- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- CIK-1398/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02796-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Algis Norkūnas, Donatas Šernas
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Ieškovas
- Balžio bendruomenė, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, Perfectus LT, Vandenlenčių sportas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. lapkričio 16 d. gautu trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2020 m. spalio 29 d. nutartimi Nr. DOK-5039 atsisakė priimti trečiojo asmens kasacinį skundą, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Antrą kartą pateiktame kasaciniame nurodoma, kad teismai šioje byloje pasisakė, kad valstybine žeme neatlygintinai gali būti naudojamasi tik vieninteliu atveju – kai sudaroma panaudos sutartis, prieš tai turi būti suformuojamas valstybinės žemės sklypas. Tačiau tokios išvados akivaizdžiai neatitinka teisės aktų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas) turinio bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos leidžia vykdyti statybą ir teritorijoje (t. y. nesuformuotame sklype, kas jau suponuoja išvadą, kad dėl tokios teritorijos neturi būti sudaryta panaudos sutartis), kurios jokia teise nevaldo statytojas, jeigu jis gauna teritorijos savininko sutikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išskiriama atskira subjektų grupė – valstybinės žemės naudotojai (ne nuomininkai ar panaudos teise valdantys valstybinę žemę). Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra nurodęs, jog, nesant sudarytos nuomos sutarties, statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Teismai šioje byloje iš esmės pasisakė, kad tarp atsakovų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos negalėjo susiklostyti panaudos teisiniai santykiai. Tačiau faktiškai teismai nevertino, kad galbūt susiklosčiusius teisinius santykius būtų buvę galima kvalifikuoti ir kitaip, pavyzdžiui, kaip nuomos, ar kitokius atlygintinius teisinius santykius ir tokiu atveju spręsti ne dėl tokios ultima ratio priemonės kaip statinių išrinkimas ir nukėlimas, teritorijos sutvarkymas, bet tiesiog spręsti dėl atlyginimo už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo. Pažymėtina, kad ginčo vietoje remiantis galiojančiu specialiuoju planu ir turėjo būti vykdoma aktyvi pramoginė sportinė veikla, taigi, teritorijoje bet kokiu atveju ir ateityje, tikėtina, bus vykdoma tokia pati veikla. Pabrėžtina, kad teisėje galioja principas siekti išsaugoti santykius, o ne juos nutraukti.