Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skun­dą dėl Kauno apy­linkės teis­mo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 26 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendis, priimtas naujas nuosprendis, kuriuo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį E. S. išteisintas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendis panaikintas, byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vilniaus apy­gardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendis nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis pakeisti: pagal BK 149 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 metų, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 metų 4 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 9 d., pabaiga – 2019 m. spalio 8 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 6 mėnesiai 12 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, jog nors nuteistasis E. S. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nu­teis­tasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis E. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį pa­leidimą iš pataisos įstaigos. Skunde pažymėta, jog išėjus iš laisvės atėmimo įstaigos sunku adaptuotis laisvėje ir integ­ruo­tis į visuomenę. Teismas, nors ir sutinka, kad nuteistasis atitinka visas sąlygas jog būtų anksčiau laiko išleistas iš pataisos įstaigos, bet tuo pačiu ir prieštarauja pats sau. Nuteistasis nurodo, kad anksčiau nebuvo teistas. Bau­džia­moji byla nuteistąjį padarė atsakingesniu. Teismo teiginys, jog išėjęs į laisvę nuteistasis darys naujas nusikalstamas veikas, yra nepa­grįstas. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, jog būdamas laivėje dirbo, yra ramus žmogus. Nuteistasis teigia, kad spręsdamas problemas vadovaujasi sveiku protu, nevartoja narkotikų, neturi ža­lingų įpročių, yra standartinis pilietis, kuriantis gyvenimą tik legalia veikla. Pataisos įstai­goje dirba, elgiasi nepriekaištingai, vykdo socialinius įsipareigojimus.Nuteistojo teigimu, teismas negalėjo apsiriboti tik formaliu įstatymo aiškinimu, turėjo va­do­vautis teisės principais, Konstitucija, moralinėmis vertybėmis. Skunde taip pat pažymėta, jog P. M., su kuriuo nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, šiuo metu jau yra taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis kelia klausimą, ar taip nėra pa­žei­džiamas teisingumo principas, nes panašios bylos turi būti sprendžiamos vienodai. Nu­teistojo teigimu, įkalinimo įstaigos neatitinka sąlygų, pataisos namų administracija toleruoja nuteistųjų subkultūrą. Nuteistojo E. S. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­dojant OASys metodiką, nustatyta, kad E. S. priklauso žemos rizikos grupei – 37 balai. Pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per bausmės atlikimo laiką nesumažėjo. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nors E. S. rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau vis tik aukš­tes­nės instancijos teismui abejonių kelia socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti kri­mi­no­geniniai veiksniai, taip pat socialinio tyrimo išvadoje paminėtos aplinkybės, jog nuteistojo nusi­kal­timo analizė negili, gynybiška, nusikaltimo situacijos neanalizuoja, nuteistasis save vertina vien­pusiškai, yra save žalojęs. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis at­lieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netai­ky­mui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam pa­leidimui svarbias aplinkybes. Paleidus nuteistąjį E. S. lygtinai jau šiuo metu, būtų neįgyvendintas vienas iš bausmės tikslų – už­tikrinti teisingumo principą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Įver­tinus šiuos nuteistojo mąs­tymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio pa­lei­dimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straips­nyje numatytus pa­grin­dus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakte­rizuo­jančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakan­kama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo el­ge­sio pokyčių (nuteistasis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, yra skatinamas), tačiau atsi­žvel­giant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog E. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikals­ta­mo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis re­miantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį paleidimą nebuvo pa­grindo. Aukš­tesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakan­kamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Nuteistasis skunde nurodo, kad asmeniui, su kuriuo E. S. padarė nusikaltimą, šiuo metu jau yra taikytas lygtinis paleidimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienas lyg­ti­nio paleidimo taikymo atvejis yra indivi­dua­lus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skun­dus dėl Komisijos nutarimų, priima spren­di­mus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikš­mingų aplinkybių. Komi­si­ja ir teismai, ver­tindami, ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įka­li­ni­mo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nu­rodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsi­žvel­gia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui taikyti jį kiekvienam nuteis­tajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik įvertinęs visas nu­teis­tajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga maži­nant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, teismas priima sprendimą.Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kai­šia­dorių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.