- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 2-98-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01604-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovei M. M., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl paminklo, kapavietės ir tvorelės atstatymo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovę M. M. likviduoti kapavietės padalijimą pagal pateikiamą kapavietės schemą; išieškoti iš atsakovės M. M. ieškovės naudai 576 Lt žalos atlyginimui bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė V. Č. 1995 metais suderinusi su giminėmis ir informavusi (duomenys neskelbtini)kapinių administraciją, sutvarkė ir įrengė paminklą V. ir P. B. kapavietėje. Už paminklą ir kapo tvorelę sumokėjo jos tėvas, o už kapo tvorelę sumokėjo 576 Lt ieškovė, kiti darbai buvo atlikti savo jėgomis. Šioje kapavietėje yra palaidotas ieškovės vyras S. Č. ir jos sūnus L. Č.. 2011-05-02 atsakovė M. M. be ieškovės leidimo, be projekto ir be kapavietės administracijos leidimo, išardė jų tėvams pastatytą paminklą, kapo tvorelę ir visa tai sulaužė, o kapavietėje pastatė savo tvorelę, padalinusią kapavietę į dvi dalis, nors savo vardu M. M. šios atskiros kapavietės neįregistravo. Kapinių administracija už šiuos veiksmus M. M. nenubaudė. Dėl šios priežasties tėvų paminklas atsirado ne ten kur tėvai palaidoti, paminklai labai skirtingi, todėl bendras kapavietės vaizdas yra baisus. Gėlėms paliktas rombo formos plotelis yra labai mažas, todėl gėlių pasodinimui vietos nėra. Mano, kad tėvų kapavietė turėtų būti tvarkoma giminių sutarimu ir su kapavietės administracijos suderintu projektu. Atsakovė privalėjo derinti kapavietės pertvarkymą su ieškove, nes ten palaidoti ieškovės tėvai, vyras ir sūnus, atsakovė atsisako pertvarkyti kapavietę. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011-12-15 rašte į ieškovės skundą nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog yra suformuotos dvi atskiros B. ir Č. šeimų kapavietės bei pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.
Teismo posėdžio metu ieškovė V. Č., palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovė kapus tvarkė ir prižiūrėjo kartu su atsakove. O 2011 metų gegužės 1 dieną, atvažiavusi į kapines pamatė, kad atsakovė pastatė savo tvorelę ir perskyrė kapavietę per pusę, tvorelė atskyrė ieškovės šeimos ir jos tėvų kapavietes. Sutinka, jog atsakovė norėtų pasilaidoti greta jų tėvų ir, kad kapavietės tvarkingos, bet jos atskirtos. Neginčija, kad kapavietė, kurioje palaidoti jos vyras ir sūnus, yra ieškovės šeimos kapavietė, bet nori, kad tarp šios kapavietės ir tėvų kapavietės nebūtų tvorelės ir, kad būtų kaip iki tol buvo. Atsakovė tai padarė neturėdama seniūnijos leidimo. Patvirtina, kad kalba tarp jų dėl paminklo tėvams pakeitimo buvo prieš kokius metus, bet atsakovė tai turėjo suderinti su ieškove.
Atsiliepimas
Atsakovė M. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji viena sutvarkė ir įrengė paminklą V. ir P. B. kapavietėje už tai sumokėdama 576 Lt. Už ieškovės ir atsakovės tėvų V. ir P. B. kapavietės įrengimą ir paminklo pastatymą jos kaip seserys sumokėjo lygiomis dalimis, o už palaidotų ieškovės sutuoktinio ir jos sūnaus paminklų pastatymą sumokėjo pati ieškovė. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog už darbus visą sumą sumokėjo tik pati ieškovė. Jokiuose dokumentuose nebuvo numatyta, kad ieškovės ir atsakovės tėvų B. ir ieškovės šeimos narių kapavietė turi būti bendra ir, kad kapavietės priežiūra išimtinai priklauso tik ieškovei. Todėl ieškovės savęs pačios įvardinimas kaip vienintelės jų tėvų kapavietės tvarkytojos yra neteisingas, atsakovė taip pat turi tokią teisę. Kadangi tėvų V. ir P. B. paminklas ir aptvėrimas buvo pagaminti iš prastos kokybės betono su marmuro skaldos užpildu, todėl senstant pasikeitė jų spalva, ant paviršiaus atsirado įtrūkimų bei neteko estetinio vaizdo. Todėl šalys, matydamos nurodytus pakitimus svarstė galimybę pakeisti pasenusį paminklą ir aptvėrimą. 2011 metų pradžioje, atsakovė lankydama tėvų kapus, rado nuskilusią paminklo tėvams dalį. Suremontuoti paminklo, priklijuoti nuskilusią paminklo dalį nebuvo įmanoma, tuomet atsakovė pasiūlė ieškovei pakeisti paminklą nauju. Ieškovė sutiko ir šalys susiarė, kad atsakovė organizuos visus būtinus darbus bei atsakovė apmokės 2/3 dalis, o ieškovė 1/3 dalį darbų ir medžiagos kainos. Atsakovė turėdama ieškovės preliminarų sutikimą, užsakė naują paminklą tėvams ir aptvėrimą. Atlikus paminklo pastatymo ir aptvėrimo darbus bei atsiradus pareigai apmokėti už paminklą, aptvėrimo detales ir medžiagas, ieškovė, motyvuodama, jog neturi pinigų, atsisakė mokėti, todėl atsakovė pati visą priklausančią sumą – 6800 Lt sumokėjo ir iš sesers pinigų nereikalavo. Po kurio laiko ieškovė ėmė reikalauti iš atsakovės pertvarkyti ir ieškovės šeimos narių kapavietės aptvėrimą bei už jį sumokėti, grasindama kreiptis į teismą su reikalavimu nugriauti tėvams pastatytą paminklą ir atstatyti senąjį. Atsakovei atsisakius paklusti, ieškovė ėmė rašyti skundus bei kreipėsi su ieškiniu į teismą reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Ieškovės nurodytus argumentus apie baisų kapavietės vaizdą, kad nėra kur pasodinti gėlių, paneigia pateiktos kapavietės fotonuotraukos. Kadangi kapavietė yra sutvarkyta visiškai, yra geresnės būklės nei anksčiau, todėl ieškovė likdama skolinga atsakovei 2266 Lt, jokios realios žalos nepatyrė ir nuostolių neapturėjo, ieškovė reikalauja tik pabloginti tėvų kapavietės būklę. Be to, žalos atsiradimui yra būtinos visos sąlygos, o būtent: žalos atsiradimas, šalies neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Nesant bent vienai iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kadangi atsakovės veiksmais tinkamai prižiūrint savo tėvų kapavietę, rūpinantis jos estetiniu vaizdu, sistemingai ją lankant ir sodinant gėles nepadaryta žala ir atliekami veiksmai yra teisėti, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė M. M. papildomai nurodė, kad iš tikrųjų kapavietė buvo bendra. Ten augo senas medis, kai pjovė tą medį, dalis užkrito ant paminklo ir jį sugadino, apie tai jai pranešė telefonu. Ji (atsakovė) paminklą pastatė už savo pinigus, o kai paprašė ieškovės už tai jai atlyginti bent trečdalį sumos, ji atsisakė. Ieškovė žinojo ir matė, kad bus daroma pertvara, ieškovė jai skambinusi ir klausė ar ji turės pinigų susimokėti. Dėl paminklo pakeitimo į seniūniją nesikreipė, nes reikėjo tik paminklą pakeisti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 2012-06-28 buvo išnagrinėtas ieškovės žodinis skundas dėl kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011-07-08 raštu informavo ieškovės atstovą, kad 2011-06-28 (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūnė K. G. kartu su Vilniaus rajono policijos komisariato įgaliotine V. M., dalyvaujant ieškovės V. Č. ir atsakovės M. M. šeimos nariams nuvyko į (duomenys neskelbtini) kapines aplankyti V. ir P. B. kapavietės. Apsilankymo metu kapavietė buvo sutvarkyta, nebuvo pastebėta jokios kapavietei padarytos žalos. 2011-11-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracija gavo dar vieną ieškovės skundą-prašymą, kuriame ieškovė teigė, kad 2012-06-28 jos skundo patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai bei prašoma patikrinti nurodytas aplinkybes ir priimti atitinkamą sprendimą. 2011-12-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu informavo ieškovę, kad išnagrinėjus ieškovės skundą, administracinio teisės pažeidimo požymių ir Vilniaus rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2011-07-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)nesilaikymo požymių nenustatyta.
Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas į posėdį neatvyko, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas V. V. parodė, kad ieškovė yra jo močiutė, o atsakovė yra močiutės sesuo. (duomenys neskelbtini) kapinėse palaidoti proseneliai, senelis, dėdė, visi kapai buvo aptverti viena tvorele. Kiek žino, atsakovė padalino kapus, nugriovė tvorelę, jos nebuvo sutarę, kad kažkas bus daroma. Kapai yra prižiūrimi sutvarkyti. Tas nugriautas paminklas buvo senas. Jau anksčiau buvo šnekėta, apie seno paminklo proseneliams pakeitimą, ten medis ant paminklo buvo nukritęs, gal nuo to buvo keletas įskilimų.
Liudytojas J. L. parodė, kad atsakovė yra jo kaimynė, jos tėvai yra palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse. Toje kapavietėje yra du paminklai, kam priklauso antras paminklas – nežino. Prieš du metus kapinėse firma nupjovė medį, jis rinko šakas, šiukšles ir pamatė, kad seno paminklo kampas nudaužtas. Atsakovė pasakė nieko tokio, pastatysim naują paminklą ir pastatė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškinio pagrindą ir dalyką nurodo ieškovas (CPK 135 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Kaip nustatyta byloje, (duomenys neskelbtini), yra palaidoti ieškovės ir atsakovės tėvai P. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir V. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) bei ieškovės vyras S. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir sūnus L. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)) (b.l. 7-11, 17).
2008-11-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1207 patvirtintų „Kapinių tvarkymo taisyklių“ (toliau - „Kapinių tvarkymo taisyklės“) 14 p. nustatyta, kad skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5´2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8´2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio (analogiškos normos nustatytos ir Vilniau rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklėse (14 p.), patv. 2011-07-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini); b.l.71-96); pagal 25 p., kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.
Pagal 2008-11-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1207 patvirtintų „Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo“ 4 p. , savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė.
Pagal ieškovės pateiktą 2012-10-25 Individualios S. B. įmonės ‚Matininkas“ kapaviečių situacijos planą bei ieškovės pasiūlymo atstatyti kapavietę planą (b.l. 36), akivaizdu, jog nei ieškovės šeimos narių kapavietės, nei ieškovės ir atsakovės tėvams priklausančios kapavietės plotai ir ribos neatitinka aukščiau nurodytų „Kapinių tvarkymo taisyklėse“ reikalavimų. Duomenų apie tai, kokio dydžio ir ploto kapavietės buvo skirtos ieškovės šeimos ir ieškovės ir atsakovės tėvų kapavietėms, kokios kapaviečių ribos buvo iki iškilusio tarp jų ginčo, į bylą nėra pateikta. Jokių įrodymų, jog ieškovės ir atsakovės tėvams priklausančioje kapavietėje esantis paminklas (kapavietės aptvarai) buvo pastatytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo ir/ar „Kapinių tvarkymo taisyklėse“ nustatytus reikalavimus, nepateikė. Be to šiuo pagrindu ir dalyku jokių ieškinio reikalavimų nereiškė. Į bylą pateiktos foto nuotraukos (b.l. 63), kuriose užfiksuotos tiek ieškovės šeimos narių, tiek šalių tėvų kapavietės patvirtina, kad kapavietės yra prižiūrimos, jomis rūpinamasi. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė nori, jog ieškovės šeimos narių ir ieškovės ir atsakovės tėvų kapavietė būtų bendra, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio. Atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė patvirtino, kad aukščiau nurodytos kapavietės nėra laikytinos viena kapaviete, ieškovės šeimos narių kapavietė yra jos asmeninė.
Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo tiesyklių; civilines teise saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams (CK 1.137 str.2d., 5 d.).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1-2 d. d.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str.1d.). Civilinės atsakomybės atsiradimui yra būtinos visos sąlygos, o būtent: žalos atsiradimas, šalies neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Nesant bent vienai iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (CPK 6.245 str. 4 d., 6.246 – 6.248 str. str.). Teismo nuomone, ieškovė neįrodė aukščiau nurodytų sąlygų atsakovės atsakomybei kilti. Jokių įrodymų, kad dėl atsakovės kaltų veiksmų ieškovės pastatytam senam paminklui ar tvorelei buvo padaryta žala ieškovė nepateikė.
CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismo nuomone yra labiau tikėtina atsakovės parodymais, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo žodinis susitarimas pakeisti tėvų kapavietėje buvusį seną paminklą, tai patvirtino ir pati ieškovė ir ieškovės prašymu liudytoju apklaustas ieškovės anūkas V. V.. Be to, liudytojai V. V. ir J. L. patvirtino, kad šalių tėvų kapavietėje buvęs senas paminklas buvo apgadintas dėl ant jo nuvirtusio medžio. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštuose atsakymuose ieškovei bei foto nuotraukose (b.l.49, 50 a, 51-57), užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad kapavietei jokios žalos nepadaryta, ji yra sutvarkyta bei prižiūrima. Ieškovė neginčijo, jog būtent atsakovė savo lėšomis pakeitė šalių tėvų kapavietėje paminklą, kapavietę prižiūri ir ją tvarko. Jokių įrodymų (pvz.: testamentas ir pan.), kad būtent tik ieškovė yra tėvų kapavietės valdytoja ir savininkė ir tik jai vienai pavesta šios kapavietės priežiūra – ieškovė nepateikė.
Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovės valstybei priteistina 12,83 Lt pašto išlaidų (CPK 88, 96 str. str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str. str., teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 12,83 Lt (dvylika litų 83 ct.) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.