- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-29
- Bylos Nr.
- A2-3074-860/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01604-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-98-494/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. Č. kreipėsi į teismą su prašymu (patikslintu), kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-98-494/2013 pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovei M. M., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl paminklo, kapavietės ir tvorelės atstatymo ir žalos atlyginimo. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; patenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovę M. M. atstatyti paminklą bei kapavietės aptvėrimą; išieškoti iš atsakovės M. M. ieškovės naudai 167 Eur žalos atlyginimo (b. l. 8-10).
Prašyme nurodė, kad ji 1995 m., suderinusi su giminėmis ir informavusi Šumsko kapinių administraciją, sutvarkė ir įrengė paminklą Vladislavo ir P. B. kapavietėje Šumsko kapinėse. Už paminklą ir kapo tvorelę ieškovė sumokėjo 576 Lt, kiti darbai buvo atlikti ieškovės jėgomis. 2011-05-02 atsakovė M. M. be ieškovės ir kapavietės administracijos leidimo išardė pastatytą paminklą, kapo tvorelę ir ją sulaužė, o vietoj jų pastatė savo. Atsakovė atsisako pertvarkyti kapavietę, todėl ji kreipėsi į Kalvelių seniūniją. Buvo atliktas patikrinimas, tačiau atsakovės savivaliavimas niekaip neįvertintas. Daro išvadą, kad atsakovė, be ieškovės sutikimo, negavusi savivaldybės administracijos leidimo ir nesuderinusi kapavietės pertvarkymo su kapinių prižiūrėtoju, neturėjo teisinio pagrindo pertvarkyti kapavietę. Nurodo, kad 2011 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę M. M. atstatyti paminklą ir kapavietės aptvėrimą bei išieškoti iš atsakovės žalos atlyginimą, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas ieškinį atsisakė priimti. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-04 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13892-779/2015, kuriuo tenkino ieškovo ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir įpareigojo atsakovę atstatyti kapavietę. Nurodo, kad minėtoje byloje suformuota praktika turi tiesioginės reikšmės ieškovės reikalavimo išnagrinėjimui, o bylų faktinis ir teisinis pagrindas sutampa. Todėl teismas, vadovaujantis teismo išaiškinimu analogiškoje byloje, privalo išspręsti šį ginčą, tokiu būdu užkertant kelią teisiniam neapibrėžtumui ir netikrumui nagrinėjamu atveju. Teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus, bet ir sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas). Nurodo, kad su teismo nutartimi, kuria grindžia proceso atnaujinimą, susipažino 2015 m. birželio mėnesį, todėl prašymą pateikė laiku, nepraleisdama įtvirtinto trijų mėnesių termino. Pažymi, kad dėl neteisėtų M. M. veiksmų tėvų paminklas atsirado ne ten, kur palaidoti tėvai. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra atsakingos už kapavietės priežiūrą, tad mano, kad tėvų kapavietė turėtų būti tvarkoma abipusiu sutarimu ir su kapavietės administracijos suderintu projektu. Negali tinkamai pasirūpinti savo tėvų kapaviete, nes ginčas iki šiol nėra išspręstas, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir pažeistų teisių ginimo.
Atsiliepimas
A. M. M. pateiktame atsiliepime su prašymu atnaujinti procesą nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas (b. l. 15-19).
Atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė su prašymu jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos reikalavimų pagrįstumą. Be to, susipažinus su prašymo turiniu, akivaizdu, kad jis neatitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų, nepridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Nurodo, kad Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, jog dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Pareiškėja savo prašyme nenurodė nei naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri teismui nagrinėjant bylą egzistavo ir nebuvo žinoma, dėl kurios teismas būtų galėjęs priimti kitokį sprendimą ir nenurodė, kada sužinojo tą naujai paaiškėjusią aplinkybę. Taip pat Lietuvos A. T. yra pasisakęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismo sprendimų vykdymą. Mano, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai pareikšdama prašymą, nesant įstatyminiam pagrindui ir siekdama jau išspręstą ginčą iš naujo išspręsti savo naudai bei vilkinti priimto teismo sprendimo vykdymą, todėl prašo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašymas neturėtų būti tenkinamas (b. l. 22-23).
Atsiliepime nurodė, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog tokios aplinkybės: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t.y. jei jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos paaiškėjusiomis aplinkybėmis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja savo prašyme nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu bei dėl kurių galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas, mano, kad pareiškėjos prašymas neturėtų būti tenkinamas.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-98-494/2013 (civilinė byla Nr. 2-98-494/2013, b. l. 112-115), ieškovės V. Č. ieškinį atsakovei M. M., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl paminko, kapavietės ir tvorelės atstatymo ir žalos atlyginimo atmetė ir priteisė iš ieškovės V. Č. valstybei 12,83 Lt pašto išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės V. Č. apeliacinį skundą, 2014-01-06 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-98-494/2013, b. l. 142-147) minėtą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės V. Č. valstybės naudai 213 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Tad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimas įsiteisėjo 2014-01-06.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. Č. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-98-494/2013 (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokia esmine bylos aplinkybe pareiškėja laiko Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-05-04 priimtą sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-13892-779/2015, nurodydama, kad minėtoje byloje suformuota praktika turi tiesioginės reikšmės pareiškėjos reikalavimo išnagrinėjimui, o bylų faktinis ir teisinis pagrindas sutampa.
Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Be to, naujai paaiškėjusios aplinkybės negali būti tapatinamos su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, t.y. tokiais faktais, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, o kurie atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2008-01-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2014-01-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2014-10-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, 2015-06-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015-08-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/20154; ir kt.).
Teismas, susipažinęs su pareiškėjos motyvais dėl proceso atnaujinimo, įvertinęs bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką tuo klausimu, daro išvadą, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės – kitoje civilinėje byloje priimtas sprendimas, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktą; taip pat nėra pagrindo atnaujinti procesą ir kitais įstatyme numatytais pagrindais.
Atsiliepimas
Visų pirma, teismas sutinka su M. M. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepimuose nurodomu argumentu, kad pareiškėja iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, bei dėl kurių galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.
Antra, įstatymas nenumato teismo pareigos remtis vėlesniais teismo priimtais sprendimais kaip proceso atnaujinimo pagrindu. Juo labiau, kad pareiškėjos minimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-13892-779/2015, yra visiškai nesusijęs su civiline byla Nr. 2-98-494/2013, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą. Pareiškėjos minimoje civilinėje byloje Nr. 2-13892-779/2015 ginčas buvo kilęs tarp kitų proceso šalių ir jei ieškinio dalykas – kapavietės atstatymas, panašus, tačiau bylos faktinės aplinkybės skirtingos. Taigi, jokios esminės reikšmės bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą, šis teismo sprendimas neturi. Nėra jokio pagrindo teigti, kad žinant apie šiame teismo sprendime konstatuotas aplinkybes, teismas civilinėje byloje Nr. 2-98-494/2013 būtų priėmęs visai kitokį sprendimą, nei jis priėmė. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-98-494/2013, teismas byloje ištyrė ir įvertino visą eilę įrodymų ir priėmė atitinkamą sprendimą, kurio teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Vilniaus apygardos teismas savo 2014-01-06 nutartimi.
Trečia, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių be kita ko yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-98-494/2013, kurioje pareiškėja teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra priimtas 2013-05-13, jis įsiteisėjo 2014-01-06, tad akivaizdu, kad pareiškėjos nurodomas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas (ir jame nustatytos aplinkybės) yra priimtas vėliau (2015-05-04) ir jis neatitiktų naujai paaiškėjusių aplinkybių vieno iš požymių bei negalėtų būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme, kadangi civilinės bylos Nr. 2-98-494/2013 nagrinėjimo teisme metu neegzistavo.
Ketvirta, taip pat pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, minėta, procesas gali būti atnaujintas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja dar nurodo, kad dėl neteisėtų M. M. veiksmų tėvų paminklas atsirado ne ten, kur palaidoti tėvai; paminklai labai skirtingi, bendras kapavietės vaizdas yra baisus ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad tais pačiais argumentais buvo grindžiamas ir pareiškėjos (ieškovės) ieškinys (civilinė byla Nr. 2-98-494/2013, b. l. 34-35); šie argumentai jau yra įvertinti teismui 2013-05-13 priimant sprendimą byloje. Tad pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, motyvų, nepridėjo proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinančių ar įrodančių naujų įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (2 d.). Taigi, kaip matyti iš šio įstatyminio reglamentavimo, pareiškėjas galimybe teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pasinaudoti per 3 mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šis terminas yra atnaujinamasis, todėl pareiškėjui praleidus terminą dėl svarbių priežasčių ir esant pareiškėjo prašymui, jis gali būti atnaujinamas (CPK 78 str.).
Pareiškėja, proceso atnaujinimo pagrindu laikanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-04 priimtą sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-13897-779/2015, nurodo, kad su minėtu teismo sprendimu susipažino 2015 m. birželio mėnesį, todėl nepraleido (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino.
Nepaisant to, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo laiku, tačiau jos prašymas, minėta, negali būti tenkinamas, nes nenustatyti proceso atnaujinimo pagrindai.
Dėl kitų klausimų
M. M. savo pateiktame atsiliepime, be kita ko, prašo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pažymėtina, kad teisė asmeniui kreiptis į teismą, tame tarpe ir teisė paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, jeigu jis mano, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, yra garantuota ne tik proceso įstatymo, bet ir LR Konstitucijos.
Pareiškėja V. Č. į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-98-494/2013 kreipėsi pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus pareiškėjos prašymo turinį, darytina išvada, kad vien prašymo pateikimas teismui dėl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir atitinkamai jai taikyti sankciją.
Tad M. M. prašymas dėl baudos pareiškėjai skyrimo už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis šiuo atveju negali būti tenkinamas.
Pareiškėja, pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė atidėti jai žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-08-21 nutartimi 61,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo (b.l. 12-13). Atmetus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, nesumokėtas 61,00 Eur žyminis mokestis iš pareiškėjos priteistinas valstybei (CPK 84 str.).
Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) – 291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas
nutarė:
P. V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-98-494/2013 atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 61,00 (šešiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas VMI, bankas AB Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.