Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 91-70 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi nuteistajam pagal BK 149 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė sumažinta iki 2 metų, o pagal BK 150 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė sumažinta iki 2 metų 4 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė apėmimo būdu subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. birželio 9 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 8 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. balandžio 11 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 8 mėnesiai ir 28 dienos.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą taikyti E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti komisijos nutarimą, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, tačiau BVK nuostatos nereikalauja sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgti į padaryto nusikaltimo sunkumą ir jo pobūdį, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertinos skiriant bausmę.

5.2. Nuteistasis ginčija teismo argumentą, jog jis yra atlikęs tik minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, kadangi jis jau yra atlikęs daugiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės. Be to, jis viso bausmės atlikimo metu dirbo, savarankiškai dengia ieškinius, paskatintas šešis kartus, buvo trims paroms išleistas į namus, jokių pažeidimų nepadarė. Per visą bausmės atlikimo laiką jis drausminių nuobaudų neturėjo, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, lanko pozityvaus užimtumo priemones ir programas, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 34 balų. Jis turi aukštąjį išsilavinimą, palaiko socialinius ryšius. Be to, nėra stebimos jo kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, jis yra teigiamai vertinamas prižiūrinčių pareigūnų, įvykdė visas Komisijos rekomendacijas. Nurodytos aplinkybės, pasak nuteistojo, sudaro materialųjį pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis E. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas šią aplinkybę įvertino spręsdamas dėl formalaus pagrindo, numatyto BVK 157 straipsnio 2 dalyje, egzistavimo, nenurodydamas, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis bendrąja prasme yra minimali. Tačiau, net ir nustačius formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, vykdant probaciją, kadangi lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (34 balai pagal OASys), ir, nors ji pataisos proceso metu mažėjo, tačiau, vis dar išliekant pakankamai dideliam dinaminių šią riziką sudarančių balų skaičiui (11 balų), taip pat turi būti sprendžiama, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant gali būti vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Kaip pagrįstai pažymima nuteistojo skunde bei nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, E. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius, nebuvo baustas drausmine tvarka, nuo 2017 m. liepos mėnesio dirba, dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, buvo penkis kartus paskatintas ir nuo 2018 m. spalio 11 d. perkeltas į lengvąją grupę. Be to, jis 2018 m. gruodžio 24–27 d. buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus, dalyvavo atviruose susitikimuose su AA atstovais. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina teigiamai, rodo jo pastangas pasitaisyti, tačiau jų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama.

11. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam vis dar išlieka riziką pakartotinai nusikalsti didinantys kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė, mąstymas bei elgesys. Nors su emocine gėrove susiję veiksniai, sudarantys pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, priskiriami statiniams, tačiau nuteistojo mąstyme bei elgesyje vis dar išlieka delinkventinį elgesį sąlygojančių nuostatų, kurias jis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę pakeisti. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo nusikalstamo elgesio analizė negili, jis yra gynybiškas. Nors smurtinis nusikaltimas buvo įvykdytas momentiškai, jis iki šiol neigia turintis savitvarkos ar apskritai kokių nors problemų, kurios sąlygotų jo nusikalstamą elgesį. Teigia, jog pagrindinė jo problema yra tai, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl savo nemalonios padėties kaltina blogai dirbusį advokatą, nedorus nukentėjusiosios ketinimus pasipelnyti. Įvertinus šias aplinkybes ryšium su socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, kad nuteistasis ir iki suėmimo buvo linkęs ignoruoti neigiamas savo elgesio pasekmes, susikoncentruodamas tik į teigiamas, jų neapgalvojo ir nusikaltimo metu, save yra linkęs vertinti vienpusiškai, o jo savivertė yra paaukštėjusi, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga koreguojant mąstymą bei elgesį pataisos proceso metu dar nėra pakankama.

12. Itin kritiškai vertintina ir tai, kad kaltės dėl padarytų smurtinių nusikaltimų kito asmens seksualinio apsisprendimo laisvei, nepripažinęs teisminio nagrinėjimo metu, atlikęs daugiau dvejus metus paskirtos bausmės, nuteistasis iki šiol ją neigia, nusikaltimų situacijos neanalizuoja, kaltę yra linkęs perkelti nukentėjusiajai, gynėjui. Tokia nuteistojo išreiškiama pozicija dėl savo veiksmų reikšmės ir įtakos nusikalstamos veikos padarymui rodo nekritišką savo elgesio vertinimą ir kelia abejonių pakankama nuteistojo pažanga pataisos proceso metu. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

13. Nors nuteistasis skunde pagrįstai teigia, jog jo nusikalstamų veikų pavojingumas negali būti esminiu kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi šios aplinkybės buvo įvertintos jam skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, aplinkybė, jog nuteistasis bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, ją analizuojant kitų aptartų aplinkybių visumoje, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima teigti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.