- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-07
- Bylos Nr.
- 2A-329-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-00073-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- I. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1021-857/2024 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui T. S., institucija, dalyvaujanti byloje išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS), dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų U. S. ir K. S. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-283-434/2012, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui K. S. po 1,5 BSI (56,48 Eur) ir pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-33-847/2010, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai U. S. po 56,48 Eur ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. S. ir K. S. po 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamo mėnesio 10 dienos nuo ieškinio pateikimo dienos ieškovę paskiriant vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo vaikams šiuo metu yra 13 ir 16 metų. Vaikai gyvena su ja, ji vaikus išlaiko viena, moka mokesčius. Vaikų tėvas prie vaikų išlaikymo neprisideda. Išlaikymą vaikams prašo padidinti, nes priteisto išlaikymo šiai dienai neužtenka, kadangi viskas ženkliai pabrango. Vaikai auga, yra paaugliai, auga ir jų poreikiai. Ieškovės pajamos neleidžia užtikrinti išaugusių vaikų poreikių. Jos mėnesio pajamos yra apie 675 eurų (atskaičius mokesčius). Mano, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo turi prisidėti didesne pinigų suma. Vaikai lanko mokyklą. Vaikų svarbiausiems poreikiams vidutiniškai į mėnesį reikalinga apie 600 eurų kiekvienam vaikui, jai vaikus auklėjant ir kasdiena prižiūrint tenka ir didesnių nenumatytų išlaidu. Atsakovas vaikus pasiima retai, bendravimas su vaikais yra, bet retas. Atsakovas gyvena gerai. Yra įgijęs 40 000 Eur vertės automobilį, kitų duomenų apie atsakovą neturi.
3. VTAS išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinį, nes anksčiau nustatytas išlaikymas negali patenkinti būtiniausių vaikų poreikių. Atsižvelgiant į padidėjusius vaikų poreikius, taip pat į jų interesus bei siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė vaikų U. S. ir K. S. gyvenamąją vietą kartu su motina I. G.; taip pat pakeitė Biržų rajono apylinkės teismo 2010-01-21 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-33-847/2010 ir 2012-06-14 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-283-434/2012 nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš atsakovo T. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. S. ir K. S. po tris šimtus eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-01-03 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamo mėnesio 10 dienos; taip pat priteisė iš atsakovo šešis šimtus penkiasdešimt eurų bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. G. bei vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus žyminio mokesčio, šešiasdešimt tris eurus 44 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į VTAS išvadą bei nesant duomenų dėl atsakovo prieštaravimo šiuo klausimu, yra pagrindas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.
6. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams dydžio padidinimo iki 300 Eur kiekvienam, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išlaikymas vaikams teismo sprendimu buvo nustatytas daugiau prieš 10 metų, tačiau, kaip matyti iš VTAS išvados, neužtikrina būtiniausių vaikų poreikių. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nemoka išlaikymo (kitų duomenų byloje nėra, atsakovas į bylą neteikia jokių duomenų). Todėl ieškovė turėjo pagrindo kreiptis į teismą ir prašyti padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį.
7. Kartu teismas, įvertinęs vaiko teisių užtikrinimo reikšmę bei svarbą, o taip pat atsižvelgęs į abiejų tėvų turtinę padėtį, į vaikų amžių, būtinumą patenkinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas, t. y. užtikrinant vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų bendriesiems, individualiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį minimaliai būtina skirti po 600 eurų neįskaitant gaunamų valstybės išmokų vaikams. Todėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010-01-21 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-33-847/2010 ir 2012-06-14 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-283-434/2012 nustatytas atsakovo teikiamo išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams pakeistinas, iš atsakovo priteisiant išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui, nes turi būti užtikrinamos tinkamos vaikų vystymosi sąlygos. Pažymėjo, kad ieškovei tenka kasdienis rūpinimasis vaikais, nenumatytų jų poreikių patenkinimas.
8. Skundžiamu sprendimu teismas nurodė, jog Biržų rajono apylinkės teismo 2010-01-21 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-33-847/2010 ir 2012-06-14 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-283-434/2012 ieškovė yra paskirta vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Vaikų gyvenamoji vieta šiuo sprendimu yra nustatoma su ieškove, todėl minėtų sprendimų dalys dėl nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojo nekeičiamos, ieškovė toliau lieka nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.190 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovas T. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 200 Eur kiekvienam iš vaikų, pinigus pervedant į vaikų banko sąskaitas; taip pat atitinkamai perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė neproporcingai didelį materialinį išlaikymą vaikams. Be to, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą procesą, t. y. atsakovui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, ko pasėkoje apeliantas negalėjo teismui teikti atsiliepimo į ieškinį bei atsikirsti į ieškovės reikalavimus. Apeliantas pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 129 straipsnio nustatyta tvarka dokumentai nebuvo teikiami, o CPK 130 straipsnyje nurodytu viešo paskelbimo būdu dokumentai negalėjo būti teikiami, kadangi atsakovas T. S. laikotarpiu nuo 2023-10-21 iki 2024-03-28 buvo suimtas ir laikomas Š. B. kalėjime. Pasinaudodama susidariusia situacija, ieškovė ne tik neinformavo teismo, tačiau išdeklaravo atsakovą iš šeimos gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)). Dėl beveik šešis mėnesius trukusio suėmimo atsakovas negalėjo objektyviai žinoti apie pradėtą procesą, o atsakovo tinkamas informavimas buvo galimas tik teikiant informaciją ir pranešimus įkalinimo įstaigos adresu Š. Maža to, ieškovė nurodė neva atsakovo adresą (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas niekada negyveno. Taigi, neinformavus atsakovo apie priimtus procesinius dokumentus, teismo posėdžius ir priimtą sprendimą, atsakovas negalėjo tinkamai atsikirsti į ieškovės ieškinį.
9.2. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio apeliantas nurodo, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė ieškinio reikalavimų, o teismas priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, nevertindamas nepilnamečių vaikų poreikių, atsakovo galimybės mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymo sumos. Be to, byloje neatskleistos ir ieškovės finansinės galimybės kas mėnesį vaikas skirti ne mažiau kaip 600 Eur, t. y. kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį.
9.3. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu, po šešių mėnesių suėmimo laiko, praleisto Š. įkalinimo įstaigoje, nedirba, susirasti darbą, gauti net ir minimalias pajamas atsakovas negali dėl nedidelės darbo rinkos pasiūlos. Labai tikėtina, kad atsakovas gali būti orientuotas į minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio pajamas, kurios siekia 708,42 Eur į rankas. Taigi, net ir gaudamas minimalią mėnesinę algą, atsakovas artimiausi metu negalės vaikams mokėti po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
9.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakovas visada rūpinosi ir rūpinasi vaikais, juos remia materialiai, nuolat bendrauja su vaikais, domisi vaikų ugdymu, lavinimu, kartu su vaikais leidžia laisvalaikį, todėl bendraudamas su vaikais atsakovas turi papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, todėl gali teikti kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį, kas atitiks tiek vaikų poreikių užtikrinimą, tiek atsakovo realias finansines galimybes.
9.5. Apeliantas taip pat nurodo, kad visas reikiamas lėšas vaikų kasdieniams einamiesiems poreikiams atsakovas jau ne mažiau kaip metu laiko perveda vaikams į jų banko sąskaitas. Vaikai pagal jų amžių jau gali valdyti ir tikslingai panaudoti jiems išlaikymui skirtas lėšas. Vaikų gebėjimas tinkamai panaudoti lėšas, gautas kaip einamasis jų išlaikymas skatina ne tik savarankiškumą, tačiau atsakingumą, be to taip geriausiai patenkinami vaikų poreikiai. Taigi atsakovo mokama išlaikymo dalis pagal jau nusistovėjusią vaikų išlaikymo patirtį konkrečioje šeimoje, turi būti pervedama ne į ieškovės, bet į vaikų banko sąskaitas. Apeliantas prašo, padidinus nepilnamečių vaikų išlaikymą, nustatyti, kad atsakovo mokamos lėšos būtų pervedamos į vaikų vardu atidarytas banko sąskaitas, juo labiau kad apeliantas mokėjo vaikams jų poreikius visiškai atitinkantį išlaikymą, todėl išlaikymo skolos nėra ( į vaikų U. S. sąskaitą kaip vaikų išlaikymas T. S. pavedimu buvo atlikti mokėjimo pavedimai sekančiai: 2023-12-31 80 Eur, 2023-12-24 80 Eur, 2023- 12-17 80 Eur, 2023-12-03 80 Eur, 2023-12-10 80 Eur, 2024-01-14 80 Eur, 2024-01-06 480 Eur, 2024-01-21 80 Eur, 2024-01-28 80 Eur, 2024-02-10 80 Eur, 2024-02-04 80 Eur, 2024-02- 18 80 Eur, 2024-02-25 80 Eur, 2024-03-03 80 Eur, 2024-03-09 80 Eur, 2024-03-17 80 Eur, 2024-03-25 80 Eur, 2024-04-17 150 Eur).
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu ieškovė I. G. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
10.1. Nurodo, kad ieškovė nežinojo apie atsakovo nurodomą suėmimą užsienyje, tačiau atsakovas gyvendavo ir iš esmės iki šiol gyvena pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu.
10.2. Atsiliepime pabrėžia, kad ji atsakovo ne kartą buvo prašiusi padidinti vaikų išlaikymui pervedamą sumą, tačiau į tokius prašymus atsakovas nereagavo. Be to, atsakovo teiginius apie tai, kad jis nežinojo apie vykstantį procesą paneigia tai, kad byloje vyko mediacijos procedūra, kuri buvo nutraukta atsakovui nesutikus su taikiu ginčo sprendimu (mediacijos procedūra vyko nuo 2023-04-25 iki 2023-11-24).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, daro išvadą, kad ginčas byloje iš esmės kyla dėl išlaikymo dydžio, t. y. atsakovas sutinka kiekvienam iš nepilnamečių vaikų mokėti po 200 Eur, o ne po 300 Eur, kaip tai nuspręsta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikia eilę mokėjimo pavedimo kopijų, užsienio valstybės kalba parengtą dokumentą, taip pat įstatymų nustatytą tvarka nepatvirtintą Š. institucijos nutarimo dėl apelianto nubaudimo vertimą į lietuvių kalbą.
14. Įvertinęs pridedamų prijungti dokumentų turinį, aplinkybę, jog atsakovas nurodo neturėjęs galimybės teikti įrodymų pirmosios instancijos teismui dėl įkalinimo Švedijos karalystėje, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė sutinka, jog į bylą būtų teikiami atsakovo duomenys apie jo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, nepažeis šalių lygiateisiškumo principo, todėl priima kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus įrodymus.
15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 3.201 straipsnio 1dalį, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sistemiškai aiškinant CK 3.201 straipsnį, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams.
16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį kiekvienam iš vaikų sudaro apie 600 Eur, tačiau jokių realių duomenų, susijusių su valstybės teikiama parama vaikams, savo turtine padėtimi bei finansine būkle nepateikė, pirmosios instancijos teismas tokių duomenų neanalizavo. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas taip pat neanalizavo nė vienos iš bylos šalių turtinės ir finansinės padėties, taip pat nevertino, kokios yra kiekvienos iš šalių galimybės teikti ieškovės nurodomo dydžio išlaikymą bei kaip ši suma kinta atsižvelgiant į valstybės teikiamą paramą vaikams.
19. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis nusprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nuspręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti ir į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Be to, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas).
20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė nė dėl vienos iš šalių turtinės bei finansinės padėties, nevertino jų užimtumo, galimai turimų išlaikytinių bei faktinės materialinės padėties, o tenkindamas visiškai ieškovės pareikštą ieškinį ir iš atsakovo priteisdamas po 300 Eur teikiamą kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nepasisakė, kodėl sprendžia, jog tokio dydžio išlaikymą gali teikti abi šalys.
21. Taigi, priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nebuvo nustatinėjama ginčo šalių turtinė padėtis, materialinės galimybės bei kiti pirmiau aptarti reikšmingi duomenys, leidžiantys vertinti nepilnamečių vaikų poreikių apimtį bei tėvų galimybes teikti ieškovės nurodomo dydžio išlaikymą. Tokia susiklosčiusi situacija sudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą bei nustatydamas 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, neatskleidė bylos esmės.
22. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nekonkretizuotais vaikų poreikiais, valstybės teikiama parama, šalių turtine ir finansine padėtimi bei užimtumu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog neturi galimybės nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų civilinės bylos nagrinėjimą visa apimtimi iš esmės.
23. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.