti, ne tik faktus, koks turtas buvo įgytas po 2013 m. rugsėjo 30 d. ir pripažintinas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, bet taip pat ir kokios prievolės buvo įgytos po 2013 m. rugsėjo 30 d. ir jeigu egzistuoja prievolės, susidariusio po 2013 m. rugsėjo 30 d., pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai privalėjo skolinius įsipareigojimus pripažinti asmeninėmis vieno iš sutuoktinio prievolėmis. Šiuo atveju skoliniai įsipareigojimai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl skolos ir antstolio Giedriaus Salicko vykdymo išlaidų bei UAB „Sergel“ dėl skolos ir antstolės Marijos Gaivenės vykdymo išlaidų yra susidarę po 2013 m. rugsėjo 30 d., tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, nenustatinėjo tikslaus skolų susidarymo laikotarpio ir skolinius įsipareigojimus, net pripažinęs, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., pripažino solidariomis sutuoktinių prievolėmis, nors kilnojamąjį turtą - transporto priemones, įgytas po 2013 m. rugsėjo 30 d. atsakovės vardu, pripažino asmenine atsakovės nuosavybe. Byloje nėra pateikti jokie duomenys apie skolinių įsipareigojimų susidarymo laikotarpį, todėl akivaizdu, kad byloje nebuvo nustatytos ypatingos svarbos faktinės aplinkybės, dėl ko buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai ir priimtas neteisėtas sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
20.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad santuokoje įgytas turtas dalintinas nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nukrypti nuo lygių dalių principo, vadovavosi iš esmės tik aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto pardavimu ir be pagrindo konstatavo, jog būtent pinigai, kuriuos atsakovė gavo pardavusi butą, buvo panaudoti sodybai, tačiau neįvertino to, jog jokie rašytiniai dokumentai nepatvirtino nurodytų faktų, byloje nėra pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kur buvo panaudoti gauti paskolų pinigai, kurių gautą ženkliai daugiau nei reikėjo sodybai įsigyti. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino paties ieškovo finansinio indėlio į sodybos įsigijimą parduodant jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, o įvertino išimtinai tik ieškovo prisidėjimą prie sodybos rūpinimosi darbu.
Šalies argumentai
20.9. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 3 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 600 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažėjimą. Ieškovas nurodė, kad šalių santuokoje įgytas turtas (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) buvo panaudotas asmeniniams atsakovės poreikiams patenkinti - jį pardavus iš varžytynių sumažėjo atsakovės asmeninė prievolė kreditoriui AB „Energijos skirstymo operatoriui“, kuri susidarė jai nelegaliai naudojant elektrą jau šalims gyvenant atskirai. Antstolio Dariaus Jonaičio vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/01246 matyti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo 2017 m. gruodžio 12 d. parduotas I. R. už 3 200 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ši pinigų suma buvo gauta iš varžytynių pardavus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektą, tai ieškovas reikalauja 1/2 dalies (1 600 Eur) dydžio piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Ieškovas ieškinį tikslino pirmą kartą, tikslinimas buvo reikalingas dėl tos priežasties, jog 2020 m. liepos 21 d. teismo posėdyje teismas tenkino ieškovo atstovės prašymą ir protokoline nutartimi nusprendė išsireikalauti iš antstolio Dariaus Jonaičio vykdomąją bylą Nr. 0117/17/01246, kurios pagrindu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 12 d. buvo parduotas I. R. už 3 200 Eur sumą, su tikslu nustatyti, kokiais pagrindais aukščiau nurodytas žemės sklypas buvo parduotas - t. y. padengti atsakovės asmenines skolas ar skolinius įsipareigojimus, įgytus abiejų sutuoktinių santuokos metu. Nurodyto teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad, jeigu gavus medžiagą paaiškėtų, jog žemės sklypo pardavimas yra susijęs išimtinai tik su atsakovės asmeninių skolinių įsipareigojimų padengimu, ieškovas tikslintų ieškinį reikalaudamas išmokėti kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas, gavęs išreikalautą medžiagą iš antstolio Dariaus Jonaičio, nurodytos medžiagos į elektroninę sistemą neįkėlė, nors civilinė byla buvo elektroninė, taip pat nepriėmė nutarties neskaitmenizuoti gautos medžiagos. Taigi, ieškovas nebuvo informuotas apie tai, jog medžiaga yra gauta dėl ko neturėjo galimybės laiku, t. y. likus protingam terminui iki suplanuoto teismo posėdžio (2020 m. rugsėjo 4 d.) patikslinti ieškinį. Likus kelioms dienoms iki suplanuoto teismo posėdžio, advokatė Diana Višinskienė susisiekė su teismo sekretore su tikslu išsiaiškinti, kodėl nebuvo gauta informacija iš antstolio, advokatė buvo informuota, jog informacija yra gauta, tačiau ji nebus skaitmenizuota, dėl ko advokatė privalanti atvykti į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir susipažinti su gauta medžiaga. Advokatė jau kitą dieną nuvyko į teismą ir susipažinusi su teisme gauta informacija, parengė patikslintą ieškinį, kurį pateikė iki posėdžio, t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d. Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 21 d. vyko bylos nagrinėjimas iš esmės, kuris nebuvo baigtas. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį tuo nepagrįstai apribodamas ieškovo procesines teises, nors žinojo apie ieškovo ketinimą tikslinti ieškinį. Nepriėmus patikslinto ieškinio, nebuvo išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai.
20.10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir į tai, kad apeliaciniu skundu ieškovas neturi teisės reikšti naujų reikalavimų, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, į tai, kad byloje nėra nustatytos visos svarbios aplinkybės teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikinamas (išskyrus dalyje dėl sutuoktinių pavardžių) ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
21. Atsakovė A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo A. B. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t., e. b. l. 30-41). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Ieškovas su atsakove nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. nebetvarko bendro ūkio ir nebepalaiko santuokinių santykių. Santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas nutraukė ryšius ir kontaktus su atsakove, nebesirūpino sūnumi ir šeima, atsakovė nebesulaukė iš ieškovo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei turtinės paramos, šalių santykiai galutinai nutrūko. Nutraukdamas ryšius su šeima ieškovas pažeidė savo santuokines pareigas. Sutuoktinis, remiantis CK 3.30 straipsniu, taip pat privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės. Tuo tarpu ieškovas palikęs šeimą nesirūpino sūnumi ir neprisidėjo prie jo išlaikymo, taip pažeisdamas santuokines pareigas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kuria preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kadangi ieškovas nuo 2013 metų pabaigos nutraukė ryšius su atsakove, gyveno užsienyje, visiškai nebeteikė materialinės paramos šeimai ir išlaikymo nepilnamečiui sūnui, t.y. paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Nors ieškovas neigia palikęs šeimą, tačiau objektyvus duomenys rodo priešingai, nuo 2013 m. sausio mėnesio ieškovas gyvena Anglijoje, o santykius su šeima nutraukė 2013 m. spalio mėnesį ir nuo to laiko šeima nebesirūpino. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaip sutuoktinės pareigų nevykdymą, jos nepagarbų ar nenuoširdu elgesį, tai, kad ji nepadėjo ieškovui nei moraliai, nei materialiai.
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ir nustatė, kad nuo 2013 m. spalio mėnesio ieškovas būdamas užsienyje visiškai nebeteikė materialinės paramos šeimai bei išlaikymo tuo metu nepilnamečiui sūnui ir nutraukė bendravimą, ir tai yra pagrindas ieškovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Atsakovės kaltės dėl šeimos iširimo pirmosios instancijos teismas nenustatė. Kadangi dėl santuokos iširimo kaltu buvo pripažintas ieškovas, atsakovė įgijo teisę prašyti, jog teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2013 m. rugsėjo 30d., kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės, ir esant atsakovės pagrįstam prašymui, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, atsirado pagrindas dalinti tik tą turtą, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios.
21.3. Tai, kad apeliantas skolinius įsipareigojimus UAB „ Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir vykdymo išlaidas antstoliui Giedriui Salickui bei UAB „Sergel“ ir vykdymo išlaidas antstolei Marijai Gaivenei pripažino solidariomis prievolėmis neįrodo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ieškovas šias prievoles pripažįsta solidariomis, atsakovė su tuo sutinka, tačiau tai nekeičia teismo nustatyto fakto, kad šalys nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., pradėjo gyventi skyrium.
21.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo santuokoje įgyto turto dalinimo lygiomis dalimis principo, nes svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, laikė tai, kad atsakovės asmeninės lėšos gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, investuotos siekiant grąžinti paskolą, už kurią buvo įsigyta ginčo sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) Kadangi nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo šio principo, įvertino būtent šios bylos individualias aplinkybes.
21.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį, kadangi civilinės bylos nagrinėjimas jau buvo reikšmingai pažengęs. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovo patikslintą ieškinį CPK normų nepažeidė. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Patikslinto ieškinio pateikimas ir jo priėmimas objektyviai būtų pratęsęs (užvilkinęs) bylos nagrinėjimo trukmę. Todėl ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį, pasinaudodamas CPK 377 straipsnio nuostatomis sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Nagrinėjama byla priskirta šeimos bylų kategorijai ir privalo būti nagrinėjama išsamiai, o kartu ir operatyviai, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, galimai, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį pagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį.
21.6. Pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas - atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
23. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka, santuokos iširimo momento nustatymo, santuokoje įgyto turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo, įrodymų vertinimo.
24. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas su atsakove sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškiniu reikalauja nutraukti santuoką, pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nesilaikė savo kaip sutuoktinės pareigų, nustatytų LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose, padalinti jo siūlomu būdu santuokoje įgytą turtą. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė nutraukti santuoką su atsakovu, pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nustatyti, kad santuoka iširo nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., kadangi ieškovas šeima nuo nurodomos datos nebesirūpino, nesirūpino tuo metu buvusiu nepilnamečiu vaiku, materialinės pagalbos neteikė, nei šeimos, nei sūnaus neišlaikė, jis faktiškai paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpino, padalinti jos siūlomu būdu santuokoje įgytą tirtą ir skonius įsipareigojimus kreditoriams.
25. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo A. B. ieškinį, iš dalies tenkino atsakovės A. K. patikslintą priešieškinį – nutraukė ieškovo A. B. ir atsakovės A. K. santuoką; pripažino, kad ji nutrūko dėl ieškovo A. B. kaltės; laikė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 30 d.; pripažino, santuokos metu įgytas ir atsakovės A. K. vardu įregistruotas transporto priemones – AUDI A4, BMW 320 atsakovės asmenine nuosavybe; padalino šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ieškovui A. B. paskiriant 1/3, o atsakovei A. K. paskiriant 2/3 dalis santuokoje įgyto turto; pripažino prievoles sumokėti 265,59 Eur skolą kreditorei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, vykdymo išlaidas antstoliui Giedriui Salickui vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/00381, 622,46 Eur skolą kreditorei UAB „Sergel“, sumokėti vykdymo išlaidas antstolei Marijai Gaivenei vykdomojoje byloje Nr. 0007/19/00601 solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; pripažino prievolę sumokėti 3 681,98 Eur skolą kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir vykdymo išlaidas antstoliui Dariui Jonaičiui vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/01246 asmenine atsakovės prievole; kitoje dalyje ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
26. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas be pagrindo pripažino, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, dėl santuokos iširimo kalta būtent atsakovė, byloje galima buvo konstatuoti, kad santuoka nutrūko ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės (skundo 20.1-20.5 punktai); teismas be pagrindo sprendė, jog santuokiniai ryšiai nutrūko 2013 m. rugsėjo 30 d., o santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. (skundo 20.6 punktas); teismas nepagrįstai sprendė, kad santuokoje įgytas turtas dalintinas nukrypstant nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo; teismas be pagrindo pripažino du automobilius atsakovės nuosavybe; tiksliai nenustatęs, kada atsirado skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, teismas netinkamai buvusiems sutuoktiniams paskirstė esamus skolinius įsipareigojimus (skundo 20.7, 20.8 punktai); teismas pažeidė ieškovo procesines ir turtines teises, nepriėmęs 2020 m. rugsėjo 3 d. pateikto patikslinto ieškinio, kuriame jis suformulavo papildomą reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 600 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovės skoliniam įsipareigojimui padengti parduotą santuokoje įgytą žemės sklypą. Dėl to byloje nepagrįstai į dalintino turto masę nebuvo įtrauktas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 200 Eur. Nurodomu motyvu apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
27. Teisėjų kolegija nustatė, jog bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose, 2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu ieškovas pateikė patikslintą ieškinį byloje, kuriame be pradiniame ieškinyje suformuluotų reikalavimų, pareiškė papildomą reikalavimą šalių santuokoje su atsakove įgytą turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) įtraukti į dalintino turto masę, priteisti iš atsakovės ½ dalį šio turto vertės, t. y. 1 600 Eur sumą. Kauno aplinkės teismas atsisakė priimti teisme nagrinėti patikslintą ieškovo ieškinį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija priėmė ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. K. dėl įgyto santuokoje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) padalinimo. Atsakovei apeliacinės instancijos teismas pasiūlė pateikti atsiliepimą į patikslinto ieškinio reikalavimus, atsiliepimas teismo nustatytu terminu Kauno apygardos teisme nebuvo gautas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikti atsiliepimą į kitos šalies reikalavimą sprendžiant ginčą, yra asmens teisė, o ne pareiga. Byloje atsakovei buvo suteikta procesinė galimybė ir teisė atsikirsti į pareikštą reikalavimą, todėl jos procesinės teisės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo tinkamai užtikrintos. Iš prie patikslinto ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad minėtas žemės sklypas įgytas bylos šalims gyvenant santuokoje. Todėl teisėjų kolegija dėl viso santuokoje įgyto turto, taip pat ir dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) padalinimo tarp buvusių sutuoktinių spręs šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.
Dėl bylos nagrinėjimo būdo
28. Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, atsiliepimas į apeliacinį skundą yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog bylos šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės konstatavimo, santuokos iširimo momento
29. Byloje ieškovas ir atsakovė įrodinėjo, kad santuoka iširo dėl kitos šalies kaltės. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Nagrinėjamoje byloje šalys neginčijo tos aplinkybės, kad santuoka yra galutinai iširusi, sutuoktiniai nurodė, kad nuo to laiko, kai ieškovas išvyko nuolat gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, jie kartu negyveno. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi teismas nustatė, jog nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigos ieškovas jau neteikė materialinio išlaikymo sutuoktinei ir tuo metu buvusiam savo nepilnamečiui sūnui ir tai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus. Kadangi atsakovas nebesirūpino šeima, nebeteikė jai materialinės pagalbos, nutraukė su sutuoktine bendravimą, nusišalino nuo šeimos reikalų, kas truko daugiau nei vienerius metus, teismas sprendė, kad šios aplinkybės sudaro įstatyme įtvirtintą pagrindą konstatuoti ieškovo A. B. kaltę dėl šeimos iširimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija su šiomis Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis visiškai sutinka, sprendžia, jog įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis A. B. nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų dėl tikrųjų santuokos nutrūkimo priežasčių. A. B. nurodomi argumentai, kad jo sutuoktinė nesirūpino juo, nesielgė pagarbiai ir nuoširdžiai, kad nesiteikė jam padėti nei moraliai, nei materialiai, kad ji neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, šeimos santykių, bendro gyvenimo pagrindo kūrimo, nuolat įtarinėdavo ir priekaištaudavo A. B. dėl nebūtų dalykų, byloje nebuvo pagrįsti jokiais įstatymo leistinais įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl A. K. kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus šioje ginčo dalyje, Kauno apylinkės teismas šalių ginčą šioje dalyje išsprendė teisingai.
30. Byloje nustatyta, kad buvę sutuoktiniai A. B. ir A. K. kartu negyveno, nevedė bendro ūkio nuo 2013 m. sausio mėnesio. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo į bylą pateikti dokumentai, jog iki 2013 m. rugsėjo pabaigos ieškovas dar siuntė pinigus į Lietuvą šeimos poreikiams tenkinti, taip rūpinosi šeimos ir nepilnamečio sūnaus reikalais, todėl Kauno apylinkės teismas sprendė, jog šalys skyriumi pradėjo gyventi nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., kuomet faktiškai nutrūko sutuoktinių bendras gyvenimas ir bendravimas šeimoje. Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, jog buvusių sutuoktinių šeima iširo nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia teismo išvada yra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma ir jų atliktu teismo sprendime įrodymų visumos vertinimu. Santuokos iširimo momentą nustatyti svarbu dėl to, kad santuokos nutraukimo turtinių padarinių taikymas prasideda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, kas reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė yra dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, o dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.119 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
31. Byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu įgijo: 1) 0,0500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 1997 m. gruodžio 11 d. pirkimo –pardavimo sutartis pagrindu (vidutinė rinkos vertė – 1 490,00 Eur) (2 t., e. b. l. 18, 38); 2) Sodybą: 0,8185 ha kitos paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti 1997 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (sodybos – žemės ir pastatų, vidutinė rinkos vertė 16 131,00 Eur) (2 t., e. b. l. 12–17, 19-37, 39); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris atsakovės buvo parduotas už 3 200 Eur sumą; 4) transporto priemonę – AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota 2017 m. spalio 27 d. (vidutinė rinkos vertė – 1534,00 Eur) (2 t. e. b. l. 42); 5) transporto priemonę – BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota 2017 m. spalio 27 d. (vidutinė rinkos vertė – 1 534,00 Eur) (2 t. e. b. l. 43). Santuokos metu taip pat atsakovės A. K. vardu įregistruotas ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2003 m. sausio 28 d. (2 t., e. b. l. 40).
32. Dalinant santuokoje įgytą turtą, Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog transporto priemonė AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota 2017 m. spalio 27 d. ir transporto priemonė – BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota 2017 m. spalio 27 d., pripažintinos asmenine atsakovės nuosavybe, kadangi jos įgytos po 2013 metų rugsėjo mėnesio pabaigos. Likęs turtas nurodytas ieškinyje ir priešieškinyje – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės buvo parduotas už 3 200 Eur sumą; sodyba su visais pastatais ir priklausiniais, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti šalių santuokos metu, todėl pagal prezumpciją yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
33. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas dėl sodybos (duomenys neskelbtini) padalinimo tarp sutuoktinių, nukrypo nuo lygių dalių principo, šį sprendimą grindė tomis aplinkybėmis, jog A. G. 1998 m. gegužės 27 d. suteikė 27 000 Lt paskolą A. K., pastaroji 1998 m. liepos 27 d. už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) įsigijo ginčo žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 58-59). Teismas nustatė, kad atsakovė iki santuokos su ieškovu asmeninės nuosavybės teise turėjo butą esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1999 m. sausio 19 d. pardavė už 42 000,00 Lt. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodomas aplinkybes, sprendė, kad atsakovės gautomis lėšomis už turėtą ir parduotą butą buvo sugrąžinta paskola A. G., todėl teismas sprendė, jog atsakovės indėlis įsigyjant sodybą (duomenys neskelbtini), buvo didesnis, kas sudarė teismui pagrindą ieškovui priteisti 1/3 dalis šio turto, o atsakovei 2/3 dalis natūra.
34. Teisėjų kolegija su tokiomis Kauno apylinkės teismo išvadomis nesutinka. Į bylą pateiktoje 1998 m. gegužės 27 d. paskolos sutartyje, kuria A. G. paskolino A. K. 27 000 Lt sumą, nėra nuorodos, kokiam tikslui pinigus ieškovė skolinasi, be to paskola buvo suteikta tik vieno mėnesi laikotarpiui, iki 1998 m. birželio 28 d. (e. b. 1 t. b. l. 103). Byloje nėra jokių duomenų, kokiam tikslui A. K. panaudojo pagal paskolą gautus pinigus. Kauno apylinkės teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad A. K. 1998 m. liepos 27 d. perkant sodybą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt sumą, buvo atsiskaityta pinigais, gautais pagal 1998 m. gegužės 27 d. paskolą, niekuo nepagrįsta. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, svarbia aplinkybe laikė tai, kad A. K. 1999 m. sausio 19 d. pardavė turėtą asmeninės nuosavybės teise butą už 42 000 Lt, o gautus pinigus panaudojo gautos 27 000 Lt paskolos iš A. G. grąžinimui (e. b. 1 t. 101). Todėl teismas sprendė, jog A. K. indėlis įsigyjant sodybą yra didesnis, kas leido teismui nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių prezumpcijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog A. K. turėtą butą Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje pardavė daugiau nei po pusės metų nuo paskolos sutartyje nurodomo termino, kai turėjo būti grąžinta 27 000 Lt paskola A. G.. A. K. nepateikė į bylą jokių įstatymo leistinų įrodymų, kad iš gautų pinigų pardavus butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji savo asmeniniais pinigais būtų sugrąžinusi A. G. paskolą. Šios aplinkybės paneigia Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadas, kad A. K. didesne dalimi pinigų prisidėjo prie sodybos (duomenys neskelbtini) kaime įsigijimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad paskolą A. K. iš A. G. gavo būdama santuokoje su A. B. ir kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, įgijo šeimos poreikiams tenkinti sodybą (duomenys neskelbtini).
35. Nurodomais pirmiau motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad A. K. byloje neįrodė, kad atsiskaitant už perkamą sodybą (duomenys neskelbtini) kaime ji prisidėjo didesne asmeninių lėšų dalimi nei A. B., todėl Kauno apylinkės teismui nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo, dalinant sutuoktinių bendrą turtą, nukrypti nuo turto lygių dalių prezumpcijos. Teisėjų kolegija šioje ginčo dalyje sutinka su apelianto skundu, pakeičia šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą, A. B. ir A. K. priteisia po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo ūkio pastatų ir kitų priklausinių (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo
36. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas ieškinyje ir atsakovė priešieškinyje skolinius įsipareigojimus UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir antstolio Giedriaus Salicko vykdymo išlaidas, UABi „Sergel“ ir antstolės Marijos Gaivenės vykdymo išlaidas siūlė pripažinti abiejų buvusių sutuoktinių solidariomis prievolėmis. Kauno apylinkės teismas, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pažymėjęs, kad dėl minėtų pirmiau skolinių prievolių priskyrimo šalims ginčo nėra, jas pripažino abiejų šalių solidariosiomis prievolėmis. Apeliaciniame skunde ieškovas kelia klausimą dėl šių prievolių susidarymo laikotarpio, mano, kad nurodyti skoliniai įsipareigojimai susidarė po 2013 m. rugsėjo 30 d., todėl teismo sprendimas pripažinti šias prievoles solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis yra neteisingas (skundo 20.7 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pasiūlė bylos šalims pateikti papildomus įrodymus, kad nustatyti kada ir kieno vardu yra susidarę ginčo skoliniai įsipareigojimai minėtiems kreditoriams, įrodymų Kauno apygardos teismui pateikta nebuvo. Teismas išreikalavo iš antstolės Marijos Gaivenės dokumentus iš baigtos vykdomosios bylos Nr. 0007/19/00601, iš kurių matyti, kad buvęs 622,46 Eur skolinis įsipareigojimas UAB „Sergel“ yra išieškotas, vykdomoji byla baigta ir perduota į archyvą. Todėl šis skolinis įsipareigojimas išnyko. Teismas išreikalavo iš antstolio Giedriaus Savicko kontoros vykdomąją bylą, kurioje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad 265,59 Eur skola kreditorei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir vykdymo išlaidos antstoliui Giedriui Salickui vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/00381 susidarė po 2013 metų rugsėjo 30 dienos, todėl šis galiojantis kreditorinis reikalavimas pripažįstamas atsakovės A. K. asmenine prievole. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija pakeičia Kauno apylinkės teismo sprendimą šioje dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos išlaidos, bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme ir paskirstomos šalių turėtos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
38. Nustatyta, kad atsakovė nuo 456 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas sumokėjo 299 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 36 Eur žyminį mokestį už 2020 m. rugsėjo 3 d. pateiktą patikslintą ieškinį, viso sumokėjo 335 Eur žyminio mokesčio, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Už apeliacinį skundą A. B. sumokėjo 456 Eur žyminį mokestį.
39. Šalys byloje reiškė po tris reikalavimus- nutraukti santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, padalinti ieškinyje ir priešieškinyje nurodomą santuokoje įgytą turtą šalių siūlomu būdu ir paskirstyti santuokoje įgytas ir galiojančias prievoles tarp sutuoktinių. Nustatyta, kad ieškovo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, dėl santuokoje įgyto turto padalinimo jo siūlomu būdu patenkinti visiškai, tenkintas apelianto reikalavimas dėl prievolių kreditoriams perskirstymo, netenkintas reikalavimas pripažinti santuoką iširusia dėl atsakovės kaltės. Tokiu būdu ieškovo reikalavimai bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinti 90 procentų apimtimi. Nustatyta, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, dėl santuokos iširimo dėl ieškovo kaltės buvo patenkinti visiškai, reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo tenkintas dalinai, priteista ½ dalis santuokoje įgyto turto, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės reikalavimai byloje patenkinti 50 procentų apimtimi.
40. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas pagal pateiktus dokumentus turėjo 3 325 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir kartu su apeliaciniu skundu yra sumokėjęs iš viso byloje 791 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 1 punktą, šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, į tai jog byla didelės apimties, trunkanti daugiau nei metus, daro išvada, jog ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra realios ir neviršija poįstatyminiais aktais nustatytos maksimalios sumos. Atsižvelgiant į tai, jog buvo byloje patenkinta 90 procentų ieškovo reikalavimų, iš atsakovės jam priteisiama 2 992,50 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma ir 711,90 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma, viso ieškovui iš atsakovės priteisiama 3 704,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Kitoje dalyje ieškovo prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas.
41. Už atsakovės pateiktą priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 456 Eur (už turtinius priešieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 381,00 Eur (16 917,12 Eur*3 proc./100*0,75), už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis). Byloje pateikta 2020 m. rugpjūčio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. K., valstybė turėjo 379,85 Eur išlaidų. Atsakovės reikalavimus byloje patenkinus dalinai, 50 procentų apimtimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 228 Eur žyminio mokesčio suma ir 189,92 Eur suma valstybės garantuojamai pagalbai atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
42. Byloje valstybė turėjo 9,11 Eur išlaidų procesiniams dokumentams įteikti. Įvertinus byloje atmestų – patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimtis, šios išlaidos turėtų būti proporcingai paskirstomos šalims ir priteisiamos tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės. Iš atsakovės valstybei turėtos išlaidos nepriteistinos, kadangi atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Likusi priteistina valstybės turėtų išlaidų dalis, skaičiuotina ieškovui pagal patenkintų atmestų jo ieškinio reikalavimų dalį, nesudaro minimalios poįstatyminiais aktais nustatytos sumos, todėl iš ieškovo nepriteisiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 322 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip :
„Ieškovo A. B. ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės A. K. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ieškovo A. B. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. B. palikti prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovei A. K. – prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini)
Laikyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 30 d.
Pripažinti santuokos metu įgytas ir atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotas transporto priemones – AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę – BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės A. K. asmenine nuosavybe.
Padalinti šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu:
ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį A. K. ūkininko ūkio, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo Nr. ŪP Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
atsakovei A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį A. K. ūkininko ūkio, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio registravimo pažymėjimo Nr. ŪP Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 600 Eur piniginę kompensaciją už atsakovės parduotą santuokoje įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 200 Eur.
Pripažinti prievolę sumokėti 265,59 Eur skolą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir vykdymo išlaidas antstoliui Giedriui Salickui, vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/00381, asmeninėmis atsakovės A. K. prievolėmis.
Pripažinti prievolę sumokėti 3 681,98 Eur skolą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir vykdymo išlaidas antstoliui Dariui Jonaičiui vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/01246 asmeninėmis atsakovės A. K. prievolėmis.
Kitoje dalyje ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 228 Eur žyminio mokesčio dalį, (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660) ir 189,92 Eur išlaidas valstybės garantuojamai pagalbai atlyginti (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).
Priteisti iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 704,40 Eur sumą turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti ir valstybės įmonei Registrų centrui bei valstybės įmonei „Regitra“ turto padalijimo faktui įregistruoti“.
Ši teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.