Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. S. su intensyvia priežiūra patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 30 d. priimtu nutarimu Nr. 91-201 nutarta taikyti nuteistajam E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 2 mėn. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, t. y. su intensyvia priežiūra, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ‚OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 37 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

E. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 5 m. laisvės atėmimo.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendis, priimtas naujas nuosprendis, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį išteisintas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendis panaikintas, byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendis nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis pakeisti: pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 m., pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 m. 4 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 2 mėn. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 26 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tris kartus paskatintas, dirba valstybės įmonėje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos nustatytas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas negali neatsižvelgti taip pat į tai, kad E. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už du tyčinius sunkius nusikaltimus, ir nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau šie veiksniai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, savo požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas nepakeitė – kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, nusikaltimo analizė negili, gynybiškas, nusikaltimo situacijos neanalizuoja, neigia elgęsis nusikalstamai, nusikaltimo neplanavo, pasielgė momentiškai, dėl savo nemalonios padėties linkęs kaltinti blogai dirbusį advokatą, nukentėjusiosios nedorus ketinimus pasipelnyti, mano, kad šiuo metu neturi jokio pobūdžio problemų, ypač tokių, kurios būtų susijusios su jo nusikalstamumu, pagrindinė problema yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, kurio nepadarė, nuteistojo savivertė yra paaukštėjusi, save vertina pakankamai vienpusiškai, save laiko ramiu, geru žmogumi, sau patinka toks koks yra, savyje nenorėtų nieko pakeisti, teigia, kad savitvardos problemų neturi, tačiau nusikaltimo pobūdis yra smurtinis; ir tai rodo, jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie pasekmes, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų ir šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį, mąstymą bei gyvenimo būdą, o tai sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis vis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatytas nepakitęs nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 37 balai pagal „OASys“, ir nors nuteistasis pataisos namuose dirba, gerai elgiasi, tačiau egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai - ankstesni nusikalstami veiksniai; išsislavinimas ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu impulsyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas), suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog E. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 91-201 taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 91-201 taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.