Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eismija“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo viešajame pirkime pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos paslaugos“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 3 d. sprendimą nutraukti Klaipėdos miesto eismo reguliavimo priemonių priežiūros ir remonto darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu (senojo CVP IS NR. (duomenys neskelbtini), naujojo CVP IS ID (duomenys neskelbtini)) procedūras, kuris buvo įformintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindas:

1.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad 2024 m. lapkričio 13 d. atsakovė paskelbė skelbimą apie pirkimą, pasiūlymų pateikimo terminas buvo numatytas iki 2024 m. gruodžio 23 d. Atsakovė 2025 m. sausio 15 d. informavo ieškovę, kad ieškovė neatitinka pirkimo sąlygose numatytų pašalinimo pagrindų ir atitinka kvalifikacijos reikalavimus. Atsakovė 2025 m. sausio 15 d. informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Antra vieta teko uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ pasiūlymui. Antros vietos laimėtoja uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos paslaugos“ 2025 m. sausio 23 d. pateikė pretenziją atsakovei. Atsakovė 2025 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą tenkinti iš dalies uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ pretenziją, 2025 m. vasario 3 d. sprendimu atsakovė nutraukė pirkimą. Nurodo, kad ieškovė 2025 m. vasario 10 d. teikė pretenziją atsakovei, tačiau atsakovė 2025 m. vasario 13 d. nutarė ieškovės pretenziją atmesti.

1.2. Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo nurodo, kad atsakovė sprendime nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad pirkimo dokumentuose buvo rastos esminės klaidos, detalizuotos atsakovės 2025 m. sausio 31 d., be kurių pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių, nutraukė pirkimą. Teigia, kad atsakovė sprendime nurodė motyvus, jog pirkimo sąlygose nebuvo nurodyti konkretūs eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai, galimas poreikis skaidyti pirkimą į dvi dalis (ar du pirkimus). Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendime nurodyti motyvai nesudaro pagrindo nutraukti pirkimo procedūras, nes, pirma, techninėje specifikacijoje buvo nurodyti konkretūs eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminai ir, antra, atsakovė nepagrindė poreikio skaidyti pirkimą į dvi dalis ar du atskirus viešuosius pirkimus.

1.3. Dėl eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminų nurodo, kad pirkimo sąlygų 4 priede „Rangos sutartis (projektas)“ nurodyta, jog eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminai nurodyti techninėje specifikacijoje, rangovas šiuos darbus turi atlikti per specifikacijoje nurodytus terminus, tačiau atsakovė 2025 m. sausio 31 d. sprendime teigia, kad minėtų darbų terminai nėra nurodyti, o nurodomi tik preliminarūs eismo reguliavimo priemonių kiekiai vienam mėnesiui. Ieškovės vertinimu, specifikacijoje buvo nurodyti aiškūs eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminai, nes specifikacijos I skyriaus „Eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai“ įžanginėje dalyje yra nurodyti kiekiai vienam mėnesiui, tai reiškia, kad visus darbus rangovas specifikacijoje nurodytus darbus turi atlikti per mėnesį, tai taip pat netiesiogiai patvirtina ir specifikacijos skyriaus „Bendri reikalavimai“ 5 punktas, kuriame nurodyti priežiūros darbai ir žurnalo kopijos patiekimo terminai. Teigia, kad pagal sutartį, rangovas taip pat įsipareigoja bent kartą per mėnesį patikrinti kelio ženklų matomumą ir, jeigu jis blogas, juos nuplauti. Pažymi, kad jeigu būtų pripažinta, kad specifikacijoje buvo padaryta klaida, tai reikėtų įvertinti ar ši klaida nėra ištaisoma išsaugant viešojo pirkimo teisinius santykius.

1.4. Dėl pirkimo skaidymo į kelias dalis nurodo, kad pagal techninės specifikacijos I skyriaus „Eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai“ 1.4 punkte nurodytas darbas „<...> pagal poreikį, esant būtinumui, nuimti ir perkelti ženklus į kitą vietą (pagal Užsakovo parengtą ir su Kelių policijos tarnyba suderintą schemą)“. Pirkimo sąlygų 18.1 punkte įtvirtintas reikalavimas tiekėjui pasiūlyti kvalifikuotą statinio statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas. Atsakovė sprendime nurodė, kad poreikis nustatyti tokią kvalifikaciją yra neproporcingas ir ribojantis konkurencija ir ištaisant klaidą būtina priimti sprendimą pirkimą skaidant į dvi dalis. Ieškovės vertinimu atsakovės motyvai yra subjektyvūs ir nepagrįsti, atsakovė nenurodė, koks konkrečiai iš VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytų viešųjų pirkimų principų buvo pažeistas neskaidant pirkimo į dalis. Šias abejones ieškovės teigimu patvirtina tai, jog anksčiau atsakovė skelbdavo tokius pačius pirkimus, teigia, kad atsakovė pirkimus vykdo nuo 2018 metų, jų neskaidydama į dalis. Ieškovė kritiškai vertina atsakovės motyvus dėl pirkimo poreikio skaidymo į didesnes dalis tam, kad paraiškas pateiktų daugiau tiekėjų, nes tokie motyvai nėra pagrįsti įrodymais, pavyzdžiui rinkos konsultacijomis.

1.5. Dėl interesų konflikto nurodo, kad atsakovė 2025 m. vasario 3 d. sprendimą dėl pirkimo nutraukimo priėmė tik po to, kai nustatė pasiūlymų eilę ir gavo antros vietos laimėtojos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ pretenziją. Pažymi, kad minėta bendrovė yra atsakovės kontroliuojama bendrovė, kurioje atsakovė turi 100 procentų akcijų. Atsakovės lūkesčių rašte, kuris viešai skelbiamas atsakovės interneto tinklalapyje, yra numatyti pelno ir dividendų rodikliai, kuriuos turi pasiekti uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos paslaugos“. Tai ieškovės teigimu įrodo, kad atsakovė yra tiesiogiai suinteresuota uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ pelninga veikla, dividendais ir suinteresuota, kad ši bendrovė laimėtų kuo daugiau viešųjų pirkimų. Todėl ieškovės teigimu tikėtina, kad atsakovės sprendimą nutraukti pirkimą lėmė ne siekis ištaisyti menamas klaidas, bet siekis proteguoti uždarąją akcinę bendrovę „Klaipėdos paslaugos“.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1. Dėl kvalifikacinio reikalavimo nurodo, kad iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog jis lakoniškas, tačiau jame nurodyta, kad pirkimo dokumentuose rastos esminės klaidos, kurios detalizuotos susijusiame dokumente „Sprendimas dėl pretenzijos“. Teigia, kad dėl kvalifikacinio reikalavimo perkančioji organizacija 2025 m. sausio 31 d. sprendime nurodė kvalifikacinis reikalavimas sutarčiai vykdyti pasiūlyti kvalifikuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas. Teigia, kad nors faktiškai tam tikrų darbų gali būti atlikta mažiau, tačiau tai nereiškia, kad jų atlikimui yra nereikalingas kvalifikuotas statybos darbų vadovas. Teigia, kad priimant sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, jis buvo grindžiamas ir argumentu dėl neproporcingo kvalifikacinio reikalavimo, tuo tarpu ieškinyje šis argumentas nėra kvestionuojamas. Todėl kyla klausimas – ar gali būti tenkinamas ieškinys, jei ieškovas neginčija vieno iš perkančiosios organizacijos argumento (motyvo) dėl, kurio buvo nutrauktos pirkimo procedūros.

2.2. Dėl pirkimo skaidymo į kelias dalis nuodo, kad pirkimo procedūros buvo nutrauktos ne todėl, kad atsakovė persigalvojo dėl savo poreikių, ar dėl kitų priežasčių nusprendė skaidyti pirkimą į dalis, tačiau procedūros buvo nutrauktos todėl, kad pirkimo dokumentuose buvo padarytos klaidos, dėl kurių yra būtina iš naujo įvertinti pirkimo neskaidymo į dalis galimybę. Teigia, kad buvo nustatytos dvi klaidos – tai neproporcingas reikalavimas visam pirkimui ir antra – neproporcingas kvalifikacinis reikalavimas daliai pirkimo, kuris nėra susijęs su techniniais darbais. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė nuo 2018 metų vykdo eismo reguliavimo priemonių priežiūros ir remonto darbų pirkimus jų neskaidydama, tačiau tos pačios klaidos egzistavimas ankstesniuose pirkimuose, nereiškia, kad šiame pirkime ši klaida neturi būti ištaisyta. Ginčo byla yra dėl klaidos būtent ginčo pirkime. Nurodo, kad ieškovė teigia, kad nėra duomenų, kad kitas pirkimas bus skaidomas į dalis ar ne, todėl pirkimas negali būti nutrauktas, tačiau atsakovės teigimu, ieškovė nekvestionuoja, kad buvo padaryta klaida ir netinkamai vertina tai, kokios pasekmės iš to kylą. Teigia, kad pataisius pirkimo sąlygas bus padidinta konkurencija ir tai sudarys sąlygas paslaugas įsigyti už mažesnę kainą, racionaliai naudoti atsakovės lėšas. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė nepateikė įrodymų jog suskaldžius pirkimą į dvi dalis pasiūlymų bus daugiau, tačiau tokia išvada ir taip akivaizdi, kadangi ištaisius klaidas, bus sumažinti ir kvalifikaciniai reikalavimai, dėl ko potencialių tiekėjų skaičius bus didesnis.

2.3. Dėl eismo reguliavimo priemonių priežiūros paslaugų teikimo terminų nurodo, kad ieškovės teigimu, techninėse specifikacijoje buvo nurodyti aiškūs eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminai. Atsakovė su tuo nesutinka, teigia, kad specifikacijos pirmame skyriuje nurodomai preliminarūs eismo reguliavimo priemonių kiekiai vienam mėnesiui. Nurodo, kad pagal specifikacijos pirmo skyriaus trečiąjį punktą numatyta pareiga ne rečiau kaip kartą per mėnesį patikrinti ženklų būklę pagal suderintą grafiką ir tai dar nereiškia, kad yra nustatytas terminas ir periodiškumas eismo reguliavimo priemonių valymo ir plovimo paslaugai. Nurodo, kad paslaugos teikimo terminas yra aiškiai neapibrėžtas, tiekėjų bei perkančiosios organizacijos gali būti aiškinamas skirtingai ir tiesiogiai lemia pasiūlymo kainą. Nurodo, kad ieškovė teigia, jog yra „Akivaizdu, jog jeigu eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminas būtų kitoks nei vienas mėnuo, tai Atsakovė nereikalautų pateikti kiekvieno mėnesio žurnalo kopijos“, tačiau toks aiškinimas yra ydingas, pagal tokį aiškinimą tiekėjas turi visus kelio ženklus vieną kartą per mėnesį dar ir demontuoti, nes šiame žurnale turi būti fiksuojamas ir kelio ženklų demontavimas. Teigia, kad minėtas žurnalas reikalingas sutarties vykdymo kontrolei ir šis žurnalas savo turiniu susijęs ne su eismo reguliavimo priemonių priežiūra, o su jų būklės patikra ir remontu.

2.4. Dėl pirkimo teisinių santykių išsaugojimo nurodo, kad ginčo atveju organizuojant pirkimą buvo padarytos sąlygų klaidos, kas lemia VPĮ 17 straipsnio 1 dalies principų pažeidimą. Mano, kad esant esminėms klaidoms pirkimo santykius išsaugoti yra negalima, kadangi keičiant pirkimo sutartį, tai būtų laikoma esminiu pakeitimu, kadangi yra susiję su tiekėjo teise gauti užmokesti – su pirkimo kaina, o tai lemia tokio keitimo ribojimą. Dėl interesų konflikto nurodo, kad šiuo aspektu nebuvo pasisakoma pretenzijoje, todėl nėra galima apie tai kalbėti ieškinyje. Atsižvelgdami į tai, kad ieškinio teiginiai apie tariamą tiekėjo kito tiekėjo protegavimą yra visiškai nepagrįsti, detaliau šiuo aspektu nutaria nepasisakyti.

3. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Eismija“ pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Pagrindiniai dubliko argumentai:

3.1. Dėl kvalifikacinio reikalavimo nurodo, kad vertinant atsakovės argumentus, Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 reikalavimus, galima daryti išvadą, kad visos Klaipėdos miesto gatvės, kuriose didžiausias greitis yra 50 km/h ir daugiau yra priskirtinos ypatingiesiems statiniams, o atliekant jose statybos darbus būtina pasitelkti ypatingojo statinio statybos darbų vadovą. Pirkimo sąlygose nurodyti tokie darbai kaip saugumo salelių, greičio mažinimo kalnelių, iškiliųjų perėjų, apsauginių tvorelių įrengimas, todėl atliekant šiuos darbus A, B ar C kategorijos gatvėse yra būtinas ypatingojo statinio statybos darbų vadovas. To, kad ypatingojo statinio statybos darbų vadovas yra būtinas neneigia ir atsakovė, tačiau ji bando sumenkinti atliktinų darbų kiekius. Teigia, kad atsakovės argumentai jog buvo nustatytas per aukštas kvalifikacinis reikalavimas yra nepagrįsti, nes jeigu tam tikrų darbų (nesvarbu, kiek jų yra) atlikimui yra reikalingas ypatingojo statinio statybos darbų vadovas, tai reiškia, jog ir kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams turi būti keliamas turėti ypatingojo statinio statybos darbų vadovą.

3.2. Dėl pirkimo skaidymo į kelias dalis nurodo, kad ieškovės pozicija, kokiu pagrindu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nutraukė pirkimo procedūras yra nevienareikšmė: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. vasario 3 d. įsakyme nurodyta, jog pirkimas nutraukiamas dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, tačiau atsakovės 2025 m. vasario 13 d. sprendime dėl pretenzijos akcentuojama pirkimo dokumentuose padaryta klaida. Pažymi, kad jeigu pirkimo nutraukimas grindžiamas VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, tai tada visiškai nesvarbu, kokios klaidos buvo padarytos ir ar iš tikrųjų buvo padarytos pirkimo sąlygose, svarbu tik tai, ar buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Pažymi, kad atsakovė neįvardina, koks konkrečiai viešųjų pirkimų principas buvo pažeistas ir kokiu būdu tai buvo padaryta, atsiliepime atsakovė tik abstrakčiai nurodo, kad pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai. Nurodo, kad atsakovė laikosi pozicijos, kad pirkimo procedūras būtina nutraukti tam, kad būtų galima išskaidyti pirkimą į kelias dalis, tačiau atsakovė taip pat nepateikia įrodymų, kad ji naują pirkimą išskaidys į atskiras dalis, atsakovė tik nurodo, kad vertins ar yra galimas pirkimo objekto neskaidymas į dalis ir kaip tai paveiks tiekėjų konkurenciją.

3.3. Dėl eismo reguliavimo priemonių priežiūros paslaugų teikimo nurodo, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime teigia, kad būtini kitokie eismo reguliavimo priemonių priežiūros paslaugų teikimo terminai tam, kad būtų užtikrintas kelio ženklų matomumas, tačiau pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ I dalies 1.1. punkte yra nurodyta užduotis tiekėjui „plauti ir valyti eismo reguliavimo priemones, užtikrinant jų matomumą“. Taigi, tiekėjas jau yra įpareigotas užtikrinti kelio ženklų matomumą ir jokių papildomų sąlygų ar terminų tam nereikia. Jeigu tiekėjas neužtikrins kelio ženklų matomumo, tai jam galės būti taikoma sutartinė atsakomybė. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teigia, kad tiekėjo prievolė kiekvieną mėnesį fiksuoti visus darbus žurnale nepatvirtina, kad buvo nustatyti priežiūros paslaugų atlikimo terminai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė atsiliepime nepaaiškina kuo skiriasi eismo reguliavimo priemonių „priežiūra“ nuo „patikros“. Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas yra priežiūros ir remonto darbai, tai reiškia, kad eismo reguliavimo priemonių priežiūra apima ir jų patikrą.

3.4. Dėl pirkimo teisinių santykių išsaugojimo nurodo, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neigia galimybę keisti pirkimo sutartį, nes, neva, pirkimo sąlygose nustatyti neproporcingi kvalifikacijos reikalavimai, tačiau ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eismija“ teigimu, kvalifikacijos reikalavimas yra proporcingas atsižvelgiant į pirkimo objektą, o ir atsakovė neneigia, kad pirkimo objektas jai yra reikalingas, todėl manytina, kad jokių klaidų pirkimo sąlygose nėra ir pirkimo sutartį galima sudaryti, o, esant poreikiui ir ją keisti.

4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko argumentai:

4.1. Dėl kvalifikacinio reikalavimo nurodo, kad dublike apibendrintai teigiama, kad „visos Klaipėdos miesto gatvės, kuriose didžiausias greitis yra 50 km/h ir daugiau yra priskirtinos ypatingiesiems statiniams, o atliekant jose statybos darbus būtina pasitekti ypatingojo statinio statybos darbų vadovą“. Atsakovė nesutinka su šiais argumentais, teigia, kad ginčo pirkimo objektas yra ne gatvės, o eismo reguliavimo priemonių priežiūros ir remonto darbai. Nurodo, kad greičio mažinimo kalnelių, iškiliųjų perėjų, įrengimo metu yra atliekami paprasti statybos darbai. Nurodo, kad nors atsiliepime teigiama, kad su statybos darbais, gali būti netiesiogiai susiję tik techninės specifikacijos II skyriuje numatyti eismo reguliavimo priemonių įrengimo darbai ir tik nedidele šio skyriaus darbų dalimi, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė pripažįsta, jog šių darbų atlikimui reikalingas ypatingojo statinio statybos darbų vadovas. Pažymi, kad reikalavimai keliami ypatingo statinio statybos darbų vadovui ir kitų statinių statybos darbų vadovui yra skirtingi.

4.2. Dėl pirkimo skaidymo į kelias dalis nurodo, kad nustačius neproporcingą kvalifikacinį reikalavimą buvo pažeisti lygiateisiškumo bei proporcingumo principai, todėl nesutinka su dubliko teiginiais, kad atsakovė neva nenurodo ir nepagrindžia to, kurie viešųjų pirkimų principai buvo pažeisti. Teigia, kad dublike kritikuojama atsakovės pozicija dėl teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo nutrauktas pirkimas, tačiau pažymi, kad ši kritika yra nepagrįsta, kadangi atsakovė aiškiai nurodė, kad pirkimas nutraukiamas dėl klaidų pirkimo dokumentuose, kurios lemia viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir šios padėties nėra galima ištaisyti. Nurodo, kad nors dublike teigiama, kad VPĮ nenumato teisės perkančiosioms organizacijoms nutraukti viešojo pirkimo procedūras tik todėl, kad jos galėtų iš naujo įvertinti galimybę skaidyti viešąjį pirkimą į dalis, tačiau pažymi, kad atsakovė negali šiuo metu priimti sprendimo dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis ir tokiu būdu pagrįsti (pateikti įrodymą), kad toks sprendimas realiai gali būti priimtas, kadangi pateikus ginčo ieškinį dar egzistuoja hipotetinė tikimybė, kad jis bus patenkintas. Nuodo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad perkančiosios organizacijos spręsdamos dėl pirkimo objekto skaidymo, privalo visais atvejais įvertinti siekį didinti tiekėjų konkurenciją bei smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, o nusprendusios pirkimo objekto neskaidyti – tokį sprendimą pagrįsti aiškiomis ir įtikinamomis priežastimis. Mano, kad šiuo atveju nustatyti per aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, o juos sumažinus būtų padidinta konkurencija, atsakovė galėtų įsigyti paslaugas už mažesnę kainą.

4.3. Dėl eismo reguliavimo priemonių priežiūros paslaugų teikimo terminų nurodo, kad dublike teigiama, kad atsakovė nepaaiškina kuo skiriasi eismo reguliavimo priemonių „priežiūra“ nuo „patikros“. Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas yra priežiūros ir remonto darbai, tai reiškia, kad eismo reguliavimo priemonių priežiūra apima ir jų patikrą. Šiuo aspektu pažymi, kad priežiūra apima pareigą prižiūrėti eismo reguliavimo ženklus – plauti, valyti ir remontuoti, o patikra apima pareigą kartą per mėnesį patikrinti jų būklę.

4.4. Dėl pirkimo teisinių santykių išsaugojimo nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos sprendimas nesudaryti sutarties ar ją nutraukti jau sudarytąją nėra neribotas ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių buvimo/nebuvimo, tų aplinkybių objektyvaus pobūdžio ir išimtinumo bei perkančiosios organizacijos galimybių ir pastangų išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Ginčo atveju buvo nustatytos pirkimo sąlygų klaidos, kurios lemia VPĮ 17 straipsnio 1 dalies principų pažeidimą. Šios klaidos yra dvi i) nustatytas neproporcingas kvalifikacinis reikalavimas visam pirkimui, ir ii) nustatytas neproporcingas kvalifikacinis reikalavimas tai daliai pirkimo objekto, kuri apskritai nėra susijusi su statybos darbais (techninės specifikacijos I skyriaus priežiūros darbai), nes specifikacijos pirmo skyriaus 1.4 punktas yra įtrauktas per klaidą, jame numatyti darbai dubliuojasi su antrojo skyriaus darbais. Be to ir paslaugos terminas nėra tinkamai apibrėžtas.

5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos paslaugos“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir dubliką, juo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos paslaugos“ bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, jog atsakovė sprendimą dėl pirkimo nutraukimo priėmė nepagrįstai. Teigia, kad atsakovė sprendimą nutraukti pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu priėmė pagrįstai, kadangi pirkimo sąlygose buvo nustatytas perteklinis kvalifikacijos reikalavimas, kuris apribojo tiekėjų konkurenciją pirkime, pirkimo sąlygos buvo neaiškios, nustatyti neaiškūs darbų atlikimo terminai. Pažymi, kad pirkimo sąlygų neaiškumai, susiję su kainodara, faktiškai lėmė tai, jog ieškovė šiuos neaiškumus nesąžiningai išnaudojo ir taip buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai - dėl šios priežasties teismas privalo peržengti civilinės bylos ribas ir veikti ex officio, pripažindamas pirkimo sąlygas neteisėtomis, o sprendimą – pagrįstu.

5.2. Nurodo, kad palaiko atsakovės poziciją, kad pirkimo reikalavimuose nustatytas reikalavimas tiekėjui pasiūlyti ypatingojo statinio statybos vadovą yra neproporcingas, perteklinis ir nesusijęs su didžiąja pirkimo objekto dalimi, todėl toks reikalavimas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų, taip pat pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 7 dalies nuostatas, reikalaujančias, kad kvalifikacijos reikalavimai būtų susiję su pirkimo sutartimi ir pagrįsti bei neribotų konkurencijos. Nurodo, kad pirkimo sąlygų 18.1 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui pasiūlyti statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas susisiekimo komunikacijų srityje, realiai jokia apimtimi nėra susijęs su pirkimo objektu.

5.3. Pirkimo sąlygos buvo neaiškios, kas lėmė, jog buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir pateikti nepalyginami pasiūlymai, nustatyti neaiškūs darbų atlikimo terminai lėmę viešųjų pirkimų principų pažeidimus. Pažymi, kad ieškovė remiasi pavienėmis techninės specifikacijos nuostatomis, mano, kad ieškovės pozicija iš esmės atveria galimybę paslaugą teikti tik formaliai, pvz., ženklus nuvalyti mėnesio pabaigoje ir kitą kartą tai atlikti tik dar po mėnesio, taip neužtikrinant nuolatinio kelio ženklų matomumo, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, kai ženklai dažnai užsiteršia per kelias dienas.

5.4. Nurodo, kad ieškovė, pasinaudodama perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų neaiškumu nesąžiningai manipuliavo kainodara, tokiu būdu įgydama nesąžiningą konkurencinį pranašumą. Nurodo, kad atsakovė, pasirašydama sutartį tokiomis sąlygomis, būtų buvusi priversta įsigyti dalį paslaugų už ženkliai „išpūstas“ kainas. Atitinkamai, šioje byloje egzistuoja būtinybė teismui taikyti CPK 423? straipsnio 2 dalį ir ex officio peržengti civilinės bylos nagrinėjimo ribas, įvertinant ne tik formalų ieškovės reikalavimą, bet ir esminę su viešųjų pirkimų tikslais bei VPĮ 17 straipsnio reikalavimais susijusią problemą - ekonomiškai iškraipytą pasiūlymų struktūrą, kurią lėmė neteisėtos pirkimo sąlygos, sudariusios prielaidų oportunistiškai besielgiančiai ieškovei šias išnaudoti savo naudai nesuderinamu su pirkimo tikslu bei viešųjų pirkimų principais būdu.

5.5. Nurodo, kad šiuo atveju objektyviai egzistavo pagrindas konstatuoti, kad pirkimo objekto sujungimas į vieną nedalomą visumą galėjo riboti konkurenciją, nes reikalavo, kad tiekėjas vienu metu būtų kompetentingas vykdyti techninės priežiūros darbus, smulkius statybos darbus bei specializuotus duomenų tvarkymo darbus. Tai sukūrė situaciją, kai smulkūs tiekėjai, gebantys kokybiškai atlikti tik vieną ar dvi iš šių funkcijų, neteko galimybės dalyvauti pirkime, o tai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Mano, kad nurodomi ieškovės argumentai dėl interesų konflikto yra nepagrįsti, mano, kad šiuo atveju sudaryta sutartis negalima būti išsaugoma, kadangi ieškovės tikslas šiuo atveju yra išlaikyti nesąžiningai įgytą konkurencinį pranašumą ir įteisinti su skaidrumu bei sąžininga konkurencija nesuderinamą pirkimo rezultatą.

6. Viešųjų pirkimų tarnybą pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad tarnybos nuomone, Techninės specifikacijos nuostatos dėl eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų yra pakankamai aiškios ir neturėtų būti pagrindu Pirkimo procedūrų nutraukimui. Tarnyba pažymi, kad nors VPĮ 28 straipsnio 1 dalis nenustato pareigos išskaidyti pirkimo objekto į dalis, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Nuostata, numatanti galimybę neskaidyti pirkimo objekto į dalis, turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į kitose VPĮ nuostatose numatomus reikalavimus (pvz., VPĮ 17 straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintus reikalavimus dėl pagrindinių pirkimų principų laikymosi, racionalaus lėšų naudojimo, konkurencijos užtikrinimo; VPĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimą, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų). Taigi, vadovaujantis VPĮ 28 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija kiekvieną kartą prieš priimant sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, turi atsižvelgti į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį bei svarstyti dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Todėl, Tarnybos nuomone, pats pirkimo objekto skaidymas į dalis savaime nėra savitikslis, jis turėtų būti grindžiamas perkančiosios organizacijos poreikių ir galimybių bei laisvos ūkio subjektų konkurencijos pusiausvyra (Viešieji pirkimai – naujos galimybės smulkiam ir vidutiniam verslui/ GAIRĖS, 2021-12-02). Kadangi šalys savo argumentuose, pasisakydamos apie poreikį eismo priemonių įrengimo darbų atlikimui (ne)turėti ypatingojo statinio statybos darbų vadovą, remiasi statybos techniniais reglamentais, kurių aiškinimas nėra Tarnybos kompetencija, Tarnyba mano, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytina aplinkybė, ar reikalavimas „eismo priemonių įrengimo darbų atlikimui (ne)turėti ypatingojo statinio statybos darbų vadovą“ taikytinas ar netaikytinas pirkimui, dėl kurio nutraukimo yra kilęs ginčas. Tuo tarpu eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbams , kiek tai nesusiję su poreikiu atlikti statybos darbus, Tarnybos nuomone, atsakovės nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti kvalifikuotą statinio statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas (statiniai: susisiekimo komunikacijos: keliai ir (ar) gatvės), yra neproporcingas.

Ieškinys netenkinamas.

6. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, dėl kurių iš esmės ginčo nėra. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – atsakovė) 2024 m. lapkričio 13 d. paskelbė „Klaipėdos miesto eismo reguliavimo priemonių priežiūros ir remonto darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu“, konkursą, pirkimo CVP IS NR. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas). 2025 m. sausio 15 d. atsakovė informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas pripažintas laimėjusiu.

7. 2025 m. sausio 23 d. antros vietos laimėtojas trečiasis asmuo pateikė pretenziją ieškovei. 2025 m. sausio 31 d. atsakovė priėmė sprendimą dėl pretenzijos, kuriuo nutarta tenkinti iš dalies trečiojo asmens pretenziją, tačiau pretenzijos argumentai buvo pripažinti nepagrįstais, informuojant trečiąjį asmenį, kad pirkimo procedūros bus nutrauktos, kadangi nepaisant jų įvykdžius pirkimą būtų pažeisti imperatyvūs viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai bei neužtikrintas racionalaus lėšų panaudojimo tikslas, tai yra, 1) pirkimo dokumentuose nėra nurodyti eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminai; 2) Techninės specifikacijos l skyriuje per klaidą nurodytas l .4 punktas (projekto rengimo metu jis turėjo būti pašalintas perkeliant jį į 2 punkto darbus, tačiau per klaidą buvo paliktas), o nesant minimos klaidos nėra ir objektyvaus poreikio nustatyti tokį kvalifikacinį reikalavimą eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbus, kurie sudaro ženklią pirkimo dalį, galinčiam atlikti teikėjui, todėl būtina iš naujo įvertinti ir perkančiosios organizacijos teisę neskaidyti pirkimo į dalis arba vykdyti atskirus pirkimus, kadangi tai turi tiesioginį poveikį tiekėjų konkurencijai; 3) nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas bei ribojantis konkurenciją.

8. 2025 m. vasario 3 d. atsakovė priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad pirkimo dokumentuose buvo rastos esminės klaidos, detalizuotos susiejamame dokumente „Sprendimas dėl pretenzijos“, be kurių pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.

9. 2025 m. vasario 10 d, ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl sprendimo nutraukti Pirkimą. 2025 m. vasario 13 d. sprendimu atsakovė atmetė ieškovės pretenziją.

Dėl ginčo ribų

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423² straipsnio 2 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų atveju ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423² straipsnio 3 dalis).

11. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų stadija yra privaloma peržiūros procedūros dalis (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 3 dalis, CPK 423 ² straipsnis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, tai yra, perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.

12. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018 38 punktą).

13. Taigi, viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, žr. 43, 44, 45 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 32, 33 punktai).

14. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad šioje byloje egzistuoja būtinybė teismui taikyti CPK 423? straipsnio 2 dalį ir ex officio peržengti civilinės bylos nagrinėjimo ribas, įvertinant ne tik formalų ieškovės reikalavimą, bet ir esminę su viešųjų pirkimų tikslais bei VPĮ 17 straipsnio reikalavimais susijusią problemą - ekonomiškai iškraipytą pasiūlymų struktūrą, kurią lėmė neteisėtos pirkimo sąlygos, sudariusios prielaidų oportunistiškai besielgiančiai ieškovei šias išnaudoti savo naudai nesuderinamu su pirkimo tikslu bei viešųjų pirkimų principais būdu.

15. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Pagal bendrąsias CPK nuostatas, teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Specialiosiose viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančiose CPK nuostatose įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra, gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 423 ⁸ straipsnio 2 dalis).

16. Viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, kad jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: be kita ko, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 423⁸ straipsnis); teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

17. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną tiekėjų nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 52 punktas).

18. Vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.

19. Trečiasis asmuo, kaip nustatyta, VPĮ numatyta tvarka kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl neaiškios ir neteisingos pirkimo sąlygose numatytos perkamų paslaugų įkainių struktūros, tačiau atsakovei nepatenkinus tuo pagrindu pretenzijos, VPĮ numatyta tvarka į teismą nesikreipė, o tokias aplinkybes nurodė tik savo procesiniuose dokumentuose, teismui savo iniciatyva trečiąjį asmenį įtraukus į bylą. Teismo vertinimu, trečiojo asmens nurodytų aplinkybių galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, tam yra reikalingas papildomas (atskiras) tam tikrų faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas, kadangi trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose išreiškė tik deklaratyvias abejones, nepateikdamas kokių nors objektyvių įrodymų šioms abejonėms pagrįsti. Todėl teismas sprendžia, kad teismas šiuo atveju neturi pareigos, vadovaujantis CPK 423 ⁸ straipsnio 2 dalimi, peržengti ginčo ribų ir priimti procesinį sprendimą dėl trečiojo asmens nurodomų aplinkybių teisėtumo ar neteisėtumo.

20. Todėl teismas nagrinėja ginčą ieškovės ir atsakovės procesiniuose dokumentuose apibrėžto ginčo ribose.

Dėl Pirkimo nutraukimo teisėtumo.

21. Kaip nustatyta, atsakovė 2025 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad pirkimo dokumentuose buvo rastos esminės klaidos, detalizuotos susiejamame dokumente „Sprendimas dėl pretenzijos“, be kurių pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių. Iš 2025 m. sausio 31 d. atsakovės Sprendimo dėl pretenzijos turinio matyti, kad sprendimas yra grindžiamas trimis esminiais argumentais: 1) dėl termino, 2) klaidos pirkimo sąlygose ir galimo poreikio skaidyti pirkimą į dalis ir 3) dėl kvalifikacinio reikalavimo.

Dėl eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminų.

22. Tarp šalių kilo ginčas dėl Pirkimo sąlygų, kurias atsakovė nurodo, kaip neaiškias ir klaidinančias, tai yra, atsakovė 2025 m. sausio 31 d. Sprendime dėl pretenzijos teigia, kad „Konkurso sąlygų aprašo 4 priedo 4 punkte nurodyta, jog eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai atliekami 36 mėn. nuo Sutarties įsigaliojimo dienos pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Konkretūs eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminai nurodyti techninėje specifikacijoje, Rangovas šiuos darbus turi atlikti per techninėje specifikacijoje nurodytus terminus. Tuo tarpu techninėje specifikacijoje (Konkurso sąlygų aprašo 2 priedas) eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminai nėra nurodyti, nurodomai tik preliminarūs eismo reguliavimo priemonių kiekiai vienam mėnesiui.“

23. Pretenzijoje ieškovė teigė, kad Pirkimo sąlygų 2 priede „Klaipėdos miesto eismo reguliavimo priemonių priežiūros ir remonto darbų techninė specifikacija“ nurodyti darbų atlikimo terminai ir pacitavo I skyriaus 3 punktą ir II skyriaus nuostatas.

24. Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė iš esmės analogiškus argumentus, nurodytus 2025 m. sausio 31 d. Sprendime dėl pretenzijos.

25. Ieškovė, nagrinėjant bylą teisme procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, nurodytos savo pretenzijoje, jog eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminai yra aiškūs, o atsakovė procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog akivaizdu, kad eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminai yra aiškiai neapibrėžti, tiekėjų bei perkančiosios organizacijos gali būti aiškinami skirtingai ir tiesiogiai lemti pasiūlymo kainą.

26. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi, teisėtam pirkimo procedūrų nutraukimui šiuo pagrindu yra reikalingos dvi sąlygos: 1) turi būti pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai; 2) atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Todėl toliau teismas pasisako dėl nurodytų sąlygų taikymo byloje nustatytų aplinkybių, nurodyto teisinio reglamentavimo, formuojamos teismų praktikos kontekste.

27. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui. Viešųjų pirkimų principų taikymas laiko (lot. rationae temporis) prasme apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

28. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Šios nuostatos reiškia, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (liet. be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Tačiau VPĮ nuostatos nereglamentuoja kiek detaliai pirkimo dokumentuose turi būti apibrėžta kiekviena pirkimo sąlyga, kad būtų išvengta jų netikslumo, neaiškumo ir dviprasmiškumo.

29. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS S. d. F., C-496/99 P, R.. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, R.. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

30. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 32 punktas).

31. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 40 punktas).

33. Teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su aptariamais kvalifikacijos reikalavimais, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, esamą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovei pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį nebuvo pagrindo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, vertinant, jog pirkimo sąlygos dėl eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminų buvo neaiškios ir klaidinančios, o ieškovė turėdama procesinę pareigą pagrindė, kad atsakovė šiuo atveju neturėjo įstatymu numatyto pagrindo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras.

34. Atsakovė nutraukdama pirkimo procedūras, kad pirkimo sąlygos dėl eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminų yra neaiškios ir klaidinančios, grindė tuo, kad „Konkurso sąlygų aprašo 4 priedo 4 punkte nurodyta, jog eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai atliekami 36 mėn. nuo Sutarties įsigaliojimo dienos pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Konkretūs eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminai nurodyti techninėje specifikacijoje, Rangovas šiuos darbus turi atlikti per techninėje specifikacijoje nurodytus terminus. Tuo tarpu techninėje specifikacijoje (Konkurso sąlygų aprašo 2 priedas) eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminai nėra nurodyti, nurodomai tik preliminarūs eismo reguliavimo priemonių kiekiai vienam mėnesiui.“

35. Techninės specifikacijos (Konkurso sąlygų aprašo 2 priedas) 3 punktas numato, jog ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį tikrinama kelio ženklų, apsauginių tvorelių, stulpelių ir apsauginių atitvarų būklė gatvėse pagal Rangovo ir Užsakovo suderintus grafikus ir maršrutus (Rangovas Užsakovui el. paštu pateikia informaciją apie atliktą patikrinimą, nurodant tikrinimų datą ir maršrutų adresą). Gavus Užsakovo pranešimą el. paštu apie gedimą arba Rangovui pačiam jį pastebėjus, ne vėliau kaip per 2 val. reikia nuvykti į vietą ir, įvertinus situaciją, trūkumus pašalinti.

36. Be to, Techninės specifikacijos (Konkurso sąlygų aprašo 2 priedas) 1 punkte numatyti prižiūrimų eismo reguliavimo priemonių preliminarūs kiekiai l mėnesiui (kiekis kinta dėl naujai įrengiamų ženklų kiekio padidėjimo ir dėl naikinamų senų nereikalingų ženklų kiekio): kelio ženklo atramos plastikinės apsaugos (pilonas su šviesą atspindinčiais elementais) - 500 vnt., atspindintys kelio ženklai – 18000 vnt., greičio mažinimo kalneliai, salelės ir iškiliosios pėsčiųjų perėjos 100 vnt., apsauginės tvorelės 1000 vnt., apsauginiai atitvarai 2000 vnt., plastikiniai eismo ribojimo stulpeliai su atšvaitais 50 vnt., plastikiniai kelio kraštą žymintys stulpeliai su atšvaitais 200 vnt., gatvių pavadinimų ženklai 200 vnt., sferiniai veidrodžiai 15 vnt., gabarito vartai 3 vnt.

37. Teismo vertinimu, šios Techninės specifikacijos nuostatos (35-36 punktai) yra pakankamai aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos bei aiškinant jas sistemiškai, nustato eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų terminus, tai yra, jog tiekėjai ne rečiau kaip kartą per mėnesį pagal su perkančiąja organizacija suderintus grafikus ir maršrutus privalo patikrinti eismo reguliavimo priemones (preliminarūs kiekiai nurodyti 1 punkte) ir nustačius bet kokius trūkumus juos pašalinti. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju nesilaikyta skaidrumo principo, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą ir pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, kas būtų pagrindu pirkimo procedūrų nutraukimui.

Dėl Techninės specifikacijos I skyriaus „Eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai“ l .4 punkto ir Pirkimo sąlygų 18.1 punkto.

38. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos I skyriaus „Eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai“ l .4 punkte nurodytas darbas - pagal poreikį, esant būtinumui, nuimti ir perkelti ženklus į kitą vietą (pagal Užsakovo parengtą ir su Kelių policijos tarnyba suderintą schemą)“.

39. Pirkimo sąlygų 18.1 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui pasiūlyti kvalifikuotą statinio statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas (statiniai: susisiekimo komunikacijos: keliai ir (ar) gatvės).

40. Atsakovės teigimu, šiose Pirkimo sąlygose padarytos klaidos, nes: 1) nustatytas neproporcingas kvalifikacinis reikalavimas visam pirkimui, 2) nustatytas neproporcingas kvalifikacinis reikalavimas tai daliai pirkimo objekto, kuri apskritai nėra susijusi su statybos darbais (techninės specifikacijos I skyriaus priežiūros darbai), nes techninės specifikacijos pirmo skyriaus l .4 punktas yra įtrauktas per klaidą, kadangi jame numatyti darbai dubliuojasi su antrojo skyriaus darbais. Atsakovės nuomone, pašalinus iš Techninės specifikacijos I skyriaus „Eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai“ 1.4 punktą, būtų galima išskaidyti Pirkimą į dvi dalis (ar atskirus pirkimus): eismo reguliavimo priemonių priežiūros dalį (ar pirkimą) ir eismo reguliavimo priemonių įrengimo dalį (ar pirkimą). Atsakovės nuomone, eismo reguliavimo priemonių priežiūros dalyje ( ar pirkime) galėtų nebūti keliamas reikalavimas dėl pareigos turėti kvalifikuotą statybos darbų vadovą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas. Atsakovė teigia, kad nurodytos Pirkimo sąlygų klaidų egzistavimas lemia VPĮ 17 straipsnio l dalyje nustatytų principų pažeidimą ir šios padėties negalima ištaisyti. Tai pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo bei skaidrumo principus, riboja konkurenciją.

41. Ieškovė, vykdydama procesinę pareigą nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, įrodinėjo, kad klaidų nebuvo padaryta, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra. Atsakovės motyvai yra subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti, taip pat atsakovė nenurodė, koks konkrečiai iš VPĮ 17 straipsnio l dalyje numatytų viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ar skaidrumo) buvo pažeistas neskaidant Pirkimo į dalis, atsakovė nepateikė įrodymų, kad skaidytų pirkimą į dalis. Atsakovė nuo 2018 metų vykdo eismo reguliavimo priemonių priežiūros ir remonto darbų pirkimus jų neskaidydama į dalis. Atsakovės teiginiai, kad Pirkimo sąlygose buvo nustatytas per aukštas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui pasiūlyti ypatingojo statinio statybos darbų vadovą, nes Pirkimo sąlygose numatyta nedaug statybos darbų, yra nepagrįsti. Jeigu tam tikrų darbų (nesvarbu, kiek jų yra) atlikimui yra reikalingas ypatingojo statinio statybos darbų vadovas, tai reiškia, jog ir kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams turi būti keliamas turėti ypatingojo statinio statybos darbų vadovą.

42. VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

43. Pažymėtina, kad šios VPĮ 29 straipsnio 4 dalies nuostatos galioja nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 901 straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo, aiškinamajame rašte numatyta, kad įstatymų leidėjas teisę perkančiajai organizacijai savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nustatė atsižvelgdamas į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai joms reikia nutraukti pirkimo procedūras dėl įvykusių klaidų rengiant pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, dėl neteisingų duomenų rengiant techninę specifikaciją ir pan.), taip pat, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebi, kad pirkimo dokumentuose padarė esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai.

44. Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą galėtų būti pripažintas pagrįstu byloje nustačius, kad dėl padarytos klaidos pirkimas tapo netikslingas arba jam įvykus būtų įsigytas perkančiojo subjekto poreikius neatitinkantis pirkimo objektas. Tačiau, atsižvelgiant į pirkimo procedūrų nutraukimo išimtinį pobūdį bei siekiant nepažeisti skaidrumo principo, perkančioji organizacija turėtų ne tik nurodyti galimos klaidos faktą, bet ir pateikti objektyvius duomenis, įrodančius, kad pirkimo nenutraukimas turės neigiamą įtaką pirkimui, tiekėjams ir (ar) perkančiajai organizacijai, t. y., pirkimo dokumentuose padaryta klaida yra esminė.

45. Šiuo atveju Pirkimo objektą sudaro trys dalys: 1) eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai, 2) eismo reguliavimo priemonių įrengimo darbai ir 3) kelio ženklų GIS duomenų bazės atnaujinimo darbai.

46. Pirkimo sąlygų 18.1 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui pasiūlyti kvalifikuotą statinio statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas (statiniai: susisiekimo komunikacijos: keliai ir (ar) gatvės), tai yra, kvalifikacinis reikalavimas nustatytas visoms trims darbų grupėms.

47. Kadangi VPĮ nereguliuoja kvalifikacijos atestatų išdavimo tvarkos, siekiant nustatyti Pirkimo sąlygų 18.1 punktu reikalaujamo kvalifikacijos atestato apimtį, vertintinos statybos teisinius santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.

48. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad statybos rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą.

49. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos techninės veiklos pagrindinės sritys yra: 1) statybiniai tyrimai; 2) statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra; 3) statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė; 4) statybos darbai; 5) statinio statybos techninė priežiūra.

50. Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje nustatyta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.

51. Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos vadovas, statinio specialiųjų statybos darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto dalies ekspertizės vadovas, statinio ekspertizės vadovas, statinio dalies ekspertizės vadovas.“

52. Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 dalyje nustatyta, kad statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

53. Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti <...> statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). <...>“. Pažymėtina, kad šioje nuostatoje nurodytos tik statinių kategorijos, tačiau neminimos statybos rūšys.

54. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ypatingajame statinyje bet kokios statybos rūšies statybos darbus vykdantis statybos rangovas privalo paskirti atestuotą statybos vadovą.

55. Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija.

56. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (2024 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. D 1-197 redakcija) 4 priedo „Požymių ir techninių parametrų, pagal kuriuos statiniai priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai, sąrašas“ 4.1 punkte nurodyta, jog valstybinės reikšmės keliai ir A, B, C kategorijų gatvės yra priskiriamos ypatingiesiems statiniams.

57. Valstybinės reikšmės kelių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, kuriame nėra įtraukti keliai, esantys Klaipėdos mieste.

58. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6.6. punkte nurodyta, kad gatvės elementai ? inžinerinio statinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje.

59. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 22 punkte ir 33 punkte nurodyta, jog A kategorijai priskiriamos greito eismo gatvės (projektinis greitis 80 km/h), B kategorijai pagrindinės gatvės (projektinis greitis 60 km/h) ir C kategorijai aptarnaujančios gatvės (projektinis greitis 50 km/h). Remiantis, viešai skelbiamais Klaipėdos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos sprendimais, Klaipėdos mieste yra numatytos gatvės, kuriose galimas greitis viršija 50 km/h, kas esant nurodytam teisiniam reglamentavimui sudaro pagrindą, išvadai padaryti, jog Klaipėdos mieste yra gatvių priskiriamų ypatingiesiems statiniams.

60. Kadangi teismo vertinimu, ypatingajame statinyje atliekant bet kokios statybos rūšies statybos darbus vykdantis statybos rangovas privalo paskirti atestuotą statybos vadovą, Klaipėdos mieste yra gatvių, kurios yra priskiriamos ypatingiesiems statiniams, o gatvės elementu yra techninės eismo reguliavimo priemonės, todėl atsakovė Pirkime pagrįstai eismo reguliavimo priemonių įrengimo darbams atlikti nustatė kvalifikacinį reikalavimą – (18.1 punkte) tiekėjui pasiūlyti kvalifikuotą statinio statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas (statiniai: susisiekimo komunikacijos: keliai ir (ar) gatvės), tačiau šis kvalifikacinis reikalavimas nepagrįstai nustatytas eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbams atlikti ir kelio ženklų GIS duomenų bazės atnaujinimo darbams atlikti.

61. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, 7.3 papunktyje taip pat nurodyta, kad pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu.

62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą [kvalifikacinį] reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

63. Esant nurodytoms aplinkybėms (60 punktas), 18.1. punkte suformuluotas kvalifikacinis reikalavimas neatitinka viešojo pirkimo apimties, tai yra, viršija įsigyjamų darbų, kuriems jis taikytinas, apimtį, todėl, teismo vertinimu, yra neproporcingas ir galėjo riboti tiekėjų galimybę pateikti pasiūlymus, tai yra, neleistinai riboti konkurenciją (VPĮ 17 straipsnis).

64. Teismas, vertindamas Techninės specifikacijos I skyriaus „Eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai“ l .4 punkto, kuris numatytas Pirkimo dalyje - eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai, nuostatas, neturi pagrindo nesutikti su atsakove, jog yra padaryta techninė klaida šį punktą įtraukiant į eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbų dalį, kadangi jis dubliuojasi su eismo reguliavimo priemonių įrengimo darbais (techninės specifikacijos antro skyriaus 3. l bei 3 .2 punktai ir techninės specifikacijos antro skyriaus 2.1 bei 2.2 punktai - kelio ženklo demontavimas ir kelio ženklo įrengimas) ir nėra susijęs su eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbais.

65. Kaip nurodyta, Techninės specifikacijos I skyriaus „Eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai“ l .4 punkte nurodytas darbas - pagal poreikį, esant būtinumui, nuimti ir perkelti ženklus į kitą vietą (pagal Užsakovo parengtą ir su Kelių policijos tarnyba suderintą schemą)“, kuris pagal savo turinį akivaizdu yra eismo reguliavimo priemonių įrengimo darbas.

66. Techninės specifikacijos II skyriaus „Eismo reguliavimo priemonių įrengimo darbai“ numatyti darbai: 2.1. punkte - naujo kelio ženklo įrengimą vykdyti gavus Užsakovo leidimą ir schemą, suderintą su Kelių policijos tarnyba; 2.2. punkte - pastatyti naują ženklą ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną nuo Užsakovo raštiško ( el. paštu) užsakymo gavimo dienos. Įsivertinti dangos ardymo ir atstatymo darbus; 3.1. punkte - ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Užsakovo nurodymo raštu ( el. paštu) demontuoti senus kelio ženklus, atramas ir stovus; 3.2. punkte - kelio ženklų stovai (atramos) demontuojami kartu su pamatais. Demontuoto kelio ženklo stovo vieta turi būti sutvarkyta, atstatytos pažeistos dangos (kietosios ar žalia veja). Būtina užtikrinti, kad neliktų aštrių stovo liekanų.

67. Kaip matyti iš nurodytų (66 punktas) Techninės specifikacijos II skyriaus „Eismo reguliavimo priemonių įrengimo darbai“ 2.1., 2.2., 3.1, 3.2. punktų turinio, Techninės specifikacijos I skyriaus „Eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai“ l .4 punkte nurodytas darbas - pagal poreikį, esant būtinumui, nuimti ir perkelti ženklus į kitą vietą (pagal Užsakovo parengtą ir su Kelių policijos tarnyba suderintą schemą)“ yra tapatus darbams, numatytiems šiuose punktuose.

68. Kaip nurodyta, atsakovės nuomone, pašalinus iš Techninės specifikacijos I skyriaus „Eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbai“ 1.4 punktą, būtų galima išskaidyti Pirkimą į dvi dalis (ar atskirus pirkimus): eismo reguliavimo priemonių priežiūros dalį (ar pirkimą) ir eismo reguliavimo priemonių įrengimo dalį (ar pirkimą) Atsakovės nuomone, eismo reguliavimo priemonių priežiūros dalyje ( ar pirkime) galėtų nebūti keliamas reikalavimas dėl pareigos turėti kvalifikuotą statybos darbų vadovą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas.

69. Nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitė VPĮ 28 straipsnio nuostatos dėl perkančiųjų organizacijų pareigų sprendžiant dėl pirkimo objektų skaidymo. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos iš jų numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos VPĮ 28 straipsnio 2 dalis numato, kad perkančioji organizacija, nusprendusi tarptautinio pirkimo ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose, o VPĮ 28 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pirkimas, kurio vertė neviršija tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis arba pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu.

70. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, nors nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais VPĮ 28 straipsnio nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė atsisakyti tiesioginio reikalavimo skaidyti pirkimo objektą į dalis, vis dėlto, tiek sistemiškai įvertinus naujos redakcijos VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nuostatas, tiek Direktyvos reikalavimus, tiek viešųjų pirkimų principus bei juos aiškinančią kasacinio teismo praktiką, negalima teigti, jog nauju teisiniu reglamentavimu perkančiosioms organizacijoms suteikta neribota diskrecijos teisė nuspręsti skaidyti pirkimo objektą, ar jo neskaidyti. Tokia išvada darytina dėl to, kad perkančiųjų organizacijų pareiga svarstyti, ar tikslinga padalyti sutartis į pirkimo dalis, yra įtvirtinta Direktyvos nuostatose, pagal kurias turi būti aiškinamas nacionalinis teisinis reguliavimas, be to, nors Direktyvos 78 konstatuojamoji dalis leidžia perkančiajai organizacijai nuspręsti savo nuožiūra, netaikant jos atžvilgiu administracinės ar teisminės priežiūros, tačiau taip pat Direktyvoje numatyta, jog valstybėms narėms leidžiama nustatyti griežtesnius reikalavimus (žr. šios nutarties 53 punktą). Antra, naujomis įstatymo nuostatomis perkančiosios organizacijos, priimančios sprendimus dėl pirkimo objekto, yra įpareigotos visais atvejais atsižvelgti į siekį didinti tiekėjų konkurenciją bei smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį. Trečia, naujomis įstatymo nuostatomis perkančiosios organizacijos yra įpareigotos sprendimus neskaidyti pirkimo objekto pagrįsti pirkimo dokumentuose (tarptautinio pirkimo ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo atvejais). Ketvirta, įstatymo nuostatose nenumatyta, kad perkančiųjų organizacijų sprendimai dėl pirkimo objekto neskaidymo negalėtų būti teisminės peržiūros objektu, tokia įstatymų leidėjo valia nėra aiškiai matoma ir iš pakeisto įstatymo travaux préparatoires (įstatymo rengimo medžiagos). Penkta, kaip ne kartą pažymėta kasacinio teismo praktikoje, atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną tiekėjų varžymąsi riboja, todėl perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, būtų teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (žr. kasacinio teismo praktiką, nurodytą šios nutarties 54 punkte). Šiems principams taip pat prieštarautų ir tai, kad perkančiųjų organizacijų sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis negalėtų būti teisminės peržiūros dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-75-790/2024).

71. Teismas pritardamas atsakovės argumentams, daro išvadą, jog dėl šios klaidos (64-67 punktai) ir Pirkimo sąlygų 18.1. punkte suformuluoto kvalifikacinio reikalavimo, kuris viršijo įsigyjamų darbų, kuriems jis taikytinas, apimtį, buvo apribotos galimybės pirkimą išskaidyti į dalis (arba paskelbti du atskirus pirkimus), nes visiems darbams be išimties įtvirtino aukštus ir specifinius kvalifikacinius reikalavimus, o tai, neatitinka proporcingumo principo bei neleistinai riboja konkurenciją (VPĮ 17 straipsnis). Pirkimo objekto neskaidymas į dalis yra savaime susijęs su mažesniu dalyvių skaičiumi pirkime, nei jis būtų išskaidžius. Nesant nustatyto Pirkimo sąlygų 18.1. punkte suformuluoto kvalifikacinio reikalavimo eismo reguliavimo priemonių priežiūros darbams, kelio ženklų GIS duomenų bazės atnaujinimo darbams, kuriems jis nebūtinas, tiekėjų ratas būtų didesnis. Byloje nėra jokių duomenų apie galimas rizikas, atsakovei Pirkimo objektu esančius darbus, įsigyjant iš skirtingų tiekėjų. Neskaidant Pirkimo objekto reikšmingai būtų apribojama sąžininga tiekėjų konkurencija bei tiekėjų galimybės įvykdyti Pirkimo sutartį.

72. Teismo vertinimu, kadangi aptartos klaidos sąlygojo proporcingumo principo pažeidimą ir neleistinai ribojo tiekėjų konkurenciją (VPĮ 17 straipsnis), todėl tolimesnis pirkimas vykdymas nebetikslingas, kas patvirtina, kad atsakovė pagrįstai šias aplinkybes pripažino kaip pagrindą Pirkimui nutraukti (VPĮ 29 straipsnio 4 dalis).

73. Kadangi ginčo atveju organizuojant Pirkimą buvo padarytos sąlygų klaidos, nepagrįsti ieškovės argumentai dėl galimybės išsaugoti Pirkimo teisinių santykių išsaugojimo ir atsakovės trečiojo asmens protegavimo.

Dėl procesinės bylos baigties.

74. Esant nustatytų faktinių aplinkybių visumai, ištyrus byloje esančius įrodymus, vertinant šias faktines aplinkybes nurodytų teisės normų, teismų formuojamos praktikos, atsakovės ginčo pirkimo sąlygų kontekste, teismas sprendžia, jog esminiai, šioje byloje teisiškai reikšmingi ieškovės argumentai yra nepagrįsti, o juos paneigia atsakovės argumentai, pateikti įrodymai, todėl ieškovės ieškinys kaip nepagrįstas netenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

75. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

76. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 2 220 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 3 339,60 Eur advokato pagalbos išlaidos. Iš viso: 5 559,60 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas - 5 130,40 Eur (Pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras už byloje Nr. e2-496-730/2025 suteiktas teisines paslaugas). Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos paslaugos“, dalyvaujantis atsakovės pusėje, patyrė 8 167,50 Eur advokato pagalbos išlaidų.

77. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

78. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

79. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai netenkinami visiškai, remiantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis (sprendimo 76-78 punktai), ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir iš ieškovės atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai priteistina 5 130,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos butai“, dalyvaujančios atsakovės pusėje, naudai, priteistinos jos patirtos 8 167,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eismija“ 5 130,40 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eismija“ 8 167,50 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens, uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos butai“, naudai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.