- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-199-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01614-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ patikslintą ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Stiebasta“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stiebas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 18 330,08 Eur žalos atlyginimą, 641,55 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje, patikslintame ieškinyje, dublike nurodė, kad:
1.1. 2022 m. kovo 10 d., apie 14:30 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas jai priklausantis sunkvežimis MAN TGA 41.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės teigimu, R. R. (R. R.), vairuodamas UAB „Stiebasta“ priklausantį sunkvežimį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, kliudė ieškovei priklausantį sunkvežimį ir jį apgadino. Eismo įvykio dalyviai užpildė ir pasirašė eismo įvykio deklaraciją, ieškovės atstovas įvykio vietoje nufotografavo apgadintą transporto priemonę.
1.2. Ieškovės teigimu, iš padarytų nuotraukų matyti, kad esminiai transporto priemonės sugadinimai atsirado dėl kito sunkvežimio smūgio į ieškovės stovintį sunkvežimį/savivartį, kuris tuo metu išvertinėjo kėbule buvusį žemės gruntą, todėl po nelabai stipraus atsitrenkimo, pakito pakeltos savivarčio dalies svorio centras ir buvo sugadinta hidraulinė ir mechaninė savivarčio dalis. Ieškovei žala buvo padaryta trečiajam asmeniui priklausančiu sunkvežimiu, kurio civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, todėl apie įvykį ieškovė pranešė minėtai draudimo bendrovei. Suderinus su atsakove, ieškovės apgadinta transporto priemonė buvo pristatyta žalos įvertinimui ir remontui į UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“. Sunkvežimis buvo suremontuotas ir perduotas ieškovei naudotis 2022 metų gegužės mėnesio pabaigoje. Atsiimant suremontuotą transporto priemonę, ji buvo informuota, jog tuo atveju, jeigu atsakovė neapmokės už atliktus remonto darbus ir pakeistas dalis, už UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ suteiktas paslaugas privalės sumokėti pati.
1.3. Atsakovė 2022 m. birželio 16 d. pranešimu dėl priimto sprendimo pranešė, jog draudimo išmoka dėl 2022 m. kovo 10 d. tariamai deklaruojamo įvykio metu apgadintos transporto priemonės (sunkvežimio) MAN TGA 41.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti mokama. Draudimo bendrovė konstatavo, kad deklaruojamas įvykis įvyko kitokiomis aplinkybėmis ir neatitinka nurodytų aplinkybių, t. y. apgadinimai ant nukentėjusiojo sunkvežimio kairiojo borto rėmo yra padaryti ne deklaruojamo įvykio vietoje ir ne deklaruojamomis aplinkybėmis. Ieškovė, nesutikdama su tokiu draudimo bendrovės sprendimu, laikosi pozicijos, kad kadangi eismo įvykio kaltininko transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio dienai buvo drausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, todėl ji, remdamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalimi, pateikė pretenziją atsakovei bei įvykdė visus įstatymų numatytus reikalavimus, pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog civilinė atsakomybė už ieškovei padarytą žalą kyla transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui (trečiajam asmeniui), kurio civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
1.4. Aplinkybė, kad ieškovė nepateikė draudimo bendrovei jai priklausančio sunkvežimio tachografo išklotinės už 2022 m. kovo 10 dieną neeliminuoja atsakovės pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą. Ieškovė nesutikdama su draudimo bendrovės priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įvykio metu patirtos žalos priteisimo iš draudimo bendrovės teismine tvarka.
Atsiliepimas
1.5. Ieškovė dublike papildomai pažymi, kad atsakovė savo atsiliepime į ieškinį siekia įrodyti šiai bylai neaktualią „nedraustumo“ sąvoką, kuri galimai galėtų būti svarbi tik savanoriškojo draudimo (kasko) sutartims, tuo tarpu ieškovė siekia patirtos žalos atlyginimo esant privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sąlygoms.
1.6. Nurodo, kad už žalą atsakingas asmuo pripažįsta, jog jam valdant ar naudojant transporto priemonę „Mercedes Benz“ buvo padaryta žala ieškovei, todėl atsakovas, siekdamas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, privalo tai įrodyti.
1.7. Eismo įvykio dalyviams įvykio aplinkybės buvo aiškios ir nekėlė jokių ginčų, kadangi viena transporto priemonė betarpiškai prieš įvykį stovėjo ir vykdė krovinio išvertimą, o kita transporto priemonė važiavo atbuline eiga, todėl, vadovaujantis aukščiau paminėtais teisės aktais, eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, bei ją pasirašė.
1.8. Nurodė, kad ieškovė iš karto po įvykio kreipėsi su pretenzija į atsakovę kaip atsakingą draudiką, todėl teismui teikdama šį ieškinį atsakovu pasirenka ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, o UAB „Stiebasta“ trečiuoju asmeniu, kuriam teismo sprendimas šioje byloje gali turėti teisinių pasekmių, jeigu teismo bus nustatytos aplinkybės, atleidžiančios atsakovą ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nuo pareigos išmokėti žalos atlyginimą ieškovei. Šiuo atveju trečiajam asmeniu civilinė atsakomybė kyla bendrais civilinės atsakomybės pagrindais, kuriuos reikia įrodyti.
2. Atsakovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsiliepimuose ir triplike nurodė, kad:
2.1. Ieškovė informavo draudimo bendrovę apie 2023 m. kovo 10 d. įvykį ir pateikė eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio deklaraciją kaltininko transporto priemonė, vairuojama R. R., važiavo atbuline eiga ir dešinės pusės kampu atsitrenkė į ieškovės transporto priemonės, valdomos A. P. (A. P.), krovinių dėžės kairę pusę. Eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyta, kad ieškovės transporto priemonei buvo sugadinta krovinių dėžė, t. y. ji nuo smūgio nuvirto, nes, pasak ieškovės, automobilių kontaktas įvyko tada, kai ginčo sunkvežimio krovinių dėžė buvo pakelta.
2.2. Remonto servisas UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ 2023 m. gegužės 10 d. per Audatex programą atsakovei pateikė ginčo sunkvežimio nuotraukas, iš kurių dvi nuotraukos buvo padarytos ieškovės deklaruojamo eismo įvykio dieną iš karto po eismo įvykio, nors prieš tai ieškovė laikėsi pozicijos, kad nuotraukų neturi. Šiose nuotraukose ant ieškovės transporto priemonės krovinių dėžės nesimatė jokių įlenkimų ar/ir įdubimų, kurie galėtų patvirtinti ieškovės deklaruojamą nurodytų sunkvežimių kontaktą, dėl kurio buvo nustumta į šoną sunkvežimio krovinių dėžė. Atsakovė, siekdama patikrinti ieškovės teikiamą informaciją, kad ieškovės sunkvežimis stovėjo, o trečiojo asmens sunkvežimis judėjo prieš pat eismo įvykį, pateikė ieškovei prašymą pateikti deklaruojamame eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių tachografus, kurie draudimo bendrovei nebuvo pateikti, laikantis pozicijos, jog tachografai nebuvo įjungti, nes sunkvežimiai buvo naudojami objekte ir iš jo nebuvo išvažiavę. Atsakovė, remdamasi surinktais duomenimis, informavo ieškovę, kad deklaruojamas įvykis, kurio metu nuvirto ieškovei priklausančio sunkvežimio krovinių dėžė, įvyko kitokiomis aplinkybėmis, nei nurodė ieškovė, nes sugadinimai ant nukentėjusiojo sunkvežimio krovinių dėžės kairiojo borto rėmo buvo padaryti ne deklaruojamo įvykio vietoje ir ne deklaruojamomis aplinkybėmis, todėl draudėjui civilinė atsakomybė nekyla ir draudimo išmoka dėl 2022 m. kovo 10 d. tariamai įvykusio įvykio negali būti mokama.
2.3. Ieškovė, jau priėmus sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo, per savo atstovą draudimo teisiniuose santykiuose pateikė papildomas nuotraukas, iš kurių viena buvo iš eismo įvykio vietos. Pateikta nuotrauka niekaip nepatvirtino ieškovės deklaruojamų įvykio aplinkybių. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, draudimo geranoriškai buvo pasiūlyta atlikti eksperimentą, t. y. sustatyti sunkvežimius taip, kaip jie stovėjo iš karto po eismo įvykio. Atlikus eksperimentą, anot atsakovės, paaiškėjo, kad ieškovė deklaruoja transporto priemonių kontaktą, kurio pasekmių ant jos sunkvežimio krovinių dėžės 2022 m. kovo 10 d. (deklaruojamo įvykio dieną) nebuvo. Ši aplinkybė, atsakovės teigimu, papildomai patvirtino, kad ieškovės sunkvežimio deklaruojami sugadinimai atsirado ne ieškovės deklaruojamomis aplinkybėmis.
2.4. Atsakovės surinkti duomenys patvirtina, kad deklaruojamas įvykis realiai įvyko kitokiomis aplinkybėmis nei deklaruoja nukentėjusysis, t. y. 2022 m. kovo 10 d. deklaruojamo įvykio metu ieškovės sunkvežimio kėbulo (krovinių dėžės) kairiojo borto apatinis rėmas sugadintas nebuvo ir krovinių dėžė nuvirto dėl kitų priežasčių, kurios draudikui nėra atskleidžiamos. Įvykio aplinkybės nėra aiškios, įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, anot atsakovės, negalima teigti, kad trečiojo asmens sunkvežimio valdytojui kilo civilinė atsakomybė.
2.5. Reali žala, atsiradusi kitomis, nei ieškovė deklaruoja aplinkybėmis, pritaikius keičiamoms dalims nusidėvėjimą yra 14 525,96 Eur (18 330,08 Eur – 3 804,12 Eur), o ne 18 330,08 Eur dydžio, kaip teigia ieškovė. Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodo, kad draudimo bendrovės atliktas nuotraukų iš eismo įvykio vietos tyrimas ir eksperimentas pagrindė, kad eismo įvykio dieną nebuvo jokių ieškovės sunkvežimio krovinių dėžės pažeidimų, kurie galėtų patvirtinti ieškovės deklaruojamą dviejų automobilių kontaktą, dėl kurio buvo nustumta į šoną ieškovės sunkvežimio krovinių dėžė.
2.6. Pažymi, kad ieškovės nesąžiningumas pasireiškė ne tik atsakovės klaidinimu, kad tachografai automobiliuose nereikalingi dirbant objekte, bet ir neatskleidžiant tikrųjų aplinkybių, dėl kurių nuvirto ieškovės sunkvežimio krovinių dėžė.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Stiebasta“ apsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį tenkinti visa apimti bei priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Sunkvežimis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta žala ieškovei, priklauso trečiajam asmeniui. Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
3.2. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, atsisakydama atlyginti ieškovei jos patirtą žalą, kuri buvo padaryta trečiajam asmeniui priklausančia transporto priemone, nevykdo savo draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taip pažeisdama trečiojo asmens UAB „Stiebasta“ turtinius interesus.
3.3. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios paneigtų civilinės atsakomybės sąlygas, todėl neteisėtai atsisako išmokėti ieškovei draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Stiebas“ 13,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad remiantis byloje esančia ieškovės draudimo bendrovei pateikta eismo įvykio deklaracija, 2022 m. kovo 10 d., apie 14:30 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovei UAB „STIEBAS“ priklausantis sunkvežimis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio kaltininkas – trečiojo asmens UAB „Stiebasta“ vairuotojas, vairavęs sunkvežimį MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovei žala buvo padaryta trečiajam asmeniui priklausančiu sunkvežimiu, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, todėl apie įvykį ieškovė pranešė minėtai draudimo bendrovei. Draudiminio įvykio tyrimo metu ieškovės apgadinta transporto priemonė buvo pristatyta žalos įvertinimui ir remontui į UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“, žala įvertinta 18 330,08 Eur be PVM. Sunkvežimis buvo suremontuotas ir perduotas ieškovei naudotis 2022 metų gegužės mėnesio pabaigoje. Draudimo bendrovė 2022 m. birželio 16 d. pranešimu dėl priimto sprendimo pranešė ieškovei, kad draudimo išmoka dėl ieškovės 2022 m. kovo 10 d. tariamai deklaruojamo įvykio metu apgadintos transporto priemonės (sunkvežimio) MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti mokama, nes deklaruojamas įvykis įvyko kitokiomis aplinkybėmis ir neatitinka ieškovės nurodytų aplinkybių, t. y. apgadinimai ant nukentėjusiojo sunkvežimio kairiojo borto rėmo yra padaryti ne deklaruojamo įvykio vietoje ir ne deklaruojamomis aplinkybėmis. Ieškovė, nesutikdama su tokiu draudimo bendrovės sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įvykio metu patirtos žalos priteisimo iš draudimo bendrovės teismine tvarka.
6. Nustatė, kad ieškovė informavo draudimo bendrovę apie 2023 m. kovo 10 d. įvykį ir pateikė Eismo įvykio deklaraciją. Pagal ieškovės pateiktą eismo įvykio deklaraciją trečiojo asmens UAB „Stiebasta“ valdomas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamas R. R., važiavo atbuline eiga ir dešinės pusės kampu atsitrenkė į ieškovės UAB „Stiebas“ valdomą automobilio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdomo A. P., krovinių dėžės kairę pusę. Eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyta, kad MAN buvo sugadinta krovinių dėžė, t. y. ji nuo smūgio nuvirto, nes, pasak ieškovės, automobilių kontaktas įvyko tada, kai MAN krovinių dėžė buvo pakelta. Kartu su prašymu ir Eismo įvykio deklaracija ieškovė nepateikė draudimo bendrovei jokių įvykio ir/ar įvykyje dalyvavusių automobilių nuotraukų. Draudimo bendrovei administruojant žalą pagal ieškovės pateiktą informaciją, kilo įtarimų dėl ieškovės deklaruojamo įvykio aplinkybių pagrįstumo ir jo metu automobiliams padarytų apgadinimų bei jų tarpusavio suderinamumo.
7. Teismo vertinimu, draudimo bendrovė esant tokioms aplinkybėms pagrįstai nusprendė išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes bei papildomai apžiūrėti deklaruojamame įvykyje dalyvavusius automobilius, išmatuoti tariamus kontaktų aukščius bei paprašė abiejų automobilių pateikti tachografų išklotines.
8. Nurodė, kad ieškovė į prašymą pateikti automobilių tachografų išklotines pateikė atsakymą, kad tachografai įjungti nebuvo, kadangi abi transporto priemonės dirbo pačiame objekte ir iš jo nebuvo išvažiavusios. Teismas, vertindamas tokią ieškovės poziciją pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti vairuotojai R. R. ir A. P. paaiškino, kad įvykio dieną vežiodavo sunkvežimiais žvyrą, atvažiavę į aikštelę iškrovinėjo žvyrą įvykio vietoje, kas paneigia ieškovės poziciją, jog abu sunkvežimiai dirbo objekto ribose ir iš jo niekur neišvažinėjo. Nurodė, kad Lietuvos transporto saugos administracijos atsakyme į draudimo bendrovės paklausimą, ieškovės nurodytos veiklos sritys nepatenka į Reglamento Nr. (EB) 561/2006 3 ir 13 straipsniuose nurodytas išimtis, todėl įvykyje dalyvavusiems transporto priemonės vairuotojams reikėjo vesti vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo apskaitą, tam naudojant tachografą, nepriklausomai nuo to, kad kaip teigia ieškovė jie vairavo sunkvežimius objekto teritorijos ribose. Teismas, pasisakydamas dėl UAB Transtiros sunkvežimių serviso pateiktas ieškovės apgadinto automobilio MAN nuotraukas, iš kurių dvi nuotraukos, anot ieškovės, buvo padarytos ieškovės deklaruojamo eismo įvykio dieną iš karto po eismo įvykio patikimumo, atkreipė dėmesį į tai, kad draudiminio įvykio administravimo metu ir bylos nagrinėjimo metu ieškovės pozicija dėl įvykio metu galimai padarytų nuotraukų nebuvo nuosekli. Nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės atstovas 2022 m. gegužės 17 d. 16:51 val. elektroniniu laišku informavo draudimo bendrovę, kad nuotraukų iš įvykio vietos nėra. Tuo tarpu ieškinyje ieškovė jau laikosi priešingos pozicijos bei nurodo, kad įvykio vietoje buvo padarytos apgadinto sunkvežimio nuotraukos.
9. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu apklausius sunkvežimių vairuotojus R. R. ir A. P., pastarieji parodė, jog patys nuotraukų įvykio vietoje nedarė, taip pat nematė, kad nuotraukas būtų daręs darbų vadovas M. Š., kuris į įvykio vietą atėjo jau po įvykio. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas darbų vadovas M. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl jo padaryta ieškovės sunkvežimio nuotrauka nebuvo pateikta draudimui, kodėl nebuvo padarytos abiejų transporto priemonių nuotraukos. Sprendė, jog ši nuotrauka buvo padaryta įvykio metu, tačiau ji niekaip nepatvirtina ieškovės deklaruojamų įvykio aplinkybių, kadangi draudiminio įvykio tyrimo metu ieškovė tiksliai nurodė draudimo bendrovei vietą, į kurią atsitrenkė trečiojo asmens valdomas sunkvežimis, tačiau įvertinus pateiktas nuotraukas ir atlikus eksperimentą paaiškėjus, jog galimai įvykio dieną darytose nuotraukose nesimatė jokių krovinių dėžės įlenkimų, kurie galėtų patvirtinti ieškovės deklaruojamą kontaktą, pakeitė savo poziciją tvirtindama, jog servise po įvykio darytoje nuotraukoje užfiksuoti kėbulo apgadinimai atsirado iki ginčo įvykio. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas šiuo klausimu taip pat nebuvo nuoseklus bei 2023 m. birželio 22 d. posėdžio metu nurodė, kad trečiojo asmens sunkvežimio atsitrenkimo į ieškovės sunkvežimį vietos tiksliai nustatyti neįmanoma, atsitrenkimo vieta galėjo sutapti su iki įvykio buvusio kėbulo apgadinimo vieta, draudimui buvo pateikta tik orientacinė vieta, nes įvykus atsitrenkimui ieškovės sunkvežimis nugriuvo (garso įrašo nuo 00:17:18 iki 00:18:25).
10. Teismas, pasisakydamas dėl byloje apklaustų liudytojų R. R., A. P. ir M. Š. parodymų, sprendė, kad visų liudytojų parodymai vertinami kritiškai, nes parodymai tarpusavyje yra prieštaringi, nenuoseklūs. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu visi liudytojai davė skirtingus parodymus dėl įvykio laiko, deklaracijos surašymo laiko ir vietos.
11. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ieškovė UAB „Stiebas“ ir trečiasis asmuo UAB „Stiebasta“ gali būti tarpusavyje susijusios įmonės ir šis faktas nebuvo atskleistas nei draudimui įvykio tyrimo metu, nei teismui bylos nagrinėjimo metu.
12. Teismui darė išvadą, kad Eismo įvykio deklaracijoje liudytojas R. R. pats užpildė jam tenkančią deklaracijos dalį, įvertinęs tai, jog duodamas teismui priesaiką ir paaiškinimus 2023 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu Romualdas turėjo sunkumų kalbėdamas valstybine kalba (garso įrašo nuo 00:50:36 iki 00:51:00), o deklaracijoje jo dalis užpildyta taisyklingai, be rašybos klaidų, nurodė visai kitą įvykio laiką (10 val.), nei nurodytas įvykio laikas deklaracijoje (14.30 val.), maišėsi aiškindamas deklaracijos užpildymo aplinkybes, negalėjo paaiškinti kas užpildė kitą deklaracijos dalį, deklaracijos įžanginę dalį.
13. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktuose 2022 m. gegužės 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose liudytojas R. R. nurodė, kad dirbdamas laukuose su automobiliu MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepastebėjo kito automobilio, nes akino saulė. Tuo tarpu duodamas parodymus teisme liudytojas R. R. paaiškino, kad atvažiuodamas į lauko teritoriją jis matė stovintį automobilį, kuris pradėjo kelti „kuzovą“, tačiau nuosekliai negalėjo paaiškinti aplinkybių, kodėl nepastebėjo stovinčio automobilio atbulom važiuodamas išsikrauti. Nurodė, kad šis liudytojas teigė, kad po įvykio jis matė ant ieškovės „kuzovo“ įduobę, kurią jis padarė atsitrenkdamas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jo minima įduobė galėjo būti jau iki įvykio, ko bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pats ieškovės atstovas. Teismo vertinimu, liudytojo R. R. aprašytų parodymų prieštaringumas sudaro pakankamą pagrindą jo parodymus vertinti kritiškai.
14. Liudytojo A. P. parodymus teismas taip pat vertino kritiškai, nes jie prieštaringi byloje apklausto darbų vadovo M. Š. parodymams, taip pat kito vairuotojo R. R. parodymams. Sprendė, kad iš liudytojo A. P. duotų parodymų, nėra aišku, ar faktiškai jis dirbo UAB „Stiebas“ įvykio metu, nes posėdžio metu jis negalėjo tiksliai paaiškinti iki kada dirbo UAB „Stiebas“. Liudytojas nurodė, kad įvykio metu įvykio vietoje buvo tik jis ir kito automobilio vairuotojas, kas prieštarauja liudytojo M. Š. parodymams, jog jis irgi buvo įvykio vietoje ir darė nuotrauką. Aiškindamas aplinkybes dėl nuotraukų darymo įvykio metu, liudytojas A. P. parodė, jog nei jis, nei kiti nedarė jokių nuotraukų, kas prieštarauja liudytojo M. parodymams, kuris tvirtino, jog įvykio metu darė nuotrauką. Pažymėjo, kad liudytojas A. P. vienintelis iš visų apklaustų liudytojų parodė, kad po įvykio į vietą buvo atvažiavęs kranas, kuris pakėlė nuvertusį sunkvežimį. Dėl šių aplinkybių nei ieškovė, nei apklaustas darbų vadovas, nei kito sunkvežimio vairuotojas nepasisakė, kas sukelia prielaidą manyti, jog apgadinto ieškovės sunkvežimio „kuzovas“ galėjo būti apsivertęs iki trečiojo asmens automobiliui lengvai atsitrenkiant į jį, o trečiojo asmens automobilis atbulom atsitrenkė į jį po to, kai jis buvo pakeltas kranu. Taip pat pažymėjo, kad byloje apklaustas ieškovės automobilį vairavęs vairuotojas A. P. kelis kartus pabrėžė, kad įvykio metu jis tik išgirdo lengvą stuktelėjimą ir jo „kuzovas“ pradėjo verstis. Tokie vairuotojo parodymai sudarė teismui prielaidą manyti, jog jo vairuojamo automobilio „kuzovas“ apsivertė ne nuo lengvo kito automobilio stuktelėjimo, o galimai dėl kitų priežasčių, kurių ieškovė draudimui ir teismui neatskleidė.
15. Teismas taip pat kritiškai vertino liudytojo M. Š. (UAB „Stiebasta“ darbų vadovo, taip pat UAB „Stiebas“ transporto vadybininko) bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, nes jie iš esmės prieštaringi liudytojo R. R. duotiems parodymams.
16. Teismas, sprendė, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad ieškovės deklaruojamas įvykis realiai įvyko kitokiomis aplinkybėmis, nei buvo deklaruojama draudimui ir teismui, t. y. 2022 m. kovo 10 d. deklaruojamo įvykio metu ieškovės valdomo sunkvežimio MAN kėbulo (krovinių dėžės) kairiojo borto apatinis rėmas sugadintas nebuvo ir krovinių dėžė nuvirto dėl kitų priežasčių, kurios draudikui ir teismui nebuvo atskleistos. Darė išvadą, kad faktiškai įvykio aplinkybės nėra aiškios, įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad trečiojo asmens automobilio MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui kilo civilinė atsakomybė.
17. Sutiko su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškovės elgesys, nuslepiant tikrąsias jos sunkvežimio sugadinimo aplinkybes laikytinas nesąžiningu, o veiksmai, kuriais ieškovė bando gauti draudimo išmoką už šio sunkvežimio sugadinimus, atsiradusius kitomis nei ieškovė deklaruoja aplinkybėmis, yra neteisėti, todėl negali būti ginami.
18. Teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad nagrinėjamu atveju sutampa ieškovė ir nukentėjęs tretysis asmuo (kreditorius ir skolininkė), nes šiais argumentais atsakovės pozicija nebuvo grindžiama bylos nagrinėjimo metu, šios aplinkybės nebuvo tiriamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o argumentai buvo išsakyti tik per baigiamąsias kalbas (CPK 253 straipsnio 4 dalis).
19. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą bei nepaneigė atsakovės atsikirtimų, pagrindžiančių eismo įvykio nepripažinimą draudiminiu ir atsisakymą mokėti draudimo išmokos.
20. Teismas, padaręs išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, nepasisakė dėl senaties termino taikymo, kadangi tai neturi teisinės reikšmės priimamam sprendimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovė UAB „Stiebas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį visa apimtimi, priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančio veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovės naudai 18 330,08 Eur ieškovės eismo įvykio metu patirtos žalos, 641,55 Eur kaip 6 (šešių) procentų metines palūkanas už 7 mėnesius nuo atsiradusios pareigos atsakovui išmokėti draudimo išmoką iki ieškinio teismui pateikimo dienos, priteisti iš atsakovės 6 (šešių) procentų metines procesine palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo visiškai nepagrįstas abejones vertino kaip didesnę įrodomąją galią turintį įrodymą.
21.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai ir nepagrįstai konstatavo tokias aplinkybes - „ieškovė nepateikė įvykio vietos įvykio dieną darytų fotonuotraukų“, „savivarčiais buvo vežiojamas žvyras, kurį atsivežti reikėjo išvažiuoti iš teritorijos“, taip pat teismas klaidingai vertino ir kitas aplinkybes, liudininkų R. R., M. Š. ir A. P. teisme duotus parodymus, todėl apeliantė ieškovė pateikia papildomus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo tik įvertinus ginčijamą teismo sprendimą, t. y. pateikiamos originalios fotonuotraukos, kurių duomenyse (ypatybės, išsami informacija) yra galimybė nustatyti fotografavimo datą ir laiką, taip pat dokumentus teritorijos, kurioje vyko darbai, nurodančius teritorijos dydį, paskirtį, dokumentą, parodantį ieškovės apeliantės vieną iš veiklų, bei tos veiklos adresą būtent draudžiamojo įvykio vietoje, taip pat pranešimą apie teritorijoje esančias vaizdo stebėjimo kameras, bei apeliacinės instancijos teismo prašo tuos įrodymus priimti ir vertinti įrodymų visumoje.
Atsiliepimas
21.3. Atsakovė su savo atsiliepimu į ieškinį pateikė analogiškas nuotraukas: Priedas Nr.4 Audatex - nuotrauka (E25D6736-4F99-E2B3-8F7E-FA64043D68C7). Nuotrauka yra ta pati, tačiau nuotraukoje įvardintoje priedas Nr. 9 yra galimybė atsekti tikslią nuotraukos padarymo datą ir laiką, t. y. 2022 metų kovo 10 d. 11 val. 07 min., kas iš esmės atitinka eismo įvykio deklaracijoje nurodomą datą 2022 m. kovo 10 d., kurioje nurodyta įvykio laikas 14:30 val. (faktinis deklaracijos pildymo laikas). Laiko neatitikimas paaiškinamas tuo, jog eismo įvykis įvyko uždaroje apie 18 ha ploto teritorijoje, apgadintoji transporto priemonė nekliudė eismo ir netrukdė teritorijoje atliekamiems darbams, todėl eismo įvykio dalyviai laukė savo vadovų nurodymų.
21.4. Nurodė, kad apgadinimas atsirado ne dėl eismo įvykio, o dėl nuvirtusios savivarčio dėžės pakėlimo kranu, kai naudojami kabliai, trosai ir kt. priemonės labai sunkių krovinių kėlimui, taip pat galėjo atsirasti pakraunant į pervežimo platformą ar iškraunant iš platformos UAB „Transtira“ remonto dirbtuvėse. Tokių smulkių krovinių dėžės apgadinimų yra ir daugiau, kurių nebuvo betarpiškai po krovinių dėžės nuvirtimo.
21.5. Dėl įrodymų, kad abi transporto priemonės, kurios dalyvavo eismo įvykyje, nurodė, jog 2022 m. kovo 10 d. buvo naudojamos tik uždaroje teritorijoje -Aplinkos apsaugos agentūra yra išdavusi Taršos leidimą ieškovei apeliantei, iš kurio matyti, jog ieškovė užsiima viena iš veiklų statybinių atliekų smulkinimas, kelio dangų sandėliavimas. Ši veikla vykdoma būtent adresu (duomenys neskelbtini), kur ir įvyko deklaruotas eismo įvykis. Savo Taršos leidime nurodytai veiklai vykdyti apeliantė UAB „Stiebas“ nuomojasi dalį uždaros 18,4375 ha ploto teritorijos iš UAB „Biodegra“, kurios vienintelė veiklos sritis yra atliekų tvarkymas, todėl visa ši teritorija skirta statybinių atliekų sandėliavimui, tvarkymui ir perdirbimui. Pridedama teritorijos eksplikacija ir dvi nuotraukos iš savivaldybių Regia žemėlapio, kur matyti, jog teritorijos ilgis yra virš 1000 metrų, o plotis apie 750 m, teritorijos forma netaisyklinga.
21.6. Dėl teismo klaidingo teismui pateiktų įrodymų ir liudijimų vertinimo nurodė, kad teismas pasisakė, jog „R. R. ir A. P. paaiškino, kad įvykio dieną vežiodavo sunkvežimiais žvyrą, atvažiavę į aikštelę iškrovinėjo žvyrą įvykio vietoje, kas paneigia ieškovės pozicija, jog abu sunkvežimiai dirbo objekto ribose ir iš jo niekur neišvažinėjo“(sprendimo 16 punktas), tuo tarpu liudininkas R. R., 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, jog „vežiojo žemės iš punkto A iki punkto B“ (2023 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas 54-55 min.). Taip pat nuotraukose, kur nufotografuota nugriuvusi savivarčio dėžė, akivaizdžiai matyti, jog vežama buvo ne žvyras, o žemės gruntas. Taip pat iš atsakovo pateiktų atlikto eksperimento vaizdo įrašų matyti, jog eksperimento vietoje yra būtent toks gruntas, koks iškritęs iš nuvirtusios savivarčio dėžės.
21.7. Dėl liudininko R. R. duotų parodymų teismo posėdžio metu ir jų vertinimo, nurodė, kad iš garso įrašo daryto 2023 m. birželio 27 d. nuo 50 min., kai R. R. duoda parodymus, yra akivaizdu, jog lietuvių kalba jam nėra gimtoji kalba, todėl užduodamus klausimus jis galėjo klaidingai suprasti ir į juos atsakyti taip pat netinkamai, todėl galima teigti, jog teismas neužtikrino vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje, tuo pažeisdamas CPK 11 straipsnio 2 dalies įtvirtintą nuostatą.
21.8. Dėl liudytojų duotų parodymų, kuriais suabejojo teismas paaiškino, kad vienas liudytojas teigė, kad deklaracija buvo pildoma „vietoje“, o kitas teigė, kad deklaracija buvo pildoma „ofise“. Abu liudytojai yra teisūs ir parodė teisingai, kadangi „ofisas“ yra teritorijoje. Ofise būna ir administracijos darbuotojų, kurie galėjo padėti abiems vairuotojams užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
21.9. Atkreipė dėmesį ir į atsakovo ypatingą nerūpestingumą atliekant savo pareigą tirti įvykio aplinkybes: eismo įvykis įvyko 2022 m. kovo 10 d. iki 11 val. 07 min. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta 2022 m. kovo 10 d. 14 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį atsakovui buvo pranešta per įstatymo nustatytą terminą, bei buvo vykdomi atsakovo atstovo duodami nurodymai. Atsakovas, įstatymo numatytą prievolę tirti draudžiamojo įvykio faktą pradėjo tik nuo įvykio praėjus 2 mėnesiams, t. y. 2022 m. gegužės 10 d. ir šį faktą įrodo atsakovo atsiliepimo 2 punktas. Atsakovė tik 2022 m. gegužės 17 d. paprašė eismo įvykio dalyvio R. R. parašyti paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių. Atsakovė tik 2022 m. birželio 7 d. kreipėsi Lietuvos transporto saugos administraciją dėl tachografo darbo apskaitos režimui kontroliuoti naudojimo privalomumo. Faktiškai pradėjusi įvykio aplinkybių tyrimą tik praėjus 2 mėnesiams po įvykio, atsakovė užkirto kelią ieškovei apeliantei galimybę pateiktį dalį įrodymų apie įvykį, kaip pvz. uždaros teritorijos apsaugos vaizdo kamerų įrašus, kurie yra saugomi tik labai ribotą laiką. Atsakovės atstovas turėjo galimybę jau po kelių dienų nuo įvykio atvykti į eismo įvykio teritoriją bei rinkti svarbią informaciją, kuri būtų suteikta per trumpiausią laiką. Atsakingas draudikas (šiuo atveju atsakovė), per tris dienas nuo rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo, privalo ne tik rūpintis nustatyti padarytos ir atlygintinos žalos dydį, bet ir nusistatyti ar nėra sąlygų pripažinti deklaruotą įvykį nedraudžiamuoju.
21.10. Nurodė, kad sunkvežimio MAN TGA 41.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas ir darbų sąmata buvo derinama tik tarp atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“, t. y. nedalyvaujant ieškovei apeliantei, kuri atitinkamai niekaip neįtakojo atlikto remonto apimties, detalių ir kt. buvo derinama išimtinai tarp UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ ir atsakovės atstovų, ką patvirtino UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ atsakingas už remontą asmuo S. Š., atsakydamas elektroniniu laišku į pateiktą.
21.11. 2022 m. birželio 16 d. atsakovas ieškovei apeliantei atsiuntė pranešimą dėl priimto sprendimo Žalos Nr. 66 pirmos instancijos teismas priėmė akivaizdžiai nepagrįstą sprendimą, kuriuo nutarė atmesti ieškovės ieškinį, todėl šis pirmos instancijos sprendimas naikintinas ir priimtinas kitas sprendimas.
22. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad:
22.1. Ieškovės pozicija dėl krovinių dėžės sugadinimo aplinkybių, kilus ginčui dėl draudimo išmokos, keitėsi. Žalos administravimo metu, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo atliekamas eksperimentas, kurio metu ieškovė MAN ir MB sustatė taip, kaip jie kontaktavo ieškovės deklaruojamo eismo įvykio metu. Iš nuotraukos yra matoma, kad MAN kontaktavo su ta krovinių dėžės vieta, esančia tarp antro ir trečio krovinių dėžės statramsčių, kurioje yra aiškiai matomas krovinių dėžės sugadinimas. Teismo posėdžio metu MB vairuotojas nurodė, kad duobė ant MAN kėbulo buvo padaryta (2023 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 58:25 iki 58:37 min.). Vienas iš ieškovės argumentų buvo tas, kad MAN kontaktavo su MB ir kontakto duobė buvo matoma nuotraukoje, darytoje automobilių remonto įmonėje UAB „Transtira“, tačiau nesimatė nuotraukoje pateiktoje iš eismo įvykio vietos ir krovinių dėžės sugadinimas tarp antro ir trečio statramsčių atsirado daug anksčiau prieš eismo įvykį, t. y. jau buvo 2020 m. rugsėjo 8 d. Ieškovė iš pradžių teigė, kad sugadinimas tarp antro ir trečio MAN statramsčių, atsirado prieš eismo įvykį, tačiau ieškovės pateiktoje nuotraukoje iš įvykio vietos minėto sugadinimo paprasčiausiai nesimato.
22.2. Pažymi, kad ieškovės pateiktoje MAN nuotraukoje, darytoje 2020 m. rugsėjo 8 d., MAN kėbulas buvo geltonos spalvos ir vėliau jis buvo perdažytas į raudoną spalvą. Taigi, perdažius kėbulą, niekaip negalėjo įvykio dieną likti matomas 2020 m. rugsėjo 8 d. nubrozdinimas tarp antro ir trečio MAN krovinių dėžės statramsčių, nes jis turėjo užsidažyti. Taip pat yra pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, kad minėtas sugadinimas yra, tačiau jo nesimato nuotraukoje iš eismo įvykio, pateikė sumažinto formato nuotrauką. Tokios kokybės nuotraukoje iš tikrųjų buvo sunku kažką įžiūrėti. Pažymi, kad atsakovė iš UAB „Transtira“ gavo didesnės raiškos nuotraukas iš eismo įvykio vietos ir jose MAN sugadinimo tarp krovinių dėžės antro ir trečio statramsčių nesimato. Minėto sugadinimo nesimato ir ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktose nuotraukose.
22.3. Nurodė, kad atsakovė pateikia ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktą ir atsakovo padidintą, paliekant gerą raišką, nuotrauką, kurioje yra pateikiamas MAN krovinių dėžės tarp antro ir trečio statramsčio vaizdas. Nuotraukoje nesimato sugadinimo, kuris būtų tarp MAN krovinių dėžės antro ir trečio statramsčių, t. y. to sugadinimo, kurį ieškovė eksperimento metu nurodė, kaip MB ir MAN kontakto vietą, o 2023 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu MB vairuotojas įvardino kaip atsiradusį sugadinimą dėl MB ir MAN kontakto (2023 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 58:25 iki 58:37 min.). Kitas, su šiuo įvykiu nesusijęs sugadinimas (tarp trečio ir ketvirto MAN krovinių dėžės statramsčių, arčiau ketvirto statramsčio) yra aiškiai matomas tiek žemiau šiame atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktoje nuotraukoje. Teigia, kad sugadinimų tarp MAN krovinių dėžės antro ir trečio statramsčių nesimato ne dėl nuotraukų kokybės, o dėl to, kad jų paprasčiausiai ir nebuvo, t. y. MAN krovinių dėžė nuvirto ne dėl MB ir MAN kontakto, o dėl kitų priežasčių.
Šalies argumentai
22.4. Ieškovės nurodomos MAN krovinių dėžės sugadinimų atsiradimo aplinkybės nėra pagrįstos ir yra nurodomos siekiant nepagrįstai ir neteisėtai gauti draudimo išmoką nuslepiant tikrąsias įvykio aplinkybes. Galimai dėl susidėvėjusio krovinių dėžės pakėlimo mechanizmo, nes MAN buvo eksploatuojamas nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. Po to MAN krovinių dėžė krano pagalba buvo uždėta ant MAN važiuoklės ir, siekiant sudaryti įspūdį, kad krovinių dėžė nuvirto dėl MB kontakto su MAN, MB, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į uždėtą MAN krovinių dėžę, palikdamas krovinių dėžės sugadinimą tarp antro ir trečio krovinių dėžės statramsčių.
Atsiliepimas
22.5. Atsakovė pažymi, kad kitas nei nurodo ieškovė MAN krovinių dėžės nuvirtimo aplinkybes pagrindžia ir atsakovės išvadoje Dėl transporto priemonės (sunkvežimio) MAN TGA 41.480 apgadinimų ir žalos dydžio užfiksuotos aplinkybės, liudytojų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, analizė.
22.6. Atsakovės nuomone, aplinkybės dėl krovinio ar teritorijos nėra reikšmingos šiai bylai, nes nei vežamas krovinys, nei transporto priemonių naudojimo teritorija neturi esminės reikšmės ieškovės deklaruojamo įvykio kvalifikavimui draustumo aspektu.
22.7. Faktinės aplinkybės pagrindžia, kad transporto priemonės nebuvo naudojamos vien tik uždaroje teritorijoje. Tai pagrindžia ir MB vairuotojo R. R. liudijimas teismo posėdžio metu. Minėtas liudytojas nurodė, kad dirbant vietoje (neišvažiuojant į miestą) tachografai pagal įmonės praktiką nėra naudojami, o, jeigu yra važiuojama į miestą ar užmiestį, jie yra naudojami (2023 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:06:30 iki 1:06:56 val.). Liudytojas R. R. į klausimą, kokie kroviniai (žemės, žvyras) buvo vežiojami eismo įvykio dieną, nurodė, kad krovinys buvo mišrus, t. y. žemė su žvyru.
22.8. Teigia, kad liudytojai suprato užduodamus klausimus, tačiau jų parodymai buvo prieštaringi ir tuo pačiu pagrindžiantys ieškovės argumentų nepagrįstumą. Atsakovė pažymi, kad visi liudytojai ieškovės deklaruojamo įvykio dieną buvo ieškovės darbuotojai. Ši aplinkybė pagrindžia, kad jie visi buvo pavaldūs tam pačiam administracijos direktoriui. Taip pat UAB „Stiebas“ ir UAB „Stiebasta“ įmonės yra registruotos tuo pačiu adresu ir priklauso tai pačiai įmonių grupei.
22.9. Ieškovė nesirėmė aplinkybe dėl atsakovės tyrimo pradžios momento bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ir atsakovė nežino, koks bus apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl šių aplinkybių, todėl atsiliepimo į apeliacinį skundą rezoliucinėje dalyje teikia prašymą dėl naujo įrodymo (pranešimo apie 2022 m. kovo 10 d. įvykį) priėmimo. Draudimo brokeris, atstovaudamas ieškovę draudimo teisiniuose santykiuose, informavo atsakovę apie 2022 m. kovo 10 d. įvykį, 2022 m. kovo 22 d. 17:46 val. Pranešime buvo nurodyta, kad MAN (ne MB kaip deklaruojama dabar) atsitrenkė į stovintį automobilį, sugadinto automobilio nekonkretizuojant. Taigi pagal iš pradžių ieškovės pateiktas įvykio aplinkybes, buvo laikoma, jog MAN yra įvykio kaltininkas ir įvažiavo į kitą automobilį, kurio savininkas atsakovei per nustatytą terminą pareikš pretenziją dėl žalos atlyginimo. Ieškovė pavėluotai (12 dienų po įvykio) pranešė apie įvykį, nurodė kitas įvykio aplinkybes ir kartu su pranešimu nepateikė eismo įvykio deklaracijos.
22.10. Atsakovė nurodė, kad atsakovės darbuotojas 2022 m. gegužės 12 d. 13:07 val. elektroniniu laišku pareikalavo ieškovės draudimo brokerio atsiųsti eismo įvykio deklaraciją, paaiškinimą kaip nutiko eismo įvykis, kaltininko transporto priemonės bendro vaizdo ir apgadinimų nuotraukas. Šį savo prašymą atsakovės darbuotojas pakartojo ir 2022 m. gegužės 17 d. Ieškovės draudimo brokeris 2022 m. gegužės 17 d. 16:51 val. elektroniniu laišku pripažino, kad įvykis buvo užregistruotas ne ant to automobilio (pasak vėliau pateiktos informacijos ne MAN, o MB yra įvykio kaltininkas) draudimo sutarties ir pridėjo eismo įvykio deklaraciją. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė netinkamai vykdė draudimo sutartyje numatytas pareigas, susijusias su įvykio registravimu.
22.11. Aplinkybės dėl vaizdo stebėjimo kamerų nei ieškovė, nei šaukti liudytojai nepateikė ir pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir nevertino.
22.12. Ieškovė, įvykus įvykiui, buvo konsultuojama draudimo specialistų. Tai pagrindžia liudytojo M. Š. parodymai. Liudytojas M. Š. paaiškino, kad nufotografavo tik vieną automobilį MAN dėl to, kad jam Aleksandras, kuris bendrauja su draudimu, nepasakė, jog reikia nufotografuoti visus eismo įvykyje dalyvavusius automobilius. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė turėjo žinoti, kaip tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybes, kaip tai reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste- TPVCAPDĮ ) 15 straipsnio 1 dalį, ir dėl to, jeigu vaizdas įvykio vietoje būtų stebimas ir įrašinėjamas bei MAN krovinių dėžė iš tikrųjų būtų nuvirtusi dėl MB kontakto su MAN, ieškovė būtų gavęs vaizdo įrašą ir pateikusi jį atsakovei dar žalos administravimo metu.
22.13. Ieškovės ir trečiojo asmens atstovas, siekdamas paveikti liudytoją, kad jis pataisytų atsakymą ir pasakytų, kad dirba UAB „Stiebasta“, pažeisdamas civilinio proceso tvarką, pateikė liudytojui, jam atsakant į teismo klausimą, užuominą Stiebas ar Stiebasta. Pažymėjo, kad ši aplinkybė (kieno darbuotojas eismo įvykio dieną buvo MB vairuotojas) yra taip pat reikšminga sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo ir yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį visa apimtimi.
22.14. Liudytojo R. R. pateiktos aplinkybės pagrindžia, kad transporto priemonės MB valdytojas ieškovės deklaruojamo įvykio metu buvo UAB „Stiebas“, nes R. R., būdamas UAB „Stiebas“ darbuotojas, darbdavio naudai vykdė darbo funkcijas, naudodamas kitai įmonei (UAB „Stiebasta“) priklausančią transporto priemonę, ir ieškovės teigimu padarė žalos UAB Stiebas priklausančiam MAN. Šios aplinkybės pagrindžia, kad UAB „Stiebas“ padarė sau žalos ir tai pagrindžia, kad skolininkas ir kreditorius sutampa ir dėl to prievolė atlyginti žalą pasibaigė (CK 6.126 straipsnis). Atsakovė pažymi, kad šios aplinkybės, kuria rėmėsi ieškovė, teikdama atsakovei reikalavimą (jog MB vairuotojas buvo UAB „Stiebasta“ darbuotojas), nebuvimą atsakovė nurodė baigiamosiose kalbose. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri turėjo esminę reikšmę sprendimui dėl įvykio kvalifikavimo priimti.
22.15. Teigia, jei ieškovė ir trečiasis asmuo būtų vykdę reikalavimą naudoti tachografą automobilyje, būtų gauta esminės informacijos apie įvykį ir objektyviai patikrintos ieškovės keliamos versijos dėl eismo įvykyje dalyvavusių automobilių judėjimo (nejudėjimo) aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio
teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
25. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo
26. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - Taršos leidimą, Teritorijos eksplikaciją, keturias nuotraukas, 2022 m. gegužės 31 d. atsakymą dėl teritorijos saugos vaizdo kamerų. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Pranešimą apie 2022 m. kovo 10 d. įvykį.
27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
28. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė naujus įrodymus grįsdama apeliacinio skundo teiginius, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, atsakovė pateikė naują įrodymą, atsikirsdama į apeliantės apeliacinio skundo teiginius. Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiami apeliacinio ir atsiliepimo teiginiai, jie nebuvo tirti pirmosios instancijos teismas, šalys nenurodo jų pateikimo būtinybės tik apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus atsisako priimti.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
29. Apeliantė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl draudimo išmokos iš atsakovės priteisimo, kurią atsisakė mokėti nustačiusi, jog deklaruojamas įvykis, kurio metu nuvirto ieškovei priklausančio sunkvežimio krovinių dėžė, įvyko kitokiomis aplinkybėmis, nei nurodė ieškovė, nes sugadinimai ant nukentėjusiojo sunkvežimio krovinių dėžės kairiojo borto rėmo buvo padaryti ne deklaruojamo įvykio vietoje ir ne deklaruojamomis aplinkybėmis, todėl draudėjui civilinė atsakomybė nekyla ir draudimo išmoka dėl 2022 m. kovo 10 d. įvykio negali būti mokama. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė (apeliantė) neįrodė, jog atsakovei kyla civilinė atsakomybė mokėti draudimo išmoką, todėl ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su priimtu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
30. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus.
31. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į atsakovę dėl draudiminio įvykio ir žalos atlyginimo, t. y. pateikė atsakovei Eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta: 2022 m. kovo 10 d., apie 14:30 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta ieškovei UAB „Stiebas“ priklausantis sunkvežimis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio kaltininkas – trečiojo asmens UAB „Stiebasta“ vairuotojas, vairavęs sunkvežimį MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudiminio įvykio tyrimo metu ieškovės apgadinta transporto priemonė buvo pristatyta žalos įvertinimui ir remontui į UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“, žala įvertinta 18 330,08 Eur be PVM. Draudimo bendrovė 2022 m. birželio 16 d. pranešimu dėl priimto sprendimo pranešė ieškovei, kad draudimo išmoka dėl ieškovės 2022 m. kovo 10 d. tariamai deklaruojamo įvykio metu apgadintos transporto priemonės (sunkvežimio) MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti mokama, nes deklaruojamas įvykis įvyko kitokiomis aplinkybėmis ir neatitinka ieškovės nurodytų aplinkybių, t. y. apgadinimai ant nukentėjusiojo sunkvežimio kairiojo borto rėmo yra padaryti ne deklaruojamo įvykio vietoje ir ne deklaruojamomis aplinkybėmis.
32. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau TPVCAPDĮ). Šio įstatymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Draudimo įstatymas taikomi kaip lex generalis (liet. bendrasis įstatymas)(CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis).
33. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).
34. TPVCAPDĮ draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o suteikiama draudimo apsauga reglamentuojama taip: išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (16 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi, draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.
35. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10, 33 dalys, CK 6.987 straipsnis). Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostatas draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Nagrinėjamu atveju draudikas (atsakovė) atsisakė mokėti draudimo išmoką motyvuodama tuo, kad deklaruojamas įvykis, kurio metu nuvirto ieškovei priklausančio sunkvežimio krovinių dėžė, įvyko kitokiomis aplinkybėmis, nei nurodė ieškovė, nes sugadinimai ant nukentėjusiojo sunkvežimio krovinių dėžės kairiojo borto rėmo buvo padaryti ne deklaruojamo įvykio vietoje ir ne deklaruojamomis aplinkybėmis.
36. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai ir nepagrįstai konstatavo tokias aplinkybes - „ieškovė nepateikė įvykio vietos įvykio dieną darytų fotonuotraukų“, „savivarčiais buvo vežiojamas žvyras, kurį atsivežti reikėjo išvažiuoti iš teritorijos“, taip pat teismas klaidingai vertino ir kitas aplinkybes, liudininkų R. R., M. Š. ir A. P. teisme duotus parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog eismo įvykio nuotraukas apeliantė pateikė tik, kai automobilis buvo pristatytas remontui, nors iš pradžių teigė jog tokių nėra, tai nurodydama 2022 m. gegužės 17 d. elektroniniu laišku. Akcentuotina, kad ieškovė pateikė tik nukentėjusios transporto priemonės nuotrauką, tačiau kito automobilio dalyvavusio eismo įvykyje nuotraukų nebuvo pateikta, taip pat nebuvo užfiksuotas automobilių susidūrimas ar kitos eismo įvykio aplinkybės nuotraukose. Esant nenuosekliai apeliantės pozicijai dėl nuotraukų, po įvykio apeliantei teigiant, jog nuotraukų neturi, pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė aplinkybę dėl nuotraukų nėra.
37. Pirmosios instancijos teismo sprendimas kvestionuojamas tuo, jog teismas netinkamai vertino liudytojų R. R., M. Š. ir A. P. teisme duotus parodymus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Liudytojų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas liudytojų paaiškinimus vertino kitų įrodymų visumoje. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai vertino liudytojų paaiškinimus, kuriuos analizavo, vertino kiekvieno liudytojo patikimumą, ir apibendrinęs darė išvadą dėl liudytojų parodymų vertinimo.
38. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs liudytojų parodymus, pažymi, kad liudytojai, duodami teismui parodymus, negalėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti įvykio aplinkybių, jų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinka į bylą pateiktų įrodymų bei jais užfiksuotų įvykio aplinkybių, kas pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui juos vertinti kritiškai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą liudytojų parodymų analizę su ja pilnai sutinka, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl kiekvieno apklausto liudytojo kritiško vertinimo ir nustatytomis aplinkybėms, todėl jų kartoja.
39. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).
40. Remiantis teismų praktika suformuluota ginčų kilusių dėl draudimo išmokos išmokėjimo bylose, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis. Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė apie įvykusį eismo įvykį ir kilusią žalą bei draudikės atsakovės pareigą mokėti draudimo išmoką įrodinėjo eismo įvykio deklaracija, nukentėjusios transporto priemonės nuotraukomis, remonto sąmata, mokėjimo dokumentais liudytojų parodymais. Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai: eismo įvykio dalyviai -vairuotojai R. R., kuris eismo įvykio deklaracijoje nurodytas įvykio kaltininku ir A. P., M. Š. - trečiojo asmens darbų vadovas, kuris įvykio metu dirbo ieškovės transporto vadybininku. Draudikė atsakovė atsisakymą mokėti draudimo išmoką įrodinėjo nukentėjusios automobilio nuotraukomis gautomis tariamą įvykio dieną ir užfiksuotais pažeidimais, nuotraukomis, kuriose užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai, jį pristačius į remontui, gautais duomenimis iš Lietuvos transporto saugos administracijos dėl privalomo informacija dėl tachografo naudojimo būtinumo, susirašinėjimu su ieškovės atstovu, jos užsakymu atlikto eksperimento duomenimis.
42. Remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, nustatytos įrodinėjimo pareigos taisyklės (CPK 12, 178 straipsniai), be kita ko, suteikia teisę ir kartu nustato procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovei remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o ieškovei remiantis priešinga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, šios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovės pateiktų įrodymų paneigimo pareiga teko ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Nagrinėjamu atveju, apeliantė turėjo pareigą paneigti tiek draudimo bendrovės nustatytas aplinkybes, tiek pateiktus įrodymus, tiek eksperimento rezultatus, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad ji tokią pareigą įvykdė. Pažymėtina, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi nuoseklia ieškovės, atsakovės pateiktų įrodymų, apklaustų teisme liudytojų analize, į bylą pateiktų įrodymų ne vienu konkrečiu įrodymu, o jų visuma, neteikdamas, kuriam nors įrodymui prioriteto.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė skunde nurodo aplinkybes, jog apgadinimas atsirado ne dėl eismo įvykio, o dėl nuvirtusios savivarčio dėžės pakėlimo kranu, kai naudojami kabliai, trosai ir kt. priemonės labai sunkių krovinių kėlimui, taip pat galėjo atsirasti pakraunant į pervežimo platformą ar iškraunant iš platformos UAB „Transtira remonto dirbtuvėse“. Šių aplinkybių apeliantė draudimo bendrovei žalos administravimo metu nenurodė ir neatskleidė, kas patvirtina, jog atsakovės pozicija, jog automobilio sugadinimai įvyko kitomis aplinkybėmis nei pateikta eismo įvykio deklaracijoje. Pabrėžtina, kad eismo įvykio dalyviai deklaracijoje aiškiai pažymėjo schemoje susidūrimo vietą. Galimą susidūrimo vietą ir, kad toje vietoje liko kėbulo įlenkimas nurodė liudytojas R. R., kuris teismui duodamas paaiškinimus nurodė, jog matė, kad buvo įlenkimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuotraukose, kurios darytos kaip teigia apeliantė įvykio dieną, matomus sugadinimas sutinka su atsakove, kad deklaracijoje nurodytose automobilių kontakto vietose sugadinimai, o taip pat liudytojo nurodyti pažeidimai, nėra matomi tokie sugadinimai ir įlenkimai. Pastebėtina, kad šie įlenkimai ir pažeidimai matomi tik nuotraukose, kurios padarytos remonto servise. Esant skirtingiems fiksuotiems nuotraukose automobilio pažeidimams, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad priekabos pažeidimai galėjo atsirasti dėl savivarčio dėžės pakėlimo kranu, patvirtina, kad apgadinamai atsirado ne dėl eismo įvykio, todėl atsakovei atsakomybė atlyginti žalą dėl tokių pažeidimų negali kilti.
44. Teisėjų kolegija pagrindo sutikti su apeliante, jog liudytojas R. R. dėl to, kad lietuvių kalba jam nėra gimtoji, užduodamus klausimus, galėjo klaidingai suprasti ir į juos atsakyti netinkamai, pagrindo sutikti neturi. Teisėjų kolegija perklausiusi liudytojo parodymus pažymi, kad liudytojas rišliai dėsto mintis, teismui nereiškia pastabų, jog nesupranta kalbos, į klausimus atsako aiškiai. Vien tai, kad liudytojas parodymus dėsto neužtikrintai ir nenuosekliai, neatsimena visų įvykio aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad liudytojo parodymai nėra objektyvūs ir patikimi, tačiau tai neleidžia vertinti, jog liudytojas nesupranta užduodamų klausimų esmės ir lietuvių valstybinės kalbos.
45. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 11 straipsnio 2 dalies įtvirtintą nuostatą, kadangi neužtikrino vertėjo liudytojui R. R.. CPK 11 straipsnyje nustatyta, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo procese. Šiuo atveju liudytojas nereiškė prašymo dėl vertėjo užtikrinimo, neteigė, jog nesupranta valstybinės lietuvių kalbos, teismo neprašė paaiškinti užduodamų klausimų, iš liudytojų parodymų turinio daryti išvados, jog liudytojas nesupranta ar nemoka valstybės kalbos nėra pagrindo. Vien tai, kai liudytojui lietuvių valstybinė kalba ne gimtoji, nesudaro pagrindo, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino vertėjo dalyvavimo teismo posėdyje. Pažymėtina, kad aplinkybę dėl vertėjo reikalingumo apeliantas pirmą kartą nurodė tik apeliaciniame skunde, prašymo dėl vertėjo šaukimo pirmosios instancijos teismui neteikė. Tokio prašymo teismui nepateikė ir liudytojas, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
46. Teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo atlikta liudytojų parodymų analize, kuri vienareikšmiai patvirtina, kad žala kilo ieškovei ne dėl deklaruojamo eismo įvykio. Teisėjų kolegija, pabrėžia, kad šiuo atveju, esant neaiškioms aplinkybėms, kuriomis kilo žala ieškovei, kyla abejonių dėl deklaruojamo įvykio aplinkybių, teisinio pagrindo laikyti, jog kyla atsakovei pareiga išmokėti draudimo išmoką nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudėjas turi pareigą atskleisti draudikui visas su įvykiu ir kilusia žala aplinkybes. Šiuo atveju, apeliantė šią savo pareigą įvykdė netinkamai. Akcentuotina, kad liudytojų, kurie dalyvavo eismo įvykiai parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiškai.
47. Aplinkybę, kad žala apeliantei kilo kitomis aplinkybėms, nei deklaruojama patvirtina ir tai, kad apeliantė poziciją dėl eismo įvykio aplinkybių keitė. Pažymėtina, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodytas eismo įvykio kaltininkas liudytojas R. R. teismui duodamas parodymus negalėjo aiškiai nurodyti pačios eismo įvykio deklaracijos pildymo aplinkybių, kas ją užpildė, negalėjo įvardinti kito asmens, kuris dalyvavo eismo įvykyje.
48. Teisėjų kolegija sistemiškai įvertinusi, atsakovės atliktą tyrimą, nustatytas aplinkybes, pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei deklaruojama neturi, o ieškovei kilusi žala atsirado ne dėl deklaruojamo įvykio. Akcentuotina, kad eismo įvykio kaltininkas liudytojas R. R., apklaustas teismo posėdžio metu teigė, kad paaiškinimą dėl įvykio darbovietei rašė galimai įvykio, galbūt kitą dieną. Iš R. R. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis datuotas 2022 m. gegužes 17 d., kai eismo įvykio deklaracijoje nurodyta 2022 m. kovo 10 d., kas leidžia daryti išvadą, kad žala galimai kilo kitomis aplinkybėmis nei deklaruojama.
49. Teisėjų kolegija, pažymi draudėjui, o taip pat eismo įvykio dalyviams kyla pareiga užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes tuo atveju, kai yra pildoma eismo įvykio deklaracija. Šiuo atveju ieškovei, kaip draudėjai tinkamai neįvykdžius šios pareigos, pareiga tenka įrodyti, kad įvykis įvyko, kad jis įvyko tokiomis aplinkybės, kuriomis nurodyta deklaracijoje, o pareikalavus draudikui pateikti papildomus dokumentus juos pas pateikti. Draudikui iškėlus klausimą dėl deklaruojamo eismo įvykio aplinkybių ir kilusios žalos, būtent apeliantė, kaip draudėja turi pareigą pateikti įrodymus, kad jai kilo žala nurodytomis aplinkybėmis dėl deklaruojamo įvykio.
50. Įstatymas įpareigoja draudėją, naudos gavėją ir (ar) nukentėjusįjį trečiąjį asmenį pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Ši pareiga turi būti vykdoma sąžiningai, nes klaidinančių ir neteisingų aplinkybių nurodymas nulemia draudiko sprendimą dėl draudimo išmokos (ne) mokėjimo (Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusi eismo įvykio metu 98 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).
51. Teisėjų kolegija pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodyta eismo įvykio deklaracijoje neturi. Pabrėžtina, kad atsakovė draudimo bendrovė pateikė apeliantei motyvuotą atsakymą, kodėl draudimo išmoka nebus mokama, nurodydama aiškius ir konkrečius argumentus. Tačiau apeliantė, pranešdama apie įvykį žalos bylai administruoti nepateikė draudimo bendrovės prašomų duomenų, kurie patvirtintų deklaruojamo įvykio aplinkybes.
52. Akcentuotina, kad eismo įvykus eismo įvykiui transporto priemonių valdytojams, dalyvavusiems eismo įvykyje kyla pareiga pranešti apie eismo įvykį draudikui, nesant ginčo dėl įvykio, užpildyti eismo įvykio deklaraciją bei nustatytais terminais ją pateikti draudikui. Šiuo atveju, šias pareigas ieškovė vykdė netinkamai, savalaikiai draudimo bendrovei neteikė duomenų apie eismo įvykį, neužfiksavo eismo įvykio aplinkybių tinkamai, tokiu būdu nustatyti objektyvias eismo įvykio aplinkybes, o taip pat, ar dėl galimai įvykis įvyko ir dėl jo kilo ieškovei žala faktiškai nėra galimybės. Apeliantei netinkami įvykdžius šias pareigas ir dėl to, nesant galimybės nustatyti tikslių įvykio aplinkybių, atsakovei negali kilti pareiga atlyginti žalą.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju draudimo kompanija atsakovė atliko visus veiksmus tam, kad nustatyti dėl deklaruojamo įvykio kilusią žalą ir jos pareigą mokėti draudimo išmoką - administruojant žalą pagal pateiktą informaciją prašė ieškovės pateikti papildomus dokumentus nuotraukas, paaiškinimus, prašyta pateikti abiejų automobilių tachografų išklotines atliko automobilių apžiūras, apgadinimai užfiksuoti nuotraukose, išmatuoti tariami kontaktų aukščiai, atliktas eksperimentas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis akcentuoja, jog surinkti duomenys patvirtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, kad deklaruojamo įvykio aplinkybės nėra aiškios ir jis įvyko kitomis aplinkybės nei teigia apeliantė.
54. Skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi apeliacinio skundo argumentai, kuriuose esminis dėmesys skiriamas eismo įvykio metu nukentėjusio asmens kroviniui (žemės rūšiai), kadangi ši aplinkybė nei patvirtina nei paneigia ieškovės nurodytas ir deklaruotas eismo įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia eksperimento rezultatų ir neįrodo, kad eismo įvykis įvyko apeliantės nurodytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).
55. Nors byloje nustatyta, kad apeliantės transporto priemonė yra apgadinta, nustatyto tam tikri pažeidimai, apeliantei padaryta žala, tačiau tai savaime nesuponuoja atsakovės pareigos išmokėti draudimo išmoką, jeigu nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto.
56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo ieškovė aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą ir, ar žala kilo dėl deklaruojamo įvykio, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė.
57. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė įrodinėjimo pareigas civilinėje byloje, išsamiai ir visapusiškai ištyręs nagrinėjamos bylos aplinkybes, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, įvertinęs liudytojų parodymų prieštaringumą byloje esantiems įrodymams, priėmė pagrįstą išvadą, kad civilinės teisės prasme labiau tikėtina aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo eismo įvykio dalyviai ir ieškovė, todėl draudikė (atsakovė) pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl procesinės bylos baigties
59. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
60. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas sutinka (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
62. Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas – 427 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovės patirtos išlaidos nepriteisiamos.
63. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.