- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- e2-139-869/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24171-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- J. J. B.
- Trečiasis asmuo
- notarė L
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis, Renata Janušytė, Algirdas Perednis
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Karinai Stokaitei, Karolinai Petniūnienei, Valeriiai Filon, Jūratei Trumpickaitei, Aušrai Razutienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui J. J. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo notarė L. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. J. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kuriuo teismo prašė pripažinti, kad kambarys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 151-1, 155-1, 155-2, nuo 156-1 iki 156-4, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė G. B. nuosavybė.
2. Teismui pateiktame ieškinyje J. Z. nurodė, jog ieškovės mama G. B. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą pagal įstatymą priėmė vienintelė G. B. dukra, ieškovė J. Z., kuriai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Palikimą pagal įstatymą taip pat turi teisę priimti G. B. sutuoktinis J. J. B. su kuriuo ieškovės mama susituokė (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, jog kambariui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 151-1, 155-1, 155-2, nuo 156-1 iki 156-4, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Kambarys), paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Ieškovė nurodė, jog Kambarys yra asmeninė G. B. nuosavybė, kadangi viešajame registre tik ji yra nurodyta Kambario savininke. Ieškovės motina (duomenys neskelbtini) Kambarį įsigijo už savo asmenines pinigines lėšas, gautas (duomenys neskelbtini) pardavus (pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėtą turtą ((duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) už bendrą 85.000 Lt sumą. Ieškovė pažymėjo, jog Kambarys santuokos metu nebuvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Nenustačius, jog santuokos metu Kambarys būtų buvęs iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, negalima pripažinti, jog tam tikra Kambario dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir Atsakovui. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju negalima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos, kadangi Kambarys viešajame registre nebuvo registruotas abiejų sutuoktinių vardu ir viešame registre nebuvo pažymėta, kad Kambarys yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė teismo prašė pripažinti, kad Kambarys yra asmeninė mirusiosios G. B. nuosavybė (DOK-16466).
3. Nagrinėjamu atveju byloje procesiniai dokumentai atsakovui J. J. B. buvo siunčiami ieškovės pateiktame ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 21 d. šiuo adresu išsiųsti procesiniai dokumentai 2023 m. birželio 29 d. buvo įteikti. 2023 m. gruodžio 14 d. atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo siųsti tuo pačiu adresu ir 2024 m. sausio 16 d. grįžo neįteikti (DOK-8340). 2024 m. sausio 19 d. atsakovui J. J. B. skirti procesiniai dokumentai išsiųsti su formomis, perduodant dokumentus įteikiančiai Lenkijos institucijai dėl dokumentų įteikimo atsakovui J. J. B. 2024 m. gegužės 29 d. byloje gautas atsakymas iš procesinius dokumentus atsakovui J. J. B. įteikusios Lenkijos institucijos, o kartu su procesinių dokumentų įteikimo forma, teismui buvo pateiktas dokumentus priėmusio asmens J. B. pranešimas, kuriame dokumentus gavęs asmuo nurodė, kad byla nėra su juo susijusi. Be to, nesutampa visi kiti duomenys, tokie kaip: gimimo data, gimimo vieta, giminystės ryšiai su minėtais ankstesniuose raštuose asmenimis. Procesinius dokumentus gavęs asmuo nurodė, jog neturi nieko bendro su gautame teismo šaukime nurodyta byla (DOK-83764). Atsižvelgiant į tai 2024 m. birželio 6 d. nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. 2024 m. lapkričio 11 d. byloje atsakovui paskirtas kuratorius, advokatas Gintaras Algirdas Perednis.
Atsiliepimas
4. Atsakovo kuratorius byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, nėra duomenų, ar atsakovas žino apie tai, jog G. B. yra mirusi ir apie šio ieškinio dalyką, taigi nėra duomenų, kokia būtų atsakovo pozicija į ieškinio reikalavimą. Atsakovo kuratorius nurodė, jog neturi duomenų, kuriais galėtų paneigti ieškinio reikalavimą, todėl neturi teisinio pagrindo prieštarauti pareikšto ieškinio reikalavimui ir su ieškinio reikalavimu sutinka (DOK-191533).
5. 2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovė J. Z. bei jos atstovė nurodė, jog pareikštą ieškinį palaiko pilnai jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog atsakovo nėra mačiusi. Kai ieškovei buvo 10 metų, jos motina G. B. išvyko į Lenkiją ir metus laiko ten gyveno, po metų motina grįžo gyventi į Lietuvą. Pasak ieškovės, Kambarys buvo pirktas už motinos asmenines lėšas, gautas paveldėtą turtą, anksčiau priklausiusį seneliams. Atsakydama į klausimus, ieškovė paaiškino, jog motina buvo vartojanti alkoholį ir neturėjo daugiau lėšų, iš kurių galėtų įsigyti nekilnojamąjį turtą. Ji pinigus gavo tik tuomet, kai pardavė paveldėto nekilnojamojo turto dalį ir iš gautų lėšų įsigijimo Kambarį Vilniaus mieste. Motinos įgaliotas asmuo K. M., kuris (duomenys neskelbtini) dieną sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, yra ieškovės buvęs sutuoktinis, šiuo metu gyvenantis užsienyje.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu atsakovo kuratorius su pareikštu ieškiniu sutiko atsiliepime išdėstytais motyvais. Atsakovo kuratorius nurodė, jog atsakovas ilgą laiką jokių pretenzijų/reikalavimų į ginčo turtą nepareiškė, byloje taip pat nėra įrodymų, kad ginčo turtas santuokos metu buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar darbu, viešame registre nėra pažymėta, kad šis turtas nuosavybės teise priklausytų abiem sutuoktiniams, todėl atstovas neturi pagrindo prieštarauti pareikšto ieškinio tenkinimui.
7. 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. T. nurodė, jog pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą moteriai su vaiku. Ieškovė yra turtą įsigijusios moters dukra. Nekilnojamasis turtas buvo parduotas pirkėjai, kuri buvo surasta pagal skelbimą. Tikslios turto pardavimo kainos neprisimena, tačiau tai buvo nedidelė suma, kuri jam buvo perduota grynaisiais pinigais pas notarą, o iš pradžių buvo sumokėtas nedidelis avansas. Iš kur pirkėja gavo pinigus, liudytojui nėra žinoma.
8. 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. S. nurodė, jog už 80.000 Lt ar 90.000 Lt įsigijo 14,32 arų ploto žemės sklypą ir 32 kv. m. ploto butą, t. y., pusę namo. Pinigų sumą už įsigytą turtą sumokėjo „per banką“. Koks tai buvo bankas, neprisimena, galimai AB Swedbank. Liudytoja nurodė, jog iš pradžių ji atvyko pas notarą, ten sudarė sutartį, po to vyko į banką. Ar tą pačią dieną vyko į banką, ar kitą dieną, neprisimena. Sandorio sudarymo metu pas notarą dalyvavo liudytoja, K. (įgaliotinis) ir J. G. B. nebuvo, ją matė tik apžiūrėdama turtą, viską tvarkė įgaliotinis. Tądien liudytoją visur (pas notarą, į banką) vežiojo sūnus, tačiau ji nepamena, ar jis buvo pas notarą. Visą sumą sumokėjo per vieną kartą, o prieš keletą dienų iki sandorio dar buvo sumokėtas 10.000 Lt avansas, kurį ji sumokėjo grynaisiais pinigais K. J. visada su K. buvo. Gal po savaitės po avanso sumokėjimo liudytoja vyko pas notarą. Atsakydama į klausimus, liudytoja patikslino, jog buvo pervesta iš jos AB Swedbank sąskaitos, tačiau vėliau patikslino, kad tuomet tai buvo AB SEB bankas. Į kokiame banke esančią sąskaitą atliko pavedimą, neprisimena. Žino tik, kad jai buvo duotas sąskaitos numeris, į kurį ir atliko mokėjimą. Sąskaita, į kurią buvo mokama, greičiausia buvo G, tiksliai neprisimena. Buvo pervedama iš banko į banką, išgryninta buvo tik 10.000 Lt suma (avansas). Liudytoja sąskaitas turėjo keliuose bankuose – ir AB SEB banke, ir AB Swedbank banke. Mokėjimas, galbūt, galėjo būti padarytas ir AB banke Snoras. Liudytoja nurodė, jog ji banko, kuriame atliko mokėjimą, neprisimena, galbūt jį prisimena ieškovė, kuri kartu su J. S. buvo banke. Liudytoja taip pat nurodė, jog jai S. (ieškovės teta) yra sakiusi, kad ieškovės motina Lenkijoje buvo sudariusi santuoką, o vėliau, gal po 1-2 metų, pabėgo iš Lenkijos į Lietuvą. Ieškovės motinos sutuoktinio Lietuvoje niekas nebuvo matęs. Tą yra minėję ir kaimynai. G. grįžus į Lietuvą, jos sutuoktinis iš paskos į Lietuvą neatvažiavo.
9. 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu ieškovė J. Z. papildomai paaiškino, jog motinos įgaliotas asmuo buvo jos sutuoktinis. Motina nenorėjo važinėti pas notarą, į banką, todėl ieškovės sutuoktinis sutiko ją atstovauti. Pirmiausia visi buvo pas notarą, o po to – banke. Ieškovė buvo ir pas notarą, ir banke kartu su J., kai liudytoja pervedė pinigus. Mama lyg turėjo sąskaitą AB Swedbank, tačiau pavedimui atlikti jie lyg buvo AB SEB banko filiale, tiksliau nepamena, buvo vakaras, tamsu. Pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą negalėjo būti pervedami į K. sąskaitą, kadangi jis neturėjo teisės motinos vardu atlikti jokių piniginių operacijų, kadangi motina juo nelabai pasitikėjo dėl piniginių klausimų. Ieškovė papildomai paaiškino, jog žino tik tai, ką jai yra pasakojusi motina. Mama jai yra minėjusi, kad tuomet kai pagimdė dukrą (ieškovę) neturėjo vyro, gyveno kaimo vietovėje, dėl to patyrė gėdą, o jos tėvas privertė ištekėti už lenko J., kuriam ieškovės mama patiko. Mama išvažiavo į Lenkiją, o ieškovė buvo palikta pas senelius. Motina L. išbuvo metus, nesugebėjo pamilti, grįžo į Lietuvą. Motinos sutuoktinis kartu su ja į Lietuvą negrįžo. Motinai grįžus, ieškovė kartu su ja gyveno pas senelius ir apie J. nieko negirdėjo. Jis kartu negyveno, nei karto nebuvo atvykęs, su motina jokio bendro biudžeto neturėjo.
10. Trečiajam asmeniui notarei L. M. apie teismo posėdžius pranešta tinkamai, tačiau trečiasis asmuo į byloje paskirtus teismo posėdžius neatvyko, byla išnagrinėta notarei L. M. nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ieškovės motinos G. B. ir atsakovo J. J. B. santuoka (tomas 1 e. b. l. 12). Ieškovės motina G. B. mirė (duomenys neskelbtini) (1 tomas e. b. l. 11). Ieškovė J. Z. buvo vienintelė G. B. dukra.
12. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu G. B. įsigijo Butą/Patalpą - Kambarį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 151-1, 155-1, 155-2, nuo 156-1 iki 156-4, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas e. b. l. 19-24). Butas buvo įgytas už 29 000 Lt. Įsigytas nekilnojamasis turtas – Kambarys nekilnojamojo turto registre registruotas G. B. vardu (1 tomas e. b. l. 27-28).
13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar Kambarys yra ieškovės motinos G. B. ir atsakovo J. J. B. bendroji jungtinė nuosavybė, ar asmeninė G. B. nuosavybė. Ieškovė teismui pateiktą ieškinį grindžia tuo, jog nepaisant to, kad Kambarys buvo įgytas santuokos metu, jis buvo įgytas iš G. B. asmeninių lėšų, pardavus jos paveldėtą turtą. Taip pat Kambarys viešajame registre nebuvo registruotas abiejų sutuoktinių vardu ir registre nebuvo pažymėta, kad Kambarys yra bendroji jungtinė G. B. ir atsakovo J. J. B. nuosavybė. Ieškovė nurodė, jog Kambarys santuokos metu nebuvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ieškovė teismo prašė pripažinti kambarį asmenine G. B. nuosavybe.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto, kuris pripažįstamas sutuoktinių asmenine nuosavybe, sąrašas. Vienas iš tokių pagrindų – turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi, šiuo atveju reikšminga nustatyti, ar ginčo turtas įgytas už G. B. asmenines lėšas ir ar turto įgijimo metu ji aiškiai išreiškė valią įgyti šį turtą asmeninės nuosavybės teise.
15. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšmingos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovės motina G. B. butą įgijo iš lėšų, gautų pardavus paveldėtą turtą. Iš bylos duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu G. B. pardavė butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį kiemo statinių (lauko tualeto), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) už 85.000 Lt (tomas 1, e. b. l. 13-17). Vadovaujantis byloje esančiais VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės motinos G. B. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduotas turtas buvo įgytas pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš tai priklausė Z. Z. (tomas 1, e. b. l. 29-37). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu G. B. už 29.000 Lt įsigijo butą/patalpą – kambarį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 151-1, 155-1, 155-2, nuo 156-1 iki 156-4, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad G. B. Kambarį įgijo už lėšas, įgytas pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini).
16. Vadovaujantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis tarp pardavėjo J. T. ir pirkėjos G. B. buvo patvirtinta notarės R. S. (tomas 1, e. b. l. 19-24). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad notaro patvirtintoje sutartyje užfiksuotas faktas, jog ginčo butą ieškovės motina įsigyja asmeninėn nuosavybėn, yra pakankamas įrodymas, kad buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama, kad turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019). Nors nurodyta aplinkybė, kad pirkimo – pardavimo sutartyje pirkėja nurodyta G. B. savaime nėra pagrindas spręsti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė G. B. nuosavybė, tačiau ji vertintina kaip turinti reikšmės visų kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.
17. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
18. Teismas, atsižvelgdamas į aptartus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus – ieškovės, ieškovės atstovės, atsakovo kuratoriaus bei liudytojų paaiškinimus ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, susijusius su ginčo buto įsigijimu – daro išvadą, kad šioje byloje aktualios nuosavybės teisės įsigijimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tai, kiek kiekvienas iš nurodytų asmenų (G. B. ir atsakovas J. J. B.) savo asmeniniu turtu prisidėjo prie konkretaus nuosavybės teisės objekto jų santuokos metu įsigijimo.
19. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, Kambarys, esantis (duomenys neskelbtini) įsigytas G. B. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, apmokant grynaisiais pinigais. Byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovas savo lėšomis prisidėjo prie nurodyto buto įsigijimo (perduodamas lėšas grynais pinigais, pervesdamas į banko sąskaitą ir pan.), ketino jį įsigyti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, jame gyventi, juo naudotis. Priešingai, bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovė, tiek ir liudytoja J. S. nurodė, jog G. B. faktinėje santuokoje su atsakovu buvo apie metus laiko ir po to nuo sutuoktinio pabėgo/grįžo į Lietuvą, kur toliau pas tėvus gyveno tik su dukra (ieškove). Atsakovas su sutuoktine į Lietuvą neatvyko, Lietuvoje nesilankė, niekas Lietuvoje jo nėra matęs.
20. Teismas, remdamasis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi įsigytas turtas (Kambarys) buvo įgytas iš asmeninių G. B. lėšų, kurias ieškovės motina įgijo pradavusi paveldėtą asmeninį turtą. Sudarant šio turto įsigijimo sandorį atsakovas nedalyvavo, įsigytas turtas (Kambarys) viešame registre buvo įregistruotas išimtinai ieškovės motinos vardu, kuri vienintelė pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodoma pirkėja, įsigyjanti turtą nuosavybės teise. Teismo vertinimu, nurodytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas sąlygas, todėl pripažintas G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. Byloje nėra duomenų apie tai, jog santuokos metu šis turtas būtų buvęs pagerintas atsakovo ar abiejų sutuoktinių lėšomis arba darbu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad per penkiolika metų atsakovas būtų pareiškęs kokias nors pretenzijas į šį nekilnojamąjį turtą ar būtų siekęs jį valdyti, juo naudotis arba disponuoti ir tokiu būdu įgyvendinti savininko teises į šį turtą.
21. Atsižvelgdamas į tai ir, be kita ko, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad ieškovės pareikštas ieškinys tenkintinas pilnai, pripažįstant, jog Butas/Patalpa - Kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė G. B. nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
23. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas (DOK-166005)ir (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-182611), pagal kuriuos ieškovei yra teikiama 100 proc. antrinė teisinė pagalba ir ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
24. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas 100 proc., šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo. Atsižvelgiant į ieškovės atstovės pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktu, 8 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 396,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe (vidutinė Kambario vertė, vadovaujantis VĮ Registrų centras viešai skelbiamomis nekilnojamojo turto rinkos kainomis, 2025 m. sausio 1 dienai sudaro 17.600 Eur ( https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj ) x 3 proc. x 75 proc. = 396 Eur), kadangi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant ginčus dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, žyminis mokestis turi būti mokamas nuo ieškinio sumos (visos ginčo turto vertės) (žr. 2020 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-934/2020; 2020 m. liepos 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-875-513/2020, 2012 m. spalio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1202/2012; 2013 m. kovo 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-116/2013).
25. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų pažymų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), duomenimis, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 1037,70 Eur (937,70 Eur (tomas 4, e. b. l. 57) + 100 Eur (tomas 4, e. b. l. 125)).
26. 2025 m. sausio 31 d. atsakovui paskirtas kuratorius, advokatas Algirdas Perednis pateikė pažymą apie kuratoriaus atstovavimą ir apmokėjimą, kurioje nurodyta, jog kuratorius atstovavimo išlaidų suma sudaro 131,32 Eur.
27. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 146,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1037,70 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 131,32 Eur išlaidų kuratoriaus atstovavimo išlaidų, 396,00 Eur žyminio mokesčio ir 146,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškinį tenkinti pilnai.
Pripažinti Butą/Patalpą - Kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 151-1, 155-1, 155-2, nuo 156-1 iki 156-4, esantį (duomenys neskelbtini), G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Priteisti iš atsakovo J. J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., į valstybės biudžetą 131,32 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 32 euro centus) kuratoriaus atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 1037,70 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt septynis eurus 70 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo J. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 396,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.
Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo J. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 146,21 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 21 euro centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.