Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skun­dą dėl Kauno apy­linkės teis­mo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 30 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. E. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendis, priimtas naujas nuosprendis, kuriuo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį E. S. išteisintas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vil­niaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendis panaikintas, byla perduota iš naujo na­grinėti apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi Vil­niaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Lie­tu­vos Aukš­čiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis pa­keisti: E. S. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė su­mažinta iki 2 metų, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė su­ma­žinta iki 2 metų 4 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pas­kirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 9 d., pabaiga – 2019 m. spalio 8 d.

1.3. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 12 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).

1. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad E. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą ma­žindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pa­teikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­do­jant OASys metodiką, nustatyta, kad E. S. priklauso žemos rizikos grupei – 37 balai. Pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per bausmės atlikimo laiką nesumažėjo. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju turi būti įver­tina pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nors E. S. rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau vis tik aukš­tes­nės instancijos teismui abejonių kelia socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti kri­mi­no­geniniai veiksniai, taip pat socialinio tyrimo išvadoje paminėtos aplinkybės, jog nuteistojo nusi­kal­timo analizė negili, gynybiška, nusikaltimo situacijos neanalizuoja, neigia elgęsis nusi­kals­ta­mai, teigia, kad savitvardos problemų neturi, tačiau nusikaltimo pobūdis yra smurtinis. Nors nu­si­kalstamos veikos, už kurią nuteistasis at­lieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netai­ky­mui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam pa­leidimui svarbias aplinkybes. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Įver­tinus šiuos nuteistojo mąs­tymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis priemonėmis. Paleidus nuteistąjį E. S. lygtinai jau šiuo metu, būtų neįgyvendintas vienas iš bausmės tikslų – už­tikrinti teisin­gumo principą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio pa­lei­dimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pa­grin­dus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.

8. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo el­ge­sio pokyčių (nuteistasis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatinamas), tačiau atsi­žvel­giant į visas nustatytas aplinkybes spręstina, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog E. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikals­ta­mo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį paleidimą nebuvo pa­grindo. Aukš­tesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pa­kankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.

9. .Nuteistasis skunde prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju minėto straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Baus­mės vykdymo atidėjimas nuteistajam galėjo būti taikytas nuosprendžio priėmimo metu. Tačiau nuosprendį priėmęs teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tai­ky­ti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti E. S. skirtos bausmės vykdymą. Šis nuos­pren­dis jau įsiteisėjęs bei vykdomas, todėl šiuo metu nei nuosprendį priėmęs teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, nėra kompetentingas peržiūrėti ar revizuoti šį procesinį sprendimą.

10. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui taikyti jį kiekvienam nuteis­tajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik įvertinęs visas nu­teis­tajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga maži­nant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, teismas priima sprendimą.

11. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kai­šia­dorių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.